Šokių kolektyvas Nemunas
Santa Fe provincijoje, Villa Gobernador Galvez mieste įvyko “Pasaulio kultūrų ir skonių šventė”, kurioje puikiai pasirodė ir Lietuvių kultūros ir savišalpos draugijos “Nemunas” jaunimo tautinių šokių kolektyvas “Nemunas” iš Berisso miesto.
Šventėje koncertavo ir kitų tautinių mažumų atstovų kolektyvai.
Tai svarbiausias vasaros festivalis, kuris atidarė 2023 metų vasaros sezoną, pasitinkant 30 laipsnių karščiui.
Prisiminkime, kad 2022 metų gruodžio mėn. Berisso mieste praūžė neįtikėtina Šokių Šventė Argentinoje “Ten, kur Nemunas banguoja”, kurią suorganizavo Lietuvių kultūros ir savišalpos draugija “Nemunas”.
Šventės metu Lietuvos Nacionalinis Kultūros Centras su LR Užsienio reikalų ministerija įteikė apdovanojimą premiją “Aukso Paukštė” Lietuvių kultūros ir savišalpos draugijos “Nemunas” jaunimo tautinių šokių kolektyvui “Nemunas” kaip geriausiam užsienio lietuvių šokių kolektyvui.
Štai kodėl jums rašau. Pastebėjau, kad portalas slaptai.lt daug dėmesio skiria Pietų Amerikoje gyvenančių lietuvių šiokiadieniams. Argentinos, Brazilijos, Urugvajaus, Bolivijos lietuviams tribūna suteikiama nuo pat 2011 metų iki šiol.
Viena iš pirmųjų publikacijų, pasakojančių apie Pietų Amerikos lietuvių kultūrinį gyvenimą, paskelbta dar 2011 metais. Ji vadinosi šitaip – „Seniausia lietuvių institucija Pietų Amerikoje“. Viena iš paskutiniųjų paskelbta 2020-ųjų metų vasario 6 dieną pavadinimu “Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas – Argentina 2020“.
Suskaičiavau, kad per beveik dešimt metų slaptai.lt publikavo mažų mažiausiai keliolika straipsnių ir fotoreportažų apie Berisso mieste rengiamas „Imigrantų šventes“, „Ecos de Lituania“ radijo laidas, lietuvių tautinių šokių festivalius Brazilijoje, Argentinoje, Urugvajuje.
Pietų Amerikos lietuvių jaunimas
Labai džiugu, kad Pietų Amerikos lietuviai saugo savo tradicijas, papročius, kalbą. Taip elgtis būtina kiekvienai subrendusiai tautai. Ne mažiau svarbu, kad Lietuvos aktualijų portalas slaptai.lt vertina, gerbia Argentinos, Urugvajaus, Brazilijos lietuvių interesus, skelbia jų pasakojimus apie tautinio pobūdžio šventes. Po pasaulį išsibarstę lietuviai privalo vieni kitus palaikyti.
O dabar – apie kitą svarbų aspektą. Portalo slaptai.lt žvilgsnis – labai platus. Jūs domitės pačiomis įvairiausiomis temomis. Domitės ir tuo, kaip, kodėl ir kokių priežasčių skatinamos kai kurios užsienio šalys 1915-uosius metus tuometinėje Osmanų imperijoje nutarė pakrikštyti „armėnų genocidu“. Tiek žurnalistas Gintaras Visockas, tiek armėnų kilmės tyrinėtojas Filipas Ekozjancas, tiek publicistė Irma Ąžuolė, portale slaptai.lt ne sykį pastebėjo, jog pirmosios valstybės, 1915-uosius paskelbusios „armėnų genocidu“, buvo būtent Pietų Amerikos šalys. Tai – Urugvajus ir Argentina.
Štai kaip apie Urugvajaus proarmėnišką sprendimą jūsų portale rašo armėnų kilmės tyrinėtojas F.Ekozjancas:
„Pirmoji vlstybė, pripažinusi „genocidą“, kaip žinoma, buvo Urugvajus. Aš daug kartų savęs klausiau: kodėl Urugvajus? Jis yra, tiesiogine šio žodžio prasme, kitame pasaulio krašte, neturi nieko bendra nei su Turkija, nei su armėnais; neturi jokios išskirtinės informacijos, susijusios su 1915–1922 metais Turkijoje vykusiais įvykiais; neturi statuso valstybės, užduodančios tarptautinės politikos toną. Be to, 1965 metais, kai buvo pripažintas „genocido“ aktas, Urugvajus išgyveno giliausią politinę ir ekonominę krizę, jo miesto gatvėse liepsnojo partizaninis karas, Nacionalinė taryba vos išlaikė ankstesnę šalies padėtį. Ir šią akimirką… Urugvajus pripažįsta armėnų, su kurių likimų visiškai nėra susijęs, „genocidą“. Aš ilgai ir beprasmiškai ieškojau atsakymo į šį ir daugelį kitų klausimų, kol pradėjau suvokti mūsų vadinamosios „oficialios“ istorijos ištakas. Ir kai aš supratau, kas ir kodėl ją parašė, viskas susidėliojo į savo vietas. Urugvajaus atveju tinkamą mintį radau biografijoje žmogaus, kuris vadovavo Urugvajaus Nacionalinei tarybai nuo 1965 metų vasario iki 1966 metų kovo 1 dienos („genocidas“ buvo pripažintas 1965 metų balandį). Šis žmogus buvo Vašingtonas Beltranas Muljinas (Washington Beltrán Mullin), būsimas Urugvajaus nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Vatikane. Tai atskira ir plati tema, apie kurią aš pasirengęs pakalbėti ateityje“.
Filipas Ekozjancas. Youtube.com nuotr.
Kita Pietų Amerikos šalis, kuri 1915-uosius tuometinėje Osmanų imperijoje oficialiai apibūdino „armėnų genocidu“, buvo Argentina. Tas pats F.Ekozjancas pastebi: „1993 metais Argentinos Senatas priėmė solidarumo su Armėnijos bendruomene rezoliuciją, kurioje 1915–1923 metų Turkijos įvykiai buvo pavadinti „genocidu“. Įdomu, kad Argentinos prezidentu nuo 1989 iki 1999 metų buvo Karlosas Saulis Menemas (Carlos Saúl Menem), remiantis oficialia informacija: armėnas ir pagal motinos, ir pagal tėvo liniją; jų tėvai buvo kilę iš Osmanų imperijos“.
Kadangi man, azerbaidžaniečių kilmės Lietuvos piliečiui, suleidusiam šaknis Šiauliuose, rūpi išsiaiškinti, kodėl kai kurios pasaulio šalys, deramai neįsigilinusios į istoriją, vienašališkai priima išskirtinai Armėnijai palankias rezoliucijas, aklai smerkdamos Turkiją, turiu prašymą – pasiūlymą. Gal slaptai.lt galėtų kreiptis į aktyvias, patriotiškas, lietuviškumą branginančias Urugvajaus ir Argentinos lietuvių bendruomenes, kad šios surinktų kuo daugiau informacijos, kodėl Urugvajuje ir Argentinoje buvo priimtos Armėnijai palankios ir tuo pačiu Turkiją smerkiančios rezoliucijos. F.Ekozjanco pastaba, jog Pietų Amerikai vargu ar nuoširdžiai parūpo tragiški 1915-ieji buvusioje Osmanų imperijoje, – įsidėmėtina.
Šoka Argentinos lietuviai
Puikiai suprantu, kad slaptai.lt neturi galimybių nuvykti į Pietų Ameriką ir ten atlikti žurnalistinių tyrimų. Tad kodėl slaptai.lt redaktoriui nepaprašius Pietų Amerikos lietuvių pagalbos? Juk slaptai.lt ir Argentinos, Brazilijos, Urugvajaus lietuvių draugystė tęsiasi ištisą dešimtmetį, tikiuosi, jog tęsis ir ateityje. Gal Pietų Amerikos lietuviams nebus labai sunku peržiūrėt to meto vietinius leidinius, perklausyti to meto parlamentų stenogramas, paprašyti tų dienų įtakingų politikos liudininkų interviu.
Nuotraukoje – Lietuvos ambasada Argentinoje
Juk per pasaulį nusiritę proarmėniški „pripažinimai“, – keistoki, dažnusyk – dirbtini. Kiek juose nuoširdumo ir kiek – falšo? Argi Lietuvai, 2005-aisiais pasielgusiai lygiai kaip kadaise nutarė Urugvajus ir Argentina, nėra svarbu žinoti visas aplinkybes?
Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas nuotrauka atminčiai
2020 m. sausio 22-26 dienomis Argentinoje surengtas svarbiausias Pietų Amerikos lietuvių jaunimo susitikimas – XXIII-asis Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas. Suvažiavime dalyvavo apie 80 atstovų iš Argentinos, Urugvajaus, JAV, Kanados, Lietuvos, Lenkijos ir Australijos.
Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas yra Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (P.L.J.S.) ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (P.L.B.) bendras projektas, kurį šiais metais organizavo Argentinos lietuvių jaunimo sąjunga (A.L.J.S.) kartu su P.L.J.S. ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (P.L.B.) valdyba.
Suvažiavime dalyvavo Suvažiavimo įkūrėjas ir globėjas, P.L.B. Sielovados reikalų ir Pietų Amerikos reikalų komisijos pirmininkas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai, prelatas Edmundas J. Putrimas. Suvažiavime taip pat dalyvavo PLB valdybos narys ir PLJS vicepirmininkas, Aidis Staskevičius.
Suvažiavimas prasidėjo dalyvių registracija trečiadenį, sausio 22 d., Argentinos Lietuvių Centro draugijos patalpose sostinėje Buenos Aires. Suvažiavimo dalyvius pasveikino Argentinos lietuvių jaunimo sąjungos (A.L.J.S.) pirmininkė Malena Tanevitch Braziunaitė, dėkodama svečiams už apsilankymą, pabrėždama šio jaunimo suvažiavimo svarbą lietuviams, gyvenantiems šiame krašte.
Vakare vyko susipažinimo vakaronė, kurioje Suvažiavimo dalyviai iš skirtingų pasaulio kraštų bendraudami galėjo daugiau sužinoti vieni apie kitus. Po formalaus prisistatymo lietuvių klube, įvyko Australijos lietuvių tautinių šokių grupės “Linas” pasirodymas. Jam vadovauja Loreta Tigani. Šokėjai savo energingais šokiais privertė žiūrovus ploti be sustojimo.
Naktį po atidarymo vakaronės delegacija išnaudojo kelionei į Tandil miestą, kuris yra 400 km nuo Buenos Airės, kur jau 10 metų gyvuoja organizacija “Laisva Lietuva”. Ryte vyko ekskursija po visą turistinį miestą. Po pietų prasidėjo Studijų dienos programos dalis, kurios metu vyko su Pasaulio lietuvių jaunmo sąjungos pristatymas ir diskusijos.
Vėliau vyko etnografinių regionių pristatymas ir komandinės užduotys.
Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas nuotrauka atminčiai (šokiai)
Vakare įvyko vienas iš likmsiausių Suvaziavimo dalių: Folkloro naktis. Visi dalyviai smagiai šoko ir dainavo liaudiškas dainas.
Kitą dieną, penktadieni 24 d., įvyko “Misija Sibiras” pristatymas ir diskusija, kurioje pasisakė joje dalyvavusi Amerikos lietuvė Marija Čyvaite.
„Misija sibiras“ – unikalus projektas vykstantis nuo 2006 m. Organizuojamos kelionės į lietuvių tremties vietas, tremtinių kapų tvarkymai, susitikimai su vis dar Sibire gyvenančias lietuviais.
Nuo projekto vykdymo pradžios lietuvių tremties ir įkalinimo vietose Sibire jau apsilankė aštuonios ekspedicijos, sutvarkiusios apie 70 lietuviškų kapinių ir susitikusios su ten gyvenančiais lietuviais. Svarbiausia misija prasideda grįžus į Lietuvą, pasakojant apie ekspedicijoje patirtas emocijas, kuriant naujus istorijos išsaugojimo būdus.
Po pietų įvyko rekreacinai užsiėmimai ir tradicinis žaidimas “Protmūšis”.
Jau šestadienį 25 d. visa delegacija persikėle į Berisso miestą. Berisso yra paskebtas ir oficialiai pripažistas pagal įstatymus kaip “Imigrantų provincijų sostinė”, kadangi gyvuoja, bendrauja ir bendradarbauja 26 užsienio bendruomenių iš viso pasaulio. Berisse yra lietuvių draugija “Nemunas”, kuriam sukanka 110 metų, ir lietuvių draugija “Mindaugas” – 88 metų.
Pietavome lietuvių draugijoje “Mindaugas”, kur surinko visi Suvažiavimo atstovai ir dalyvavo Argentinos lietuvių bendruomenės ir lietuvių draugijos “Mindaugo” pirmininkė Miriam Griszka. Po pietų visa delegacija persikėlė į Los Talas regione, Beriso apskrityje esančią sodybą “Pranas”, kuri priklauso dabarinio lietuvių draugijos “Nemuno” pirmininkui Alfredo Dulke, buvusiam „Nemuno“ šokių kolektyvo įkūrėjui ir vadovui.
Po smagaus laisvalaiko gamtoje, vakare Prelatas Edmundas Putrimas aukojo Šv. Mišias. Mišiose dalyvavo visi Pietų Amerikos jaunimo suvažiavimo dalyviai ir lietuvių bendruomenės nariai.
Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavime dalinti padėkos raštai
Vakare vyko labai laukiamas, jau tradiciniu tapęs renginys – Talentų vakaras, kuriame pasirodė visos Lietuvos etnografinių regionų grupės. Smagai leidom laiką prie laužo su lietuviškais žaidimais ir dainomis.
Kitą dieną, sekmadienį 26 d. ryte ivyko paskutine “Studiju dienos” paskaita apie lietuvių kalbą ir jos svarbą. Buvo informuota apie galimybes studijuoti lietuvių kalbą ir kultūrą įvairiose Lietuvos aukštosiose mokyklose. Skatinta visus jaunus atstovus važiuoti į Lietuvą studijuoti lietuvių kalbos, paaiškinti privalumai, kuriuos suteikia lietuvių kalbos mokėjimas.
Po paskaitos visi papietavo vasarvietėje “Pranas”. Žodį tarė Argentinos lietuvių jaunimo sąjungos (A.L.J.S.) pirmininkė Malena Tanevitch Braziunaitė. Prelatas Edmundas Putrimas padėkojo visiems Suvažiavimo organizatoriams ir dalyviams bei palaimino maistą. Užbaigiant suvažiavimą visi linkėjo, kad suvažiavimo tradicija tęstųsi ilgus metus.
XXIV Pietų Amerikos Lietuvių Jaunimo Suvažiavimas vyks 2021-tais metais sausio mėn. Urugvajuje.
Dar viena akimirka iš Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimo
XXIII Pietų Amerikos Lietuvių Jaunimo Suvažiavimo įžvalgos, jaunimo iššūkiai bus pristatyti Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos pavasario sesijos temoje dėl Pasaulio lietuvių jaunimo veiklos ir įtraukties 2020 kovo 18d. Lietuvos Respublikos Seime.
Už finansinę paramą dėkojame:
-Amerikos Lietuvių Fondui.
– Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) valdybai ir jos pirmininkei Daliai Henkei
– Prelatui Edmundui Putrimui
– Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos (PLJS) valdybai ir jos pirmininkui Vladui Oleinikovui.
– Argentinos lietuvių centrui
– Lietuvių katalikų kultūros ir savišalpos draugijai „Mindaugas“
– Lietuvių kultūros ir savišalpos draugijai „Nemunas“
– Laisvai Lietuvai is Tandil miesto
– P. Alfredo Dulkei
– Kanados, JAV, Urugvajaus Lietuvių Jaunimo Sąjungai
– Australijos lietuviu tautiniu sokiu grupei “Linas” ir jo vadovei Loreta Tigani
– Argentinos Lietuvių Jaunimo Sąjungos valdybai (ALJS).
– Kiekvienai šeimai, kuri mielai priėmė į savo namus suvažiavimo dalyvius
– Visiems dalyviams ir atstovams, kurie dalyvavo PALJ suvažiavime
Informaciją pateikė PASAULIO LIETUVIŲ JAUNIMO SĄJUNGA; PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ
Koncertuoja „Nemunas”. Pablo Cabrera foto.Įspūdingi „Nemuno” šokiai. Pablo Cabrera nuotr.
Argentinos lietuvių tautinių šokių ansamblis „Nemunas” iš Berisso miesto koncertavo La Platos miesto municipaliniame „Coliseo Podestá” teatre, kur buvo švenčiama Tarptautinė šokio diena.
Renginyje dalyvavo iš viso 130 šokėjų, kurie atstovavo įvarius šokių stilius. Aukšto lygio Tango, šiuolaikinis šokis, Argentinos folkloras, operos ir baleto teatro baleto trupė bei baltarusių šokių ansamblis.
„Coliseo Podestá” teatras yra vienas iš svarbiausių teatrų Pietų Amerikoje, kur telpa 1065 žiūrovių. Buvo pastatytas 1886 m. ir 1986 m. buvo paskelbtas La Platos miesto savivaldybės kultūros paveldu, 1987 m. Buenos Aires provincijos vyriausybės kulturos paveldu. Per teatro istoriją koncertavo garūs artistai – Remete Lacconi, Margarita Xirgu, Marian Anderson, Arthur Rubinstein, Lola Membrives ir kiti.
Apie lietuvių grupę – šiuo metu jaunimo ansamblyje „Nemunas“ yra 50 šokėjų nuo 13 iki 25 metų. Ansambliui vadovauja Analia Dulkė ir Juan Ignacio Fourment Kalvelis. Šiuo metu šis kolektyvas yra didžiausias lietuvių šokių ansamblis Pietų Amerikoje. Šokių kolektyvas „Nemunas” dalyvaus Lietuvos šimtmečio dainų šventėje „Vardan tos…“.
Rudens savaitgaliai Argentinoje, Berisso mieste, prisipildė skirtingų kultūrų nuotaika, į kurią lietuviškąsias tradicijas įpynė lietuvių draugija „Nemunas“ – viena didžiausių Berisso imigrantų bendruomenių.
Šiemet, skaičiuodamas jau 40 gyvavimo metų, Imigrantų festivalis Berisse, Buenos Airių provincijos Imigrantų sostinėje, 22 šalių išeivių bendruomenes įsuko į tradicinių patiekalų, šokių, muzikos renginius. Į skirtingų kultūrų pristatymus susirinko daugiau negu 180 tūkst. žmonių iš visos Argentinos.
Imigrantų šventėje tradicinius lietuvių liaudies šokius net 5 tūkst. žiūrovų publikai pristatė „Nemuno“ draugijos šokių ansambliai: vaikų grupė „Skaidra“, jaunimo – „Nemunas“, senjorų – „Griaustinis“ ir veteranų kolektyvas „Pipiras“. Šokio žingsniais ansambliai perteikė lietuvių kultūroje svarbias ir liaudies kūryboje itin populiarias temas – meilę ir darbą.
Jaunosios Imigrantų šventės Berisso mieste šokėjos
„Nemuno“ draugija šventės metu taip pat pristatė tokius lietuviškus patiekalus kaip blynai, bulvių plokštainis, kepta kiauliena su kopūstais ir krienais, kepta kiauliena su grybų padažu, tinginys. Argentiniečių kultūroje, kurioje itin populiarūs patiekalai, pagaminti iš mėsos, lietuviški valgiai buvo perkami gausiai. Daugeliui knietėjo paragauti blynų su uogiene ir bulvių plokštainio su spirgučių padažu, kurių receptus iš kartos į kartą perdavė bendruomenės narių seneliai ar proseneliai.
Bene didžiausios eilės rikiavosi prie alaus stendo. Čia savo išskirtiniu skoniu pirkėjus viliojo „Kauno“ alus, gaminamas lietuvių imigrantų anūko, gyvenančio Mar del Platos mieste.
Vienas svarbiausių viso festivalio akcentų – „Imigrantų reprezentacija – išsilaipinimas“. Šio renginio metu atkuriamas XX a. pr. vykęs masinis imigrantų atvykimas į Argentiną. Persirengę prosenelių, senelių drabužiais, jau gimusių ir šeimas sukūrusių Pietų Amerikoje kartų atstovai atplaukia laivu į Berisso miestą – taip prisimindami savo protėvių istoriją ir kelią iš tėvynės. Itin didelę reikšmę turintis renginys ne vieną paskatina dar stipriau laikytis savo šaknų ir gilintis į protėvių perduotos kultūros tradicijas.
Nemuno draugijos grupės atstovės
Neatsiejamas kiekvieno renginio atributas Argentinoje – karalienės rinkimai. Šiemet Imigrantų festivalyje Berisse lietuvių bendruomenę „Nemunas“ atstovavo vaikų karalienė Anabela Camilion Daskus ir lietuvių išeivių karalienė Melina Natalia Radziunas. 40-osios imigrantų šventės karalienės rinkimuose M. Radziunas pristatė vakarinę suknelę, tautinį kostiumą ir tradicinį lietuvių liaudies šokį, kurie buvo vertinami komisijos. Galinti ne tik pademonstruoti lietuviško šokio žingsnius, bet ir kalbanti lietuviškai, M. Radziunas už puikią savo kultūros reprezentaciją buvo išrinkta Imigrantų šventės Pirmąja princese. Teisėjų komisija karaliene išrinko Graikijos atstovę.
Imigrantų festivalį vainikavo paradas, nuaidėjęs pagrindiniu Berisso miesto prospektu Avenida Montevideo. Daugiau negu 90 lietuvių bendruomenės narių, apsivilkę tautiniais kostiumais, žygiavo bei sukosi pagal liaudies muzikos taktą, perteikdami tą lietuvybės jausmą, kurį iš savo šalies atsivežė ir perdavė protėviai.
XX Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas ir III Pietų Amerikos lietuvių bendruomenių suvažiavimas Argentinoje
2017 m. sausio 25-29 d. įvyko vienas svarbiausių įvykių Pietų Amerikos lietuvių bendruomenėms – XX Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas. Į jį susirinko daugiau nei 80 jaunuolių iš Argentinos, Urugvajaus, Brazilijos, JAV ir Lietuvos.
Suvaziavimo dalyviai – Aušros Vartų parapijoje
Tuo pat metu, 28 ir 29 d., vyko ir III Pietų Amerikos lietuvių bendruomenių suvažiavimas. Jo metu jaunimas ir bendruomenės atstovai turėjo progą stiprinti tarpusavio ryšius, susipažinti su bendruomenių struktūra, Lietuvos istorija ir dabartine situacija.
Suvažiavimai yra Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos projektas, kuris tampa kasmetine tradicija Pietų Amerikoje.
XX Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas prasidėjo sausio 25 d. Buenos Airių provincijos Parlamento kultūros salėje su Parlamento atstovais, Berisso miesto savivaldybės meru dr. Jorge Nedela, Lietuvos Vyskupų konferencijos delegatu užsienyje gyvenančių lietuvių sielovadai, Pasaulio lietuvių bendruomenės Sielovados ir Pietų Amerikos reikalų komisijos pirmininku prelatu Edmundu Putrimu, Berisso miesto savivaldybės užsienio bendruomenių departamento koordinatoriumi Juan Ignacio Fourment Kalveliu, Argentinos lietuvių bendruomenės (ALB ALOST) valdybos vicepirmininku Jorge Brazaičiu, LR generaliniu konsulu Buenos Airėse Dr. Sergio Nunes, Argentinos lietuvių jaunimo sąjungos (ALJS) valdybos pirmininke Evelin Melnesiuk Gabriunas ir visais draugijos atstovais.
Ceremonijos metu visi atstovai tarė sveikinimo žodį suvažiavimo dalyviams. Berisso miesto savivaldybės meras dr. Jorge Nedela įteikė prelatui Edmundui Putrimui ir Evelin Melnesiuk Gabriunas dekretą, kuriame kaip municipalinį paveldą pripažino “XX Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimą”, vykusį 2017 metų sausio 25 – 29 dienomis Buenos Airėse, Berisso ir Avallaneda ir Lanus Oeste miestuose.
Dekrete rašoma, kad Berisso miesto savivaldybei ir aktyviai dalyvaujančiam, suvažiavimą organizuojančiam jaunimui yra didelė garbė priimti, pripažinti, stiprinti ryšį su visais užsienio ansambliais, lankančiais mūsų miestą, kuris oficialiai paskelbtas Buenos Airių provincijos Imigrantų provincijos sostine. Taip pat paminėta, kad Berisso miesto savivaldybės tikslas – išlaikyti ir stiprinti kultūrinius, politinius bei ekonominius santykius su užsienio bendruomenėmis, kurios gyvuoja Berisso mieste. Ceremonijos pabaigoje šoko pora iš lietuvių draugijos “Nemunas”.
Nuotraukoje: lietuvybę ir tautiškumą puoselėjantys Pietų Amerikos lietuviai
Po ceremonijos visų laukė vakarienė Lietuvių katalikų kultūros ir savišalpos draugijos „Mindaugas” patalpose Berisso mieste, kur prasidėjo suvažiavimas, ir Susipažinimo vakaras. Jaunimas susiskirstė į grupes pagal Lietuvos miestus, su kuriomis dalyvavo žaidynėse ir darbo grupių užsiėmimuose.
Kitą dieną – pusryčiai Lietuvių kultūros ir savišalpos draugijoje “Nemunas” Berisso mieste. Po to visa delegacija persikėlė į Alfredo Dulke vasarvietę Los Talas regione, Berisso apskrityje. (Alfredo Dulke yra buvęs “Nemuno” draugijos pirmininkas, “Nemuno” šokių kolektyvo įkūrėjas ir vadovas bei šiuo metu – valdybos narys).
Stovykloje vyko daug renginių ir lietuviškų žaidimų, kuriuos vedė profesorius Darius Subačius, buvęs Vasario 16–osios gimnazijos (Vokietija) profesorius, šiuo metu dirbantis Vilniuje spec. mokykloje „Viltis” (tai mokykla, skirta vaikams su negalia) ir SOS vaikų kaime soc. darbuotoju.
Vakare vyko diskusijos. Jas inicijavo ir moderavo Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos Pietų Amerikos reikalų komisijos pirmininkas ir PLB valdybos Sielovados reikalų komisijos pirmininkas prelatas Edmundas Putrimas. Viena tema buvo apie krikščionišką drąsą, tai, ko trūksta mums tobulinant savo krikščionišką gyvenimą. Vakare aplankyti delegaciją ir bendrauti su suvažiavimo atstovais atvyko Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorius Vytautas Pinkus, Lietuvos generalinė konsulė Brazilijoje Laura Guobužaitė, Berisso miesto savivaldybės meras dr. Jorge Nedela. Penktadienį vyko diskusijos apie renginio ateitį, kuriame buvo analizuojama, kodėl jaunimas nori toliau dalyvauti ir organizuoti suvažiavimus ir ką jiems reiškia lietuvybė.
Vakare vyko labai laukiamas jau tradiciniu tapęs renginys – Talentų vakaras, kuriame visos anksčiau pagal Lietuvos miestus pasiskirsčiusios grupės turėjo suvaidinti istoriją pagal miestų herbus.
28 d. visa suvažiavimo veikla parsikėlė į sostinę. Villa Lugano (Buenos Airėse) esančiame „Argentinos Lietuvių Centre“ buvo surengta Studijų diena. Pirmiausia sveikinimo žodį tarė Argentinos lietuvių jaunimo sąjungos valdybos pirmininkė Evelin Melnesiuk Gabriunas, o po jos pasisakė Užsienio lietuvių departamento direktorius Vytautas Pinkus ir prelatas Edmundas Putrimas, kuris papasakojo, kaip prieš 20 metų susiformavo suvažiavimo tradicija, bei apie šio renginio svarbą.
Pietų Amerikos lietuvių šiokiadieniai
Vėliau vykusiuose kraštų pranešimuose kiekvienas bendruomenės atstovas turėjo pristatyti savo veiklą ir ateities veiklos planus bei planuojamus renginius. Ypatingas dėmesys buvo skirtas 2018 metais vyksiančiam Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui.
Pranešimus skaitė Argentinos lietuvių bendruomenės (ALB ALOST) valdybos vicepirmininkas Ing. Jorge Brazaitis, Argentinos lietuvių jaunimo sąjungos (ALJS) valdybos prmininkė Evelin Melnesiuk Gabriunas, Brazilijos lietuvių bendruomenės (BLB) atstovas prof. Marcos Lipas, Brazilijos lietuvių jaunimo sąjungos (BLJS) valdybos pirmininkė Laima Zizas, Urugvajaus lietuvių bendruomenės (ULB) valdybos pirmininkė Veronica Kavaliauskas ir Urugvajaus lietuvių jaunimo sąjungos (ULJS) valdybos atstovė Denise Jost, kuri pakvietė visus dalyvauti XXI Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavime, kuris vyks 2018 m. sausio mėn. 17-21 d. Montevidėjuje, Urugvajuje.
Studijų dienos pabaigoje profesorius Marcos Lipas iš Brazilijos kalbėjo apie dabartinę politinę situaciją Baltijos ir Vakarų Europos kraštuose bei apie Rusijos įtaką. Buvo aptarta dabartinė situacija Vila Zelinoje, Brazilijoje, lietuvių rajone dėl Rusijos organizacijų politikos bei informacijos žiniasklaidoje. Lipas šiuo metu dirba „Colégio Singular” mokykloje Brazilijoje. Po to visų laukė vakarienė Lietuvių Centre.
Sekmadienį prelatas E. Putrimas kartu su parapijos klebonu aukojo Šv. Mišias Aušros Vartų parapijoje Avellanedoje.
Po Mišių nusidriekė procesija prie lietuviško kryžiaus parapijos kieme, skirta pagerbti Sausio 13-osios aukų atminimą ir visų dalyvių gimines, kurie emigravo į Pietų Ameriką prieš 90 metų ir gerbdami savo kilmę statė bažnyčias bei steigė kultūros draugijas, kurios iki šios dienos sutelkia jų vaikaičius ir provaikaičius.
Po jų vyko pietūs ir pabendravimas Susivienijimo lietuvių Argentinoje draugijos salėje, įsikūrusioje šalia Buenos Airių esančiame Lanús mieste. Po oficialaus uždarymo jaunimas sportavo ir maudėsi baseine.
Padėka:
– Lietuvių Fondui.
– Užsienio lietuvių departamento prie Užsienio reikalų ministerijos direktoriui Vytautui Pinkui.
Birželio 20 d. Berisso mieste (Argentina), Berisso miesto vidurinės mokyklos salėje, „Nemuno“ lietuvių jaunimo tautinių šokių ansamblio 44-ojo gimtadienio proga vyko Šokių festivalis, į kurį susirinko daugiau nei 300 žmonių.
Į šventę buvo pakviesti ir koncertavo italų ir argentiniečių šokių ansambliai. Vėliau koncertavo svečiai iš kaimyninio Urugvajaus: Suaugusių šokių ansamblis „Gintaras” iš Urugvajaus lietuvių kulturos draugijos.
Šių metų rugsėjo ir spalio mėnesių savaitgaliais Berisso mieste surengtos dar vienos „Imigrantų šventės“. Į šventes susirinko daugiau nei 70 tūkstančių žmonių iš visos Argentinos. Lietuvių Draugija „Nemunas“ surengė didelę parodą, kurioje pristatė Lietuvos kultūrą, tradicijas, patiekalus.
Berisso mieste veikia didelė lietuvių bendruomenė. Iki I-ojo pasaulinio karo čia buvo viena didžiausių Argentinos lietuvių kolonijų, į kurią atvyko apie 3000 lietuvių.
Reikia pabrėžti, kad Berisso miestas yra oficialiai pripažintas ir paskelbtas Buenos Airių provincijos „Imigrantų sostine“. Lietuvių Draugija „Nemunas“ yra „Imigrantų sąjungos organizacijos“ narys ir jau 37-tus metus kasmet organizuoja „Imigrantų Šventę“. Dabar šią organizaciją sudaro dvidešimt imigrantų bendruomenių.
2014 m. nuo sausio 30 d. iki vasario 2 d. Argentinoje įvyko XVII Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas.
Pirmoji suvažiavimo diena – Villa Lugano (Buenos Airių sostinėje) esančiame „Argentinos Lietuvių Centre“. Čia sugužėjo ne tik gausus Argentinos lietuvių jaunimo būrys, bet ir lietuviai iš Urugvajaus, Brazilijos, Kanados, JAV bei Lietuvos. Artėjant savaitgaliui dalyvių tik daugėjo. Iš viso dalyvavo daugiau nei 70 jaunuolių.
Po dalyvių registracijos – tradicinis susipažinimo vakaras. Jo metu suvažiavimo dalyviai susipažįsta vieni su kitais, bendrauja ir daugiau sužino vieni apie kitus.
Lapkričio 17-oji – įsimintina diena Pietų Amerikos lietuviams. Tądien surengti šventiniai pietūs vienintelės lietuviškos radijo valandėlės visoje Pietų Amerikoje „Ecos de Lituani“ 10-ies metų translavimo jubiliejaus proga.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino „Ecos de Lituania“ rengėjus ir klausytojus su šia iš tiesų visos Pietų Amerikos lietuviams svarbia ir iškilminga sukaktimi.
Šventėje, kurioje skambėjo lietuviška muzika ir buvo skanaujami lietuviški patiekalai, dalyvavo FM Difusión radijo stoties savininkai Cecilia Drkos ir Jorge Drkos; buvęs LR garbės konsulas Argentinoje Inz. Algimantas Rastauskas, Lietuvių draugijos „Mindaugas“ pirmininkė Vavina Palukas, Lietuvių draugijos „Nemunas“ pirmininkas Esteban Dulke, Lietuvių Susivienijimo Argentinoje vardu Arnaldo Vezbickas, Argentinos Lietuvių Jaunimo Sąjungos valdybos pirmininkė ir Buenos Aires provincijos lietuvių karalienė Eunice Linkevičiūtė ir lietuvių vaikų karalienė Amparo Cabrera Dulke Butkutė.
Per pietus svečiai vaišinosi lietuviškais patiekalais („kugeliu“ ir kopūstais su kepta kiauliena), žiūrėjo videofilmą, kuriame užfiksuoti radijo laidos garsai bei fotografijos, primenančios praėjusius lietuviškosios radijo valandėlės „Ecos de Lituania“ 10 transliavimo metų.
Lietuviškas polkas ir valsus grojo akordeonistas Héctor Bochicho.
Svarbūs sveikinimai
„Ecos de Lituania“ rengėjai – Juan Ignacio Fourment Kalvelis kartu su Isabel Kalvelis ir Juan Jose Fourment – sulaukė daug garbių asmenų sveikinimų šios šventės proga.
Jubiliejinę sukaktį švenčiančios lietviškos radijo valandėlės „Ecos de Lituania“ rengėjus ir klausytojus sveikino: Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Garybauskaitė, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkės pavaduotoja Irena Degutienė, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorė Gintė Bernadeta Damušis, Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Kęstutis Glaveckas; Algirdas Sysas Jugis Razma, Lietuvos Respublikos ambasadorius JAV ir Meksikoje Žygimantas Pavilonis, Lietuvos Respublikos generalinė konsulė San Paule Brazilijoje Laura Guobužaitė, Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių sielovados reikalams ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos narys prelatas Edmundas Putrimas, Lietuvos žurnalistai Palmira Galkontaitė, Egidijus Knispelis ir Gabija Lunevičiūtė FM Relax vardu, garsus Lietuvos dainininkas Andrius Mamontovas, Ecos de Lituania korespondentas Lietuvoje Algirdas Delonas. Taip pat sveikino buvusi garbės konsulė Urugvajuje Birutė Žukas ir dabartinė Lietuvos garbės konsulė Urugvajuje Cecilia Hernández Svobas, „Mindaugo“ choras, radijo programa „Mažeikių aidas“, Lietuvos Nacionalinio Radijo programa „Ryto garsai“.
Reikia pabrėžti, kad Berisso miesto savivaldybės meras Enrique Slezavk šį renginį paskelbti kaip „Municipalinis paveldas“.
Premijos ir apdovanojimai
Lietuviška radijo valandėlė „Ecos de Lituania“ ir toliau skina laurus gaudama apdovanojimus Argentinoje.
Per dešimt metų radijas gavo keturias premijas: „Faro de Oro„ („Auksinis švyturys“) įteikta Mar del Platos mieste už 2005, 2007, 2009 ir 2011 Argentinos radijo programą kitataučių bendruomenių grupėje. Tai viena pagrindinių premijų visoje šalyje. Konkurse dalyvavo 1,000 programų iš visos Argentinos.
Taip pat „Ecos de Lituania“ laimėjo „Gaviota Federal“ („Federacinė žuvėdra“) premiją kaip geriausia praėjusių metų Argentinos radijo programa kitataučių bendruomenių grupėje. Lietuviškai radijo valandėlei Chaco provincijoje, Resistencia mieste, buvo įteikta „Dorada“ („Dorado“) premija.
Per šią dekadą buvo įteikta „Lanín de Oro“ („Auksinis Lanín“) premija už geriausią 2006–2007 m. Argentinos radijo programą kitataučių bendruomenių grupėje. Pagrindinis renginio organizatorius – Dailės, kultūros ir komunikacijos patagonų sąjunga. ,,Ecos de Lituania“ taip pat yra laimėjusi „Guemes, Heroe Nacional“ premiją Saltos mieste (Argentinos šiaurėje) ir „Tehuelche“ nacionalinį apdovanojimą Argentinos Patagonijoje prie Atlanto vandenyno.
Vienintelė lietuviška radijo valandėlė visoje Pietų Amerikoje laimėjo dar vieną premiją – „Antena Vip“ („Antena“) – kaip geriausia praėjusių metų Argentinos radijo programa kitataučių bendruomenių grupėje.
„Ecos de Lituania“ Buenos Aires provincijos deputatų rūmų 1085/ 07–08 dekretu oficialiai pripažinta „svarbios kultūrinės reikšmės“ programa.
Džiaugiamės, kad pagrindinės Argentinos provincijos kreipia dėmesį į „Ecos de Lituania“ ir pripažįsta vedėjo ir viso kolektyvo darbą bei veiklą. Ši radijo valandėlė skleidžia žinias apie Lietuvą Argentinoje ir visoje Pietų Amerikoje. Bendruomenės vardu palaikomas ryšys su Argentinos Vyriausybės atstovais.
La Plata yra Buenos Aires provincijos sostinė – vienas iš svarbiausių Argentinos miestų. Miesto atstovai puikiai bendrauja ir bendradarbiauja su „Ecos de Lituania’’.
Reikia priminti, kad „Ecos de Lituania“ Berisso miesto mero Enrique Slezack 424 dekretu ir San Martino miesto mero dr. Ricardo Ivoškus 495/07 dekretu yra įtraukta į municipalinio paveldo sąrašus.
Brazilijos Lietuvių Bendruomenė ,,Ecos de Lituania“ programą įvertino kaip „Visuomenės paveldą“. Šią programą specialiu žymeniu apdovanojo buvęs Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie LR Vyriausybės (dabar LR užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamentas).
XXX
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikina lietuvišką radiją „Ecos de Lituania” (Argentina) dešimties metų transliavimo proga.
Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius sveikina lietuvišką radiją „Ecos de Lituania” (Argentina) dešimties metų transliavimo proga.
{Jeigu norite pamatyti visas nuotraukas, spauskite bet kurią iš šių trijų}
Šių metų rugsėjo ir spalio mėnesių savaitgaliais Berisso mieste vyko „Imigrantų šventės”. Į šventes susirinko daugiau nei 90 tūkstančių žmonių iš visos Argentinos. Lietuvių Draugija „Nemunas” surengė didelę parodą, kurioje pristatė Lietuvos kultūrą, tradicijas, patiekalus.
Argentinos mieste Berisse veikia didelė lietuvių bendruomenė. Iki I-ojo pasaulinio karo čia buvo viena didžiausių Argentinos lietuvių kolonijų, į kurią atvyko apie 3000 lietuvių.
Birželio mėnesio 15 dieną Berisso mieste (Argentina), “Nemuno” Lietuvių draugijos salėje, “Nemuno” lietuvių jaunimo tautinių šokių ansamblio 42-ojo jubiliejaus proga įvyko Šokių festivalis, į kurį susirinko per 300 žmonių.
Į šventę buvo pakviesti ir koncertavo graikų, italų ir bulgarų šokių ansambliai, taip pat lietuvių šokių ansambliai “Dobilas, “Inkaras” ir “Laisvės akmuo”. Buvo labai gražus, įspūdingas festivalio spektaklis.
Spektaklio pabaigoje koncertavo vietinis ansamblis “Nemunas”, sušoko šešis, labai gražius šokius. Tarp kurių buvo ir vestuviniai šokiai “Paplėstuodegis” ir “Rezginėlė”, kuriems žiūroviai labai plojo, šokių spektaklis buvo pripažintas labai geru.
Šiuo metu “Nemune” yra beveik 40 šokėjų nuo 13 iki 24 metų, ansambliui vadovauja Analia Dulke ir Juan Ignacio Fourment Kalvelis. Ansamblis koncertuoja įvairuose šokių festivaliuose Argentinos ir Urugvajaus miestuose.
2013 m. kovo 15 – 17 d. Berisso mieste baigėsi Argentinos lietuvių jaunimo sąjungos (ALJS) stovykla, kuri buvo visiems labai naudinga ir rezultatyvi.
Pabrėžtina, kad dalyvavo beveik 50 atstovų iš Buenos Aires, Lanús Oeste, Tandil ir Berisso. Renginio metu žaidėme lietuviškus susipažinimo žaidimus, o ALJS atstovai, dalyvavę Pasaulio lietuvių jaunimo kongresuose ir Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimuose, visus šventės dalyvius išmokė naujų žaidimų; po vidurnakčio įvyko Talentų vakaras prie laužo.
Sekmadienį po pietų vyko studijų dienos. Visus infomavome apie galimybes išmokti lietuvių kalbos užsienyje.
Suteikėme informaciją apie sekantį Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimą, kuris įvyks šių metų liepos mėn. 17-21 dienomis San Pablo mieste. Suvažiavimas rengiamas Pasaulio jaunimo dienų (PJD) išvakarėse, į kurias atvyks ir jaunimas iš Lietuvos.
Šių metų rugsėjo ir spalio mėnesių savaitgaliais Berisso mieste vyko „Imigrantų šventės”. Į šventes susirinko daugiau nei 70 tūkstančių žmonių iš visos Argentinos. Lietuvių Draugija „Nemunas” surengė didelę parodą, kurioje pristatė Lietuvos kultūrą, tradicijas, patiekalus.
Berisse veikia didelė lietuvių bendruomenė. Iki I-ojo pasaulinio karo čia buvo viena didžiausių Argentinos lietuvių kolonijų, į kurią atvyko apie 3000 lietuvių.
Reikia pabrežti, kad Berisso miestas yra oficialiai pripažintas ir paskelbtas Buenos Aires provincijos „Imigrantų sostine”.
