Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) foto
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai neslepia kritikos krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui. Pasak kai kurių komiteto narių, savo komentaru po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio ministras ne tik atskleidė kai kurias neviešinamomis turėjusias likti posėdžio detales, bet ir sumažino Lietuvos derybinę galią tankų įsigijimo procese.
A. Anušauskas pirmadienį po VGT posėdžio žurnalistams sakė, kad artimiausiu metu Lietuva pasirašys ketinimų protokolą su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo.
„Kad turime absoliučiai neprofesionalų politiką, mes įsitikinome jau kelis kartus. Jis nesuvokia, ką galima kalbėti viešai. Nederina veiksmų nei su NSGK, nei su Prezidentūra, net su Valstybės saugumo tarybos tam tikrais pareigūnais. Tam tikra informacija, kurią mes gauname – tai yra paslaptys. O jis nesuvokia, ką galima komunikuoti viešai“, – Eltai sakė „valstietis“ Dainius Gaižauskas.
Anot opozicijai priklausančio parlamentaro, A. Anušausko pademonstruota nekompetencija valstybei ne pirmą kartą kelia problemų.
„Šitoks neatsakingas jo išėjimas vėl sukiršino mūsų sąjungininkus. (…) Juk net versle yra komercinės paslaptys – o čia – išeiname iš derybų ir vienas (derybininkas – ELTA) pradeda kalbėti viešai. Tai yra baisus, baisus nekompetencijos pavyzdys, kuris ne tik kenkia mūsų reputacijai, bet ir kiršina su sąjungininkais – kad neva vykdome kažkokius užkulisinius susitarimus“, – teigė D. Gaižauskas.
„Čia gal didybės manija pirmam pasakyti kažkokią skambią frazę (…). Tai yra labai bloga pozicija“, – situaciją komentavo parlamentaras.
S. Skvernelis: jei kalbiesi su keliais pardavėjais, turi daugiau derybinės galios
Savo ruožtu partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas ir NSGK narys Saulius Skvernelis sako, kad dėl ministro pasisakymų Lietuvos derybinė galia krenta. Todėl, pažymi parlamentaras, tikėtina, kad už tankus Lietuvai gali tekti mokėti daugiau.
„Jei aš iš anksto pasakau, kad noriu to daikto, tai pardavėjas tikrai kels daikto kainą ir jį teks parduoti jam palankesnėmis sąlygomis. Bet jei tu kalbiesi su keliais pardavėjais dėl to paties daikto, daugiau derybinės galios turi, vienareikšmiškai“, – Eltai teigė S. Skvernelis, pridurdamas, kad ministro veiksmus turėtų įvertinti premjerė.
„Ministras turi savo vadovą, tai yra ministrė pirmininkė. Nei Lopata, nei Skvernelis, nei Kasčiūnas ministrui nurodyti gali, nei stabdyti, nei raginti. Tam yra ministrė pirmininkė ir Vyriausybė“, – sakė S. Skvernelis.
A. Mazuronis: dabar derybinė pozicija – nulinė
Komiteto kolegų pozicijai, kad A. Anušausko pareiškimai gali mažinti Lietuvos derybinę galią, pritaria ir „darbietis“ Andrius Mazuronis. Vokiečių kareivis ant Leopard šarvų. Slaptai.lt foto
„Tai čia nulinė derybinė pozicija. (…) Man atrodo, čia pagrindinis ministro motyvas yra pirmam išeiti į viešumą su gera žinia. Ministro vergavimas reitingams, man atrodo, kad jau ne pirmą kartą kiša koją konstruktyviems sprendimams ir elementariai logikai“, – neslėpė A. Mazuronis.
Be to, politiko teigimu, arba A. Anušauskas, arba I. Šimonytė valstybės planuojamus pirkimus gynybos srityje turėtų pristatyti ir NSGK. Mat pastaruoju atveju, anot parlamentaro, komiteto nariai apie VGT sprendimus patys sužinojo iš žiniasklaidos.
„Būtų labai gerai, kad ateitų į NSGK ar tai krašto apsaugos ministras, ar tai Ministrė Pirmininkė, galbūt su Užsienio reikalų komitetu kažkokiam jungtiniame posėdyje, galėtų pristatyti klausimą ir kas ten darosi, kodėl tokie sprendimai priiminėjami. (…) Juk mes negalime tokių dalykų sužinoti iš televizijos. Po to patys atrodome juokingai“, – teigė A. Mazuronis.
A. Anušauskas: buvo vertinami potencialūs gamintojai
Antradienį A. Anušauskas Facebook paskyroje atsakė į jam keliamus klausimus. Jis teigė, kad planuojant Lietuvos kariuomenės tankų įsigijimus buvo renkamasi iš trijų potencialių tokios technikos gamintojų – vertinti vokiški „Leopard“, amerikietiški „Abrams“ ir korėjietiški „Black Panther“ tankai.
Todėl politikas atmeta valdančiosios koalicijos kolegos Raimundo Lopatos kritiką, esą nutarta pasirašyti ketinimų protokolą Vokietijos tankų „Leopard“ gamintojais be jokio konkurso ar politinio patarimo.
Nepaisydamas ir kritikos dėl viešų pareiškimų apie ketinimų protokolus ir tai, kad jo pareiškimai gali kenkti šalies derybinei galiai su kitais ginkluotės tiekėjais, A. Anušauskas išdėstė savo argumentus, kodėl „Leopard“ Lietuvai yra geriausia iš svarstytų alternatyvų. Abrams tankas – iš arti. Gintaro Visocko foto
Politiko teigimu, Lietuvos kariuomenėje vokiški tankai būtų geriausiai pritaikomi, mat, pasak jo, šalies kariai jau turi ir naudojasi įvairiomis vokiškos ginkluotės sistemomis.
„Šiuo metu Lietuvos kariuomenė ginkluotėje jau turi vokiškos ginkluotės sistemas: PzH2000 artileriją, PKM Boxer („Vilkas“), kovinius evakuatorius BPz2. „Leopard” tankai būtų geriausiai suderinami su šiuo metu Lietuvos kariuomenėje naudojama karine technika, nes būtent jie geriausiai atitinka Lietuvos operacinę aplinką, gamtines ir geografines sąlygas“, – teigė A. Anušauskas.
Anot ministro, „Leopard“ tankai leistų užtikrinti ir tinkamą sąveiką tarp Lietuvos kariuomenės ir šalyje veikiančios NATO priešakinių pajėgų bataliono grupės, kuriai vadovauja Vokietija.
„Lietuvos kariuomenės aprūpinimas „Leopard“ tankais užtikrintų aukštą sąveiką ir suderinamumą su šiuo NATO vienetu, o ateityje ir su Lietuvoje nuolat dislokuota Vokietijos brigada“, – tvirtino jis.
Slaptieji sąrašai. Top secret
ELTA primena, kad pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas užsiminė, jog artimiausiu metu bus pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo.
Planuojamas tankų įsigijimas bus didžiausias Lietuvos pirkinys, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys – tam planuojama skirti apie 2 milijardus eurų. Pasak jo, galutinio sprendimo pirkti vokiškus tankus „Leopard“ dar nėra, todėl ketinimų protokolas reiškia tik tai, kad Lietuva siekia gauti daugiau informacijos apie galimus technikos įsigijimus.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad per artimiausius kelis mėnesius visos Lietuvoje esančios kovinės mašinos „Boxer“ bus atnaujintos bei bus galutinai suderinta dėl jau pagamintų „Boxer“ mašinų tiekimo į Lietuvą.
„Per artimiausius kelis mėnesius Lietuvoje visi esantys bokseriai bus atnaujinti. Nelieka jokių jų naudojimo apribojimų, tai reiškia, naudosis visomis pilnomis savo kovinėmis galimybėmis ir galima jau dabar, ko gero, pasakyti, kad artimiausiu metu bus galutinai suderintas likusiųjų jau pagamintų bokserių tiekimas į Lietuvą (…) Tas darbas bus atliktas ir tiekimas galutinai pasibaigs kitų metų viduryje“, – antradienį viešėdamas Pabradėje žurnalistams teigė ministras.
Anot A. Anušausko, šis projektas turėjo būti įgyvendintas dar iki 2020-ųjų gruodžio mėnesio, tačiau dėl šalyse įvestų karantinų sutriko komunikacija.
„2019 m., kai buvo gauti pirmi, gal buvo sunku pastebėti (defektus – ELTA), bet 2020 metais, kai buvo gauta nemaža dalis bokserių, buvo galima identifikuoti trūkumus. Tačiau 2020 metais komunikavimui su gamintojais labiausiai sutrukdė įvesti šalių karantinai. Niekas niekur nevyko, niekas negalėjo atvykti, net atvežti atsarginių dalių, nei tobulinti, nei ką nors daryti. 2021-aisiais susidūrėme su analogiška situacija“, – aiškino ministras.
Vis tik, artimiausiu metu visas 43 Lietuvoje esančias kovinės mašinos „Boxer“ ketinama atnaujinti.
„Tai dalis jau yra atnaujinti, likusieji, kaip minėjau, bus atnaujinti per porą mėnesių”, – nurodė jis.
Kariuomenės vadas: ankstesnių „Boxer“ defektai yra minimalūs
Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys žurnalistus patikino, kad kariuomenės mašinų parko atnaujinimas kovinėmis pėstininkų mašinomis „Boxer“ (Lietuvoje vadinamų „Vilkais“) vyksta sklandžiai, jau rudenį vienas kariuomenės dalinys bus pilnai jais aprūpintas. Valdemaras Rupšys – generolas leitenantas, Lietuvos kariuomenės vadas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Džiugu, kad šiemet, rudenį turėsime vieną pilnai „Vilkais“ sukomplektuotą batalioną – Algirdo. Vidurvasarį ta pačia platforma bus aprūpintas Birutės batalionas“, – sakė V. Rupšys.
Paklaustas apie ankstesnę „Vilkų“ siuntą, kurioje atgabentos kovos mašinos turėjo defektų, kariuomenės vadas pažymėjo, kad tie defektai buvo minimalūs, operaciniam jų panaudojimui įtakos neturėjo.
„Esminį operacinį pajėgumą jie palaikė. Tik buvo daliniai trūkumai, kur, sakykime, šaudymo kampas galėjo būti ne toks, kokio norėtume, optikos klausimai buvo jautresni arba ne taip funkcionavo, kaip reikia. Valdymo sistema neveikė taip, kaip reiktų kovinėmis sąlygomis. Visa tai buvo identifikuota, pasakyta gamintojui“, – aiškino V. Rupšys.
„Tokį gaminį, kokį norėjome, tokį ir gavome – su tokia važiuokle, su tokiu pravažiuojamumu, su tokiu šarvuotumo lygmeniu, su ta ugnies galia (30 mm pabūklu), su „Spike“ sistema, kuri gali atakuoti priešo šarvuotą techniką iki 4 km atstumu“, – pabrėžė V. Rupšys.
Jis informavo, kad gamintojo buvo pareikalauta trūkumus pašalinti, tad paskiausioje partijoje, kuri turi pasiekti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, defektai bus „pilnai“ pašalinti.
KAM viceministras: „Boxer“ tobulinimo ir vystymo išlaidas finansavo gamintojai
Krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška atkreipia dėmesį, kad sudaryta 385,6 mln. eurų vertės sutartis su tarptautinės ginkluotės pirkimo organizacija OCCAR nepasikeitė, kadangi, pažymi jis, „Boxer“ mašinų atnaujinimo išlaidas padengė gamintojai.
Pėstininkų kovos mašina Boxer
„Jie finansavo patys tas išlaidas, tai yra tobulinimo ir vystymo sistemos išlaidas. Taip pat jiems kainavo mūsų papildomi poreikiai ir pageidavimai pratęsti garantijas ir taip pat užtikrinti testavimą čia, Lietuvoje, ko anksčiau nebuvo“, – aiškino viceministas.
V. Semeška patikino, kad įmonės požiūris į kokybę yra pasikeitęs ir analogiškų problemų ateityje neturėtų kilti.
„Mes patys važiavome į Izraelį ir kalbėjome su mūsų partneriais OCCAR, kad požiūris turi keistis, turi būti užtikrinta kokybės kontrolė. Požiūris yra pasikeitęs, labai džiaugiuosi“, – pridūrė jis.
Pėstininkų kovos mašina Boxer
Premjerė Ingrida Šimonytė nesureikšmina viešoje erdvėje išsakomos kritikos dėl nesklandumų, susijusių su vokiškų pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“ (kitaip dar vadinamų „Boxer“ ) įsigijimu. Ministrė pirmininkė akcentuoja, kad karinės technikos įsigijimo procesas yra ilgas ir sudėtingas, todėl, pasak jos, nieko keisto, jog jo metu neretai kyla tam tikrų iššūkių.
„Su karine įranga visą laiką yra dar blogiau negu su statybomis. Su statybų projektais paprastai visą laiką (…) yra vėlavimas, kažkas brangsta, kažkas ne taip padaroma kaip pagal projektą ir mes čia tų pavyzdžių turime aibę. Karinė technika yra lygiai toks pats ilgalaikis procesas: nuo užsakymo iki pagaminimo praeina labai daug metų“, – Eltai teigė I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė atkreipia dėmesį, kad dėl geopolitinės situacijos Vakarų pasaulyje padidėjus karinės įrangos paklausai, siekiant gauti reikiamą techniką kyla tam tikrų iššūkių.
„Nes pajėgumai paklausos patenkinimui, ypatingai dabar, kai dar ir ta paklausa yra smarkiai padidėjusi dėl geopolitinės situacijos, jie tikrai akivaizdžiai Vakarų pasaulyje nėra pakankami. Ir, aišku, kad iš vienos pusės užsakovas nori greičiau ir kokybės, iš kitos pusės, tiekėjas turi tų užsakovų daug ir tiekimų apribojimus, galbūt žaliavų, galbūt medžiagų, galbūt dar kažkokių dalykų. Tai tų niuansų yra kaip ir su bet kokiu kitu brangiu ir dideliu projektu“, – sakė premjerė.
I. Šimonytė mano, kad nereikia nerimauti ir dėl vokiškų pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“, kurių Lietuva šiuo metu yra gavusi maždaug pusę nei sutartas kiekis.
„Bet tikrai kažkokio čia nerimo skleisti, manau, kad nėra jokio pagrindo. Ir kiek žinau, ministras lankėsi tų pagrindinių alermistų frakcijoje ir kiek galėjo į klausimus atsakyti, tiek ir atsakė“, – akcentavo premjerė.
Vyriausybės vadovė akcentuoja, kad savo partneriais Lietuva turėtų pasikliauti ir suprasti, kad realybėje viskas nevyksta taip sklandžiai ir greitai, kaip norėtųsi. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Nes žmonės sako, kad mums reikia ir „Himars“, ir „Patriot“ ir ko tik nori. Visa tai nuo svajonės iki įgyvendinimo paprastai yra ne vieneri metai“, – pabrėžė ji.
Kaip rašė portalas Delfi, klausimų dėl vokiškų pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“, kurių Lietuva kol kas turi 43, kilo paaiškėjus, kad Izraelyje pagamintas bokštelis, kuriame yra ugnies valdymo sistema, pabūklas ir prieštankinės raketos, iki šiol neveikia taip, kaip turėtų.
Nors krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas visuomet tikino, kad jokių problemų dėl to nėra, Delfi pažymi, kad tiek krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška, tiek Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčūnas yra užsiminę, kad su tuo susijusios problemos yra sprendžiamos.
Šią situaciją viešoje erdvėje ne kartą sukritikavo opozicijai priklausanti Seimo narė Agnė Širinskienė. Parlamentarė teigia, kad valdantieji „išsisukinėja nuo klausimo apie neveikiančius bokserius už beveik pusę milijardo eurų“.
Tarptautinės pratybos „Geležinis Vilkas“. Vyr. srž. Virginijaus Stonio nuotr.
Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ padaliniuose šeštadienį paskelbtas mokomasis aliarmas – kariai iš kareivinių pajudėjo į karinius poligonus, o birželio 9–11 dienomis Lietuvos keliuose suintensyvės karinės technikos judėjimas, praneša Lietuvos kariuomenė.
Didžioji dalis karinės technikos vienetų pajudės į Generolo Silvestro Žukausko poligoną Pabradėje. Lietuvos kariuomenės šarvuočiai M113, Vokietijos kariuomenės tankai „Leopard II“ ir kovos mašinos „Marder“, Čekijos kariuomenės pėstininkų kovos mašinos „Pandur“, Nyderlandų „Boxer“ – tai tik dalis technikos, kurią Lietuvos keliuose galės išvysti vairuotojai.
Birželio 9–10 dienomis karinė technika iš Panevėžio judės Utenos, vėliau Švenčionių kryptimi. Birželio 8–11 dienomis karinė technika iš Ruklos judės Ukmergės kryptimi, vėliau Molėtų kryptimi, dalis technikos judės Kaišiadorių kryptimi, vėliau magistraliniu keliu A1 iki Vievio, iš kur tęs žygį į Pabradės apylinkes. Technikos kolonos bus lydimos Lietuvos kariuomenės karo policijos.
Šis karinės technikos judėjimas yra tarptautinių pratybų „Geležinis Vilkas“ pradžia. Dvi savaites truksiantys mokymai skirti įvertinti kiekvienos NATO Priešakinių pajėgų kovinės grupės rotacijos bei dviejų „Geležinio vilko“ brigados batalionų pasirengimą planuoti ir vykdyti karines operacijas.
Mokymų metu didžiausias dėmesys skiriamas treniruoti ir vertinti mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ priskirtų NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės (NATO PKG), Karaliaus Mindaugo husarų (KMHB) ir Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotųjų pėstininkų batalionų (VMPB) gebėjimus planuoti bei vykdyti gynybą bei sąveiką, vykdant bendras operacijas su sąjungininkais ir partneriais.
Be pratybas organizuojančių Lietuvos karių ir NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje tarnaujančių Vokietijos, Belgijos Čekijos, Nyderlandų, Norvegijos karių, pratybose taip pat dalyvaus Danijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, JAV, Lenkijos kariai.
Siekiant treniruoti padalinių mobilumą, gebėjimą greitai pasiekti bet kurią Lietuvos vietą ir joje gintis bei naikinti priešo pajėgas, pratybų metu bus atliekami karinės technikos žygiai iš dislokacijos vietų į susitelkimo rajonus bei operacijų vietoves. Lietuvos keliais įvairias laikotarpiais judės apie tūkstantis vienetų įvairios karinės technikos: tankai, pėstininkų kovos mašinos, šarvuočiai, artilerijos pabūklai, aprūpinimo bei administracinės paskirties transportas.
Antrąją savaitę vyks kompleksinės lauko pratybos, kuriose vienetai treniruosis „pajėgos prieš pajėgas“ principu. Taip pat bus atliekamos kovinio šaudymo pratybos karinių poligonų šaudyklose.
Iš viso pratybose „Geležinis Vilkas“ dalyvauja per 4000 karių iš 10 šalių.
Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų kariai kursuose Lietuvoje ir JAV mokosi valdyti pėstininkų kovos mašinas, Lietuvoje vadinamas „Vilkais“, o įgytus įgūdžius jau netrukus pritaikys praktikoje.
Kariai jaukinasi „Vilkus“. KAM nuotr.
„Šiuo metu su turimomis dviem mokomosiomis pėstininkų kovos mašinomis „Vilkai“ kiekvieno kurso metu parengiame po šešis kvalifikuotus jų vairuotojus. Tokius kursus rengiame be pertraukų, norėdami užtikrinti, kad kitais metais į Lietuvą atkeliausiančias mašinas padaliniai iš karto galėtų naudoti savo pratybose“, – sako Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro viršininkas pulkininkas leitenantas Žilvinas Gaubys.
Gruodžio pradžioje J. Lukšos mokymo centre vairuotojų kursus pradėjo jau trečioji grupė. Praėjusį mėnesį „Vilkų“ vairuotojų kursus baigė pirmosios karių grupės, o JAV treniravosi būsimi kovos mašinų vadai.
Kariai JAV mokėsi pagal partnerių patirtį organizuoti ir vykdyti teorinį ir praktinį pėstininkų kovos mašinų komandų rengimą. Kol kas pagrindiniai kursų klausytojai ir instruktoriai – būsimi vairuotojai iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono, kurie ir bus pirmieji apsiginklavę šiomis moderniomis mašinomis.
Kurso metu vairuotojai mokosi valdyti daugiau nei 35 tonų sveriančią mašiną bekelėje, ant lygios ir slidžios dangos, siaurais miško keliukais, miestuose ir greitkeliuose, taip pat tamsiu paros metu bei išbando jas specialioje ekstremalaus vairavimo mokymo trasoje.
88 pėstininkų kovos mašinos „Vilkai“ yra didžiausias Lietuvos kariuomenės istorijoje pirkinys. Planuojama, kad Lietuvos karinius dalinius mašinos pasieks per 2019-2021 metus.
Šiuo metu gamintojai atlieka lietuviškų mašinų prototipų bandymus ir patikrinimus. Pirmieji serijiniai gaminiai Lietuvos kariuomenę turėtų pasiekti kitų metų kovą, ir nuo tada kiekvieną mėnesį į Lietuvą bus pristatoma nuo vienos iki keturių mašinų.
Planuojama, kad visas pirkinys kariuomenei galutinai turėtų būti pristatytas iki 2021 metų rudens, o į Lietuvą atkeliavusios mašinos bus iškart perduodamos kariniams daliniams.
Krašto apsaugos ministerija sutartį dėl pėstininkų kovos mašinų pirkimo Lietuvos kariuomenei pasirašė 2016 m. rugpjūtį.
Pagal ją už 385,6 mln. eurų bus įsigytos 88 bendros Vokietijos ir Nyderlandų įmonės ARTEC gaminamos kovos mašinos su ant jų sumontuotais Izraelio gamybos bokšteliais, ginkluotais greitašaudėmis 30 mm patrankomis ir prieštankinėmis raketomis „Spike LR“.
Kariai mokosi vairuoti „Vilkus“. KAM nuotr.
Naujosiomis pėstininkų kovos mašinomis bus aprūpinti Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis ir Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionai. Bendru gamintojo ir Lietuvos sutarimu, pagal mūsų šalies reikalavimus gaminamos mašinos, išlaikant sąsajas su Lietuvos istorija ir kariuomenės tradicijomis, bus vadinamos ne „Boxer“, o „Vilkais“.
Į Lietuvos kariuomenės Transporto priemonių ir įrengimų depą Kaune penktadienį atgabentos dvi mokomosios pėstininkų kovos mašinos (PKM) „Vilkas“.
Mokomosiose PKM nėra ginkluotės ir dalies kitų sistemų, kuriomis bus aprūpintos kovinės PKM. Jose sumontuota papildoma įranga, palengvinanti instruktorių darbą ruošiant vairuotojus.
Šiuo metu vyksta mokomųjų PKM perėmimo iš gamintojo procedūros, kurias baigus, jos oficialiai taps Lietuvos kariuomenės nuosavybe. Šios mašinos jau kitąmet bus naudojamos Lietuvos karių pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“ vairavimo įgūdžiams formuoti.
Pagal sutartį Lietuvos kariuomenė įsigys 88 kovines PKM, o pagal atskirai įsigyjamą logistinį paketą – 3 mokomąsias PKM. Į logistinį paketą taip pat įeina remonto dalis, techninė gamintojo logistinė parama, techninė ir metodinė dokumentacija, taip pat simuliacinės ir mokymo priemonės, speciali įranga ir priemonės tinkamai PKM „Vilkas“ priežiūrai, taip pat šaudmenys ir kitos priemonės.
2016 m. rugpjūčio 22 d. Krašto apsaugos ministerijoje buvo pasirašyta sutartis dėl PKM „Boxer“ pirkimo Lietuvos kariuomenei. Už 385,6 mln. eurų bus įsigytos 88 PKM, pagamintos pagal Lietuvos kariuomenės iškeltus reikalavimus.
Pirmosios kovinės PKM į Lietuvą bus atgabentos 2019 metų pradžioje.
Bendru gamintojo ARTEC konsorciumo ir Lietuvos sutarimu, pagal Lietuvos reikalavimus gaminamos mašinos, išlaikant sąsajas su Lietuvos istorija ir Lietuvos kariuomenės tradicijomis, bus vadinamos ne „Boxer“, o pėstininkų kovos mašina „Vilkas“.
Naujosiomis pėstininkų kovos mašinomis bus aprūpinti Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis ir Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionai.
Į Lietuvą atvyko antroji Olandijos karių pamaina, kuri tarnaus NATO priešakinio bataliono, dislokuoto Rukloje, sudėtyje. Olandijos pajėgų pagrindą sudaro kariai iš 13-osios lengvosios brigados, 42-ojo Limburgse Jagers šarvuotojo pėstininkų pulko, dislokuoto Oirschot mieste.
Limburgse Jagers yra seniausias Olandijos kariuomenės pėstininkų pulkas, esantis Olandijos kariuomenėje nuo 1813 metų. Per daugiau nei 200 metų laikotarpį šis dalinys dalyvavo istoriniame Vaterlo mūšyje, taikos įtvirtinimo misijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje, misijose Irake ir Afganistane.
Į Lietuvą olandai atsigabeno pėstininkų kovos mašinas „Boxer“ ir įvairios paskirties mašinas „Fennek“. Daugiau nei 200 Olandijos karių kartu su kitais NATO priešakinio bataliono kariais treniruosis Lietuvos kariuomenės poligonuose.
2017-2018 m. NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Kroatijos ir Prancūzijos kariai – iš viso apie 1 200 karių. Bataliono kovinei grupei vadovauja ir jos pagrindą sudaro Vokietijos kariai.
Taikos metu NATO priešakinių pajėgų batalionas dalyvauja pratybose su Lietuvos kariais, o krizės ar konflikto atveju gintų Lietuvą kartu su Lietuvos nacionalinėmis ir papildomai atvykstančiomis sąjungininkų pajėgomis.
Lietuvoje dislokuotą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę sudaro štabas ir štabo kuopa, aprūpinimo kuopa, trys-keturios kovinės kuopos, o taip pat įvairūs kovinės paramos vienetai. Sąjungininkų bataliono kovinė grupė pagal poreikį, pvz. grėsmė, pratybos ir pan., gali būti pastiprinama. Į Lietuvą dalyvauti pratybose šiais metais jau buvo atvykę papildomi artilerijos, oro erdvės gynybos, inžineriniai ir kiti padaliniai.
Dėl agresyvių Rusijos veiksmų Ukrainoje ir pasikeitusios saugumo situacijos, Varšuvos NATO viršūnių susitikime valstybių lyderiai priėmė sprendimą nuo 2017 m. trijose Baltijos valstybėse ir Lenkijoje sustiprinti sąjungininkų buvimą dislokuojant po NATO priešakinių pajėgų bataliono dydžio kovines grupes.
Sutartis dėl pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ įsigijimo Lietuvos kariuomenei bus pasirašoma rugpjūčio 22 dieną Krašto apsaugos ministerijoje.
Tokį sprendimą Krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų taryba (KAM GRT) priėmė rugpjūčio 16 dieną, išklausiusi Pėstininkų kovos mašinų darbo grupės pranešimą apie pėstininkų kovos mašinų pirkimo derybas ir jų rezultatus.
Atsižvelgiant į tai, kad sutartis pažymėta slaptumo žyma, galimybė žiniasklaidai stebėti pasirašymo ceremoniją nebus sudaryta.
Po sutarties pasirašymo su žiniasklaidos atstovais susitiks Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybė bei tarptautinės ginkluotės pirkimo organizacijos OCCAR, kuriai tarpininkaujant bus perkamos pėstininkų kovos mašinos, atstovas.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujama Valstybės gynimo taryba (VGT) svarstė tolesnio Lietuvos kariuomenės modernizavimo bei ginkluotės, karinės įrangos ir technikos įsigijimo klausimus.
Apsvarstyta Krašto apsaugos ministro pateikta medžiaga dėl pėstininkų kovos mašinų įsigijimo, aptartas prioritetinis tinkamiausių potencialių gamintojų sąrašas.
