Kijevas, kovo 4 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį apkaltino Maskvą, kad ši ėmėsi „branduolinio teroro“ ir nori „pakartoti“ Černobylio katastrofą, kai įsiveržusios Rusijos pajėgos atakavo atominę elektrinę.
Jis maldavo pasaulio lyderių pabusti ir neleisti Europai „mirti nuo branduolinės nelaimės“, kai po apšaudymo užsidegė didžiausia žemyno branduolinė jėgainė.
„Nė viena kita šalis, išskyrus Rusiją, niekada nešaudė į branduolinius blokus“, – sakoma jo biuro išplatintame vaizdo pranešime. „Tai pirmas kartas mūsų istorijoje. Žmonijos istorijoje. Teroristinė valstybė dabar griebėsi branduolinio teroro“.
Pietryčių pramoniniame Zaporožės mieste esanti stotis tiekia maždaug 40 proc. šalies branduolinės energijos ir, kaip sakė V. Zelenskis, joje yra šeši iš 15 Ukrainos reaktorių.
Kijevo teigimu, gaisras kilo Rusijos kariuomenei apšaudžius objektą. „Tai rezervuarai su termovizoriais, todėl jie žino, kur šaudo“, – sakė V. Zelenskis.
Tačiau „svarbiausia“ stoties įranga nebuvo paveikta, o radiacijos lygis buvo normalus, vietos pareigūnai sakė Jungtinių Tautų atominės elektrinės priežiūros tarnybai.
Ukrainos branduoliniai objektai kelia didžiausią susirūpinimą, kai praėjusią savaitę į šalį įsiveržė Rusijos kariškiai, sviediniais bei raketomis pradėję bombarduoti miestus.
„Jei įvyks sprogimas, tai bus visko pabaiga. Europos pabaiga“, – sakė V. Zelenskis. „Tik neatidėliotini Europos veiksmai gali sustabdyti Rusijos kariuomenę“.
Ukrainos pasieniečiai Černobylio atominės elektrinės katastrofos zonoje sulaikė tris vadinamuosius stalkerius iš Lietuvos. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos atstovais.
„Iš anksto susitarę tarpusavyje, trys Vilniaus gyventojai įvažiavo į Ukrainos teritoriją nustatyta tvarka per automobilių kontrolės postą. Vėliau jie įsigavo į Černobylio katastrofos zoną, kur ir buvo sulaikyti Ukrainos pareigūnų“, – sakoma tarnybos pranešime.
Sulaikytieji patraukti administracinėn atsakomybėn už radiacijos saugumo režimo reikalavimų pažeidimą radioaktyviai užterštoje zonoje.
1986 metų balandžio 26 d. dėl avarijos Černobylio atominės elektrinės 4-ajame reaktoriuje buvo radioaktyviai užkrėsta daugiau kaip 200 tūkstančių kvadratinių kilometrų teritorija, pirmiausia Ukrainoje, Baltarusijoje ir Rusijoje. Iš 30 kilometrų zonos buvo evakuota apie 115 tūkstančių žmonių. Avarijos padarinių likvidavimo darbuose dalyvavo daugiau kaip 600 tūkstančių žmonių. Iš jų apie 10 procentų mirė, 165 tūkstančiai tapo neįgaliaisiais.
„Sovietų Sąjunga nėra tokia stipri, kokia – didelė, o Lietuva nėra tokia silpna, kokia – maža“. Tai žodžiai, kuriais Vytautas Landsbergis atsakė, berods, spaudos konferencijoje SSRS sostinėje Maskvoje Kovo 11 išvakarėse į vieno žurnalisto klausimą, ar Lietuva supranta, su kokia galybe turi reikalą.
Sovietų Sąjungai sugriuvus, po gana trumpo šiltų Rusijos ir Lietuvos politinių santykių laikotarpio, maždaug iki tol, kol Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas sumažėjusios imperijos išsaugojimui palaimino civilių gyventojų Čečėnijoje žudynes ir nušlavė nuo žemės paviršiaus Grozną (ką ten Gernikė), Kremliuje ar šalia jo ne vieną kartą girdėjome revanšistinius apgailestavimus dėl SSRS žlugimo. Iki šiol matome veiksmus, siekiant priversti Baltijos valstybes žaisti pagal Maskvos nustatytas taisykles: nuolat vyksta informacinis, energetinis ir kitoks (per visokius embargo) puolimas.
Aplinkosaugos organizacijų aktyvistai ir susipratę piliečiai iš Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos balandžio 26 d. paminės Černobylio atominės elektrinės katastrofos aukas ir pasisakys už didesnį saugumą be naujų atominių elektrinių savo šalyse ir visame regione.
Šalyse, labiausiai nukentėjusiose nuo Černobylio katastrofos, kasmet vyksta eitynės „Černobylio šleifas“, prie kurių šiemet prisidės Lietuvos ir Rusijos organizacijos. Eitynių dalyviai sieks ne tik paminėti seną tragediją ir pagerbti Černobylio avarijos likviduotojus. Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos vyriausybės planuoja statyti 3 naujas atomines elektrines (AE), esančias netoli viena nuo kitos nedideliame regione Lietuvos pasienyje. Todėl balandžio 26-osios akcijų dalyviai pareikš protestą prieš naujų „černobylių“ kūrimą Lietuvos teritorijoje ir greta jos.