Bulgarija

Gordijo mazgas

Bulgarijos ginkluotosios pajėgos

Sofija, liepos 21 d. (AFP-ELTA). Bulgarija penktadienį nusprendė išsiųsti į Ukrainą apie 100 šarvuočių – tai pirmoji Balkanų šalies sunkiosios technikos siunta į Kyjivą.
 
Parlamentas 148 balsais už ir 52 balsais prieš pritarė naujosios proeuropietiškos vyriausybės siūlymui perduoti transporto priemones kartu su ginkluote ir atsarginėmis dalimis.
 
Devintajame dešimtmetyje šalies vyriausybė įsigijo įvairių modelių sovietų gamybos šarvuočių BTR, tačiau jie niekada nebuvo panaudoti. „Ši technika nebereikalinga Bulgarijos poreikiams ir gali būti rimta parama Ukrainai kovoje už šalies nepriklausomybės ir teritorinio vientisumo išsaugojimą po nepagrįstos ir neišprovokuotos Rusijos agresijos“, – teigiama parlamento sprendime.
 
ES ir NATO narė Bulgarija turi didelį kiekį sovietinių ginklų, kurių pageidauja Ukraina, ir gamina jiems skirtą amuniciją. Tačiau ši šalis istoriškai ir kultūriškai išlieka labai artima Maskvai ir yra labai susiskaldžiusi pagalbos siuntimo Ukrainai klausimu.
 
Prorusiškos partijos „Vazraždane“ lyderis Kostadinas Kostadinovas penktadienio sprendimą pavadino „išdavikišku ir gėdingu“, socialistų partija BSP taip pat griežtai pasisakė prieš. Iki šiol Bulgarija Kyjivui išsiuntė tik vieną karinės pagalbos paketą, kuriame daugiausia buvo neperšaunamos liemenės ir šalmai.
 
Bulgarijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Birželio pradžioje į valdžią atėjusi proeuropietiška vyriausybė dabar rengia antrą paketą, į kurį, kaip pranešama, bus įtraukti šaudmenys ir ginklai, tačiau ji šios informacijos nepatvirtino.
 
Šalies ginklų pramonė – pagrindinė sovietinių lengvųjų ginklų ir šaudmenų gamintoja – suklestėjo prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą. Tačiau gamyklos ginklus Kyjivui pardavinėjo tik per tarpines šalis – tokį sprendimą karo pradžioje rado tuometinis premjeras Kirilas Petkovas, o Ukraina jį gyrė. Po K. Petkovo nuvertimo 2022 metų viduryje Bulgariją valdė prorusiško prezidento Rumeno Radevo paskirti laikinieji ministrų kabinetai, kurie nepritarė tiesioginiam ginklų pardavimui Ukrainai.
 
Tačiau gynybos ministras Todoras Tagarevas neseniai pareiškė esąs už tai, kad ši politika būtų pakeista ir pradėtas tiesioginis ginklų pardavimas Ukrainai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau šį mėnesį lankėsi Sofijoje ir prašė paramos.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.07.22; 00:30
Trumposios naujienos

Pradėta eksploatuoti Graikiją ir Bulgariją jungianti dujotiekio linija. EPA-ELTA nuotr.

Atėnai, liepos 8 d. (dpa-ELTA). Bulgarija nuo šiol gamtines dujas gaus dujotiekiu per Graikiją.
 
Naujas vamzdynas „paleistas“ penktadienį dalyvaujant Graikijos premjerui Kyriakosui Mitsotakisui ir jo kolegai iš Bulgarijos Karilui Petkovui. Jis prijungia Bulgariją prie Transadrijos dujotiekio (Tap), kuriuo dujos iš Azerbaidžano per Turkiją teka į Graikiją ir toliau į Italiją. Bulgarijai ši jungtis yra labai svarbi – Rusija balandžio pabaigoje sustabdė šaliai dujų tiekimą.
 
Rusijos sprendimas nutraukti dujų tiekimą Bulgarijai yra šantažas, Šiaurės Graikijos Komontinio mieste sakė K. Mitsotaksisas. Į šantažą esą dabar reaguojama bendradarbiavimu naujo „energetikos tilto“ forma. Premjeras K. Petkovas pridūrė, kad dujotiekis „padarys galą rusų monopoliui“.
 
Atėnai jau praėjusiais mėnesiais rėmė kaimyninę šalį gamtinėmis dujomis iš didelio suskystintų dujų terminalo netoli Atėnų. Dabar per naują vamzdyną kasmet tekės iki 3 mlrd. kubinių metrų dujų. Be Graikijos ir Bulgarijos lėšų projektui skyrė ir ES.
 
Atėnai ir Sofija šiuo metu prie Graikijos Aleksandrupolio uosto taip pat stato suskystintų gamtinių dujų laivą-saugyklą. Iš čia nuo 2023 metų ir kitos Pietryčių Europos valstybės bus aprūpinamos dujomis.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.07.09; 08:00
Žvalgyba

Bulgarijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Sofija, birželio 28 d. (ELTA). Bulgarija nusprendė paskelbti nepageidaujamais asmenimis 70 Rusijos ambasados diplomatų ir techninio personalo darbuotojų. Tai antradienį žurnalistams pranešė Rusijos ambasados Sofijoje atstovas.
 
„Bulgarija nusprendė išsiųsti 70 diplomatų ir techninio personalo atstovų“, – sakė jis.
 
Šaltinis Rusijos užsienio reikalų ministerijoje pareiškė, kad Maskva atsakys į Bulgarijos sprendimą išsiųsti 70 diplomatų.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.06.29; 05:34
Gordijo mazgas

Bulgarijos vėliava. EPA-ELTA nuotr.

Sofija, balandžio 20 d. (AFP-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras trečiadienį kreipėsi į Bulgariją, prašydamas prisijungti prie tarptautinių pastangų ir teikti karinę pagalbą jo šaliai, nes tradicinė Rusijos sąjungininkė tebėra viena iš paskutinių stabdžių Europos Sąjungoje (ES).
 
Ukraina ne kartą spaudė NATO ir ES valstybes nares paspartinti karinės pagalbos tiekimą, kai Rusija vasario 24 d. įsiveržė į šalį, tačiau Bulgarija, tradiciškai palaikanti glaudžius ryšius su Rusija, iki šiol atsisako tai padaryti. „Bulgarijos vyriausybė ir Bulgarijos parlamentas puikiai žino, ko prašo Ukraina (…) Kariaujant karą, reikia visko – nuo kulkų iki kovinių lėktuvų. Visoms NATO narėms pateikėme tą patį sąrašą“, – sakė Dmytro Kuleba trečiadienį po susitikimų Bulgarijos parlamente.
 
Aukščiausias Ukrainos diplomatas vėlai pirmadienį automobiliu atvyko su trijų dienų vizitu į Bulgariją, didelę amunicijos, prieštankinių raketų ir lengvųjų ginklų gamintoją. Balkanų valstybė yra tarp kelių Rytų Europos šalių, turinčių sovietinės gamybos naikintuvų MiG-29, kuriuos Ukraina stengiasi gauti, nes jos pilotai moka jais skraidyti. D. Kuleba aptarė karinės pagalbos klausimą antradienį susitikęs su premjeru Kirilu Petkovu ir gynybos ministru Dragomiru Zakovu, trečiadienį patvirtino Bulgarijos užsienio reikalų ministrė Teodora Genčiovska.
 
Trečiadienio rytą jis taip pat susitiko su prezidentu Rumenu Radevu, kuris išreiškė santūrumą teikti karinę paramą.
 
Socialistų partija BSP pagrasino pasitraukti iš valdančiosios koalicijos, jei Ukrainai bus siunčiama kokia nors pagalba. BSP lyderė ir ūkio ministrė Kornelia Ninova, kontroliuojanti ginklų eksporto licencijas, ne kartą pareiškė, kad kol ji bus vyriausybėje, į Ukrainą nebus eksportuota „nė viena vinis“.
 
„Mes gerbiame politinę situaciją Bulgarijoje ir paliksime parlamentui bei vyriausybei nuspręsti, kaip ir kada padėti Ukrainai“, – trečiadienį sakė D. Kuleba. „Tačiau noriu dar kartą pakartoti: tie, kurie nenori, kurie dvejoja, kurie pasisako prieš ginklų ir įvairios karinės technikos tiekimą Ukrainai, iš tikrųjų palaiko Rusijos agresiją ir mūsų piliečių žudynes“, – pridūrė jis.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.04.21; 03:00
Trumposios naujienos

Sofija, balandžio 2 d. (AFP-ELTA). Bulgarija išsiunčia iš šalies dar vieną Rusijos diplomatą, kaltinamą šnipinėjimu. Prokuratūra pradėjo tyrimą prieš Rusijos ambasados pirmąjį sekretorių dėl neteisėtos žvalgybinės veiklos, penktadienį pranešė Bulgarijos užsienio reikalų ministerija. Jam nurodyta per 72 valandas palikti šalį.
 
Jau prieš dvi savaites Bulgarija dėl įtarimų šnipinėjimu išsiuntė iš šalies 10 Rusijos diplomatų.
 
Be Bulgarijos pastaruoju metu ir kitos šalys, įskaitant JAV, Nyderlandus ir Lenkiją išsiuntė rusų diplomatus.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.04.02; 00:30
Žvalgyba

Bulgarijos vėliava. EPA-ELTA nuotr.

Sofija, kovo 2 d. (ELTA). Trečiadienį Bulgarijos prokuratūra pranešė iškėlusi baudžiamąją bylą Rusijos diplomatui, kuris kaltinamas šnipinėjimu.
 
„Prokuratūra ir Valstybinė nacionalinio saugumo agentūra tyrimo metu nustatė, kad Rusijos Federacijos pilietis, turintis diplomatinį imunitetą, vykdė Bulgarijos teritorijoje nereglamentuotą žvalgybinę veiklą, nesuderinamą su diplomatiniais santykiais“, – sakoma pranešime, paskelbtame prokuratūros tinklalapyje.
 
Pasak žinybos atstovų, vyriausiasis prokuroras informavo Bulgarijos užsienio reikalų ministrę Teodorą Genčovską apie tyrimo metu surinktą medžiagą, kuria remiantis bus imtasi tolesnių veiksmų.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.03.02; 11:00
SkaitomiausiosŽvalgyba

Lagaminas. Slaptai.lt nuotr.

Sofija, gruodžio 10 d. (ELTA). Bulgarijos Stara Zagoros srities teismas penktadienį paliko suimtus Rusijos pilietį Sergejų Zonenką, sulaikytą įtarus jį pramoniniu šnipinėjimu, ir du jo šeimos narius – žmoną ir sūnų, kurie yra Lietuvos piliečiai.   
 
Tai žurnalistams pranešė Rusijos ambasados Bulgarijoje konsulinio skyriaus vedėjas Vladimiras Čertkovas, kuris dalyvavo teismo posėdyje. „Stara Zagoros teismas nusprendė palikti suimtus S. Zonenką ir jo šeimos narius. Šis sprendimas bus apskųstas Plovdivo apeliaciniame teisme“, – sakė Rusijos diplomatas.
 
Laikraštis „24 časa“ savo tinklalapyje praneša, jog teisėjas sutiko su prokuratūros nuomone, kad žinomas mokslininkas ir ginkluotės specialistas, kuris vadovavo kumuliacinių šaudmenų gamybai Bulgarijos gamykloje „Arsenal“, likęs laisvėje gali pasislėpti nuo tyrėjų ir išvykti iš šalies. Rusijos pilietis kaltinimus savo adresu kategoriškai neigia.
 
Apie S. Zonenkos sulaikymą spalio 7 d. pranešė Stara Zagoros miesto policijos atstovai. Pasak Bulgarijos pareigūnų, 24 metų Lietuvos pilietis ir jo 59 metų tėvynainė, taip pat Rusijos pilietis dirbo karinėje gamykloje „Arsenal“, o jų veikla buvo susijusi su inovacinėmis technologijomis.
 
Jie visi buvo sulaikyti spalio 5 d. per specialią operaciją prie sienos su Graikija, kai buvo pranešta, kad įmonėje pasigesta gaminių ir dokumentų. Pasak tyrėjų, dalis dokumentų buvo rasta įtariamųjų automobilyje. Trys užsieniečiai rugsėjo 17 d. išėjo atostogų, iš kurių į darbą negrįžo.
 
„Arsenal“ yra seniausia ir didžiausia Bulgarijos ginklų ir šaudmenų gamykla, vienintelė licencijuota Rusijos Kalašnikovo automatų gamintoja už Sovietų Sąjungos ribų šaltojo karo laikais. Po komunizmo žlugimo Sofija ir Maskva nuolat ginčijosi dėl licencijos, Maskva ne kartą kaltino Bulgariją garsiojo AK-47 klastojimu.
 
2011 m. „Arsenal“ gamykla buvo visiškai privatizuota ir vis dar gamina platų automatų, sunkiųjų ir lengvųjų kulkosvaidžių bei šaudmenų asortimentą.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2021.12.11; 04:44
Gordijo mazgas

Strasbūras, lapkričio 30 d. (AFP-ELTA). Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) antradienį pripažino Bulgariją kalta pažeidus žodžio laisvę, kai už „chuliganizmą“ nuteisė du protestuotojus, dažais nupurškusius komunistinį paminklą.
 
Asenas Genovas ir Tsvetelina Sarbinska 2015 metais pateikė skundą Strasbūre įsikūrusiam teismui, kai Bulgarijos teismas pripažino juos kaltais dėl „chuliganizmo“ ir skyrė kiekvienam po baudą, prilygstančią 767 eurams. Nuosprendis buvo pagrįstas netiesioginiais įrodymais, kad 2013 m. per antivyriausybinius protestus jie dalyvavo dažais apipurškiant paminklą prie Bulgarijos socialistų partijos būstinės sostinėje Sofijoje.
 
EŽTT nusprendė, kad apkaltinamasis nuosprendis yra „nepagrįstas“. „Kontekstas aiškiai rodė, kad šio akto tikslas buvo išreikšti nepritarimą politinei partijai“, – teigiama EŽTT sprendime. Taip pat nėra įrodymų, kad paminklui būtų padaryta negrįžtama žala, priduriama jame.
 
Strasbūro teisėjai pirmajam pareiškėjui priteisė 998 eurus turtinės žalos ir abiem po 4 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
 
Komunistinių laikų paminklai Bulgarijoje nuolat kelia rusofilų ir antikomunistų, norinčių, kad jie būtų nugriauti, nesutarimus. Sudarkyti buvo keli tokie paminklai.
 
Vienu atveju 2011 m. kareivius sovietų armijos skulptūroje Sofijos centre pakeitė Supermenas, Kalėdų Senelis, Ronaldas McDonaldas ir kiti popkultūros herojai. Paskui po dvejų metų, minint 1968 m. Sovietų Sąjungos invazijos į Čekoslovakiją metines, jie buvo nudažyti rožine spalva.
 
Rusijos ambasada ne kartą pasmerkė šiuos veiksmus, kurių padariniai visada yra gana trumpalaikiai, nes valdžia greitai nuvalo paminklus.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2021.12.01; 00:30
Žvalgyba

Bulgarijos kariuomenė

Sofija, lapkričio 18 d. (AFP-ELTA). Bulgarijos prokurorai ketvirtadienį pareiškė kaltinimus šešiems asmenims, įskaitant kelis Gynybos ministerijos pareigūnus, įtariamiems šnipinėjimu Rusijai.
 
Kaltinamieji „įkūrė ir valdė grupę, šnipinėjusią, rinkusią ir užsienio šaliai perdavusią informaciją, kurioje būta valstybės paslapčių… bei veikė kaip jos šnipai“, sakoma Sofijos regiono karinės prokuratūros pranešime. Jame priduriama, kad „trys iš šių asmenų atskleidė įslaptintą karinio pobūdžio informaciją“.
 
Pranešime taip pat nurodoma, kad šiai grupei vadovavo buvęs aukšto rango karinės žvalgybos pareigūnas, kuris verbavo pareigas einančius pareigūnus, turinčius neribotą prieigą prie įslaptintos informacijos, priklausančios Bulgarijai ir jos partnerėms ES bei NATO. Tarp šių pareigūnų buvo du Bulgarijos karinės žvalgybos pareigūnai, vieno Gynybos ministerijos skyriaus vadovas ir pareigūnas, atsakingas už įslaptintą informaciją parlamento administracijoje.
 
Jiems buvo mokama už tai, kad jie perduotų konfidencialią informaciją grupės vadovui ir jo žmonai, turinčiai dvigubą Bulgarijos ir Rusijos pilietybę, kuri tuomet savo ruožtu perduodavo ją Rusijos ambasados Sofijoje darbuotojui, kovą po šių asmenų sulaikymo surengtoje spaudos konferencijoje teigė prokuratūros atstovė Siyka Mileva.
 
Penki jų tebėra sulaikyti, o vienas buvo paleistas už užstatą. Teismas dar nėra paskyręs parengiamojo posėdžio datos.
 
Rusijos ir Bulgarijos santykius pastaraisiais metais paveikė keli šnipinėjimo skandalai. Jie apkartino santykius tarp abiejų sąjungininkių, kurios palaikė artimus kultūrinius, istorinius ir ekonominius ryšius po komunistų režimo griūties 1989 m.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2021.11.19;00:05
Trumposios naujienos

Bulgarijoje – rinkimai. EPA-ELTA nuotr.

Sofija, lapkričio 14 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį bulgarai balsuoja trečią kartą šiais metais, tačiau turėdami maža vilties, kad visuotiniai rinkimai pagaliau atneš stabilią vyriausybę, kuri kovos su mirtingiausia koronaviruso banga šalyje.
 
„Visi turime balsuoti, bet taip pat bijau, kad viskas bus veltui… Neturiu daug vilčių“, – rinkimų išvakarėse naujienų agentūrai AFP sakė 62 metų Milena Stojanova, apibendrindama visuotinį nusiminimą.
 
Nors daugelis sakė, kad nesivargins eiti į balsavimo apylinkes, 35 metų finansų ekspertas Petaras Angelovas sakė, kad „tikrai balsuos (…) už pokyčius“ ir „geresnę ateitį“.
 
Po dvejų ankstesnių rinkimų balandį ir liepą partijos nesugebėjo suburti koalicijos, tad ir dabar išlieka tas pats klausimas, ar jos galės susitarti.
 
„Tikiuosi, kad politiniai lyderiai išmoko pamoką ir tai paskatins juos derėtis“, – naujienų agentūrai AFP sakė Naujojo Bulgarijos universiteto politikos mokslų profesorius Antonijus Todorovas. „Mes tiesiog negalime neturėti vyriausybės“, – teigė Boryana Dimitrova iš Alfa tyrimų instituto, pabrėžusi būtinybę kovoti su baisiausia šalyje siaučiančia COVID-19 banga.
 
Visiškai paskiepyti tik kiek daugiau nei 23 proc. iš 6,9 mln. Bulgarijos gyventojų – tai žemiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje. Laikinoji administracija nesugebėjo įvesti griežtesnių priemonių ir sustabdyti naujo infekcijų bei mirčių plitimo. Maždaug 200 žmonių kasdien miršta darbuotojų stokojančiose ligoninėse, šią savaitę mirtingumas Bulgarijoje buvo vienas didžiausių pasaulyje.
 
Netikrumas ir augančios elektros bei dujų kainos paveikė ekonomiką, Europos Komisija šią savaitę sumažino metinę Bulgarijos augimo prognozę.
 
Triskart premjeru buvusio Boiko Borisovo konservatyvi GERB partija „labai gerai išnaudoja šį jausmą“ rinkimų plakatuose ragindama laikytis „Tvarkos chaose“, sakė A.Todorovas. Balandžio mėnesį iš posto atšaukto B. Borisovo GERB, remiantis apklausomis, gali tapti stipriausia jėga parlamente, surinkusi iki 24 proc.Tačiau B. Borisovas, pernai susidūręs su didžiuliais protestais prieš kyšininkavimą ir daugybe paviešinimų apie įtariamą piktnaudžiavimą valstybės lėšomis, daugumos kitų partijų laikomas „nepriimtinu“ partneriu. Stebėtojai teigia, kad vargu ar jis ras pakankamai paramos, kad grįžtų į valdžią ketvirtai kadencijai.
 
Panašu, kad daugiausia vilčių rinkėjai sieja su Harvarde išsilavinimą įgijusiais buvusiais verslininkais Kirilu Petkovu ir Assenu Vassilevu, kurių judėjimas „Mes tęsiame permainas“ susikūrė tik rugsėjį, tačiau tikisi užimti antrą vietą ir suvienyti kitus platesniame prieš B. Borisovą nukreiptame fronte. Jų tikslas panaikinti korupciją sulaukia palaikymo šalyje, ilgą laiką garsėjusioje kaip labiausiai į kyšininkavimą linkusi ES narė. Šiuo metu partija turi 16 proc. rinkėjų palaikymą, kaip ir socialistai.
 
Apie 6,7 mln. rinkėjų sekmadienį taip pat renka naują valstybės vadovą, dėl posto varžosi iš viso 23 kandidatai. Kadenciją baigiantis socialistų remiamas prezidentas Rumenas Radevas antrai penkerių metų kadencijai kandidatuoja kaip nepriklausomas. Jis yra aiškus favoritas, bet analitikai mano, jog prireiks antrojo rinkimų rato lapkričio 21 dieną.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2021.11.15; 00:30
Žvalgyba

Automatai. Slaptai.lt nuotr.

Bulgarijos vidaus reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad du lietuviai ir rusas, visi – didžiausios šalies ginklų ir šaudmenų gamyklos darbuotojai, sulaikyti dėl įtarimų, kad pavogė slaptų duomenų ir produktų.
 
Šio mėnesio pradžioje policija pradėjo operaciją, kai centriniame Kazanlako mieste esanti „Arsenal“ gamykla pateikė skundą dėl trūkstamų produktų ir dokumentų. Dingusiuose dokumentuose buvo „informacija, itin jautri bendrovei ir dominanti Bulgarijos bei užsienio konkurentus“, nurodė ministerija.
 
Per tyrimą buvo nustatyta, kad trys užsieniečiai darbuotojai, gamykloje dirbę su inovatyviomis technologijomis, negrįžo į darbą po nemokamų atostogų rugsėjo 17 dieną. Jie buvo išvykę į užsienį, bet paskui grįžo į Bulgariją ir apsilankė Kazanlake spalio 2 d. – viena diena anksčiau nei gamykla pasigedo dingusių duomenų, pranešė ministerija.
 
Du vyrai – 24 metų lietuvis ir 60 metų rusas – bei 59 metų lietuvė buvo sulaikyti, kai trečiadienį mėgino išvykti iš Bulgarijos per pietvakarinį Kulatos pasienio punktą prie Graikijos sienos. Jų automobiliuose policija rado dokumentus ir daiktus, kurie, jos manymu, gali būti susiję su tyrimu. Visi trys buvo suimti ir ketvirtadienį atvežti apklausai į Kazanlaką.
 
„Arsenal“ yra seniausia ir didžiausia Bulgarijos ginklų ir šaudmenų gamykla, vienintelė licencijuota Rusijos Kalašnikovo šautuvų gamintoja už Sovietų Sąjungos ribų šaltojo karo laikais. Po komunizmo žlugimo Sofija ir Maskva nuolat ginčijosi dėl licencijos, Maskva ne kartą kaltino Bulgariją garsiojo AK-47 klastojimu.
 
2011 m. „Arsenal“ gamykla buvo visiškai privatizuota ir vis dar gamina platų šautuvų, sunkiųjų ir lengvųjų kulkosvaidžių bei šaudmenų asortimentą.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2021.10.08; 00:30
Trumposios naujienos

Jungtinės Valstijos ėmėsi sankcijų prieš tris Bulgarijos piliečius ir 64 šios šalies organizacijas. Tai sakoma trečiadienį paskelbtame JAV iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuro pranešime.
 
Ribojimai taikomi verslininkui Vasilui Božkovui, buvusiam Liaudies Susirinkimo (parlamento) deputatui Delianui Pejevskiui ir Nacionalinio specialiųjų žvalgybos priemonių kontrolės biuro nariui Ilkui Želiazkovui. Amerikos žinybos nuomone, šie asmenys susiję su korupcija.
 
„JAV įveda sankcijas trims Bulgarijos piliečiams ir 64 su jais susijusioms organizacijoms dėl jų vaidmens korupcijoje“, – sakoma pranešime. Beje, sankcijos bus taikomos ir Sofijos krepšinio klubui CSKA.
 
Įtraukimas į sankcijų sąrašą reiškia, kad įšaldomi jame atsidūrusių asmenų ir organizacijų aktyvai Jungtinėse Valstijose, o Amerikos piliečiams draudžiama turėti su jais verslo reikalų.
 
Informacijos šaltinis –  ELTA
 
2021.06.03; 09:21
SkaitomiausiosŽvalgyba

Bulgarijos kariuomenė

Apie žvalgybos tarnybų veiklą paprastai viešai nekalbama, o žvalgų ir kontržvalgų darbas dažniausiai nėra matomas. Tačiau Bulgarija nutarė žengti kitu keliu: šioje šalyje buvo ne tik sučiupti šeši su Rusijos karine žvalgyba bendradarbiavę asmenys, iš šalies išsiųsti du Rusijos diplomatai, bet ir paviešinta filmuota medžiaga, kuri parodo, kaip parduodamos ir perkamos valstybės paslaptys.

Estijoje situacija ne tokia dramatiška, bet čia neseniai už šnipinėjimą kinams nuteistas žinomas mokslininkas, susiviliojęs kelionėmis, prabangiais viešbučiais ir pinigais.  

Kaip šnipinėta Bulgarijoje?

Bulgarijos generalinė prokuratūra viešai pranešė apie sulaikytus šešis valstybės piliečius, bendradarbiavusius su Rusijos karine žvalgyba (GRU) ir rinkusius informaciją apie Bulgariją, taip pat partnerius NATO bei Europos Sąjungoje. Šių agentų veiklą Bulgarijoje koordinavo du Rusijos diplomatai, kurie buvo išsiųsti iš šalies.

Bulgarų agentų grupei, kuri tiekė paslaptis rusams, vadovavo buvęs Bulgarijos karinės žvalgybos vadovybės narys, o dvigubą Rusijos ir Bulgarijos pilietybę turinti jo žmona atliko tarpininkės vaidmenį tarp Rusijos ambasados ir sutuoktinio vadovaujamos paslapčių išdavikų grupės.

GRU emblema

Šis sulaikymas niekuo nesiskirtų nuo įprasto pobūdžio šnipų sučiupimo, jeigu generalinė prokuratūra nebūtų paviešinusi dvidešimties minučių trukmės filmuko, kuriame atskleidžiama Rusijos GRU veikla Bulgarijoje. Vaizdo įraše pateikiama, kaip vienas iš įtariamųjų mobiliuoju telefonu fotografuoja įslaptintą informaciją kompiuterio ekrane, taip pat kaip GRU šaltinis Bulgarijoje skaičiuoja gautą honorarą, parodomas nufilmuotas kurjerės vizitas į Rusijos ambasadą, transliuojami garso įrašai iš GRU pareigūnų susitikimų su bulgarais. CNN reportažą, kuriame publikuojama ir Bulgarijos generalinės prokuratūros paskelbta medžiaga, galima rasti čia.

Šnipinėjimo skandalas, tik be filmuotos medžiagos paviešinimo, kilo ir Italijoje, kuri išsiuntė du Rusijos diplomatus ir sulaikė savo karinio jūrų laivyno kapitoną, už pinigus pardavinėjusį įslaptintą informaciją Maskvai, pranešė įvairios žiniasklaidos priemonės. Pasak dienraščio La Repubblica, karinio jūrų laivyno kapitonas dirbo gynybos štabo vado biure, todėl turėjo prieigą prie įvairių dokumentų, susijusių su Italijos nacionaliniu saugumu bei NATO veikla.

Estijos mokslininkas šnipinėjo kinams

KaPo – Estijos slaptoji tarnyba

Estijoje už šnipinėjimą Kinijai buvo nuteistas mokslininkas, dirbęs NATO jūrininkystės ir povandeninių laivų tyrimų institucijoje, paskelbė The Daily Beast. Mokslininką ir jo bendrininkę, vienos konsultacinės įmonės vadovę, užverbavo Kinijos karinės žvalgybos direktoratas (MID).

Mainais už įžvalgas vyrui Kinijos karinė žvalgyba atsilygindavo kelionėmis, apgyvendinimu brangiuose viešbučiuose, vakarienėmis ir piniginėmis išmokomis, bet estų pareigūnai buvo priversti nutraukti Pekino veiksmus ankstyvoje fazėje, nes užverbuotas mokslininkas turėjo prieigą prie jautrios informacijos, kurios netekti būtų buvę pernelyg rizikinga.

Beje, Estija – ne vienintelė regiono valstybė, pastaruoju metu susidūrusi su Kinijos aktyvumu. Suomijos saugumo ir žvalgybos tarnyba (SUPO) paskelbė išsiaiškinusi, kas vykdė kibernetinę operaciją prieš Suomijos parlamentą praėjusių metų pabaigoje. Paaiškėjo, kad tai su Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis siejama grupuotė APT31. Kibernetinės operacijos metu buvo įsilaužta į vidinę parlamento komunikavimo sistemą, įskaitant ir parlamentarų bei darbuotojų elektroninio pašto dėžutes.

Suomijos slaptoji tarnyba SUPO

Pasak Nbcnews.com, Kiniją didžiausiu geopolitiniu iššūkiu JAV vadina ir naujuoju Centrinės žvalgybos agentūros (CIA) vadovu paskirtas Williamas Burnsas, o amerikiečiai ketina ieškoti daugiau specialistų, mokančių mandarinų kalbą, stiprinami gebėjimai kovoje su kibernetiniais išpuoliais.

Rusijos FSB netikrais dokumentais aprūpina įtariamų žudikų šeimas

Der Spiegel, Bellingcat ir The Insider išsiaiškino, kad Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) netikrais dokumentais aprūpina ne tik žudikiškas užduotis užsienyje atliekančius savo pareigūnus, bet ir jų šeimas.

Pasak leidinių, įtariama, kad 2019 m. FSB pareigūnas Vadimas Krasikovas Berlyne nužudė čečėnų kovotoją Zelimchaną Changošvilį, o kai buvo išsiaiškinta galimo žudiko tapatybė, jo žmona ir dukra, pasinaudojusios netikrais dokumentais, nuskrido iš Maskvos į Krymą.

Pats V. Krasikovas šiuo metu yra teisiamas Berlyne.

Informacijos šaltinis – VSD.lt

2021.04.07; 06:00

Žvalgyba

Bulgarijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Sofijoje sulaikyti keli asmenys, įtariami šnipinėjimu Rusijos naudai. Tai penktadienį pranešė Bulgarijos nacionalinė televizija, remdamasi savo šaltiniais.
 
Jos duomenimis, įtariamieji buvo sulaikyti per specialią Valstybinės nacionalinio saugumo agentūros operaciją.
 
Televizijos kanalas patikslino, kad sulaikymo fakto kol kas nepatvirtino nei Bulgarijos prokuratūra, nei VRM.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.19; 08:09
Trumposios naujienos

Bulgarijos restoranų ir kavinių darbuotojai protestuoja prieš įmonių uždarymą. EPA-ELTA nuotr.

Trečiadienį Bulgarijos sostinėje vyksta nacionalinė visuomeninio maitinimo sferos darbuotojų protesto akcija. Keli šimtai jos dalyvių, atvykusių į Sofiją iš įvairių šalies miestų, reikalauja nuo vasario 1 d. atšaukti draudimą dirbti dėl koronaviruso pandemijos uždarytiems restoranams ir kavinėms.
 
Pareigūnai saugo vyriausybės ir parlamento pastatus, miesto centre budi sustiprintos policijos pajėgos.
 
„Vienintelis mūsų reikalavimas – leiskite dirbti. Mes nesuprantame, kodėl mūsų restoranai uždaryti, nors viešbučių restoranai jau visą mėnesį dirba, ir jokio sergamumo augimo neužfiksuota“, – pareiškė vienas iš akcijos rengėjų Emilas Kolarovas.
 
„Mes gyvename beprecedentės pasaulinės krizės sąlygomis, kaip tik tai nulemia apribojimus. Mes tęsiame kovą dėl kiekvieno konkretaus žmogaus gyvybės ir sveikatos. Mes pasirengę dialogui ir laipsniškam apribojimu panaikinimui, mes leisime restoranams ir kavinėms dirbti nuo kovo 1 d.“, – sakė per spaudos konferenciją Bulgarijos sveikatos apsaugos ministras Kostadinas Angelovas.
 
Manoma, kad protesto akcija bus baigta vakare.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.27; 16:00
SkaitomiausiosŽvalgyba

Bulgarijos vyriausybė penktadienį paskelbė nepageidaujamu asmeniu karo atašė prie Rusijos ambasados Sofijoje, kurį šalies prokuratūra apkaltino šnipinėjimu. Jis tapo šeštuoju Rusijos diplomatu, išsiųstu iš Bulgarijos per dvejus pastaruosius metus.
 
„Rusijos diplomatas, paskelbtas persona non grata, turi palikti Bulgariją per 72 valandas“, – pareiškė šalies URM atstovai.
 
Kaip patikslino Bulgarijos prokuratūra, baudžiamoji byla rusui buvo iškelta „pagal Valstybinės nacionalinio saugumo agentūros signalą (…) už nusikaltimą respublikai“. „Užsienio pilietis rinko informaciją, sudarančią valstybės paslaptį, kad perduotų ją užsienio valstybei“, – pažymima pranešime.
 
Pasak prokuratūros, „nuo 2017 metų iki šiol Rusijos Federacijos pilietis vykdė žvalgybinę veiklą ir rinko karinę informaciją, taip pat ir apie tai, kiek JAV kariškių dislokuojama Bulgarijos teritorijoje per pratybas“. Kaip praneša pareigūnai, rusas palaikė kontaktus su Bulgarijos piliečiu, turėjusiu prieigą prie slaptos informacijos, ir mokėjo jam už gautus duomenis.
 
Dėl šnipinėjimu įtariamo Rusijos piliečio diplomatinio statuso baudžiamoji byla buvo nutraukta, o vyriausiasis prokuroras Ivanas Geševas oficialiai informavo apie incidentą Bulgarijos užsienio reikalų ministrę ir vicepremjerę Ekateriną Zacharijevą.
 
„Nepagrįstas Rusijos gynybos ministerijos atstovybės vadovo išsiuntimas neprisideda prie mūsų šalių dialogo karinėje sferoje, taip pat prie stabilumo Juodosios jūros regione stiprinimo“, – sakoma Rusijos ambasados pareiškime.
 
Rusija pasilieka teisę imtis atsakomųjų priemonių, pridūrė Maskvos diplomatai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.19; 06:19
Trumposios naujienos

Bulgarijoje aštrėja antivyriausybiniai protestai. EPA-ELTA nuotr.

Bulgarijoje aštrėja antivyriausybiniai protestai. Demonstrantai trečiadienį sostinėje Sofijoje blokavo daug pagrindinių gatvių ir svarbių sankryžų, taip paralyžiuodami eismą miesto centre.
 
Taip pat prie Rusės buvo blokuojamas tiltas per Dunojų į Rumuniją.
 
Sostinėje Sofijoje ir kituose miestuose – Plovdive, Varnoje bei Burgase tūkstančiai žmonių 21 dieną iš eilės protestavo prieš nuo 2017 metų valdžioje esančią premjero Boiko Borissowo vyriausybę. Jie kaltina vyriausybę korupcija ir priklausomybe nuo vieno bulgarų oligarcho.
 
Protestuotojai mojo nacionalinėmis vėliavomis ir reikalavo vyriausybės atsistatydinimo ir naujų rinkimų.
 
Per protestą prie teismo Sofijoje demonstrantai vėl reikalavo, kad iš pareigų trauktųsi ir generalinis prokuroras Ivanas Geševas. Jie kaltino jį veikiant vyriausybės naudai.
 
Demonstrantai prie vyriausybės rūmų Sofijoje ketina protestuoti nuolat. Organizatoriai paragino žmones iš visos šalies atvykti čia su palapinėmis, antklodėmis, rūbais ir geriamuoju vandeniu.
 
Protestuose dalyvauja skirtingų politinių pakraipų grupuotės, tarp jų – liberalai, iš Vakarų Europos dėl koronaviruso pandemijos grįžę studentai, Rusijai palankaus prezidento Rumeno Radevo šalininkai bei opozicijoje esančių socialistų rėmėjai.
 
Dėl pandemijos sukeltos krizės B. Borissowas atmeta vyriausybės atsistatydinimą. Eiliniai rinkimai šalyje numatyti 2021 metų kovą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.30; 08:10
Trumposios naujienos

Bulgarijoje – protestai prieš vyriausybę. EPA-ELTA nuotr.

Tūkstančiai bulgarų ketvirtadienį aštuntą dieną iš eilės protestavo prieš vyriausybę, kurią kaltina korupcija ir palankumu oligarchams, ir reikalavo jos atsistatydinimo.
 
Dieną po to, kai premjeras Boiko Borisovas atleido finansų, ekonomikos ir vidaus reikalų ministrus, daugiau kaip 18 tūkst. protestuotojų užblokavo eismą miesto centre ir reikalavo premjero atsistatydinimo.
 
Kritikai kaltina B. Borisovo vadovaujamą vyriausybę palankumu oligarchams. Bulgarijoje politika ir stambus verslas yra neatsiejamai susiję.
 
Protestai Sofijoje ir kituose Bulgarijos miestuose kilo po to, kai paaiškėjo apie tariamas vyriausybės suteiktas privilegijas ir apsaugą, kuriomis naudojosi verslo žmonės ir buvę politikai.
Bulgarijoje aštuntą parą nesiliauja protestai. EPA – ELTA nuotr.
 
Praėjus 13 metų po įstojimo į Europos Sąjungą (ES), Bulgarija pagal „Transparency International“ korupcijos suvokimo indeksą išlieka labiausiai korumpuota bloko valstybe nare.
 
Premjeras B. Borisovas atsisako atsistatydinti. Jo kadencija šiame poste baigsis 2021 metų pradžioje.
 
Kitą savaitę premjero laukia parlamento balsavimas dėl nepasitikėjimo, kurį inicijavo opozicijos socialistai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.17; 11:00
Trumposios naujienos

Bulgarai protestuoja. EPA – ELTA nuotr.

Tūkstančiai bulgarų sekmadienį ketvirtą vakarą iš eilės susirinko sostinėje Sofijoje ir kituose šalies miestuose protestuoti prieš korupciją ir reikalauti vyriausybės atsistatydinimo.
 
Prie vyriausybės būstinės Sofijoje susirinkę daugiau kaip trys tūkstančiai protestuotojų šaukė „Mafija“ ir „Atsistatydinkite“ bei žygiavo parlamento link. Sekmadienį demonstrantai susirinko dar mažiausiai 10 kitų Bulgarijos miestų.
 
Bulgarijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Protestus sostinėje paskatino beprecedentės kratos prezidento Rumeno Radevo administracijos patalpose ir dviejų jo padėjėjų sulaikymas. Tai supykdė visuomenę ir paskatino tūkstančius demonstrantų išeiti į gatves pasmerkti kratų, kaip vyriausybės ir vyriausiojo prokuroro išpuolio prieš socialistų remiamą R. Radevą.
 
Prezidentas yra atviras ir griežtas premjero Boyko Borisovo vyriausybės kritikas, kaltina ją ryšiais su oligarchais. R. Radevas taip pat ragino B. Borisovą, jo vyriausybę ir vyriausiąjį prokurorą atsistatydinti, bet premjeras su tokiais raginimais nesutiko.
 
Socialistų opozicija parlamente sekmadienį teigė, kad trečiadienį pateiks iniciatyvą pareikšti nepasitikėjimą kabinetu dėl korupcijos.
 
Šalyje planuojami tolesni protestai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.13; 12:00
Trumposios naujienos

Bulgarijos prezidentas šeštadienį paragino premjerą ir jo centro dešiniųjų vyriausybę bei vyriausiąjį prokurorą atsistatydinti. Prezidento teigimu, tai vienintelis būdas sumažinti šalyje didėjančią politinę įtampą, kuri paskatino masinius protestus, informuoja „Euronews“.
 
2016 metais Bulgarijos prezidentu išrinktas Rumenas Radevas atvirai kritikuoja premjero Boyko Borisovo vyriausybę, kaltina ją korupcija, teisingumo stoka ir žodžio laisvės slopinimu.
 
Pastarosiomis dienomis tūkstančiai žmonių ėjo protestuoti į sostinės Sofijos gatves ir reikalauti B. Borisovo bei vyriausiojo prokuroro Ivano Geševo atsistatydinimo, kaltindami juos korupcija ir ryšiais su nusikaltėlių grupuotėmis. Protestus paskatino anksčiau šią savaitę I. Geševo duotas nurodymas atlikti kratas prezidento administracijos patalpose ir dviejų jo padėjėjų sulaikymas.
 
„Yra tik viena išeitis iš šios padėties: atsistatydinti vyriausybei ir generaliniam prokurorui. Pasitikėjimas šiomis institucijomis po smurto ir manipuliacijų negali būti atkurtas“, – teigė R. Radevas.
 
Tačiau Bulgarijos premjeras B. Borisovas nepasidavė visuomenės protestams ir šeštadienį atmetė prezidento raginimus jo vyriausybei atsistatydinti.
 
„Vyriausybėje mus laiko ne kas kitas, kaip atsakomybė“, – šeštadienį pareiškė B. Borisovas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.12; 10:32