cheminis ginklas

Atsargiai

Prezidentas Joe Bidenas. EPA – ELTA foto

Vašingtonas, liepos 8 d. (dpa-ELTA). Jungtinės Valstijos sunaikino paskutines savo cheminio ginklo atsargas. Tai penktadienį paskelbė prezidentas Joe Bidenas. „Didžiuojuosi, galėdamas jums pranešti, kad Jungtinės Valstijos saugiai sunaikino paskutines šios amunicijos atsargas – tai dar vienu žingsniu priartino mus prie pasaulio be cheminių ginklų siaubo“, – pažymėjo prezidentas.
 
193 pasaulio šalys, pasirašiusios konvenciją dėl cheminio ginklo draudimo, 1997-aisiais įsipareigojo sunaikinti visas savo cheminio ginklo atsargas bei nenaudoti cheminio ginklo. Hagoje įsikūrusi cheminio ginklo draudimo organizacija (OPCW) kontroliuoja, kaip konvencija įgyvendinama. Nuo 1997 m. sunaikinta daugiau kaip 70 000 tonų tokio mirtino ginklo, kaip ipritas ar zarinas. Jungtinėse Valstijose pastaruoju metu dar buvo laikomos 127 tonos cheminio ginklo.
 
Kai kurios iš labiausiai šokiruojančių atakų prieš žmones istorijoje buvo įvykdyta panaudojant cheminį ginklą. Cheminės kovinės medžiagos pirmą kartą buvo panaudotos per Pirmąjį pasaulinį karą. Iki karo pabaigos šio ginklo aukomis tapo apie 100 000 žmonių. Per praėjusius dešimt metų Sirijos vyriausybiniai daliniai pilietiniame kare keliskart naudojo uždraustas kovines medžiagas. Per ataką 2018 m. Dumos mieste žuvo daugiau kaip 40 žmonių.
 
Prezidentas. Užrašas. EPA – ELTA nuotr.

Tarp žinomiausių cheminių ginklų yra chloro dujos, ipritas ir zarinas. Įkvėpus aštraus kvapo chloro dujų, pažeidžiami kvėpavimo takai ir plaučiai. Didelė jų koncentracija sukelia kvėpavimo sutrikimus ir galiausiai kankinančią mirtį.
 
Ipritas žaloja gleivinę, akis ir kvėpavimo takus. Galimi ir neurologiniai sutrikimai. Zarinas yra tarp nuodingiausių nervus paralyžiuojančių dujų. Jis per kelias minutes gali paralyžiuoti kvėpavimą ir sukelti mirtį.
 
Gegužės pabaigos duomenimis, 193 konvenciją pasirašiusiose šalyse jau sunaikinta 99 proc. visų cheminių ginklų.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.07.08; 06:00
Žvalgyba

Rizika

Kyjivas, gegužės 27 d. (ELTA). Ukrainos žvalgyba perspėja, kad rusų okupantai rengiasi stabdyti artėjantį Ukrainos kariuomenės kontrpuolimą panaudodami cheminį ginklą laikinai okupuotose Zaporižios srities teritorijose, informuoja „Unian“.
 
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba. Ukrainos žvalgyba pažymi, kad Rusijos Federacijos specialiosios tarnybos jau ėmėsi įgyvendinti provokaciją su cheminiu ginklu.
 
„Siekdami pertraukti Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų kontrpuolimo veiksmus, rusų okupantai 2023 m. gegužės 27 d. ėmė realizuoti provokaciją panaudodami cheminį ginklą laikinai okupuotose Zaporižios srities teritorijose“, – sakoma Ukrainos žvalgybos pranešime.
 
Ukrainos žvalgyba teigia, kad tikrosiomis priešo provokacijos aukomis taps patys rusų okupacinės kariuomenės kareiviai.
 
„Valstybė agresorė planuoja pasinaudoti cheminio ginklo pėdsakais ant jų kūnų kaip suklastotu įrodymu ir apkaltinti Ukrainą“, – perspėjama pranešime.
 
Žvalgyba pabrėžia, kad Ukrainos pajėgos kare prieš rusų okupantus naudoja tik konvencines priemones, o eilinis Maskvos specialiųjų tarnybų melas negali paveikti būsimų įvykių eigos fronte.
 
Gegužės 25 d. apie kontrpuolimą paskelbė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas.
 
Tačiau Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovo pavaduotojas Igoris Žovkva pareiškė, kad kontrpuolimas prasidės tada, kai Kyjivas gaus tam reikalingą ginkluotę iš sąjungininkų.
 
Gegužės 27 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas išplatino vaido įrašą užsimindamas apie kontrpuolimo pradžią.
 
Karolis Broga (ELTA)
 
2023.05.28; 07:01
Žvalgyba

Vladimiras Putinas. Grobuonies dantys. EPA – ELTA foto

Londonas, gegužės 15 d. (dpa-ELTA). Didžiosios Britanijos įstatymų leidėjai išgirdo, kad Rusija gali panaudoti cheminius ginklus, jei Ukrainos kontrpuolimas atgauti teritoriją bus sėkmingas.
 
Gynybos sekretorius Benas Wallace’as sakė, kad Jungtinė Karalystė „labai atidžiai stebi, kas nutiks toliau“, prieš tai pareiškus nuogąstavimų, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali pasielgti tikrai „bjauriai“ ir panaudoti Ukrainoje nekonvencinių ginklų sistemas.
 
B. Wallace’as atkreipė dėmesį, kad Rusija panaudojo cheminius ginklus Sirijoje, o 2018 m. Rusijos valstybė surengė nuodijimą Britanijos žemėje, Solsberyje.
 
Konservatorių įstatymų leidėjas Tobiasas Ellwoodas, pirmininkaujantis Bendruomenių rūmų gynybos komitetui, pasveikino pirmadienį vykusį Volodymyro Zelenskio vizitą Jungtinėje Karalystėje ir pabrėžė tarp Ukrainos prezidento ir Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Rishi Sunako užsimezgusius „šiltus santykius“.
 
T. Ellwoodas paklausė, ar Ukrainai bus suteikti „greitieji reaktyviniai lėktuvai“, ir pridūrė, jog daug kalbama apie kontrpuolimą. Jis paprašė gynybos sekretoriaus pakomentuoti grupės „Vagner“ lyderio Jevgenijaus Prigožino, dabar atvirai kritikuojančio prezidentą Vladimirą Putiną dėl amunicijos stygiaus ir taktikos mūšio lauke, pasisakymus. „Ar jis sunerimęs, kad jei šis kontrpuolimas bus sėkmingas atgaunat žemes, tuomet Rusija, Putinas pasielgs tikrai bjauriai ir griebsis nekonvencinių ginklų sistemų, tokių kaip cheminiai ir biologiniai ginklai, kaip padarė Sirijoje?“, – klausė T. Ellwoodas.
 
Britų žvalgyba

B. Wallace’as atsakė: „Visuomet turime būti budrūs dėl Rusijos kariuomenės ir paties prezidento Putino elgesio. Teisingai pastebėta, kad cheminių ginklų panaudojimas Sirijoje buvo dar vienas lūžis, taip pat cheminiai ginklai buvo panaudoti čia, Jungtinės Karalystės gatvėse per Skripalių apnuodijimą Solsberyje. Esame budrūs, tarptautinė bendruomenė nuolat bendrauja, esame pasirengę su NATO, didiname savo pasirengimą ir investicijas į savo pajėgumus (…) bet jis teisus, turime būti labai budrūs dėl to, kas nutiks toliau“.
 
44 metų Dawn Sturgess mirė, 2018 m. liepą paveikta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, palikta išmestame kvepalų buteliuke Eimsberyje, Viltšyro grafystėje. Tai įvyko po pasikėsinimo nužudyti buvusį Rusijos šnipą Sergejų Skripalį, jo dukrą Juliją ir buvusį policijos pareigūną Nicką Bailey, visi jie tų metų kovą buvo apnuodyti netoliese esančiame Solsberyje. Visi trys išgyveno, kaip ir D. Sturgess vaikinas Charlie Rowley. Didžioji Britanija nustatė, kad šį nuodijimą suorganizavo Rusijos valstybė.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2023.05.16; 00:06
Gordijo mazgasSkaitomiausios

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Kastytis Stalioraitis

2022 m. gegužės 1 d. JAV Kongreso narys Adamas Kinzingeris  paskelbė, kad pristato rezoliuciją, kuri leistų JAV ginkluotąsias pajėgas panaudoti Ukrainos teritoriniam vientisumui ginti tuo atveju, jei Vladimiras Putinas eskaluotų savo neteisingą karą prieš mūsų demokratinius sąjungininkus.

Rezoliucija dėl leidimo naudoti karines pajėgas  ginant Amerikos sąjungininkus įgaliotų JAV prezidentą panaudoti JAV ginkluotąsias pajėgas reaguojant į scenarijų, kai Rusijos Federacija prieš Ukrainą panaudoja cheminius, biologinius ar branduolinius ginklus.

Prieš tai Kongreso narys A. Kinzingeris paskelbė šį pareiškimą:

„Po Antrojo pasaulinio karo Amerika aiškiai išreiškė mūsų ryžtą – mūsų įsipareigojimas laisvei privertė autokratus gintis ir sustiprino demokratijas visame pasaulyje. Tačiau pastarąjį dešimtmetį matėme, kaip šis ryžtas svyravo, o tironai, kaip ir Vladimiras Putinas, pasinaudojo šiais svyravimais. Šiandien Amerika turi galimybę dar kartą patvirtinti savo paramą laisvės ieškantiems žmonėms ir tvirtai pasipriešinti autoritarizmui.

Adam Kinzinger. JAV Kongreso narys

Pakalbėjęs su sekretoriumi Blinkenu ir išgirdęs jo rimtą susirūpinimą dėl Putino cheminio ginklo panaudojimo, esu įsitikinęs, kad JAV parodys tarptautinei bendruomenei, jog mes – prieš beprasmišką smurtą. Mano darbuotojai ir aš tikimės, kad bendradarbiausime su sekretoriumi Blinkenu, siekdami užtikrinti, kad Rusija atsakytų už bet kokius tarptautinės teisės pažeidimus.

Žinome, kad milijonai ukrainiečių yra perkelti, tūkstančiai žuvo, o žala, kuri ir toliau jiems daroma, yra visiškai nežmoniška. Taikymasis į civilius, masinės egzekucijos ir daugybė pranešimų apie Rusijos pajėgų vykdomus išžaginimus iš esmės liko nekontroliuojami. Turime imtis veiksmų, kad sustabdytume šiuos žiaurumus. Žodžiai svarbūs, bet svarbūs ir mūsų veiksmai.

Šią rezoliuciją pristatau kaip aiškią raudoną liniją, kad JAV administracija galėtų imtis atitinkamų veiksmų, jei Rusija panaudotų cheminius, biologinius ir (arba) branduolinius ginklus. Turime ginti žmoniją ir palaikyti savo sąjungininkus.

 

JAV kariai. EPA-ELTA nuotr.

Kaip sakė JAV prezidentas, Putinas turi būti sustabdytas. Atitinkamai, vyriausiasis didžiausios pasaulio kariuomenės vadas turėtų turėti įgaliojimus ir priemones imtis reikiamų veiksmų.“

Pažymėtina, kad Rezoliucijos projekte niekur neminima NATO, tad Ukraina traktuojama kaip ir bet kuri kita JAV demokratinė sąjungininkė.

Priėmus sprendimą, kad Rusijos Federacija naudojo cheminius, biologinius,  ar branduolinius ginklus Ukrainos teritorijoje, Prezidentas turi teisę panaudoti Jungtinių Valstijų ginkluotąsias pajėgas tam, kad 1) apsaugotų JAV nacionalinio saugumo interesus Ukrainos atžvilgiu ir 2) padėtų ginti ir atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą.

Rezoliucijoje Prezidentui suteikti įgaliojimai nutrūksta tą dieną, kai Prezidentas patvirtina Kongresui, jog Ukrainos teritorinis vientisumas jau atkurtas.

Visą A. Kinzingerio medžiagą ir rezoliucijos projektą galima surasti jo oficialioje svetainėje:

https://kinzinger.house.gov/news/documentsingle.aspx?DocumentID=402924

2022.05.02; 17:00

Atsargiai

Mirtis. Stop. Slaptai.lt nuotr.

JAV ir Didžioji Britanija sureagavo į „Azovo“ pulko pareiškimą, kad Rusija panaudojo cheminį ginklą Mariupolyje, praneša antradienį UNIAN.
 
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss pareiškė, kad jau tikrina šią informaciją kartu su partneriais.
 
„Bet koks tokio ginklo panaudojimas bus negailestinga šio konflikto eskalacija, ir mes reikalausime, kad Putinas ir jo režimas atsakytų už tai“, – parašė ji tviteryje.
 
JAV gynybos departamento spaudos sekretorius Johnas Kirby`is televizijos kanalui CNN pareiškė: „Pentagonas negali patvirtinti pranešimų, kad Rusija panaudojo Mariupolyje cheminį ginklą, bet jie, jeigu yra teisingi, kelia didelį susirūpinimą ir atspindi mūsų būgštavimus, kad Rusija gali panaudoti Ukrainoje  įvairias riaušių slopinimo priemones, tarp jų – ašarines dujas, sumaišytas su nuodingosiomis medžiagomis“.
Pasak jo, Pentagonas atidžiai stebi situaciją.
 
Pirmadienį Mariupolyje kovojantis „Azovo“ pulkas pranešė, kad okupantai mieste panaudojo nežinomos kilmės nuodingąją medžiagą.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.04.12; 08:28
Trumposios naujienos

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

Briuselis, spalio 20 d. (dpa-ELTA). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas teigia apgailestaująs dėl Rusijos sprendimo nutraukti savo misijos prie Aljanso darbą, priimto reaguojant į atimtą šalies diplomatų akreditaciją.
 
Per spaudos konferenciją Briuselyje J. Stoltenbergas teigė, kad toks Maskvos žingsnis neskatina dialogo ar abipusio supratimo. Nepaisant to, NATO išlieka atvira pokalbiams, teigė jis.
 
Šie jo komentarai paskelbti po to, kai Maskva pranešė, kad nuo lapkričio pradžios nutrauks savo misijos prie NATO darbą. Negana to, veiklos netęs ir NATO informacinis biuras Maskvoje.
 
Tokio žingsnio Maskva ėmėsi po to, kai NATO paskelbė atėmusi aštuonių Rusijos diplomatų Briuselyje akreditaciją, teigdama, kad jie buvo „nedeklaruoti Rusijos žvalgybos pareigūnai“. Aljansas taip pat nurodė, kad ateityje bus perpus sumažinta Maskvos delegacijos prie Aljanso apimtis.
 
Trečiadienį J. Stoltenbergas pabrėžė, kad NATO sprendimas atimti akreditaciją buvo pagrįstas žvalgybiniais duomenimis, ir pridūrė, jog minėti diplomatai buvo Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai.
 
„Sąjungininkės išreiškė didelį nerimą dėl tokios piktybinės veiklos, kurią stebime pastaruosius kelerius metus“, – teigė J. Stoltenbergas.
Kaip pavyzdžius J. Stoltenbergas paminėjo 2016 m. nesėkmingą perversmą Juodkalnijoje, 2018 m. ataką nervus paralyžiuojančia medžiaga Anglijos Solsberio mieste ir kibernetinę ataką prieš Cheminio ginklo uždraudimo organizaciją tais pačiais metais.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2021.10.21; 07:00
Be kategorijos

Vašingtonas, spalio 18 d. (AFP-ELTA). Colinas Powellas, JAV karo didvyris ir pirmasis juodaodis valstybės sekretorius, kurio palikimą aptemdė jo sutikimas pradėti karą Irake 2003 m., mirė nuo COVID-19 komplikacijų. Jam buvo 84 -eri.
 
„Praradome nuostabų ir mylintį vyrą, tėvą, senelį ir didį amerikietį“, – sakoma šeimos pranešime, pirmadienį paskelbtame socialinėje žiniasklaidoje.
 
Į atsargą išėjęs keturių žvaigždučių generolas ir buvęs Jungtinių štabų viršininkas, tarnavęs keturiems prezidentams, pelnė garbingo žmogaus, nesiveliančio į politines rietenas, tokias įprastas valdžios koridoriuose, reputaciją. „Generolas Powellas yra Amerikos didvyris, amerikietiškas pavyzdys ir didi amerikietiška istorija, – sakė George’as W. Bushas, ​​skelbdamas Jamaikos imigrantų sūnaus C. Powello, 2000 metais tapusio respublikonų prezidento valstybės sekretoriumi, nominaciją. – Kalbėjimo tiesumu (…) didžiule pagarba mūsų demokratijai, kareivio pareigos ir garbės pajautimu, C. Powellas demonstruoja (…) savybes, dėl kurių jis yra puikus visų šios šalies žmonių atstovas“.
 
Tačiau jam buvo sunku išgyventi savo liūdnai pagarsėjusią 2003 m. vasario mėn. kalbą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai apie tariamą masinio naikinimo ginklų egzistavimą Irake – jo pateikti įrodymai vėliau buvo pripažinti klaidingais. „Tai dėmė (…) ir visada bus mano biografijos dalis. Tai buvo skausminga. Dabar skaudu”, – sakė C. Powellas 2005 m. interviu „ABC News”.
 
Nepaisant to, iš Kongreso pasipylė užuojautos: demokratų senatorius Markas Warneris gyrė C. Powellą kaip „patriotą ir valstybės tarnautoją“, o Atstovų rūmų respublikonas Peteris Meijeris apibūdino jį kaip retenybę šiais laikais – „tikrą karį valstybės veikėją“.
 
Šeimos pareiškime teigiama, kad C. Powellas buvo visiškai paskiepytas.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2021.10.19; 07:39
Aktualijos

Lietuvos atstovas išrinktas Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos Vykdomosios tarybos vicepirmininku. URM nuotr.

Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) Vykdomosios tarybos 65-oje sesijoje Lietuvos nuolatinis atstovas OPCW ambasadorius Vidmantas Purlys išrinktas Vykdomosios tarybos vicepirmininku vienerių metų kadencijai.
 
OPCW Vykdomoji taryba yra viena iš svarbiausių OPCW institucijų, rengianti ir svarstanti esminius organizacijos veiklos klausimus, tokius kaip cheminio ginklo naikinimo proceso priežiūra, panaudojimo prevencija ir kitus.
 
OPCW prižiūri Cheminio ginklo konvencijos, kuri buvo priimta 1997 metais, įgyvendinimą. Konvencijos tikslas yra siekti visų cheminių ginklų sunaikinimo. Konvencijai priklauso 193 valstybės narės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.20; 18:34
Trumposios naujienos

16-os valstybių pasmerkė cheminio ginklo panaudojimą, siekiant nunuodyti A. Navalną. URM nuotr.

Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) Vykdomosios tarybos 96-oje sesijoje Hagoje buvo svarstomos cheminio ginklo panaudojimo grėsmės ir aptartas bandymas praėjusių metų rugpjūčio 20 dieną Rusijoje nunuodyti Aleksejų Navalną, panaudojant cheminį ginklą.
 
Lietuvos nuolatinis atstovas OPCW ambasadorius Vidmantas Purlys 16-os valstybių vardu perskaitė pareiškimą, kuriame smerkiamas cheminio ginklo panaudojimas, siekiant nunuodyti A. Navalną. Pareiškime teigiama, kad šis bandymas kelia didžiulį susirūpinimą Cheminio ginklo konvencijos narėms, o cheminio ginklo panaudojimas yra šios konvencijos pažeidimas.
 
„Kviečiame Rusijos Federaciją, kurios teritorijoje įvykdyta ši veika, atskleisti visas su šiuo patvirtintu cheminio ginklo panaudojimo atveju susijusias aplinkybes. Šios veikos vykdytojai turi būti patraukti atsakomybėn”, – teigiama pareiškime.
 
Vokietijos, Švedijos ir Prancūzijos laboratorijose atlikta toksikologinė analizė nustatė, kad nuodijant A. Navalną buvo panaudota nervus paralyžuojanti medžiaga, priklausanti „Novičiok” grupei. OPCW laboratorijoje atliktos analizės išvada buvo tokia pati.
 
Pareiškimą pasirašė Australija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Japonija, Korėjos Respublika, Lenkija, Lietuva, Norvegija, Prancūzija, Rumunija ir Vokietija.
 
2020 metų gegužę Lietuva buvo dvejiem metams išrinkta OPCW Vykdomosios tarybos nare. Ši taryba, kuriai priklauso 41 valstybė, svarsto ir sprendžia svarbiausius organizacijos veiklos klausimus. OPCW tikslas – cheminių ginklų sunaikinimas ir jų panaudojimo grėsmės užkardymas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.10; 00:30
Trumposios naujienos

JAV antradienį įvedė sankcijas septyniems aukšto rango Rusijos pareigūnams, šalies žvalgybai padarius išvadas, kad Maskva yra atsakinga už kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apnuodijimą.
 
JAV, veiksmus koordinuodamos su ES, atnaujino raginimą paleisti opozicijos lyderį A. Navalną, kuris sausio mėnesį buvo suimtas, vos jam sugrįžus į Maskvą.
 
„Žvalgybos tarnybos priėjo išvadą, kad Rusijos federalinė saugumo tarnyba panaudojo nervus paralyžiuojančią medžiagą „Novičiok“, siekdama 2020 m. rugpjūčio 20 d. nunuodyti Rusijos opozicijos lyderį A. Navalną“, – teigė aukšto rango JAV pareigūnas.
 
Atstovai pranešė, kad JAV įves sankcijas „septyniems Rusijos vyriausybės aukšto rango nariams“, tačiau daugiau detalių bus paskelbta kiek vėliau.
 
Jie taip pat paskelbė, kad JAV ribos eksportą į Rusiją, prezidentui Joe Bidenui pažadėjus laikytis griežtesnio nei Donaldo Trumpo požiūrio į Rusiją.
 
„Rusijai siunčiame aiškų signalą – už cheminių ginklų naudojimą gresia aiškios pasekmės“, – teigė kitas pareigūnas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.03; 00:01
Trumposios naujienos

Aleksejus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.

Pasaulinė cheminio ginklo draudimo organizacija (OPCW) antradienį pranešė, kad Aleksejaus Navalno mėginiuose, kurie buvo paimti jam gydantis Vokietijoje, rasta nervus paralyžiuojančios „Novičiok“ medžiagos.
 
Organizacijos tyrimų rezultatai sutampa su karinės laboratorijos Vokietijoje bei laboratorijų Prancūzijoje ir Švedijoje atliktų tyrimų rezultatais.
 
OPCW vadovo Fernando Arias teigimu, tokie „rezultatai kelia didelį susirūpinimą“, rašoma organizacijos pranešime.
 
Organizacijos atstovai teigė, kad kraujo ir šlapimo mėginiuose buvo „cholinesterazės inhibitoriaus“, panašaus į du „Novičiok“ medžiagos tipus, kurių naudojimą Hagoje įsikūrusi OPCW organizacija uždraudė 2019 m.
 
Tačiau OPCW patikslino, kad „Novičiok“ medžiagos, rastos A. Navalno ėminiuose, nebuvo įtrauktos į pernai sudarytą draudžiamų medžiagų sąrašą.
 
Vokietija oficialiai kreipėsi į OPCW „techninės pagalbos“, organizacijos valstybės narės gali kreiptis į organizaciją, kai įtaria cheminio ginklo panaudojimo atvejį.
 
F. Arias teigė, kad „cheminių ginklų naudojimas bet kokiomis aplinkybėmis yra smerktinas ir visiškai prieštaraujantis tarptautinės bendruomenės nustatytoms teisės normoms“.
 
Jo teigimu, dabar OPCW valstybėms narėms svarbu „laikytis normos, kurios jos nusprendė laikytis daugiau nei prieš 25 metus“, kai pasirašė Jungtinių Tautų (JT) cheminio ginklo konvenciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.07; 07:33
Trumposios naujienos

Centre – Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.

Jungtinė Karalystė (JK) tvirtina, kad Rusija privalo paaiškinti, kodėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas buvo apnuodytas „Novičiok“ grupei priklausančia nervus paralyžiuojančia medžiaga, ir pridūrė, kad nepriimtina, jog vėl buvo panaudotas cheminis ginklas, informuoja agentūra „Reuters“.
 
Vokietijos vyriausybė trečiadienį patvirtino, kad Berlyne gydomas A. Navalnas buvo apnuodytas „Novičiok“ grupei priklausančia nervus paralyžiuojančia kovine medžiaga.
 
„Rusijos vyriausybė privalo pasakyti tiesą apie tai, kas nutiko A. Navalnui“, – teigė JK užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas.
 
„Visiškai nepriimtina, kad šis uždraustas cheminis ginklas vėl buvo naudojamas, ir dar kartą matome smurtą, nukreiptą prieš svarbų Rusijos opozicijos veikėją“, – pridūrė D. Raabas.
 
JK teigia, kad Rusija 2018 metais Solsberio mieste panaudojo „Novičiok“ prieš buvusį dvigubą agentą Sergejų Skripalį ir jo dukterį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.03; 00:30
Žvalgyba

Italijos vėliava

Po Italijos premjero Džiuzepės Konti ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitarimo dėl humanitarinės pagalbos tiekimo Lombardijos regionui neprabėgo nė kelios savaitės. O viešojoje erdvėje skelbiama vis daugiau įtarimų, jog Maskva tiesiog begėdiškai apgavo Romą.

Taigi į pietus nuo Romos nusileido 15-a Rusijos karinių transporto lėktuvų IL-76. Atgabentos dėžės buvo pakrautos į tais pačiais lėktuvais atskraidintus rusiškus karinius sunkvežimius, ir rusų kariškių kolona, kurią sudarė apie 100 žmonių, patraukė į šiaurės Italiją. Atskridusių rusų kariškių, žinoma, niekas netikrino. Nesidomėjo nei tuo, kas dėžėse, nei kas tai per sunkvežimiai. Italai aklai pasitikėjo Kremliaus „garbės žodžiu“ ir plakatais su užrašais „Su meile – iš Rusijos“.

Ir vis tik tikrinti rusiškus karinius krovinius Italijai vertėjo, nes generolo Sergėjaus Kikoto, pulkininko Genadijaus Eremino ir pulkininko Viačeslavo Kulišo vadovaujamas maždaug šimto karių būrys atsidūrė ne kur nors neutralioje zonoje, o NATO teritorijoje. Šis vizitas ne tik kad nebuvo kontroliuojamas italų specialiųjų tarnybų (suprask, nepatogu rodyti nepasitikėjimą tais, kurie atveža labdaros, tiesia tau pagalbos ranką?!) bei nebuvo derintas su Aljanso vadovybe. Tad, preliminariai tariant, italai  nebuvo tikri, kad tikrai žino, kas sudėta tose dėžėse.

Oficiali Rusijos versija: atgabenta mobili laboratorija, skirta testuoti, ar žmogus neužsikrėtęs, dezinfekcijai skirta technika ir, atkreipkite dėmesį, kita konkrečiai neįvardinta aparatūra, skirta neva gelbėti COVID-19 virusu užsikrėtusius asmenis.

Tačiau prof. Džermano Dotori iš strateginių tyrimų centro viename iš Romos universitetų mano, kad tikrasis rusų kariškių tikslas buvo ne pagalbos teikimas, bet specifinės informacijos rinkimas. Mat italams pagalbos iš Maskvos nereikia – NATO aljanse Italija laikoma viena iš labiausiai pasikausčiusių valstybių saugantis nuo cheminių, biologinių ir atominių ginklų. Vargu ar Romai galėjo būti gyvybiškai naudinga toji senstelėjusi ar net visiškai pasenusi rusiška technika.

Kad rusų kariškiai į Italiją atvyko ne padėti, bet šnipinėti, įsitikinęs ir atsargos pulkininkas Chamišas de Bretonas-Gordon, iki 2012-ųjų vadovavęs britų pulkui, kurio paskirtis – ginti Didžiąją Britaniją nuo cheminio, biologinio ir atominio ginklų. Šis britų atsargos kariškis įsitikinęs, jog tarp tų į Šiaurės Italiją siuntas atgabenusių rusų kariškių buvo ir žvalgų iš GRU (Glavoje razvedyvatelnoje upravlenije). Šiuos įtarimus susitiprina ir žinia, kad vos šimto kariškių būriui vadovavo ne majoras, kaip būtų įprasta, o generolas ir du pulkininkai, turintys patirties kovojant su užkrečiamomis ligomis.

Tad, remiantis „The Telegraph“ publikacija (Nikas Skuairesas, Natalija Vasiljeva ir Andrea Fogt), kurioje išdėstyti visi šie įtarimai, Italija padarė didžiausią kvailystę, įsileidusi rusų kariškius ir leidusi jiems be deramos priežiūros važinėti po šalį.

Informacijos šaltinis – „The Telegraph”

Žvalgyba

Rusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį iškvies Nyderlandų ambasadorę, kurios bus paprašyta pasiaiškinti dėl savo šalies teiginių, esą ji užkirtusi kelią Rusijos piliečių rengtai kibernetinei atakai, praneša valstybinės naujienų agentūros.

„Dėl Hagoje įvykdytos dezinformacijos kampanijos pirmadienį į užsienio reikalų ministeriją bus iškviesta Nyderlandų ambasadorė“, – naujienų agentūrą RIA Novosti informavo šaltinis Rusijos URM.

Nyderlandų institucijos ketvirtadienį informavo balandį išsiuntusios keturis Rusijos karinės žvalgybos tarnybos (GRU) agentus, įtariamus mėginus įsilaužti į Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) kompiuterių tinklus.

Nyderlandų teigimu, tuo metu, kai mėginta įvykdyti šią ataką, OPCW tyrė kovą Anglijoje įvykdytą pasikėsinimą nunuodyti buvusį Rusijos šnipą Sergejų Skripalį ir jo dukterį. 

Be to, tuo pat metu organizacija tyrė ir įtarimų, kad Maskvos remiamas Sirijos režimas prieš savo piliečius panaudojo cheminį ginklą, pagrįstumą.

Spėjami GRU agentai į Nyderlandus atvyko su rusiškais diplomatiniais pasais.

Paskutinį kartą Nyderlandų ambasadorė Renee Jones-Bos į Rusijos URM buvo iškviesta rugsėjį. Tuomet ji ir Šveicarijos ambasadorius Maskvoje turėjo pasiaiškinti dėl esą „nepagrįstų kaltinimų“, kad Rusijos šnipai mėgino įsilaužti į kelis objektus Šveicarijoje.

Rusija kaltinimus, esą ji dirigavo virtinei kibernetinių atakų, vadina „šnipų manijos“ rezultatu.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-08

Žvalgyba

JAV kaltina septynis Rusijos karinės žvalgybos pareigūnus įsibrovus į JAV ir tarptautinių organizacijų duomenų bazes. EPA-ELTA nuotr.

JAV teisingumo departamentas ketvirtadienį apkaltino septynis Rusijos karinės žvalgybos tarnybos GRU pareigūnus įsibrovus į JAV ir tarptautinių antidopingo agentūrų, sporto federacijų ir kitų organizacijų duomenų bazes.

Tokie JAV kaltinimai pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai Didžioji Britanija apkaltino GRU vykdžius kibernetines atakas, o Nyderlandai paskelbė, kad Rusijos GRU taikėsi į Cheminio ginklo uždraudimo organizaciją (OPCW).

JAV teigimu, septyni kaltinami Rusijos piliečiai dirbo GRU.

Kaip pranešama, į įvairias sporto organizacijas buvo taikytasi po to, kai tarptautiniu mastu buvo pasmerkta Rusijos valstybės finansuojama dopingo programa.

Kaltinamieji tariamai taip pat taikėsi į OPCW, kuri vykdė tyrimą dėl Sirijos režimo cheminių ginklų naudojimo, ir buvusio dvigubo agento Sergejaus Skripalio apnuodijimo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.05; 07:30

Trumposios naujienos

Belgijos užsienio reikalų ministeriją 2014 metais atakavo programišiai iš grupės APT-28, kuriai priskiriamas įsilaužimas į JAV Demokratų partijos serverį. Tai penktadienį pranešė Belgijos naujienų agentūra „Belga“, patikslindama, kad programišiai veikiausiai buvo iš Rusijos.

Agentūros duomenimis, programišių tikslas buvo konfidencialus pranešimas apie padėtį Ukrainoje. „Belga“ nepatikslina, ar šie duomenys buvo pagrobti. Tyrimas tęsiamas, jį atlieka šalies Federalinė prokuratūra, konkrečių įtariamųjų nėra. 

Pasak agentūros, tai gali būti tie patys įsilaužėliai, kurie mėgino neteisėtai patekti į Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) belaidį tinklą, kad gautų duomenų apie Sergejaus Skripalio bylos tyrimą.

Ketvirtadienį Didžioji Britanija, JAV ir Nyderlandai vėl apkaltino Rusiją kibernetiniu šnipinėjimu. Nyderlandų gynybos ministerija surengė spaudos konferenciją, per kurią buvo pranešta, kad Nyderlandų saugumo tarnyba balandį išsiuntė keturis Rusijos piliečius, kuriuos įtarė sąmokslu surengti kibernetinę ataką prieš OPCW. Pasak Nyderlandų pareigūnų, visi keturi įtariamieji turėjo diplomatinius pasus. Vienas jų buvo informacinių technologijų ekspertas, o kiti – pagalbiniai agentai.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-05

SkaitomiausiosŽvalgyba

Nyderlandų žvalgybos MIVD būstinė. APN nuotr.

Nyderlandų žvalgybos tarnybos anksčiau šiemet buvo sulaikiusios du rusų šnipus, įtariamus mėginus įsilaužti į Šveicarijos laboratoriją, kurią naudoja Cheminio ginklo uždraudimo konvencijos įgyvendinimą prižiūrinti organizacija, penktadienį pranešė žiniasklaida ir pareigūnai.

Dviejų agentų, kaip manoma, dirbančių Rusijos karinės žvalgybos tarnyboje, GRU, taikiniu turėjo tapti netoli Berno esanti Špyco laboratorija, pranešė Nyderlandų laikraštis NRC ir Šveicarijos dienraštis „Tages-Anzeiger“.

Leidinių žiniomis, tuo metu laboratorija tyrė medžiagą, susijusią su nuodingųjų dujų atakomis Sirijoje bei su kovo 4-osios dienos išpuoliu prieš buvusį rusų dvigubą agentą Sergejų Skripalį ir jo dukterį Juliją. Jis buvo įvykdytas panaudojant kovinę medžiagą „Novičiok“.

Laboratorija atlieka analitinį darbą Hagoje įsikūrusios Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) užsakymu.

Minėtuosius asmenis „šių metų pradžioje“ buvo sulaikiusi Nyderlandų karinės žvalgybos agentūra (MIVD), bendradarbiaudama su keliomis kitomis šalimis, pranešė laikraščiai.

„Remiantis su tyrimu susipažinusiais šaltiniais, įtariamieji su savimi turėjo įrangą, kurią ketino panaudoti įsilauždami į (Špyco laboratorijos) kompiuterių tinklą“, – priduria leidiniai.

Tiksli informacija apie įtariamųjų sulaikymą neskelbiama. Tačiau kovo 26 dieną Nyderlandų premjeras Markas Ruttė paskelbė, kad jo šalis išsiunčia „du Rusijos žvalgybos darbuotojus, dirbusius Rusijos ambasadoje“. Tai buvo padaryta solidarizuojantis su Didžiąja Britanija po S. Skripalio apnuodijimo.

Šveicarijos žvalgybos pareigūnai penktadienį patvirtino, kad jie apie šį incidentą žinojo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.17; 09:09

Trumposios naujienos

Didžiosios Britanijos prokurorai dviem rusams pareiškė kaltinimus dėl Skripalių apnuodijimo. EPA-ELTA nuotr.

Didžioji Britanija apkaltino Rusiją „klaidinimu ir melais“. Tą Londonas padarė netrukus po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paneigė, kad buvusio rusų dvigubo agento Sergejaus Skripalio apnuodijimu Didžiosios Britanijos įtariami asmenys yra karinės Rusijos žvalgybos pareigūnai.

„Ne kartą prašėme Rusijos pasiaiškinti dėl to, kas kovą įvyko Solsberyje, bet ji į tai atsakė klaidinimu ir melais“, – teigė Didžiosios Britanijos premjerės Theresos May atstovas.

Didžioji Britanija praėjusią savaitę išdavė arešto orderius dviem Rusijos piliečiams – Aleksandrui Petrovui ir Ruslanui Boširovui – suimti. Šie asmenys įtariami kovo 4 dieną Anglijos Solsberio mieste bandę nunuodyti S. Skripalį ir jo dukterį Juliją kovine medžiaga „Novičiok“.

Didžiosios Britanijos vyriausybė teigia mananti, kad ataka buvo surengta su Kremliaus žinia. Rusijos valdžia, savo ruožtu, tokius kaltinimus griežtai neigia.

„Šiedu vyrai – Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU pareigūnai. Jie panaudojo itin toksišką nelegalų cheminį ginklą mūsų šalies gatvėse“, – sakė Th. May atstovas.

Vladimiras Putinas kiek anksčiau trečiadienį pareiškė, kad Rusija identifikavo vyrus, kuriuos Londonas įtaria cheminio ginklo ataka Solsberyje. Prezidento teigimu, jie yra civiliai ir greitai papasakos savo istoriją.

„Žinome, kas jie, radome juos. Žinoma, jie civiliai“, – ekonomikos forume Vladivostoke sakė V. Putinas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.13; 00:05

Žvalgyba

Skaraidančioji pelė – GRU emblema

Rusija pakartojo savo susirūpinimą dėl to, kad neva trūksta įrodymų apkaltinti du Rusijos piliečius dėl beveik pražūtingo buvusio dvigubo Rusijos agento Sergejaus Skripalio ir jo dukros Julijos apnuodijimo Solsberyje.

Anksčiau trečiadienį Didžiosios Britanijos prokurorai apkaltino du rusus sąmokslu nužudyti S. Skripalį ir jo dukterį, panaudojant nervus paralyžiuojančią medžiagą. Kaltinimai pareikšti jiems nedalyvaujant.

„Žiniasklaidoje paviešinti vardai ir nuotraukos nieko mums nepasako. Rusija turi daug klausimų Londonui“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova ir pareikalavo, kad Didžiosios Britanijos institucijos bendradarbiautų su Rusija.

„Dar kartą raginame Didžiąją Britaniją pereiti nuo viešų kaltinimų ir informacinių manipuliacijų prie praktinio teisėsaugos agentūrų bendradarbiavimo“, – sakė atstovė.

Didžiosios Britanijos prokurorai dviem rusams pareiškė kaltinimus dėl Skripalių apnuodijimo. EPA-ELTA nuotr.

Tuo tarpu nuolatinis Rusijos atstovas Cheminio ginklo uždraudimo organizacijoje (OPCW) Aleksandras Šulginas Didžiosios Britanijos pranešimą pavadino „provokacija“.

„Nuo pat pradžių sakėme, kad Rusija yra nesusijusi su tuo, kas įvyko Solsberyje“, – valstybinei Rusijos televizijai sakė A. Šulginas.

Karališkoji prokuratūra paskelbė nusprendusi pareikšti Aleksandrui Petrovui ir Ruslanui Boširovui kaltinimus dėl sąmokslo nužudyti Skripalius, dėl nervus paralyžiuojančios medžiagos „Novičiok“ turėjimo ir naudojimo bei kitų nusikaltimų. Manoma, kad tai nėra tikri jų vardai ir jiems yra apie 40 metų amžiaus.

Kaip pranešama, įtariamieji kovo 2 d. atskrido į Londono Gatviko oro uostą ir, prieš vykdami į Solsberį, apsistojo Rytų Londone įsikūrusiame viešbutyje.

Kovo 4 d. Solsberyje 66 metų S. Skripalis ir 33 metų Julija buvo rasti be sąmonės. Jų abiejų būklė ilgą laiką buvo kritinė, tačiau vėliau stabilizavosi ir pradėjo gerėti. S. Skripalis ir jo duktė jau anksčiau šiais metais buvo išrašyti iš ligoninės.

Karališkoji prokuratūra neketina prašyti Rusijos išduoti abiejų įtariamųjų, nes Rusija anksčiau yra aiškiai pareiškusi, kad neišduoda savo piliečių. Tačiau Didžiosios Britanijos prokurorai teigia turį Europos arešto orderį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.06; 09:15

Trumposios naujienos

Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Jungtinės Valstijos priėjo išvadą, kad su Sergejaus ir Julijos Skripalių apnuodijimu Didžiosios Britanijos Solsberio mieste šių metų kovą yra susijusi Rusija. Kaip praneša BBC, tai trečiadienį pareiškė JAV valstybės departamento atstovė Heather Nauert. Todėl Vašingtonas ruošiasi imtis naujų sankcijų prieš Maskvą.

„Jungtinės Valstijos priėjo išvadą, kad Rusijos vyriausybė naudojo cheminį arba biologinį ginklą pažeisdama tarptautinę teisę“, – pabrėžė H. Nauert.

Pasak jos, JAV dėl šio incidento ketina taikyti Rusijai sankcijas.

Valstybės departamentas imsis šių priemonių pagal 1991 metų įstatymą dėl cheminio ir biologinio ginklo likvidavimo. Jame ir išvardytos sankcijos, taikomos pažeidėjams.

Kaip sakė BBC korespondentui Vašingtone aukštas pareigūnas iš Valstybės departamento, Kremlius jau informuotas apie naujas sankcijas.

Rusijos ambasada Jungtinėse Valstijose „Facebook“ paskyroje pavadino šias priemones drakoniškomis, o kaltinimui Maskvai – prasimanytais.

Kaip pranešė H. Nauert, pirmoji, švelnesnė sankcijų banga įsigalios apie rugpjūčio 22-ąją. Bus uždrausta išduoti licencijas eksportuoti į Rusiją prekes, susijusias su nacionaliniu saugumu. Išimtys bus daromos kai kuriems dviejų šalių projektams kosmonautikos srityje.

Antroji naujų sankcijų banga įsigalios po trijų mėnesių, jeigu Maskva nepateiks įtikinamų įrodymų, kad ateityje nebenaudos cheminio ginklo. Jas realizuodamos JAV turės pažeminti diplomatinių santykių su Rusija lygį, beveik visiškai nutraukti su ja prekybą, uždrausti oro linijų bendrovės „Aeroflot“ lėktuvams skraidyti į Jungtines Valstijas.

Informaciją pateikė Stasys Gimbutis (ELTA)

2018.08.10; 09:30