Č.Laurinavičius

video_cip
Aktualijos

Ar Lietuvai pavojingi Rusijos – Baltarusijos nesutarimai? Ar realu, kad Moldova prisijungs prie Rumunijos? Azerbaidžanas vis garsiau prabyla apie ketinimus atsiimti savo žemes – Kalnų Karabachą, o Rusija demonstruoja paramą Armėnijai. Ar tai reiškia, kad sulauksime dar vieno lokalaus karo? Kaip Lietuvai derėtų žiūrėti į Kiniją – kaip į partnerį, draugą ar valstybę, kurios įtaka tiesiog pavojinga?

Laikraštyje “XXI amžius” politikos apžvalgininkas Linas Šalna pateikia duomenų apie milžinišką lietuvių emigravimą į Vakarus. Jei tie duomenys tikri, Lietuvoje greičiausiai tapsime nacionaline mažuma? Ko verti Tomo Venclovos pasisakymai apie pasaulio pilietį, kuriam turi rūpėti ne tautiškumo, bet pilietiškumo reikalai? O kaip derėtų žvelgti į istoriko Česlovo Laurinavičiaus komentarus, kuriuose narpliojami Lietuvos – Rusijos tarpusavio santykiai?

Į videostudijos “SLAPTAI” klausimus atsako buvęs krašto apsaugos ministras, politikos konsultantas Audrius BUTKEVIČIUS.

Continue reading „Buvęs krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius: “Be abejo, kinų reikia bijoti”” →

butkevicius_aaudrius
Aktualijos

Tai – dar vienas buvusio Krašto apsaugos departamento vadovo Audriaus Butkevičiaus interviu, duotas visuomenės aktualijų portalui Slaptai.lt. Čia svarstoma, kuo Iranas skiriasi nuo Izraelio, ar deramai prisiminėme prieš dvejis metus kilusį Rusijos – Gruzijos karą, kuo skiriasi istoriko Česlovo Laurinavičiaus ir žurnalisčių Valerijos Novodvorskajos, Julijos Latyninos samprotavimai apie Kremliaus – Tbilisio nesutarimų priežastis bei pasekmes, ką omenyje turi S.Hantingtonas, kalbėdamas apie “civilizacijų karą”. Taip pat diskutuojama, ar Turkiją verta priimti į Europos Sąjungą. Įdomūs ir buvusio KAD vadovo samprotavimai, ar, pakeitus kardomąją priemonę “suėmimą”, OMON milicininkas Konstantinas Michailovas – Nikulinas gali pabėgti į Rusiją.

Su buvusiu KAD direktoriumi Audriumi BUTKEVIČIUMI kalbasi Slaptai.lt ir laikraščio “XXI amžiaus” žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „“Kodėl Izraelis gali turėti bombikę, o Iranas – ne”” →

terleckas_sypsosi
Aktualijos

Ne bet kas, o Lietuvos istorijos instituto direktorius (jau nebe – Slaptai.lt) A.Nikžentaitis priešinosi, kad Seimas į atmintinų dienų sąrašą įrašytų sausio 15 d. – Klaipėdos krašto atgavimo – ir spalio 16 d. – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido aukų – datas. Mat pagal jį, 1923 m. sausį Klaipėdos krašte jokio sukilimo nebuvo, paprasčiausiai Lietuvos kariai su šauliais jį okupavo, o civiliai lietuvininkai išžudyti kaip Vokietijos reicho piliečiai. Ne vienas tokio akibrokšto papiktintas mokslininkas, visuomenininkas paskelbė argumentuotus atsakymus. Prof. A.Piročkinas tokius istoriko prasimanymus pavadino dergimu, “ bene aukščiausia niekinimo [iškiliausių, tautos pasididžiavimą keliančių Lietuvos istorijos įvykių – V.T.] viršūne” (1). Manęs A.Nikžentaičio išsišokimai, jo vertybinės nuostatos nestebina. Kaip esu rašęs, jis yra viešai prisipažinęs, kad jam Valentino diena svarbesnė negu Vasario 16-oji, priešinosi gen. P.Plechavičiaus apdovanojimui ir bandė prieš šį aktą išprovokuoti Lenkijos valdžios ir Lietuvos lenkų reakciją. Dar 2003 m. sausio 15 d. Klaipėdoje memorialinės lentos sukilimui atminti atidengimą ciniškai sulygino su šunų naudojamu savo teritorijos pažymėjimu. Beje, jam pritarė pavaldinys – istorikas Č.Laurinavičius.

Continue reading „Kaip A.Nikžentaitis Klaipėdos kraštą okupavo” →

pavojinga_zona_01
Aktualijos

Iš atminties neišdyla europarlamentarės Laimos Andrikienės straipsnis “Lietuvai “klijuojama” žmogaus teisių pažeidėjos etiketė”, kurį perskaičiau Amerikoje leidžiamame laikraštyje “Draugas”. Publikacijos autorė teigia, kad tarptautinėje arenoje greitai bijosime net išsižioti apie žmogaus teises ir jų gynimą, nes pirštu bus parodyta į mus pačius. Esą lietuviams pirmiausia derėtų susitvarkyti savo kieme ir tik paskui rūpintis žmogaus teisėmis ir jų gynėjais Rusijoje, Baltarusijoje, Kuboje, Kinijoje. L.Andrikienės rašinyje išvardintos kelios bylos, dėl kurių Lietuva greičiausiai turės didesnių ar mažesnių nemalonumų Europos Žmogaus teisių teisme Strasbūre. O jų – ne tiek mažai.

Continue reading „Ar sugebėsime atsikratyti nepilnavertiškumo komplekso?” →