Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras. EPA – ELTA nuotr.
Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras pareiškė neketinąs skiepytis nuo koronaviruso. Kai tik bus gautas kompetentingų kontrolės institucijų leidimas, jo vyriausybė „iš karto“ ims rūpintis vakcinos pirkimu ir padalijimu, sakė J. Bolsonaras. Jis teigė esąs tikras, kad prievolės skiepytis nebus. Kartu prezidentas pridūrė, kad pats nesiskiepys. „Tai mano teisė“, – pabrėžė jis.
J. Bolsonaras sulaukia didelės kritikos dėl savo reakcijos į koronaviruso krizę. Jis vis menkino viruso pavojų, priešinosi griežtoms karantino priemonėms ir gyrė antimaliarinį preparatą hidroksichlorokiną, nors, anot tyrimų, jis nepadeda gydyti Covid-19.
Liepos pradžioje 65-erių J. Bolsonaras pats užsikrėtė koronavirusu. Paėjusiais mėnesiais virusas nustatytas ir pusei jo kabineto narių.
Brazilija yra antra labiausiai pandemijos paveikta šalis po JAV. Čia virusas jau pražudė per 170 000 žmonių.
Brazilijos prezidento J. Bolsonaras. EPA-ELTA nuotr.
Brazlijos žiniasklaidos asociacija ketina paduoti į teismą šalies prezidentą Jairą Bolsonarą, kuris sukėlė žurnalistams pavojų užsikrėsti per spaudos konferenciją, per kurią jis pranešė, kad jam atlikto testo dėl koronaviruso rezultatas yra teigiamas.
Tai sakoma antradienį paskelbtame žiniasklaidos darbuotojų pareiškime.
Kaip pažymėjo asociacijos vadovas Paulas Jeronimas de Sousa, prezidentas „pažeidė gydytojų rekomenduotą izoliacijos režimą“, pakviesdamas į spaudos konferenciją žurnalistus. Anot jo, J. Bolsonaras „elgėsi nusikalstamai ir kėlė pavojų kitų žmonių gyvybei, nors žinojo, kad yra užsikrėtęs Covid-19“.
Žiniasklaidos darbuotojai kaltina didžiausios Lotynų Amerikos valstybės vadovą pažeidus du baudžiamojo kodekso straipsnius, iš kurių vienas – „užkrečiamosios ligos platinimas“ – numato laisvės atėmimo bausmę iki 4 metų ir piniginę baudą. „Negalima leisti, kad tokie veiksmai liktų nepastebėti“, – pabrėžiama pareiškime.
Antradienio vakarą per spaudos konferenciją savo rezidencijoje Brazilijos mieste J. Bolsonaras informavo, kad jam atlikto testo dėl koronaviruso rezultatas yra teigiamas. Valstybės vadovas dėvėjo apsauginę kaukę. Bet renginyje dalyvavę žurnalistai nepaisė socialinio atstumo ir laikė mikrofonus būdami šalia prezidento.
J. Bolsonaras ne kartą kritikavo karantino priemones, kurių dėl pandemijos ėmėsi šalies regionų vadovai. Jis tvirtino, kad nustatyti ribojimai turės katastrofiškų padarinių Brazilijos ekonomikai, masiškai nuskurdins gyventojus ir padidins nedarbą. Jis ne kartą rodėsi viešumoje be kaukės ir bendravo su savo šalininkais, nepaisydamas atsargumo priemonių.
Brazilija, kur pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis buvo patvirtintas vasario 26 d., užima antrąją vietą pasaulyje pagal infekuotųjų ir mirusiųjų skaičių, nusilesdama tik JAV. Naujausiais duomenimis, šalyje iki šiol patvirtinta daugiau kaip 1,6 mln. užsikrėtimo koronavirusu atvejų, per 66,7 tūkst. infekuotųjų mirė.
Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras antradienį pavadino koronavirusą „didžiausiu iššūkiu dabartinei kartai“, smarkiai pakeisdamas savo pareiškimų apie pandemiją, jau pareikalavusią daugiau kaip 41 tūkstančio žmonių gyvybių visame pasaulyje, toną.
„Brazilija daug pasiekė per pastaruosius 15 mėnesių, – teigė politikas savo kreipimesi į tautą per valstybinę televiziją, turėdamas omenyje laiką, kurį jis praleido prezidento poste. – Bet dabar mes susidūrėme su didžiausiu iššūkiu dabartinei kartai“. J. Bolsonaras, anksčiau vadinęs koronavirusą prasimanymu ir „lengvu persišaldymu“, padėkojo vietos valdžiai, kurios pastangomis įvairiuose šalies regionuose mokyklos ir universitetai išėjo atostogų, o dauguma prekybos ir paslaugų sferos įmonių nutraukė darbą. Prezidentas buvo dėkingas ir šalies gyventojams, „pademonstravusiems reikiamą solidarumą, kad būtų išsaugotos gyvybės ir darbo vietos“.
Be to, J. Bolsonaras, dar sekmadienį kalbėjęs apie mirties neišvengiamumą ir raginęs „sutikti virusą taip, kaip dera vyrui“, dabar sakė, kad reikia „kiek įmanoma išvengti žmonių aukų“. „Mūsų misija viena: išgelbėti gyvybes išsaugant darbo vietas“, – apibendrino prezidentas.
Tai buvo jau ketvirta J. Bolsonaro kalba per valstybinę televiziją koronaviruso tema. Anksčiau jis tikino brazilus, kad nėra jokio pagrindo panikuoti, griežtai kritikavo regionų ir municipalitetų vadovus, kurie imasi ryžtingų priemonių prieš koronaviruso plitimą.
Brazilijoje pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis buvo patvirtintas vasario 26-ąją, kitą dieną po karnavalo. Nuo to laiko infekuotųjų skaičius viršijo 5,7 tūkstančio, daugiau kaip 200 infekuotųjų mirė.
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugiau kaip 160 šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė per 828 tūkstančius žmonių, daugiau kaip 41 tūkstantis infekuotųjų mirė.
Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras trečiadienį griežtai sukritikavo tuos regionų ir municipalitetų vadovus, kurie imasi ryžtingų priemonių prieš koronaviruso plitimą.
„Tai, ką Brazilijoje daro kai kurie gubernatoriai ir kai kurie merai, yra nusikaltimas. Jie griauna Braziliją, naikina darbo vietas. Tie žmonės sako: „Na, ekonomika ne tokia svarbi, kaip žmogaus gyvybė“. Neišmanėliai, nes vieno negalima atskirti nuo kito“, – pareiškė J. Bolsonaras žurnalistams.
Antradienį per televiziją kreipdamasis į tautą Brazilijos lyderis jau kritikavo karantino priemones ir apribojimus kai kuriuose ekonomikos sektoriuose, kuriais siekiama kovoti su pandemija. J. Bolsonaro nuomone, infekcija kelia pavojų tik vyresniems kaip 60 metų amžiaus žmonėms, o jaunesni kaip 40 metų pacientai nuo koronaviruso miršta retai.
Brazilijoje pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis buvo patvirtintas vasario 26 d., kitą dieną po karnavalo. Nuo to laiko infekuotųjų skaičius išaugo iki 2,2 tūkstančio, 46 žmonės mirė. Kai kurių regionų ir municipalitetų vadovai paragino piliečius izoliuotis, uždarė mokyklas, daugumą parduotuvių, apribojo transporto eismą ir gyventojų judėjimą.
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugiau kaip 150 šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 410 tūkstančių žmonių, per 18 tūkstančių infekuotųjų mirė.
Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras (k.) ir JAV prezidentas Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
Brazilijos prezidento administracijos specialiojo ryšių sekretoriato vadovas Fabio Wajngartenas, lydėjęs Jairą Bolsonarą šeštadienį per susitikimą su Donaldu Trumpu Majamyje, yra užsikrėtęs koronavirusu.
Tai ketvirtadienį pranešė laikraštis „Folha de São Paulo“, remdamasis pareigūno sutuoktine.
„Mano vyras grįžo iš Majamio ir vakar atliko testą dėl koronaviruso, kurio rezultatai buvo teigiami“, – cituoja leidinys Sophie Wajngarten, pažymėdamas, kad ši informacija oficialiai dar nepatvirtinta.
Pasak pareigūno žmonos, jis gydomas namuose karantino sąlygomis ir nekontaktuoja su šeimos nariais.
Išvakarėse buvo sužinota, kad F. Wajngartenui, kuris buvo delegacijos, naktį į trečiadienį grįžusios iš Majamio, narys, pasireiškė gripo simptomai. Taip pat buvo pranešta, kad kelionėje jis buvo šalia prezidento ir tiesiogiai su juo kontaktavo. Be to, šeštadienį F. Wajngartenas savo instagrame pasidalijo nuotrauka, kurioje jis stovi šalia JAV prezidento Donaldo Trumpo ir viceprezidento Mike`o Pence`o.
Brazilijoje pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis buvo patvirtintas vasario 26-ąją, kitą dieną po karnavalo. Infekuotųjų skaičius šalyje jau viršijo 70, dar apie 900 žmonių stebimi „kaip galimi viruso nešiotojai“.
Brazilijos prezidentas J. Bolsonaras antradienį per konferenciją Majamyje pareiškė abejojąs dėl naujojo koronaviruso problemos tikrojo masto ir pavadino jį „prasimanymu“. Koronaviruso aukų skaičius didėja. EPA-ELTA nuotr.
„Žinoma, problema yra, bet nedidelė. Kaip man atrodo, visa šita istorija su koronavirusu daugiau yra prasimanymas. Viskas yra kitaip, nei skelbia pasauliui žiniasklaida“, – citavo Brazilijos prezidentą portalas „G1“.
Naujojo koronaviruso Covid-19 sukelto susirgimo protrūkis buvo užfiksuotas praėjusių metų gruodžio pabaigoje Kinijos Uhano mieste, kuriame gyvena 12 milijonų žmonių. Pasaulio sveikatos organizacija kovo 11 d. pripažino jį pandemija. Be Kinijos, infekuotųjų rasta daugiau kaip šimte šalių.
Pasaulyje užsikrėtusiųjų skaičius viršijo 118 tūkstančių, apie 4,3 tūkstančio žmonių mirė.
Amazonės gaisrų dūmai driekiasi tūkstančius kilometrų. EPA-ELTA nuotr.
Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras primygtinai tvirtino, kad šaliai priklausanti Amazonės miškų dalis yra suvereni valstybės teritorija ir į jos politiką tarptautinė bendruomenė neturėtų kištis. Dėl Amazonėje siaučiančių gaisrų Brazilijos prezidento sprendimus kritikavo daugelis pasaulio šalių vadovų.
Niujorke į Jungtines Tautas (JT) antradienį kreipęsis J. Bolsonaras pateikė nemandagią ir klausytojus nustebinusią pastabą. „Klaidinga sakyti, kad Amazonės miškai yra žmonijos paveldas, o galvojimas, kad miškai – tai pasaulio plaučiai, yra nesusipratimas, patvirtintas mokslininkų“, – sakė J. Bolsonaras. Apie tai pranešė BBC.
Kalbėdamas JT Generalinėje asamblėjoje, J. Bolsonaras kritikavo tai, ką pats pavadino tarptautinių žiniasklaidos priemonių išpučiamomis sensacijomis.
„Pasitelkdamos šias klaidingas žinutes, tam tikros šalys, užuot pagelbėjusios, elgėsi nepagarbiai ir propagavo kolonijinę dvasią, – teigė Brazilijos prezidentas. – Jie net kėsinosi į tai, ką laikome labiausiai brangintina vertybe – mūsų suverenumą“.
JT Generalinėje asamblėjoje jis gynė Brazilijos vyriausybės požiūrį į vietinius Amazonės miškų gyventojus, esą dauguma vyriausybės narių parėmė jo politiką. „Kai kurie nevyriausybinių organizacijų remiami žmonės Brazilijoje ir už valstybės ribų reikalavo, kad su savo indėnais elgtumės taip, tarsi jie būtų tikrieji urviniai žmonės“, – kalbėjo J. Bolsonaras.
Brazilijos valdžia dėl miško gaisrų Amazonijoje sudarė krizės štabą. EPA-ELTA nuotr.
Šiemet Amazonės miškuose įsiplieskė daugiau nei 80 000 gaisrų. Ekspertai mano, kad dauguma jų buvo nulemti žmogaus veiklos. Daugelis teritorijų buvo padegtos, siekiant išvalyti žemės ūkiui skiriamus plotus ir gyvulių ganyklas.
Aplinkosaugininkai teigia, kad J. Bolsonaro politika nulėmė tai, kad miškų gaisrų Brazilijoje šiemet padaugėjo. Jis esą nuo praėjusio spalio, kai buvo išrinktas prezidentu, skatino galvijų augintojus išnaikinti dideles Amazonės miškų teritorijas.
J. Bolsonaro apsilankymas Niujorke sulaukė keleto protestų.
Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras. EPA – ELTA nuotr.
Brazilų rašytojas Paulo Coelho atsiprašė prancūzų už savo šalies prezidento Jairo Bolsonaro žodžius apie Prancūzijos pirmąją ponią Brigitte Macron. Savo kreipimąsi literatas paskelbė antradienį tviteryje.
„Šiame gana liūdname įraše aš noriu atsiprašyti bičiulių prancūzų už krizę, kilusią dviejų šalių santykiuose, už isteriškus Brazilijos prezidento Jairo Bolsonaro pareiškimus Prancūzijos, prezidento Emmanuelio Macrono ir jo žmonos adresu“, – sakė P. Coelho.
Sekmadienį vienas iš J. Bolsonaro „Facebook“ sekėjų paliko jo oficialiame puslapyje komentarus apie Prancūzijos pirmosios ponios išvaizdą. Šis žmogus taip pat pasidalijo fotokoliažu, kuriame vaizduojami Brazilijos ir Prancūzijos lyderiai su savo žmonomis. “Dabar suprantama, kodėl Macronas persekioja Bolsonarą“, – skelbė užrašas šalia paveikslėlio.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
„Prezidente, Macronas jums tiesiog pavydi“, – pridūrė internautas.
Šis komentaras iš oficialios J. Bolsonaro paskyros sulaukė tokio atsakymo: „Nežemink vyruko, cha cha“. Brazilijos prezidento spaudos tarnyba nepatikslino, ar šie žodžiai priklauso pačiam valstybės vadovui, ar kuriam nors iš jo padėjėjų.
Vėliau pirmadienį Bjarice per spaudos konferenciją, skirtą Amazonijos problemoms, E. Macronas apgailestavo dėl Brazilijos lyderio J. Bolsonaro feisbuke pasirodžiusių įrašų, įžeidžiančių Prancūzijos pirmąją ponią, ir pavadino juos „labai nemandagiais“. „Tikiuosi, kad Brazilijos žmonės netrukus turės jų vertą prezidentą“, – pareiškė jis.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas palinkėjo Brazilijos piliečiams tokio prezidento, kurio elgesys atitiktų jo einamas garbingas pareigas. Jis tai pareiškė pirmadienį Bjarice per spaudos konferenciją, skirtą Amazonijos problemoms.
E. Macronas apgailestavo dėl neseniai Brazilijos lyderio Jairo Bolsonaro feisbuke pasirodžiusių įrašų, įžeidžiančių Prancūzijos pirmąją ponią Brigitte Macron. Prancūzijos vadovas pavadino juos „labai nemandagiais“. „Tikiuosi, kad Brazilijos žmonės netrukus turės jų vertą prezidentą“, – sakė jis.
Sekmadienį vienas iš J. Bolsonaro „Facebook“ sekėjų paliko jo oficialiame puslapyje komentarus apie Prancūzijos pirmosios ponios išvaizdą. Šis žmogus taip pat pasidalijo fotokoliažu, kuriame vaizduojami Brazilijos ir Prancūzijos lyderiai su savo žmonomis. “Dabar suprantama, kodėl Macronas persekioja Bolsonarą“, – skelbė užrašas šalia paveikslėlio.
„Prezidente, Macronas jums tiesiog pavydi“, – pridūrė internautas.
Šis komentaras iš oficialios J. Bolsonaro paskyros sulaukė tokio atsakymo: „Nežemink vyruko, cha cha“. Brazilijos prezidento spaudos tarnyba nepatikslino, ar šie žodžiai priklauso pačiam valstybės vadovui, ar kuriam nors iš jo padėjėjų.
Brazilijos prezidento Jairo Bolsonaro replika apie Holokaustą itin stipriai supykdė Izraelį ir išprovokavo jo atsaką.
Prezidentui J. Bolsonarui pareiškus, kad Holokausto nusikaltimai yra atleistini, į šią repliką reaguodamas Izraelio prezidentas Reuvenas Rivlinas šeštadienį atkirto, kad žydų tautybės žmonės „niekada neatleis ir niekada nepamirš“.
Žinutėje, akivaizdžiai skirtoje J. Bolsonarui, R. Rivlinas sakė: „Visada prieštarausime tiems, kurie neigia tiesą, ir tiems, kurie nori ištrinti mūsų atmintį (…).„
„Žydų tautybės žmonės visada kovos su antisemitizmu ir ksenofobija. Politiniai lyderiai yra atsakingi už ateities formavimą. Istorikai aprašo praeitį ir tyrinėja, kas įvyko. Nei vieni, nei kiti neturėtų lįsti į vieni kitų teritoriją“, – rašė Izraelio vadovas.
Ketvirtadienį Brazilijos Rio de Žaneiro mieste vykusiame susitikime su dvasininkais J. Bolsonaras kalbėjo apie neseniai įvykusį jo apsilankymą Jad Vašeme – Izraelio memoriale Holokausto aukoms atminti. Susitikime Brazilijos vadovas pasakė apie Holokaustą: „Mes galime atleisti, bet negalime užmiršti“.
Jungtinės Valstijos rimtai svarsto galimybę Brazilijai prisijungti prie NATO ar panašaus aljanso, susitikimo su Brazilijos prezidentu Jairu Bolsonaro Baltuosiuose rūmuose metu pareiškė Donaldas Trumpas.
Kaip skelbia „Reuters“, Ovaliniame kabinete žurnalistai paklausė JAV prezidento apie galimą Brazilijos narystę Šiaurės Atlanto aljanse. Pasak D. Trumpo, Jungtinės Valstijos svarsto tokią galimybę.
„Mes rimtai tai svarstome“, – sakė D. Trumpas ir pridūrė, kad JAV ir Brazilijos santykiai niekada nebuvo tokie geri kaip dabar.
„Mes ruošiamės rimtai visa tai apsvarstyti, ar tai būtų susiję su NATO, ar su kitokiu aljansu, tačiau mūsų santykiai su Brazilija yra puikūs“, – tikino D. Trumpas.
JAV prezidentas taip pat pareiškė paramą Brazilijai prisijungiant prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) – pasaulio turtingų šalių klubo, kuriame yra ir Lietuva.
„Aš palaikau jų pastangas prisijungti (prie EBPO)“, – teigė D. Trumpas, atsakydamas į žurnalistų klausimą apie Brazilijos siekį prisijungti prie organizacijos.
Brazilija, turinti aštuntą pagal dydį pasaulio ekonomiką, paraišką prisijungti prie EBPO pateikė 2017-aisiais. Prie EBPO jau yra prisijungusios kitos Lotynų Amerikos šalys – Meksika, Čilė ir Kolumbija.
Naujasis Brazilijos ultradešinysis prezidentas Jairas Bolsonaras yra atviras JAV karinei bazei savo šalyje. „Kas žino, ar mes ateityje neturėsime diskutuoti šiuo klausimu, priklausomai nuo to, kas nutiks pasaulyje“, – sakė jis interviu televizijai, atsakydamas į atitinkamą klausimą, informuoja agentūra „Reuters“.
Naujasis Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras. EPA – ELTA nuotr.
Tai, kad Rusija kaimyninėje Venesueloje remia kairės pakraipos prezidentą Nicolasą Madurą, esą verčia nerimauti ir sukėlė įtampą regione. J. Bolsonaras, kuris antradienį perėmė prezidento postą, patvirtino, kad Brazilija Pietų Amerikoje siekia lyderystės.
Buvęs kariškis ir nacionalistas J. Bolsonaras, sukėlęs pasipiktinimą prieš moteris nukreiptais, rasistiniais ir homofobiškais pasisakymais, po tris dešimtmečius trukusio kairiųjų viešpatavimo Brazilijoje pradeda naują erą.
J. Bolsonaras neslepia savo susižavėjimo JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir yra už suartėjimą su JAV. Prieš ta buvusi kairiųjų vyriausybė tuo tarpu pasisakė už glaudžius santykius tarp Pietų Amerikos šalių ir kelis kartus susivaidijo su JAV.
J. Bolsonaro patarėjas saugumo klausimais Augustas Helenas patvirtino, kad Brazilija, kaip ir JAV, savo ambasadą Izraelyje iš Tel Avivo ketina perkelti į Jeruzalę. Persikėlimas esą stringa dėl logistinių priežasčių. „Yra aiškus noras, kad taip įvyktų, tačiau dar nėra sprendimo dėl datos“, – sakė A. Helenas.
