Čekija

Trumposios naujienos

Vokiečių kareivis ant Leopard šarvų. Slaptai.lt foto

Praha, liepos 21 d. (dpa-ELTA). Čekija planuoja iš Vokietijos įsigyti 77 modernios 2A8 versijos pagrindinius kovos tankus „Leopard“, pranešė Čekijos gynybos ministrė Jana Černochova, penktadienį Prahoje viešint jos kolegai iš Vokietijos Borisui Pistoriusui.
 
Tai labai geras ir labai svarbus žingsnis, pabrėžė B. Pistorius. „Mes tuo labai džiaugiamės, nes tai didina tarpusavio sąveiką, gebėjimą dirbti kartu“, – pažymėjo jis.
 
Pasak jo, jau pasirašytas pradinis bendrasis susitarimas, pažymint, kad prie jo gali prisijungti ir kitos valstybės. Dėl detalių dar deramasi, pridūrė jis.
 
„Jei prisijungs daugiau šalių, aukščiau bus tik dangus“, – sakė B. Pistoriusas. Komentuodamas dabartinį kaimyninės Lenkijos susirūpinimą dėl rusų „Wagner“ samdinių perkėlimo į Baltarusiją, B. Pistoriusas sakė: „Jei mūsų draugams lenkams prireiks paramos, jei atsitiks blogiausia, jie ją gaus“.
 
Čekija jau gavo iš Vokietijos pirmąjį iš 14 senesnės 2A4 versijos tankų „Leopard“ pagal vadinamąjį žiedinio apsikeitimo susitarimą, pagal kurį Berlynas nesiunčia sunkiosios technikos Ukrainai tiesiogiai, o pakeičia sąjungininkų perduotą senesnę techniką.
 
Tiekimas taip pat apima šarvuotą gelbėjimo mašiną „Buffalo“ ir turi būti baigtas iki kitų metų pradžios. Tokiu būdu NATO narė gaus modernią techniką vietoj Ukrainai pristatytų sovietų gamybos tankų T72.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2023.07.22; 06:37
 
Gordijo mazgas

Čekijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Praha, gegužės 15 d. (ELTA). Čekijoje buvo atliktas tyrimas, kaip pasikeitė čekų požiūris į ukrainiečius, praėjus metams nuo karo pradžios. Sociologai konstatuoja, kad ryžtas teikti pagalbą mažėja, praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „novinky.cz“.
 
Tyrimą Čekijos televizijos užsakymu atliko bendrovė „Kantar TNS“. Balandžio 17–gegužės 5 dienomis vykusios apklausos rezultatai rodo, kad per metus paramos ukrainiečiams lygis sumažėjo.
 
Apklausos duomenimis, tik pusė Čekijos gyventojų mano, kad jų šalis turi rūpintis visais pabėgėliais.
 
Pernai į klausimą, ar Čekija turi rūpintis visais pabėgėliais, teigiamai atsakė 65 proc. respondentų. Šįmet taip mano 49 proc. apklaustųjų.
 
Mažėja ir ryžtas remti Ukrainą. 2022 m. kovą 61 proc. čekų palaikė pagalbos teikimą Ukrainai, įskaitant karinės technikos ir ginklų tiekimą (36 proc. buvo prieš). Šį pavasarį už paramą Ukrainai yra 51 proc. apklaustųjų (prieš – 46 proc.).
 
44 proc. tyrimo dalyvių netiki sankcijų Rusijos ekonomikai efektyvumu. Šiek tiek daugiau – 47 proc. apklaustų čekų – mano, kad sankcijos duoda rezultatų.
 
Beje, antirusiškoms sankcijoms pritaria 73 proc. čekų ir tik 19 proc. pasisako už jų atšaukimą.
 
„Dauguma Čekijos gyventojų pritaria taikomoms sankcijomis, o pusė jas dar labiau sugriežtintų“, – sakė analitikė Nikola Kopačeva.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.05.16; 06:00
Atsargiai

Dešimtys tūkstančių žmonių Prahoje reikalavo nutraukti paramą Ukrainai. EPA-ELTA nuotr.

Praha, spalio 28 d. (dpa-ELTA). Čekijai minint Nepriklausomybės dieną, demonstrantai penktadienį reikalavo vyriausybės atsistatydinimo.
 
Centrinėje Vencelio aikštėje Prahoje, policijos duomenimis, susirinko dešimtys tūkstančių žmonių. Mitingo moto buvo „Čekijos Respublika pirmiausiai“. Jo rengėjai reikalauja karinio neutralumo ir nutraukti paramą Ukrainai ginklais ir pinigais kare su Rusija. Be to, jie pasisako prieš imigraciją.
 
Tarp mitingo oratorių buvo ir buvęs premjeras bei buvęs socialdemokratas Jiris Paroubekas. „Turime visi pagrįstai bijoti, kad nebus gamtinių dujų“, – kritikavo jis. Esą laukia didelė krizė.
 
Prieš dvi dienas finansų ministras Zbynekas Stanjura pabrėžė, kad šią žiemą dujų nepritrūks. Šalies dujų saugyklos užpildytos 95 proc.
 
Čekija iki šiol buvo smarkiai priklausoma nuo rusiškų dujų importo. Nuo gruodžio šią ES ir NATO šalį valdo penkių partijų koalicija, vadovaujama Petro Fialos.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.10.29; 08:17
Trumposios naujienos

Dešimtys tūkstančių žmonių Prahoje protestavo prieš sankcijas Rusijai. EPA-ELTA nuotr.

Praha, rugsėjo 28 d. (dpa-ELTA). Dešimtys tūkstančių žmonių trečiadienį Prahoje protestavo prieš premjero Petro Fialos vyriausybę.
 
Vencelio aikštėje susirinkę gyventojai reikalavo vyriausybės atsistatydinimo ir atšaukti dėl Ukrainos karo Rusijai įvestas sankcijas. Be to, jie pasisakė už karinį neutralumą, nors Čekija yra NATO narė. Demonstracijos, kurios moto buvo „Čekija – pirmiausiai“, dešiniąja radikale laikoma grupė sugrojo nacionalinį himną.
 
Tarp pagrindinių oratorių buvo Prahos ekonomikos profesorius Miroslavas Ševčikas. Jis tvirtino, kad sankcijos Rusijai labiausiai kenkia patiems Vakarams. Mažesnių protestų būta ir Brno bei Ostravoje.
 
Čekijos vyriausybė pastaruoju metu sulaukė spaudimo dėl aukštų energijos kainų. Ji neseniai pristatė paramos paketą, kuris, be kita ko, numato elektros ir dujų kainų lubas namų ūkiams bei mažoms įmonėms. Didiesiems vartotojams vyriausybė skyrė 1,2 mlrd. eurų paramą.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.09.29; 07:07
Žvalgyba

Sprogimas. Slaptai.lt nuotr.

Praha, sausio 28 d. (ELTA). Čekijos pareigūnams tiriant sprogimus amunicijos sandėliuose Vrbeticės kaime šalies rytuose, dėl kurių jie įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas, atsirado naujas įtariamasis – Graikijoje gyvenantis ir Čekijos pasą turintis buvęs Rusijos kariškis Nikolajus Šapošnikovas.
 
Tai penktadienį pranešė Čekijos radijas, remdamasis šaltiniais šalies policijoje, taip pat Saugumo ir informacijos tarnyboje.
 
Gautomis žiniomis, N. Šapošnikovas glaudžiai bendradarbiavo su sandėlius nuomojusia komercine kompanija „Imex Group“. Tyrėjų nuomone, jis galėjo veikti kartu su dviem Rusijos specialiųjų tarnybų agentais, kurie įtariami padėję ten sprogstamuosius įtaisus. Pagal tyrimo versiją, N. Šapošnikovas taip pat ne kartą buvo susitikęs su jų viršininku. Kai kurie iš šių susitikimų buvo surengti Graikijoje ir Portugalijoje prieš pat incidentą Vrbeticėje.
 
Pats N. Šapošnikovas per „Imex Group“, su kuria bendradarbiavo kaip konsultantas, advokatą neigė turėjęs kontaktų su Rusijos specialiųjų tarnybų atstovais. Tačiau Čekijos pareigūnai mano priešingai. Jie turi informacijos, kad naujasis bylos figūrantas tuo metu, kai buvo įvykdyti sprogdinimai, atvyko iš Graikijos į Čekiją, kur, pasak tyrėjų, buvo ir agentų, galimai patekusių į sandėlius Vrbeticėje, viršininkas.
 
2014 metais dviejuose amunicijos sandėliuose Vrbeticės kaime nugriaudėjo du sprogimai. Pirmasis įvyko spalio 16 d., kai buvo detonuota 50 tonų sprogmenų. Žuvo du žmonės, dirbę bendrovėje „Imex Group“, kuri nuomojo sandėlį iš valstybinės įmonės Karo technikos institutas.
 
Antrasis sprogimas įvyko gruodžio 3 d. sandėlyje, kur buvo laikoma 13 tonų sprogmenų. Objektą taip pat nuomojo „Imex Group“, jis buvo už 1,2 kilometro nuo sandėlio, kurį sprogimas sunaikino spalio mėnesį. Buvo skubiai evakuoti 430 Vrbeticės ir kitų kaimų gyventojų. „Imex Group“ atstovas pareiškė, kad sandėliuose buvo laikomi automatai ir artilerijos sviediniai, ir patikino, kad jie savaime negalėjo sprogti.
 
Praėjusių metų balandžio 17 d. Čekija pareiškė, kad Maskva susijusi su sprogimais amunicijos sandėliuose Vrbeticėje 2014 metais, ir išsiuntė 18 Rusijos diplomatų, kurie buvo įvardyti kaip Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojai.
 
Rusijos URM pareiškė Prahai griežtą protestą dėl šio „nepagrįsto“ žingsnio ir paskelbė nepageidaujamais asmenimis 20 Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.01.29; 09:31
Trumposios naujienos

Praha, gruodžio 3 d. (ELTA). Penktadienį Čekijos Konstitucinis teismas panaikino Prahos miesto teismo sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą buvusiam Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos (ČSSR) premjerui Liubomirui Štrougalui ir buvusiam Čekoslovakijos vidaus reikalų ministrui Vratislavui Vajnarui.
 
Praėjusio amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje jie leido Čekoslovakijos pasieniečiams naudoti šaunamuosius ginklus prieš piliečius, mėginusius pereiti ČSSR sieną ir patekti į Vakarus.
 
Kaip pranešė Čekijos televizija, byla grąžinta Prahos prokuratūrai papildomai tirti.
 
Pasak Čekijos pareigūnų, 97 metų L. Štrougalas, vadovavęs ministrų kabinetui nuo 1970 iki 1988 metų, ir 91 metų V. Vajnaras, vadovavęs VRM nuo 1983 iki 1988 metų, prisidėjo prie to, kad pasieniečiai nušovė arba sužeidė piliečius, mėginusius nelegaliai pereiti per Čekoslovakijos sieną į VFR ir Austriją.
 
Policijos duomenimis, nuo 1976 metų iki 1989 metų lapkričio, kai Čekoslovakijos komunistų partija dėl Aksominės revoliucijos neteko valdžios, mėgindami pereiti ČSSR valstybinę sieną žuvo devyni ir buvo sužeisti mažiausiai septyni piliečiai.
  
Prahos prokuratūra 2020 metais nutraukė L. Štrougalo ir V. Vajnaro bylą dėl jų garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos. Patraukti buvusius politikos baudžiamojon atsakomybėn reikalauja žuvusiųjų artimieji, į kurių kreipimąsi atsižvelgė Čekijos Konstitucinis teismas.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2021.12.04; 04:48
Trumposios naujienos

Čekijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Praha, lapkričio 29 d. (ELTA). Čekijos sveikatos apsaugos ministras Adamas Vojtechas vyriausybės įpareigojimu parengs potvarkį dėl pensininkų ir tam tikrų profesijų atstovų privalomos vakcinacijos nuo koronaviruso. Tai pirmadienį pranešė laikraštis „Mlada fronta Dnes“.
 
Pasak leidinio, Čekijos valdžia priėjo išvadą, kad turi būti įvesta privaloma vakcinacija vyresniems kaip 60 metų amžiaus šalies gyventojams, taip pat medikams, socialinės globos tarnybų darbuotojams, ugniagesiams, policininkams ir kariškiams. Potvarkio projektas bus pateiktas tvirtinti artimiausiame vyriausybės posėdyje.
 
Prieš kelias dienas Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas informavo, kad valdžios institucijos sutaria dėl privalomos vyresnių kaip 60 metų amžiaus piliečių ir kai kurių profesijų atstovų vakcinacijos. Anot premjero, A. Vojtechas turi pateikti vyriausybei atitinkamo nutarimo projektą antradienį.
 
Ekspertai rekomenduoja vyriausybei įvesti privalomą pagyvenusių žmonių ir tam tikrų profesijų atstovų vakcinaciją nuo 2022 metų vasario 1 d. Specialistams ypač didelį nerimą kelia tai, kad tarp maždaug 2 mln. šalies gyventojų, atsisakančių skiepytis nuo koronaviruso, yra daugiau kaip 300 tūkst. pensininkų.
 
Anksčiau pirmadienį buvo pranešta, jog Čekijos prezidentas Milošas Zemanas pareiškė, kad vienintelis būdas efektyviai kovoti su koronavirusu yra privaloma gyventojų vakcinacija.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2021.11.30; 02:00
Trumposios naujienos

Čekijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Praha, spalio 25 d. (ELTA). Čekija, nepaisydama Kinijos protestų, priėmė didelę delegaciją iš Taivano. „Esame tikri, kad nieko blogo nedarome, toliau plėtodami bendradarbiavimą su Taivanu“, – sakė Čekijos Senato pirmininkas Milošas Vystrčilas, kurį cituoja agentūra ČTK.
 
Esą pareiga yra remti demokratines valstybes kituose pasaulio kraštuose.
 
Kinijos ambasados Prahoje atstovas prieš delegacijos viešnagę pareiškė „didelį nepasitenkinimą ir didžiausią nepritarimą“. Jis kalbėjo apie provokaciją. Vadovybė Pekine 23 mln. gyventojų turintį Taivaną laiko Kinijos dalimi ir mėgina jį izoliuoti tarptautiniu mastu.
 
Daugiau kaip 60 narių delegacijai iš Taivano priklauso verslininkai ir aukšti politikai. Buvo pasirašyti keli memorandumai dėl glaudesnio bendradarbiavimo, be kita ko, interneto saugumo, kosmoso pramonės ir mašinų inžinerijos srityse.
 
Taivanas per pandemijos apogėjų padovanojo Čekijai keletą apsauginių kaukių gamybos linijų. Praha savo ruožtu vasarą nusiuntė Taipėjui 30 000 „Moderna“ vakcinos dozių.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2021.10.26; 08:43
Trumposios naujienos

Viesulo sugrautas namas Čekijoje. EPA – ELTA nuotr.
Čekija po tornado. EPA – ELTA nuotr.

Mažiausiai trys žmonės žuvo ir dešimtys buvo sužeista, kai Čekijos pietryčiuose praūžė tornadas ir sugriovė daug namų,  penktadienį pranešė gelbėtojai.
 
„Deja, mes negalėjome padėti trims pacientams“, – naujienų agentūrai AFP sakė vietos greitosios pagalbos tarnybos atstovė Hedvika Kropackova.
 
Jos teigimu, į ligoninę buvo išvežti 63 sužeisti žmonės, 10 iš jų – sunkiai.
 
„Bet jų bus dar daugiau, nes dabar vežame žmones, kurie patyrė traumas naktį ir skambino mums vėliau“, – pridūrė H. Kropackova. Kai kur gelbėtojai vis dar ieškojo žmonių po griuvėsiais.
 
Į pagalbą atvyko Austrijos ir Slovakijos gelbėtojai, taip pat į regioną buvo atsiųsta Čekijos kariuomenė.
 
Tornadas ir teniso kamuoliukų dydžio kruša smogė keliems miestams ir kaimeliams, įskaitant Hodoniną, kur, be sužalojimų, ekstremalūs orai sugriovė senelių namus ir vietinį zoologijos sodą.
 
Tornadas taip pat sukėlė didelius elektros energijos tiekimo ir transporto eismo sutrikimus. Nukritusios elektros linijos uždarė pagrindinį greitkelį, jungiantį Prahą su Slovakijos sostine Bratislava.
 
Iš viso penktadienio rytą be elektros liko 78 tūkst. namų ūkių ir įmonių.
 
Čekiją nusiaubusios audros privertė ministrą pirmininką Andrejų Babišą likti Briuselyje vykstančiame ES viršūnių susitikime, nes nusileisti Prahos oro uoste būtų buvę per daug pavojinga.
 
Kaimyninėje Lenkijoje viesulas ketvirtadienį smogė pietinei Mažosios Lenkijos vaivadijai, apgadino stogus ir sužeidė vieną žmogų, praneša vietos žiniasklaida.
 
Tornadai Čekijoje yra retas reiškinys, paskutinį kartą užfiksuotas 2004 metais, kai rytiniame Litovelio mieste buvo apgadinta apie 50 namų.
 
Informacjos šaltinis – ELTA
 
2021.06.26; 05:00
Aktualijos

Čekijoje atrasti M. Dobužinskio archyviniai dokumentai perduoti Lietuvai. Kultūros min. nuotr.

Tarpukario Lietuvos scenografo, grafiko ir tapytojo Mstislavo Dobužinskio (1875–1957) archyviniai dokumentai, atrasti Čekijoje, penktadienį oficialiai perduoti Lietuvos literatūros ir meno archyvui. M. Dobužinskio archyvinius dokumentus Kultūros ministerijoje perdavė Lietuvos ambasadorius Čekijos Respublikoje Laimonas Talat-Kelpša.
 
Pasak pranešimo, apie aptiktus M. Dobužinskio archyvinius dokumentus Lietuvos ambasadai Čekijos Respublikoje pranešė Čekijos Respublikos nacionalinės bibliotekos mokslinė bendradarbė Anastazie Kopřivová. Tvarkydama po giminaičio mirties jai patikėtą palikimą, tarp asmeninių velionio daiktų A. Kopřivová rado ir šį M. Dobužinskio Prahoje paliktą rinkinį.
 
Moteris iškart kreipėsi į Lietuvos ambasadą ir pasiūlė perduoti šias vertybes, jos žodžiais, „ten, kur jos ir priklauso“, – Lietuvos valstybei.
 
„Mstislavas Dobužinskis sukūrė netikėtumo efektą, palikęs voką su savo darbais Prahoje, voką, kuris, pergyvenęs kelis sudėtingus dešimtmečius, atsidūrė ponios Anastazijos rankose. Ji pati negalėjo patikėti, kokį grožį prieš save išvydo. Nors suprato šių dokumentų ir piešinių vertę, pirmiausia – komercinę, tačiau grąžino juos Lietuvos valstybei. Tokių žmonių dėka kultūros paveldas išlieka. Džiaugiuosi, kad Mstislavo Dobužinskio čekiškasis puslapis grįžta“, – sakė Lietuvos ambasadorius Čekijos Respublikoje L. Talat-Kelpša.
 
Kultūros ministras Simonas Kairys teigė, kad į Lietuvą grąžinami M. Dobužinskio archyvai yra graži proga prisiminti ryškų menininką, kuris Lietuvą vadino savo antrąja tėvyne, savo protėvių žeme.
 
„Gera matyti, kad į M. Dobužinskio, per savo gyvenimą aplankiusio daugybę šalių ir miestų, protėvių žemę parkeliauja tikrai vertingi archyviniai dokumentai. Ne mažiau nuostabi ir jų atradimo bei perdavimo Lietuvai istorija. Šis gražus įvykis gimė dėl vieno žmogaus supratingumo ir nesavanaudiškumo. Todėl pasinaudodamas proga noriu ypač padėkoti poniai A. Kopřivová. Jos poelgis ne tik atveria mums naujus M. Dobužinskio istorijos puslapius, bet ir apskritai yra tikras geranoriškumo pavyzdys“, – kalbėjo kultūros ministras S. Kairys.
 
Pasak Lietuvos vyriausiosios archyvarės Kristinos Ramonienės, visi nauji atradimai nepaprastai džiugina, o šiemet minint Archyvų metus tai yra viena didesnių progų pasidžiaugti, kad mes stiprėjame, kad turime, ką parodyti, ką pristatyti, atrasti, tyrinėti.
 
Lietuvos literatūros ir meno archyvo direktoriaus doc. dr. Juozapo Blažiūno teigimu, tam tikros nuotraukos ir dokumentai užminė labai daug mįslių, tad bus siekiama jas išnarplioti.
 
Lietuvos literatūros ir meno archyvui iš viso perduoti 236 dokumentai, tarp kurių – įvairios 1930–1939 m. M. Dobužinskio kūrybinės bei gyvenimo veiklos fotografijos, portretinės nuotraukos, korespondencija, „Lith-Art-Film“ kompanijos dokumentacija, spektaklių scenografijų ir kostiumų eskizai, miestų piešiniai, grafikos darbai, įvairūs raštai.
 
Iš senos LDK bajorų giminės kilęs M. Dobužinskis nemažą gyvenimo dalį praleido užsienyje: studijavo Sankt Peterburge ir Miunchene, gyveno Londone, Paryžiuje ir Niujorke, kūrė scenografiją Rusijos teatro spektakliams. 1924 m. emigravo į Lietuvą ir tapo mūsų valstybės piliečiu, iki 1939 m. dirbo Valstybės teatre Kaune dailininku-scenografu. 1936 m. į Prahą menininką pasikvietė tuometės Čekoslovakijos nacionalinis teatras ir užsakė jam sukurti spektaklio „Eugenijus Oneginas“ dekoracijų ir kostiumų eskizus. Su savimi iš Lietuvos menininkas atsivežė ir piešinių, asmeninės korespondencijos, kurie jam išvykus liko Prahoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.29; 07:37
Trumposios naujienos

Čekijos žvalgybos BIS emblema

Čekija ketina pareikalauti iš Rusijos mažiausiai 1 mlrd. kronų (apie 39 mln. eurų) materialinės žalos atlyginimo už sprogimus 2014 metais amunicijos sandėliuose Vrbeticės kaime šalies rytuose, dėl kurių ji įtaria Rusijos specialiąsias tarnyba.  
 
Tai sekmadienio vakarą pranešė Čekijos televizija, remdamasi šalies vicepremjere ir finansų ministre Alena Šillerova.
 
„Paprasčiausias kelias – gauti kompensaciją taikant tarptautinės teisės normas. Jeigu mes pasirinktume, pavyzdžiui, baudžiamojo proceso kelią, tai gali labai ilgai užtrukti“, – sakė politikė.
 
Apie tai, kad Finansų ministerija rengia ieškinį dėl materialinės žalos atlyginimo prieš asmenis, įtariamus prisidėjus prie sprogimų Vrbeticėje, balandžio 20 d. pranešė Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas, kalbėdamas šalies parlamento žemuosiuose rūmuose.
 
Balandžio 19 d. Čekijos valdžia pranešė, kad sprogimai padarė daugiau kaip 1 mlrd. kronų žalos. Į šią sumą įeina sandėliuose sunaikinto turto vertė, taip pat nesprogusių šaudmenų neutralizavimo darbų, kurie buvo atliekami nuo 2014 metų pabaigos iki 2020 metų rudens, kaina. Be to, kaltininkai turi sumokėti kompensaciją dviejų per sprogimus žuvusių Čekijos piliečių šeimoms.
 
Balandžio 17 d. Čekijos pareigūnai pareiškė, kad Maskva susijusi su sprogimais amunicijos sandėliuose Vrbeticės kaime 2014 metais, kur žuvo du žmonės, ir išsiuntė 18 Rusijos diplomatų, kurie buvo įvardyti kaip Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojai. Rusijos URM pareiškė Prahai griežtą protestą dėl šio „nepagrįsto“ žingsnio ir paskelbė nepageidaujamais asmenimis 20 Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.10; 09:11
Trumposios naujienos

Čekijoje protestuojama prieš prorusišką prezidentą Zemaną. EPA – ELTA nuotr.

Maždaug 10 tūkst. žmonių ketvirtadienį susirinko Čekijos sostinėje Prahoje protestuoti prieš, kaip jie teigė, prezidento Milošo Zemano prorusišką politiką. Protestuotojai ragino pašalinti prezidentą iš pareigų dėl prorusiškų jo pažiūrų, kurioms, jų teigimu, nėra vietos Europos Sąjungos (ES) šalyje.
 
Protestas Vaclovo aikštėje Prahoje surengtas po to, kai praėjusį sekmadienį M. Zemanas užsiminė, kad už dvi gyvybes nusinešusio sprogimo amunicijos sandėlyje Čekijoje 2014 metais nebūtinai stovi Rusija.
 
Kiek anksčiau Čekijos vyriausybė dėl sprogimo 2014 metais apkaltino Rusijos karinės žvalgybos agentūrą GRU. Vyriausybė taip pat paskelbė, kad iš šalies išsiunčia Rusijos diplomatus, kuriuos iš tiesų laiko šnipais.
 
M. Zemanas balandžio 25 d. per televiziją iš esmės paprieštaravo vyriausybei, pareikšdamas, kad yra dvi teorijos, kas sukėlė sprogimą amunicijos sandėlyje netoli Vrbeticės miestelio 2014-iaisiais. Pasak prezidento, viena įvykių versijų yra tokia, kad su mirtinu sprogimu yra susijusi Rusijos žvalgyba, o kita versija – jog sprogimą sukėlė nepatyręs amunicijos tvarkymas.
 
„M. Zemanas skleidžia tokias pačias pasakas kaip ir Rusijos dezinformacijos puslapiai ir Rusijos propaganda“, – teigė protestus organizuojančios grupės „A Million Moments for Democracy“ vadovas Benjaminas Rollas.
 
76 metų amžiaus M. Zemanas prezidento pareigas eina nuo 2013 metų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.30; 06:00
Aktualijos

Lietuva, solidarizuodamasi su Čekija, priėmė sprendimą iš šalies išsiųsti du Rusijos ambasados darbuotojus.
 
„Šiandien, balandžio 23 dieną, į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją iškviestas Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje atstovas, kuriam buvo įteikta nota, skelbianti du Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje darbuotojus nepageidaujamais asmenimis Lietuvoje už veiklą, nesuderinamą su diplomato statusu, ir nurodanti jiems išvykti iš Lietuvos per septynias dienas“, – spaudos konferencijoje informavo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
 
„Lietuva priėmė tokį sprendimą po beprecedenčių įvykių Čekijoje, solidarizuodamasi su beprecedentį pavojingą išpuolį patyrusia mūsų sąjungininke ir reiškiant visišką palaikymą Čekijos Respublikai dėl jos veiksmų, reaguojant į 2014 metais įvykdytą sprogdinimą bei neadekvačius Rusijos atsakomuosius žingsnius“, – pridūrė jis.
 
Ministro teigimu, Lietuvos Respublikos ambasada Maskvoje išreiškė pasirengimą padėti Čekijos Respublikos ambasadai Rusijoje atlikti tas funkcijas, kurios galėtų sutrikti Maskvai nurodžius drastiškai sumažinti darbuotojų skaičių.
 
Pasak G. Landsbergio, sprendimas priimtas koordinuojantis su Latvijos ir Estijos partneriais.
 
„Mano žiniomis, Latvijos ir Estijos kolegos išsiuntė po vieną su diplomatine priedanga dirbusį žvalgybos darbuotoją“, – informavo jis.
 
„Mano politinė pozicija yra tokia, kad apskritai Europos Sąjungoje turėtų būti mažiau su priedanga dirbančių Rusijos žvalgybos darbuotojų. Dabar, manau, kad Čekijos kolegos atkreipė dėmesį į tikrai beprecedenčius atvejus ir veiksmus, kuriuos tie žvalgybos darbuotojai vykdė“, – akcentavo jis.
 
Ministras teigia, kad solidarizuotis su Baltijos šalimis svarsto ir kai kurios kitos valstybės.
 
„Aš pats kalbėjau su daugiau ministrų, informuodamas apie vykstančias diskusijas, kai kurie iš jų informavo mane apie prasidedančias diskusijas kitose valstybėse ir lūkestį, kad jie galės prisijungti taip pat prie šių Lietuvos, Latvijos ir Estijos veiksmų“, – teigė jis.
 
G. Landsbergio teigimu, abu išsiučiami Rusijos ambasados darbuotojai turėjo diplomatinį rangą. Ministras mano, kad reaguodama į Lietuvos sprendimą, Rusija galimai imsis analogiškų veiksmų.
 
„Yra priimta, ir Maskva yra tai anksčiau dariusi, kad yra išsiunčiamas atitinkamas skaičius darbuotojų. Nors mes nepritariame tokiam veiksmui, nes turime aiškių argumentų, kodėl tai padarėme, tikėtina, kad Rusijos atsakas galėtų būti toks“, – sakė G. Landsbergis.
 
„Jeigu Rusija prisiimtų atsaką griežtesnį, kokį dabar yra įpratusi daryti, kitaip tariant, neproporcingai išsiųsti daugiau darbuotojų, Lietuva pasilieka teisę pareikšti dar vieną protestą“, – pridūrė jis.
 
ELTA primena, kad Čekijos vyriausybė pastarąją savaitę paskelbė išsiunčianti iš šalies 18 rusų diplomatų, kuriuos laiko slaptaisiais agentais. Praha analogiško veiksmo paprašė ir euroatlantinių partnerių. Šis čekų sprendimas priimtas po to, kai Praha apkaltino Rusijos slaptąsias tarnybas 2014 metais surengus aukų pareikalavusį sprogdinimą Čekijos teritorijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.24; 00:01
Trumposios naujienos

Čekijos užsienio reikalų ministras Jakubas Kulhánekas penktadienį telefonu su kolega iš Didžiosios Britanijos Dominicu Raabu aptarė savo šalies ir Jungtinės Karalystės santykius su Rusija, taip pat padėkojo Lietuvai, Latvijai ir Estijai už parodytą solidarumą.
 
Anksčiau penktadienį Lietuva, Latvija ir Estija, reikšdamos solidarumą su Čekija, paskelbė, kad iš Baltijos šalių bus išsiųsti keturi Rusijos diplomatai.
 
„Baltijos šalys visada buvo labai artimos Čekijos bičiulės. Jos tai patvirtino, rodydamos solidarumą su Čekija. Ačiū jums, Lietuva, Latvija ir Estija, už jūsų tvirtą solidarumą ir už tai, kad jūs su mumis“, – parašė tviteryje J. Kulhánekas.
 
Balandžio 17 d. Čekijos vyriausybė pranešė išsiunčianti iš šalies 18 Rusijos ambasados Prahoje darbuotojų, kurie yra specialiųjų tarnybų karininkai. Šis sprendimas buvo priimtas ištyrus sprogimų amunicijos sandėliuose Vrbeticės kaime Čekijos rytuose aplinkybes. Rusijos URM pareiškė Prahai griežtą protestą dėl šio „nepagrįsto“ žingsnio ir paskelbė nepageidaujamais asmenimis 20 Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.24; 07:01
Trumposios naujienos

Zacharova Marija. EPA – ELTA nuotr.

Čekija stojo į santykių su Rusija griovimo kelią, Maskvos atsakymo nereikės ilgai laukti. Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė oficiali Rusijos URM atstovė Marija Zacharova.
 
Ji priminė „raudonąsias linijas“, Rusijos prezidento Vladimiro Putino įvardintas trečiadienį metiniame pranešime Federaliniam Susirinkimui, ir pabrėžė, kad Maskva niekam neleis jų peržengti. „Mes labai ilgai kentėme. Mes dabar atsakome jau be jokio romantiško šydo tikintis sveiko proto. Mes atsakome taip, kaip, viena vertus, priklauso pagal tarptautinę teisę, kita vertus, kaip numato diplomatijos tradicija, ir trečia, taip, kaip mums naudinga. Bet kartu mes tikrai vadovaujamės taikingu požiūriu, orientuotu į bendradarbiavimą“, – teigė Rusijos diplomatė.
 
Balandžio 17 d. Čekijos vyriausybė pranešė išsiunčianti iš šalies 18 Rusijos ambasados Prahoje darbuotojų, kurie yra specialiųjų tarnybų karininkai. Šis sprendimas buvo priimtas ištyrus sprogimų amunicijos sandėliuose Vrbeticės kaime Čekijos rytuose aplinkybes. Rusijos URM pareiškė Prahai griežtą protestą dėl šio „nepagrįsto“ žingsnio ir paskelbė nepageidaujamais asmenimis 20 Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021..04.23; 00:30
Trumposios naujienos

Sustiprinta Rusijos ambasados Prahoje apsauga. EPA-ELTA nuotr.

Čekijos policija sustiprino Rusijos ambasados Prahoje apsaugą. Tai ketvirtadienį žurnalistams pranešė policijos atstovė Eva Kropáčova.
 
„Policija sustiprino RF ambasados teritorijos apsaugą“, – sakė ji. Anot pareigūnės, šis sprendimas buvo priimtas pablogėjus Čekijos ir Rusijos santykiams.
 
Pastarosiomis dienomis prie RF ambasados Prahoje įvyko kelios protesto akcijos, kurių dalyviai pasmerkė Rusijos valdžios veiksmus. Pirmadienį surengtame mitinge prie diplomatinės atstovybės dalyvavo apie 100 žmonių.
 
Rusijos ambasados atstovai patvirtino, kad pastato apsauga sustiprinta. Čia budi kur kas daugiau Čekijos policininkų negu anksčiau, pastatyta atitvarų, situaciją stebi automobiliai su vaizdo kameromis.
 
Policijos duomenimis, kitos Rusijos įstaigos Čekijoje saugomos įprastu režimu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.23; 07:00
Trumposios naujienos

Čekiją turi palikti 63 Rusijos ambasados Prahoje darbuotojai. Tai ketvirtadienį per nacionalinę televiziją pareiškė Čekijos užsienio reikalų ministras Jakubas Kulhánekas.
 
„Omenyje turimi 63 Rusijos ambasados darbuotojai, kurie paliks Čekiją su šeimų nariais“, – sakė jis.
 
Anksčiau ketvirtadienį J. Kulhánekas pranešė, kad Čekija sumažina Rusijos diplomatų skaičių ambasadoje Prahoje iki Čekijos diplomatų skaičiaus ambasadoje Maskvoje.
 
„Mes apribojame diplomatų skaičių Rusijos ambasadoje Prahoje, kad jis atitiktų mūsų diplomatų skaičių ambasadoje Maskvoje. Šis sprendimas įsigalioja šiandien. Rusija turi laiko atšaukti savo žmones (iš Čekijos) iki gegužės pabaigos“, – sakė ministras.
 
Čekijos URM duomenimis, nuo antradienio Rusijos ambasadoje dirba 27 diplomatai ir 67 techninio personalo darbuotojai, o Čekijos ambasadoje – 5 diplomatai ir 19 techninių darbuotojų.
 
Balandžio 17 d. Čekijos vyriausybė pranešė išsiunčianti iš šalies 18 Rusijos ambasados Prahoje darbuotojų, kurie yra specialiųjų tarnybų karininkai. Šis sprendimas buvo priimtas ištyrus sprogimų amunicijos sandėliuose Vrbeticės kaime Čekijos rytuose aplinkybes. Rusijos URM pareiškė Prahai griežtą protestą dėl šio „nepagrįsto“ žingsnio ir paskelbė nepageidaujamais asmenimis 20 Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.23; 00:30
Trumposios naujienos

Čekijos vyriausybė pirmadienį pranešė neleisianti Rusijos valstybinei atominės energijos agentūrai „Rosatom“ dalyvauti milijardų vertės viešajame pirkime dėl branduolinės elektrinės statybų.
 
Šis sprendimas priimtas, kilus diplomatiniam ginčui su Maskva. Prahai apkaltinus Rusijos slaptąsias tarnybas gyvybių pareikalavusio 2014 m. Čekijoje įvykusio sprogimo organizavimu, iš šalies buvo išsiųsti diplomatai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.20; 06:17
Žvalgyba

Rusijos ambasada Prahoje. EPA – ELTA nuotr.

Čekija išsiųs 18 Rusijos ambasados darbuotojų dėl 2014 m. įvykusių sprogimų amunicijos sandėlyje. Apie tai šeštadienį pranešė šalies premjeras, informuoja naujienų agentūra dpa.
 
Buvo nustatyta, kad šie diplomatai yra Rusijos Federacijos Išorinės žvalgybos tarnybos (SVR) ir Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) pareigūnai. Tai patvirtino Čekijos vidaus reikalų ministras Janas Hamačekas, kuris taip pat eina užsienio reikalų ministro pareigas. Rusams nurodyta iš šalies išvykti per 48 valandas.
 
„Čekijos Respublika yra suvereni valstybė ir privalo tinkamai reaguoti į šiuos precedento neturinčius faktus“, – sakė premjeras Andrejus Babišas.
 
Sprogimai amunicijos sandėlyje Vrbetice, už 110 km į rytus nuo Prahos, įvyko 2014 m. spalį ir gruodį. Jų metu du žmonės žuvo ir buvo padaryta didelė žala.
 
Toje vietoje veikė komercinės gynybos sektoriaus bendrovės ir buvo laikoma šimtai sprogmenų.
 
Specialus policijos dalinys, tiriantis organizuotus nusikaltimus, išplatino dviejų įtariamųjų nuotraukas. Abu vyrai panašūs į tuos, kurie buvo ieškomi Jungtinėje Karalystėje dėl dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimo 2018 m.
 
Įtariamieji GRU nariai 2014 m. spalio viduryje šešias dienas lankėsi Čekijos regione, kuriame yra amunicijos sandėlis.
 
Aleksandras Petrovas ir Ruslanas Boširovas. EPA-ELTA nuotr.

Teigiama, kad jie keliavo su rusiškais pasais, kuriuose įrašyti vardai Aleksandras Petrovas ir Ruslanas Boširovas.
 
Po sprogimų tūkstančiams čekų karių prireikė dvejų metų, kad išminuotų nesprogusius sprogmenis ir vietovė vėl būtų saugi.
 
Kremlius į žinias apie rusų išsiuntimą atsakė greitai. Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad „Praha puikiai žino, kas nutinka po „tokių triukų“.
 
Rusijos Federacijos tarybos narys Vladimiras Džabarovas mano, kad atsakas į diplomatų išsiuntimą turėtų būti proporcingas.
 
Tuo metu J. Hamačekas pranešė atšaukiąs pirmadienį planuotą vizitą į Maskvą. Kiti vyriausybės nariai ir opozicija jį itin kritikavo dėl rengtos kelionės, kurios metu turėjo būti aptarta galimybė įsigyti „Sputnik V“ vakciną nuo COVID-19. Šeštadienį ministras pareiškė negalėsiąs vykti į Rusiją dėl vyriausybės posėdžio.
 
Premjeras A. Babišas jam priminė, kad vidaus reikalų ministras neatsakingas už vakcinų įsigijimo klausimus, ir pagrasino, kad kelionės metu jis negalės naudotis vyriausybiniu lėktuvu. Premjeras pridūrė, kad, prieš svarstant „Sputnik V“ įsigijimą, šią vakciną turėtų patvirtinti atsakingos ES institucijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.19; 07:00
Trumposios naujienos

Sekmadienį Rusija pagrasino imtis atsakomųjų priemonių po to, kai Čekijos vyriausybė nusprendė iš šalies išsiųsti 18 Rusijos diplomatų, nustačiusi, kad jie yra žvalgybos agentai, informuoja AFP.
 
Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad Čekijos sprendimas išsiųsti ambasados darbuotojus neturi precedento. Pasak ministerijos, Rusijai mesti įtarimai, kad jos specialiosios tarnybos atsakingos už 2014 m. įvykusius sprogimus amunicijos sandėlyje, tėra „nepagrįsti išsigalvojimai“.
 
„Reiškiame Čekijos valdžiai griežtą protestą. Mes imsimės atsakomųjų priemonių, kurios privers šios provokacijos autorius suvokti savo atsakomybę dėl normalių santykių žlugdymo tarp mūsų valstybių“, – teigiama Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Nors Rusija nepatikslino, kokių priemonių ketinama imtis, tačiau Čekijos sprendimą pavadino absurdišku.
 
Šeštadienį Čekija paskelbė išsiunčianti iš šalies 18 Rusijos ambasados darbuotojų po to, kai buvo nustatyta, kad jie dirba Rusijos Federacijos Išorinės žvalgybos tarnybai (SVR) ir Vyriausiosios žvalgybos valdybai (GRU).
 
Čekija taip pat paskelbė, kad dėl 2014 m. įvykusių sprogimų amunicijos sandėlyje ieškomi du rusai, kurie naudojosi tais pačiais pasais kaip ir dvigubą agentą Sergejų Skripalį ir jo dukrą 2018 m. Jungtinėje Karalystėje apnuodiję įtariamieji.
 
Maskva pareiškė, kad toks Čekijos žingsnis yra priešiškas, o prie jo prisidėjo JAV, ir apkaltino Čekijos valdžią pataikavimu „šeimininkams kitapus Atlanto“.
 
Anksčiau šią savaitę JAV išsiuntė 10 Rusijos diplomatų dėl kišimosi į JAV rinkimus, didelio masto kibernetinės atakos ir kitų priešiškų veiksmų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.19; 07:00