Tibeto skvere minimi tibetiečių Naujieji metai – Losaras. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Pirmadienį Užupyje, Tibeto skvere paminėta tibetiečių Naujųjų metų pradžia – Losaras. Pagal tibetiečių kalendorių pirmadienį prasidėjo 2150-ieji Vandens Kiškio metai. Renginyje pristatytas tradicinis maldų malūnas, į Tibeto skverą atvežtas iš Ladako.
„Tibetiečių kultūroje tai labai populiarus objektas, paprastai įrengiamas šalia šventyklų ar vienuolynų. Maldos malūno viduje įdėti ritinėliai su mantromis ir šventais tekstais yra nuolatos sukami praeinančių žmonių ir, panašiai kaip vėjuje plazdančios maldų vėliavos, užlieja pasaulį nebyliomis maldomis. Simboliška, kad Malūnų gatvėje esančiame Tibeto skvere nuo šiol bus galima įsukti Maldų malūną“, – pranešime žiniasklaidai teigė Tibeto rėmimo grupės atstovas Robertas Mažeika.
Tradiciškai Tibeto rėmėjų iniciatyva skvere buvo pakeistos Maldos vėliavos, deginama ugnis.
Tibeto skvere pastatyta ir ledo skulptūra, vaizduojanti metų gyvūną. Skulptūros autorius – Vilniuje gyvenantis menininkas I Made Sutama-Oka.
Tibetiečių Naujųjų metų šventė sutinkama pagal Mėnulio kalendorių – pirmąją jauno mėnulio dieną ir švenčiama laikantis visų seniausių amžių dvelksmą išlaikiusių tradicijų.
Tibeto skvero iniciatyvinės grupės bei Užupio bendruomenės pastangomis 2010 m. bevardžiam Užupio skverui Vilniaus savivaldybė suteikė Tibeto vardą. Tibeto skveras. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
2013 ir 2018 metais viešėdamas Vilniuje čia lankėsi ir Jo Šventenybė Dalai Lama XIV. Pirmojo apsilankymo metu jis čia atidengė Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato skulptoriaus Rimanto Sakalausko skulptūrinę kompoziciją „Mandala“. 2018-aisiais pasodino obelį.
2017 m. skvere atidengta jo pavadinimo lentelė dviem – lietuvių ir tibetiečių – kalbomis.
2021-ųjų rudenį ant Tibeto skvere esančio pastato atidengta sienų tapybos kompozicija „Prieglobsčio link“, kurioje „atgyja“ rašytojos ir dailininkės Jurgos Ivanauskaitės piešti personažai.
Tibeto skvere – lentelė lietuvių ir tibetiečių kalbomis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Pirmadienį Vilniuje rengiamas šventinis minėjimas – Tibeto skverui Užupyje sukanka 10 metų.
Lygiai prieš 10 metų, 2010 m. birželio 15 d., Vilniuje, Užupyje, atidarytas Tibeto skveras. Šiai šventei pasirinkta labai simbolinė data – Lietuvos okupacijos ir genocido diena, būtent tokiu būdu išreikštas solidarumas su lygiai tą patį iki šiol išgyvenančia Tibeto tauta.
Šio skvero iniciatoriais tapo Tibeto rėmimo grupė, idėją palaikė tiek Užupio bendruomenė, tiek įvairios pilietinės, nevyriausybinės organizacijos: Lietuvos Sąjūdis, UNESCO komisija Lietuvoje, tarpparlamentinė grupė ryšiams su Tibetu, Tibeto kultūros fondas, Jurgos Ivanauskaitės kūrybos paveldo centras.
Tibeto skvero išskirtinumą dar labiau papildė Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos (2006) laureato skulptoriaus Rimanto Sakalausko skulptūrinė kompozicija „Mandala“. O Vilniaus, kaip daugiakultūrio miesto, idėją patvirtino 2013 m. ir 2018 m. skvere apsilankęs Jo Šventenybė Dalai Lama XIV.
Dešimtmetį gyvuojantis Tibeto skveras jau yra tapęs Vilniaus kultūros židiniu, kuriame kasmet rengiamos tibetiečių Naujųjų metų sutiktuvės, Gatvės muzikos dienos, Kultūros nakties renginiai bei kitos pilietinės ir meninės akcijos, sakoma Tibeto rėmimo grupės pranešime.
Vilniaus miesto savivaldybės pritarimu 2017 m. skvere atidengta jo pavadinimo lentelė dviem – lietuvių ir tibetiečių – kalbomis.
Tibeto skveras, kaip teigiama pranešime, Vilniuje įprasmina ne tik solidarumą su tibetiečiais, bet kartu primena unikalią jų kultūrą bei būtinybę ją išsaugoti ateinančios kartoms.
Šventiniame skvero jubiliejaus minėjime dalyvaus Seimo laikinosios solidarumo su tibetiečiais grupės vadovas Andrius Navickas, Seimo narys Mantas Adomėnas, europarlamentarai Petras Auštrevičius bei Aušra Maldeikienė, VšĮ Tibeto namai vadovas bei Tibeto rėmimo grupės narys Vytis Vidūnas, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Zalieska.
Esame tik 3 milijonų lietuvių krikščioniška tauta iš septynių milijardų žemės gyventojų, tačiau mes drauge su kitomis pavergtomis tautomis nugalėjome Sovietų Sąjungos komunistinį režimą.
Todėl esame jautresni kenčiantiems ir kovojantiems už žmogaus teises. Tad tebūnie leista ir mums su ypatinga pagarba išsakyti Jums didžiosios, modernios Kinijos vadovams tai, ką galvoja kiekvienas į Dievą tikintis žmogus. Jeigu Kinijos žmonės galėjo padaryti tokią didelę pažangą ekonominėse reformose, įvedant laisvosios rinkos dėsnius, leidžiant veikti nevyriausybinėms organizacijoms, tai kodėl negalima visa tai vainikuoti ir žmogaus teisių apsauga?
Ar dar pamenate dvidešimties metų senumo kliedesius: „Lietuvai civilizaciją atnešė sovietai – pastatė fabrikus ir gamyklas, kelius ir geležinkelius, sukurtos prielaidos klestėti mokslui, švietimui, kultūrai…
Jei ne „broliška“ pagalba, iki šiol vaikščiotumėte vyžoti ir traktoriaus nepažintumėte…“?
Tokią propagandą girdėjome iš Maskvos ir vietinių komunistėlių. Tuomet garbės reikalu laikėme į tokius melus reaguoti, įvertinti kaip Lietuvos laisvės priešų veikimą.
Juk patys suvokėme ir kitiems drąsiai teigėme – o kas jų prašė tos „broliškos pagalbos“? O gal mums mūsų vyžos buvo brangios kaip ir mūsų laisvė, mūsų gyvenimo būdas?
Tarsi savaime suprantamos tuomet atrodė tokios vertybės kaip asmens ir tautos apsisprendimo laisvė bei pagarba kito tikėjimui, nuomonei, saviraiškai.
Lietuviai, rodydami dėmesį Gruzijai, tuo pačiu rodo ir savo aukštą dvasinę kultūrą. Ją yra pastebėjęs ir žymiausias pasaulio budistas – Dalai Lama XIV, kuris du kartus lankėsi Lietuvoje. Lietuvoje katalikybė praranda populiarumą – tai liudija faktas, kad šiemet į Vilniaus kunigų seminariją stojo tik trys vaikinai. Tuo tarpu budistų Lietuvoje sparčiai daugėja.
Neseniai Dalai Lama, tremtyje Indijoje beveik 50 metų gyvenantis Tibeto budistų lyderis, paragino tarptautinę bendruomenę rūpintis, kad „Kinija sugrįžtų į pagrindinę pasaulinės demokratijos srovę”. „Kinija labai trokšta prisijungti prie tarptautinės bendruomenės. Pasaulio bendruomenė yra atsakinga, kad Kinija sugrįžtų į pagrindinę pasaulinės demokratijos srovę”, – sakė Dalai Lama.
