Klimato aktyvistė Greta Thunberg. EPA-ELTA nuotr.
Oslas, kovo 1 d. (dpa-ELTA). Norvegijos policija per demonstracijas už senųjų gyventojų – samių – teises išnešė kelias ministerijas blokavusius demonstrantus, tarp kurių buvo ir garsioji klimato aktyvistė Greta Thunberg. Ji trečiadienį pradžioje dalyvavo proteste prie Norvegijos finansų ministerijos, kuris, kaip ir kitos akcijos Osle, buvo nukreiptos prieš vėjo jėgainių parką regione, kuriame gyvena daug čiabuvių elnių ganytojų.
Vėliau 20–metė G. Thunberg buvo išnešta ir iš dar vieno protesto prie Norvegijos klimato ir aplinkos ministerijos. Kaip ir kiti demonstrantai, ji buvo paleista netoli ministerijos.
Norvegijos aukščiausiasis teismas 2021 metų spalį nusprendė, kad vėjo jėgainių parkas pažeidžia regiono čiabuvių – samių – teises. Šiame regione gyvena daug šiaurės elnių ganytojų. Tačiau per daugiau nei 500 dienų nuo sprendimo priėmimo nebuvo imtasi jokių veiksmų, todėl dabar aktyvistai nori, kad vyriausybė pašalintų vėjo jėgainių parką. Dėl to jie jau kelias dienas protestuoja prie įvairių ministerijų Osle.
G. Thunberg Norvegijos transliuotojui NRK sakė, kad dalyvauja protestuose ne prieš žaliąją energiją, o prieš vietinių gyventojų teisių pažeidimus. Ji teigė darysianti tai ir toliau.
Popiežius iš Romos išskrido į Kanadą, kad atsiprašytų čiabuvių. EPA-ELTA nuotr.
Roma, liepos 24 d. (AFP-ELTA). Popiežius Pranciškus sekmadienį iš Romos išvyko į Kanadą, tai – proga asmeniškai atsiprašyti čiabuvių, išgyvenusių dešimtmečius trukusį išnaudojimą Katalikų bažnyčios valdomose mokyklose.
Popiežiaus lėktuvas pakilo iš Romos netrukus po 9 val. vietos laiku (7 val. GMT). Kelio skausmus kenčiantis 85 metų popiežius sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje ir naudojosi keliamąja platforma, kad įliptų į lėktuvą, sakė jį lydintis AFP korespondentas.
Pranciškaus šešių dienų vizitas Kanadoje vertinamas kaip svarbus žingsnis sprendžiant dešimtmečius slėptą pasaulinę dvasininkų seksualinės prievartos prieš vaikus problemą. Kanados čiabuvių bendruomenės to ilgai laukė.
Savo 37-ąją kaip pontifiko tarptautinę kelionę popiežius Pranciškus pradeda Edmontone, vakarinėje Albertos provincijoje, po to keliaus į Kvebeko miestą ir į Ikaluitą, šiauriausią Kanados miestą. Jis planuoja pakartoti atsiprašymą, jau perduotą Kanados delegacijoms, kurios balandį lankėsi Vatikane. Tuomet jis vylėsi, kad tai „prisidės prie jau pradėtos išgijimo ir susitaikymo kelionės“.
Nuo praėjusių metų Katalikų bažnyčios administruotų valstybinių mokyklų teritorijose nepažymėtuose kapuose atrasti šimtai čiabuvių vaikų palaikų privertė Kanadą pripažinti nesėkmingą jos priverstinio asimiliavimo politiką. Tai taip pat atskleidė Bažnyčios vaidmenį, nacionalinė tiesos ir susitaikymo komisija jį pavadino „kultūriniu genocidu“.
Maždaug 150 tūkst. vadinamųjų Pirmųjų tautų, metisų ir inuitų vaikų nuo XIX a. pabaigos iki praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio buvo mokomi 139 mokyklose, kur jie ištisus mėnesius ir metus buvo izoliuoti nuo savo šeimų, kalbos ir kultūros. Daugelis buvo fiziškai ir seksualiai išnaudojami direktorių ir mokytojų. Manoma, kad tūkstančiai jų mirė nuo ligų, netinkamos mitybos ar nepriežiūros. Nuo 2021 m. gegužės mėnesio buvusių mokyklų vietose aptikta daugiau nei 1300 nepažymėtų kapų.
Kanados vėliava
Antradienį 1,3 milijardo pasaulio katalikų dvasinis lyderis aukos šv. mišias 60 tūkst. vietų Edmontono stadione, po to keliaus į Kvebeko miestą, ten susitiks su ministru pirmininku Justinu Trudeau. Penktadienį pontifikas vyks į Ikaluitą, kuriame gyvena daugiausia inuitų šalyje, ten prieš grįždamas į Romą susitiks su buvusiais pensionatų mokiniais.
Telieka sužinoti, ar popiežius, parodydamas geros valios gestą, grąžins vietos artefaktus, saugomus Vatikano muziejuose. Vietos grupės teigia, kad šie kultūros požiūriu vertingi objektai turėtų būti grąžinti bendruomenėms, nepaisant Vatikano teiginių, kad jie per daugelį metų buvo padovanoti popiežiams.
Per šią kelionę Pranciškus nuvažiuos 20 tūkst. kilometrų, nepaisydamas dešiniojo kelio skausmo, dėl kurio pastaraisiais mėnesiais buvo priverstas kliautis lazda arba invalido vežimėliu. Birželį Vatikanas neribotam laikui atidėjo liepos mėnesį suplanuotą jo vizitą Afrikoje.
Pranciškus yra antrasis į Kanadą vykstantis popiežius, joje tris kartus (1984 m., 1987m. ir 2002 m.) lankėsi Jonas Paulius II.
Čilės gyventojai mapučiai. EPA – ELTA nuotr.
Santjagas, spalio 11 d. (AFP-ELTA). Vienas žmogus žuvo, o dar 17 buvo sužeisti sekmadienį, kai riaušių policija susirėmė su protestuotojais Čilės sostinėje per tenykštės mapučių bendruomenės mitingą.
Maždaug tūkstantis aktyvistų, daugelis su pončais ir tradicinėmis galvos juostomis bei mušdami ceremonijų būgnus, žygiavo netoli Italijos aikštės Santjago centre, reikalaudami mapučiams autonomijos. Kai policija pradėjo sklaidyti protestą vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis, protestuotojai atsakė lazdomis ir akmenimis, susirėmimai truko apie 40 minučių, sakė AFP fotografas įvykio vietoje.
„Grupė žmonių su gaubtais nuolat atakavo policiją fejerverkų raketomis, – sakė didmiesčio policijos viršininkas Enrique Monrasas Alvarezas. – Vienas iš (fejerverkų) pataikė į protestuotoją, buvusią su policija“.
Policijos vaizdo įraše matyti, kaip ombudsmeno biuro advokatė Denisse Cortes priėjo pasikalbėti su pareigūnais, kai į ją pataikė raketa. 43 metų moteris buvo skubiai išvežta į ligoninę ir operuota. „Deja, pacientė mirė per intervenciją po pietų“, – sakoma ligoninės pranešime.
Prokuratūra pradėjo tyrimą dėl „šio neproporcingo smurto“, sakė vidaus reikalų ministras Rodrigo Delgado.
Čilės policijos pareiškime teigiama, kad per susirėmimus nukentėjo ir 17 policijos pareigūnų. Iš viso buvo suimta 10 žmonių.
Čilės valstybė seniai kaltinama diskriminuojanti mapučių tautą – didžiausią šalies čiabuvių grupę, prieš šimtmečius kontroliavusią didžiulius Čilės plotus, bet nuo to laiko atstumtą. Mapučiai, laikomi ankstyviausiais gyventojais kai kuriose Čilės dalyse, kovėsi su ispanų užkariautojais, o vėliau su Čilės armija po šalies nepriklausomybės XIX amžiuje. Jų skaičius sumažėjo vos iki 700 tūkst., tai tik maža dalis iš dabartinių 17 milijonų Čilės gyventojų.
Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras. EPA – ELTA nuotr.
Meksikos vyriausybė oficialiai atsiprašė majų čiabuvių už nusikaltimus, kurie buvo vykdomi prieš juos nuo ispanų užkariavimo.
„Mes prašome majų atleisti už siaubingus nusikaltimus, kuriuos vykdė atskiri asmenys ir nacionalinės bei užsienio institucijos užkariavimo metais, per tris šimtmečius trukusį kolonijinį valdymą ir du šimtmečius nuo Meksikos nepriklausomybės“, – sakė prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras pirmadienį Kintana Roo valstijoje šalies pietuose.
Ši kalba buvo dalis minėjimo renginių, skirtų 500-osioms ispanų invazijos metinėms ir 200-osioms šalies nepriklausomybės metinėms. Ceremonijoje dalyvavo ir Gvatemalos prezidentas Alejandro Giammattejis.
Vidaus reikalų ministrė Olga Sanchez pabrėžė, kad šalis atsiprašo ir už šiandieninį rasizmą bei aplaidumą, su kuriuo vis dar susiduria majų gyventojai.
Per ceremoniją buvo girdėti demonstrantų šūksniai. Jie kritikavo prezidento planą nutiesti 1 500 km ilgio „majų geležinkelį“, kuris sujungtų kurortus su senovinėmis archeologinėmis vietomis. Kritikų teigimu, tai kenkia aplinkai ir daro žalą čiabuvių bendruomenėms.
Jaunoji klimato aktyvistė Greta Thunberg vienai dienai taps Didžiojoje Britanijoje labai populiarios radijo laidos vyriausiąja redaktore.
16-metė švedė laikotarpiu nuo Kalėdų iki Naujųjų metų vieną dieną bus atsakinga už „Radio 4“ rytinę laidą, pranešė britų transliuotojas BBC.
G. Thunberg yra viena iš penkių asmenybių, kurios šiam laikotarpiui pasiriktos laidos vyriausiaisiais redaktoriais. „Radio 4“ ryto laida nuo Kalėdų iki Naujųjų metų visad yra ypatinga ir klausoma daugelio britų.
G. Thunberg, anot duomenų, jau turi konkrečių planų dėl savo laidos. Ji ketina kalbinti kelis klimato aktyvistus ir kovotojus už čiabuvių tautų teises. Be to, ji pasiūlė reportažus iš Antarktidos ir Zambijos. Kitais vyriausiaisiais redaktoriais šiais metais tapo menininkas Graysonas Perry‘is, reperis „George The Poet“, žurnalistas Charlesas Moore‘as ir Didžiosios Britanijos Aukščiausiojo teismo pirmininkė Brenda Hale.
Laidos redaktoriais, be kitų, jau yra buvę princas Harry‘is, aktorė Angelina Jolie ir astrofizikas Stephenas Hawkingas.
Archangelsko Spalio rajono teisme lapkričio 12 pradedama svarstyti teisių gynėjo, Šiaurės neskaitlingų čiabuvių tautų Pomorų instituto direktoriaus Ivano Mosejevo bylą.
Jį FST įtarė kursčius nacionalinę nesantarvę. Ivanui Mosejevui pateiktas kaltinimas pagal RF BK 282 str. 1 d. Ivanas Mosejevas papasakojo PublicPost, kaip FST įžvelgė jame ekstremistą ir tėvynės išdaviką.
Ivanas Mosejevas, Pomorų asociacijos Archangelsko srities vadovas, pagal Tyrimo komiteto versiją, 2012 metų balandžio 1 d. atsidarė svetainę „Rusijos Šiaurės aidas“ ir po straipsniu „Pomorai Eurazijos pasaulyje“ paliko komentarą, pasirašydamas „Pomorai“, kuriame paniekinančiai apibūdina ir neigiamai emocingai vertina etninę grupę „rusai“.
