Finansų ministerija gavo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) raštą dėl galimai korupcinės Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo Dainoro Bradausko veiklos ir pradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą.
„Valstybinė mokesčių inspekcija yra viena svarbiausių šalies institucijų, todėl jos vadovo veikla neturi kelti jokių abejonių“, – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu, tyrimo laikotarpiu D. Bradauskas bus nušalintas nuo užimamų pareigų, kai tik pasibaigs jo laikino nedarbingumo laikotarpis.
Informacijos šaltinis – Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyrius.
Slaptai.lt redakcijos prierašas.
Dainoras Bradauskas – socialdemokrato Broniaus Bradausko sūnus.
Koks kvailas Seimas, kad priėmė tokį įstatymą… Protu nesuvokiama akcija… Aš mečiau gerti, nes reikia parodyti pasą… Norėjome pasakyti, kad alkoholis – nepaprasta prekė… Atsirado žodelis „tik“, kuris leis prekybininkams alkoholinius gėrimus pardavinėti nepilnamečiams… Nuo rugsėjo 2 d. didžiuosiuose prekybos tinkluose alkoholio pardavimas sumažėjo 9 proc., t.y. 40 000 butelių degtinės ir 230 000 puslitrinių talpų alaus… per dieną!
Turbūt supratote, kad šių teiginių nuotrupos paimtos iš Seimo nario Broniaus Bradausko ir Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomojo direktoriaus Lauryno Vilimo diskusijos LRT laidoje „Dėmesio centre“.
Slaptai.lt nuotr.: Vytautas Visockas, šio komentaro autorius
Diskutuota po to, kai Seimas panaikino didžiųjų prekybos tinklų inicijuotą įstatymą , kuriuo remiantis, kiekvienas, perkantis alkoholinių gėrimų, nepriklausomai nuo amžiaus, privalėjo parodyti asmens dokumentą.
Ne tik iš Bradausko teko girdėti, kad toks reikalavimas – iš tiesų protu nesuvokiamas. Eilėje prie kasos vyresnieji žmonės ir juokdavosi, ir piktindavosi, o kasininkės droviai šypsodavosi, kai Bradausko amžiaus piliečiui dokumentu tekdavo įrodinėti, kad jis jau pilnametis.
Šis įstatymas ant visų mūsų galvų nukrito tikrai labai netikėtai. Kokia jo prasmė? Didieji prekybos tinklai, kurių salėse lentynos lūžta, o akys reibsta nuo alkoholinių gėrimų įvairovės, staiga panoro, kad tie gėrimai nebūtų perkami? Tiesiog tegul tviska, spindi, žaižaruoja, kaip kokia puošmena, ir tiek?
Pasak Vilimo, toks tikslas per labai trumpą laiką, nuo rugsėjo 2 d., bevei pasiektas: alkoholio prekyba sumažėjo 9 proc.! Vien dėl to, kad pirkėjai kasose nenorėjo rodyti asmens dokumentų. Bradauskas tuo nepatikėjo. Aš mečiau gerti, nes reikia rodyti pasą! Stebuklas, kuriuo tikrai sunku patikėti. Nepatikėsiu net tada, jeigu viešai bus patvirtinta, kad ponas Vilimas sakė tiesą. Kai aplinkui tiek daug melo, abejotinos statistikos, kartais net akivaizdžia tiesa abejoji. O čia juk fantastiški skaičiai: kasdien buvo nenuperkama, taigi ir neišgeriama po 40 000 butelių degtinės!
Toks alkoholio pirkimo sumažėjimas, jeigu jis tikras, bylotų, kad iki šio stebuklingojo įstatymo alkoholį beveik laisvai pirkdavo nepilnamečiai, o įsigaliojus įstatymui – alkoholikai, praradę asmens dokumentus, nustojo gerti. Taip negalėjo būti. Šuo pakastas kažkur kitur.
Prieš rinkimus prekybininkai sugalvojo pakenkti ir taip jau labai nepopuliariam Seimui? Bradauskas sako – taip, kenkė dabartinei valdžiai. Seimas nenorėjo prekybininkams atiduoti kovotojų su alkoholizmu laurų, todėl šį įstatymą paskubom beveik vieningai panaikino. Žurnalisto Rimvydo Jakilaičio mintis. Gal nereikėjo taip skubėti, reikėjo palūkėti?
Dabar žodelis „tik“ , kurio nebuvo aname įstatyme, gali atrišti rankas nesąžiningiems prekybininkams, ypač mažuose miesteliuose, mažose parduotuvėse: aš neabejojau, aš maniau, kad nepilnametis yra pilnametis – ir teisme bylą laimėtų. Pono Vilimo pagrasinimas.
Negali būti, kad didieji prekybininkai, kurie pirkėjus apgaudinėja netikromis nuolaidomis (vyksta tyrimas), savo valia mažintų pajamas. Ko siekiama?
Bandau paklausti protingesnių. Štai žurnalas „Valstybė“ (2016 rugsėjo Nr.9) nepasirašytame straipsnyje „Prieš rinkimus prekybininkai virto juodųjų technologijų didmeistriais“ šį ėjimą žirgu analizuoja kaip tiesiog tobulą. „Valstybei“ labai įdomu, kas tokios genealios idėjos, šios akcijos įkvėpėjas, „kuris prekybos tinklas padėjo ją įgyvendinti ir subūrė visus į šį pilkosiomis ar net juodosiomis tecnologijomis atsiduodantį projektą, visų pirma naudingą patiems prekybininkams…“
O kam dar? Kuriai arba kurioms partijoms? Kad rinkimuose geriau pasirodytų alkoholį toleruojančios, pavyzdžiui, ir Algirdui Butkevičiui, kuris per interviu naujienų portalui delfi.lt kėlė akis į dangų ir teigė tikintis, kad blaivus protas nugalės…
Pasak „Valstybės“, nomenklatūra stengiasi apsaugoti pirmiausia socialdemokratų reitingus nuo Ramūno Karbauskio rinkimų projekto, nors patys prisidėjo prie jo kūrimo. Šį populistinį oligarchą jie bando užstumti ant dešiniojo – konservatorių – elektorato.
„Valstybė“ mano, kad prekybininkai vėl grįžta į politinių žaidimų trasą.
Gal ir taip, bet minėtas straipsnis manęs neįtikino; parašytas dar nežinant, kad Seimas prekybininkus jau pastatė į vietą – sveikas protas laimėjo. Tviskančios, žėrinčios alkoholinių gėrimų lentynos vėl tuštės kaip ir tuštėjo, nepilnamečai kaip gėrė, taip ir gers, o 90-mečiams nereikės ieškoti seniai jiems nebereikalingo paso.
Man nepatiko, kad „Valstybė“ piktai šaiposi iš Karbauskio sėkmingų pastangų skleisti blaivybę. Derėtų atskirti politiko anksčiau padarytas klaidas nuo neabejotinai gražių darbų, net jeigu jie kai kam kelia juodą pavydą ir kenkia pažadukų reitingams.
Neseniai vienas lietuvis, sėkmingas, sumanus emigrantas, Ispanijoje gyvenantis jau keliolika metų, pasakė įsimintinus žodžius apie ispanus. Ispanas verslininkas pirmiausia į darbą priims savo brolius, pusbrolius, pusseseres, tolimesnius giminaičius, paskui nepažįstamus ispanus (būtent – ispanus!) ir tik paskui kitataučius. Visi jie pirmenybę turės net tada, jeigu yra prastesnės kvalifikacijos už neispanus.
Kaip gaila, kad mes akivaizdžiai ne tokie. Nusispjaut ispanams į Europos Sąjungos reikalavimus visus dvidešimt aštuonis mylėti vienodai. Pirmiausia palaiko savuosius. Man labai nepatinka, kai girdžiu, kad mes, lietuviai, ir šiokie, ir tokie, vos ne patys blogiausi, bet kad šiuo atveju teisybė akis bado. Savus mes neretai tiesiog žiauriai išnaudojame, apgaudinėjame. Trūksta, labai mums trūksta tautinio solidarumo. Ispaniško, žydiško, lenkiško solidarumo. Todėl ir mažėjame, traukiamės, nykstame.
Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius sunerimęs dėl valdančiųjų nesugebėjimo blaiviai mąstyti apie šalies finansines problemas ir nekeliant panikos tartis su šalies bankais bei kitomis įmonėmis dėl finansinio reguliavimo pakeitimų.
„Sprendžiant su bankais ir šalies finansine sistema susijusias problemas yra būtina išlaikyti ramybę ir nenuklysti į tuščią politikavimą, nes visi šie klausimai yra per daug jautrūs visiems piliečiams. Bet koks neteisingas valdžios veiksmas, net pareiškimas ar vienas netinkamas žodis gali sukelti nepagrįstą paniką ir abejones dėl valstybės ateities. Deja, būtent tai šiuo metu vyksta Vyriausybei ir Seimui bandant nustatyti naujas pelno mokesčio mokėjimo taisykles, kurios galios ne tik šalyje veikiantiems bankams, bet ir visoms įmonėms", – teigė Seimo opozicijos lyderis A.Kubilius.
Praėjusios savaitės politinis gyvenimas mirgėjo keliais gana pikantiškais įvykiais. Žiniasklaida negailestingai aptarinėjo politikų pajamų ir turto deklaracijas.
Kaip įprastai, daugiausia pylos gavo piliečių taip nemėgstamas Seimas, kuriame net ketvirtadalis milijonierių. Būti milijonieriumi nėra blogybė, kaip tai bandoma pateikti. Problema ta, kokiu būdu tie turtai atsirado. Ar būnant Seimo nariu, ministru ar miesto meru turtus pagausinti įmanoma ar ne?! Lietuvoje, išskyrus pašmaikštavimus ir žiniasklaidos tendencingas diskusijas, per dvidešimt metų taip ir nesukurta skaidri politikų praturtėjimo monitoringo sistema. Nesukurta, nes jiems to nereikia. O žiniasklaida politikų praturtėjimą vertina tendencingai.
Negera, nepatogu, nejauku, kai gražiame gamtos kampelyje po nevalyvų iškylautojų pasisvečiavimo aptinkame paliktas šiukšles, maisto atliekas, laužo liekanas, aplaužytus želdinius.
Apie tą vietelę, paverstą „gyvenamąja aplinka“, savaime susidaro slogus įspūdis, kitąkart čia apsilankyti potraukio nebelieka.
Iš kur ir kada radosi žodžių gyvenamoji aplinka darinys, vargu ar kas beprisimena, tačiau jis taip paplito ir prigijo mūsų žodyne, kad baigia išstumti žodį gamta. Jei rimčiau pažvelgsime į žodžius kaip reiškinį, pamatysime, kad iš tikrųjų gamtos mažėja, o gyvenamosios aplinkos daugėja, daugėja gamtos sąskaita.
