Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Prieš keletą dienų turėjau pokalbį su valstybinėje įstaigoje dirbančiu pažįstamu inteligentu, manančiu, jog NATO neprivalo padėti Ukrainai, nes ukrainiečiai nepriklauso nei Aljansui, nei Europos Sąjungai. O jei kolektyviniai Vakarai vis tik talkina ukrainiečiams, tai šie privalo džiaugtis tuo, ką gauna. Kalbant griežtai, Kijevas neturi nė menkiausios teisės piktintis, esą per mažai sulaukia HIMARSŲ, habicų ar tankų.

Ginčijomės dėl Ukrainos viename iš Pilaitės rajono miškelių. Čia visuomet gausu žmonių – bėgikų, motinų su mažais vaikais, išėjusių grynu oru pakvėpuoti senjorų. Tačiau tą popietę – nė gyvos dvasios. Kaip tik tada iš proskynos išniro gausus būrys agresyviai nusiteikusių paauglių. Jie iškart puolė kabinėtis prie mano pašnekovo, nes šis mažesnio ūgio, akivaizdžiai silpniau sudėtas. Susiklostė pavojinga situacija. Laimė, padaužos nesiryžo peržengti ribos. Pasitenkino tuo, jog kaulino cigarečių, tardė, kiek dabar valandų, kurioje pusėje – miestas.

Kai piktai nusiteikę nepilnamečiai pradingo už medžių kamienų, pašnekovas ėmė džiūgauti, kaip vis tik „mes juos šauniai pravijome“. Tada ištariau žodžius, kurie jį nustebino. Paaiškinau: tavęs nebūčiau gynęs, nes ne prie manęs, prie tavęs jie kabinėjosi…

  • Kaip, kodėl, ar tikrai? – išpūtė akis iš nuostabos pašnekovas?

Tuomet dar konkrečiau kalbėjau: ko tu nori iš manęs, mes juk neturime pasirašę jokių gynybinių sutarčių.

Žinoma, dėstydamas šias mintis ironizavau. Bet mano kolega, regis, suprato maniškius argumentus, kodėl NATO … privalo ginti Ukrainą tarsi save pačią.

Aleksejus Arestovičius. Markas Feiginas. Videointerviu

Taigi padėtis Ukrainos fronte – įtemta. Egzistuoja dvi kardinaliai priešingos pozicijos. Vieni įsitikinę, jog NATO šalys siunčia Ukrainai užtektinai rimtos ginkluotės, tad narsūs, profesionalūs ukrainiečių kariai dar iki pirmųjų žiemos šalčių išvys Rusijos karines gaujas iš savo žemių (Ukrainos prezidento patarėjas kariniams reikalams Oleksijus Arestovičius). Kiti baiminasi, jog Vakarai tiekia Ukrainai per mažai ginklų, todėl Ukraina pajėgi tik gintis, ir karas gerokai užsitęs. Tokios nuomonės laikosi, sakykim, į Vakarus pasitraukęs ekonomistas Andrėjus Ilarionovas, JAV karininkas Gari Tabaxas. Galų gale, į kokią lentyną dėsime laišką tų kelių dešimčių JAV karininkų, politikų, kurie reikalauja sustiprinti Ukrainai tiesiamą pagalbos ranką?

Klausiate, kokia mano nuomonė? Ginklų tiekimo tema karo metu – per daug sudėtinga diskusija, kad būtų galima drąsiai atsakyti į visus klausimus. Galbūt Ukraina ir jos sąjungininkai specialiai slepia tikruosius duomenis, jog supainiotų Kremliaus planus? Gal viskas – labai gerai, tik mes šito nežinome? Santūrusis O.Arestovičius savo videokomentaruose dažnokai pergyvena, jog Ukrainos kariuomenei verkiant trūksta vos kelių dešimčių rimtų toliašaudžių artilerijos pabūklų, bet jis vis tiek nusiteikęs optimistiškai. Tarsi būtų tikras, jog reikalingos ginkluotės artimiausiomis dienomis turės užtektinai.

Kijevo centre – eksponatu po atviru dangumi tapęs pamuštas rusų armijos tankas

Jei taip – džiugu. Bet kur pradingusi lendlizo tema? Ko vertas amerikietiškasis lendlizas, jei šių metų gegužės 9-ąją JAV prezidento pasirašytas, jis vis dar neveikia? Gausu aiškintojų (Vakaruose gyvenantis buvęs KGB karininkas Jurijus Švecas), jog lendlizas negali įsigalioti nuo pat pasirašymo dienos. Esą reikia atkreipti dėmesį, kaip veikia amerikietiški įstatymai. Kiti šaukia, jog pasiteisinimai dėl neprasidėjusių naujųjų finansinių metų – melas, apgaulė. Tretieji įtaria, jog ginklų tiekimo Ukrainai tempai susiję su vidinėmis priešrinkiminėmis intrigomis Vašingtone. JAV prezidentas Joe Bidenas norįs paleisti lendlizo konvejerį taip ir tada, kad būtų garantuotos jo asmeninės ir jo partijos pergalės rinkimuose.

Mano asmenine nuomone, tiek policijos, tiek greitosios medicinos pagalbos, tiek ugniagesių ekipažai į avarijos vietą privalo atlėkti kuo greičiau. Jei policininkai, medikai ir ugniagesiai teatskuba po keturių valandų, – tuomet iš tokių pagalbų jokios naudos. Tokiais atvejais nepriimtini jokie pasiteisinimai.

Vienintelė išeitis iš dviprasmiškų situacijų – kalbėti atvirai, be užuolankų. Mane žavi Ukrainos politikai, įskaitant prezidentą Volodymirą Zelenskį, kurie drąsiai taria aštresnį žodį, aštresnį palyginimo. Vakarų politikai per stipriai susipančiojo vadinamojo politkorektiškumo mazgais. Politkorektiškumas patogiausias ne tiems, kurie trokšta tiesos ir teisingumo, o politikams, siekiantiems išvengti nepatogių klausimų.

Lačinas. Dialog.UA. Twitter com

Praėjusią savaitę Azerbaidžanas susigrąžino dar vieną Karabacho regiono miestą – Lačiną. Azerbaidžanas elgiasi lygiai taip pat, kaip ir Ukraina. Jis vaduoja savo žemes nuo okupacijų. Tik vienu atveju agresorius – Rusija, kitu atveju – Armėnija. Lietuvos URM vadovas Gabrielius Landsbergis bei Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda turėjo puikią progą pasveikinti teisingu keliu einantį Azerbaidžaną. Bet peržiūrėjęs oficialius šių valstybinių įstaigų pranešimus jokių Azerbaidžanui nusiųstų sveikinimų neaptikau. 

Klaipėdoje viešėjo vienas galingiausių JAV karo laivų. Labai džiaugiausi. Kai toks laivas prisišvartavęs Klaipėdos uoste, Lietuva saugi kaip niekad. Vašingtono sprendimas šitaip pademonstruoti paramą Lietuvai – kas gali būti maloniau? Bet JAV gyvenantis atsargos karininkas G.Tabaxas nusistebėjo: karas – prie Juodosios jūros, o amerikiečiai savo galingiausią karo laivą, kuriam nėra lygių pasaulyje, siunčia ne prie Ukrainos krantų, bet Baltijos jūron, kur nėra jokių karų.

Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.

Šiandien savo dienoraštyje surašiau nusistebėjimą net Popiežiumi Pranciškumi, kuris savo dėmesiu pagerbė „nekaltą karo auką Marją Duginą“ (Maskvoje susprogdinta Kremliaus ideologo Aleksandro Dugino duktė; ją greičiausiai nužudė į Vladimiro Putino intrigas įsivėlusios Rusijos specialiosios tarnybos) ir pamiršo (nepanorėjo?) užjausti Ukrainoje žuvusių tikrų tikro karo aukų – vaikų, motinų, laisvės karių.

Draugas.org

Prisimindamas argumentus, jog Šventasis Tėvas turi teisę reikšti savo nuomonę, tuo pačiu prisimenu, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerija taip pat turi teisių. Viena iš jos privilegijų –  iškviesti ant kilimėlio Vilniuje reziduojančius Vatikano atstovus ir pareikšti griežtą protestą, nes Popiežius Pranciškus jau nebe pirmą sykį dviprasmiškais pareiškimais stoja agresoriaus pusėn, ignoruodamas auką.

Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis DRAUGAS.org

2022.09.01; 08:00

Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.

Vatikanas, rugpjūčio 30 d. (dpa-ELTA). Popiežius Pranciškus ginasi nuo kritikos, kad jo pasisakymai apie karą Ukrainoje yra politinės žinutės. Tačiau kartu Vatikanas pirmą kartą tiesiogiai įvardijo Rusiją kaip karo iniciatorę, sakoma antradienį paskelbtame Šventojo Sosto pareiškime.
 
„Kalbant apie didelio masto karą Ukrainoje, kurį inicijavo Rusijos Federacija, Šventojo Tėvo Pranciškaus pasisakymai yra aiškūs ir nedviprasmiški, smerkiantys jį kaip moraliai neteisingą, nepriimtiną, barbarišką, beprasmį, atgrasų ir šventvagišką“, – sakoma pareiškime.
 
Katalikų Bažnyčios vadovas savo pastabomis pirmiausia norėjęs skatinti taiką: „Šventojo Tėvo žodžiai šiuo dramatišku klausimu turėtų būti suprantami kaip žmogaus gyvybės ir su ja susijusių vertybių gynimas, o ne kaip politinė pozicija”.
 
Nuo karo pradžios vasario mėnesį pontifikas prašė kariaujančių šalių siekti paliaubų, tačiau sulaukė kritikos dėl to, kad neįvardijo Rusijos kaip vienos iš pusių.
 
Praėjusią savaitę per audienciją popiežius sukėlė pasipiktinimą, nes kalbėjo apie nekaltuosius ir paminėjo prokremlišką aktyvistę Darją Duginą, kuri žuvo per sprogimą netoli Maskvos.
 
Po antradienio pareiškimo Ukrainos ambasadorius prie Šventojo Sosto Andrijus Jurašas tviteryje pareiškė, kad nėra abejonių dėl to, kas yra agresorius ir kad abi šalys negali būti tapatinamos.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.08.31; 06:55

FSB tave stebi dieną naktį

Maskva, rugpjūčio 29 d. (dpa-ELTA). Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) pirmadienį pareiškė nustačiusi dar vieną atakos, kurios metu žuvo Rusijos ideologo Aleksandro Dugino duktė Darja, įtariamąjį.
 
FSB tvirtinimu, įtariamas bendrininkas – 1978 m. gimęs Ukrainos pilietis, kuris liepos 30 d. atvyko į Rusiją per Estijos teritoriją. Anot saugumo tarnybos, vyras padėjo suorganizuoti nusikaltimą ir tuomet išvyko iš Rusijos.
 
29-erių D. Dugina žuvo rugpjūčio 20 d. kai netoli Maskvos sprogo jos automobilis. Daugelis analitikų mano, kad tikrasis atakos taikinys buvo jos tėvas. A. Duginas, kartais įvardijamas „Putino Rasputinu“ ar „Putino smegenimis“, prieš tai ilgą laiką pasisakė už rusakalbių teritorijų suvienijimą į didžiulę naują Rusijos imperiją ir aktyviai palaikė dabartinį Rusijos karą Ukrainoje. Karui pritarė ir D. Dugina.
 
Rusija kone iškart dėl atakos apkaltino Ukrainos saugumo tarnybas ir paskelbė, kad pagrindinė įtariamoji yra ukrainiečių tautybės moteris, kuri atvyko į Rusiją liepos pabaigoje ir išsinuomavo butą tame pačiame pastate, kuriame gyveno D. Dugina, jog galėtų stebėti savo auką. FSB teigimu, 1979 m. gimusi moteris iškart po atakos išvyko į Estiją.
 
Ukraina kategoriškai neigia turėjusi ką nors bendro su šia ataka.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2022.08.30; 00:30

Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.

Vatikanas, rugpjūčio 24 d. (ELTA). Ukrainos ambasadorius Vatikane Andrijus Jurašas trečiadienį sukritikavo naujausius popiežiaus Pranciškaus komentarus, kad prieš kelias dienas per bombos sprogimą žuvusi Rusijos ideologo Aleksandro Dugino duktė Darja yra „nekalta karo auka“, praneša agentūra „Reuters“.
 
„Dėl karo kenčia nekalti“, – trečiadienį per visuotinę audienciją pareiškė popiežius. Pasak jo, D. Dugina yra „vargšė mergina, kurią susprogdino bomba, padėta po automobilio sėdyne Maskvoje“.
 
D. Duginos tėvas prieš tai ilgą laiką pasisakė už rusakalbių teritorijų suvienijimą į didžiulę naują Rusijos imperiją ir aktyviai palaikė dabartinį Rusijos karą Ukrainoje. Karui pritarė ir D. Dugina. Manoma, kad būtent A. Duginas buvo tikrasis atakos taikinys, tačiau jo duktė paskutinę minutę pasiskolino jo automobilį.
 
Maskva dėl atakos kaltina Ukrainą. Kyjivas tai kategoriškai neigia.
 
A. Jurašas savo „Twitter“ paskyroje parašė, kad „nusivylė“ popiežiaus žodžiais. „Kaip galima vieną (Rusijos) imperializmo ideologių įvardyti nekalta auka? Ją pražudė patys rusai“, – rašė ambasadorius. Pasak jo, Šventasis Tėvas „negali tose pačiose kategorijose tuo pat metu kalbėti apie agresorių ir auką, prievartautoją ir išprievartautąjį“.
 
Vatikanas į šiuos A. Jurašo komentarus dar nesureagavo.
 
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
 
2022.08.25; 08:14

Kyjivas, rugpjūčio 23 d. (ELTA). Rusijos saugumo tarnybos savo šalyje rengia seriją teroro išpuolių, per kuriuos nukentės daugybė civilių gyventojų, o visa tai daroma siekiant pateisinti visuotinę mobilizaciją ir pakurstyti antiukrainietišką isteriją tuo metu, kai pačioje Rusijoje ima mažėti palaikymas karui, tviteryje parašė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.
FSB emblema
 
Pasak jo, „Putino ideologo“ Aleksandro Dugino dukters automobilio susprogdinimas buvo pirmasis iš tos serijos teroristinių išpuolių. Jis pabrėžė, kad Ukraina nedalyvavo sprogdinant Rusijos propagandisto dukterį, nes Ukraina, priešingai nei Rusija, civilių nežudo.
 
Ukrainos portalas unian.net pranešė, kad Rusijos specialiosios tarnybos jau paskelbė išaiškinusios D. Duginos nužudymą. Kaip ir tikėtasi, žmogžudystės suplanavimu ir įvykdymu jos apkaltino Ukrainos specialiąsias tarnybas.
KGB. Yra tokia profesija – žudyti žmones
 
Rusijos specialiosios tarnybos teigė, kad žmogžudystę įvykdė 43 metų Ukrainos pilietė Natalija Vovk. Esą nužudymo išvakarėse moteris į Rusiją atvyko kartu su savo 12 metų dukra. Maža to, ji tariamai tarnavo Ukrainos batalione „Azov“.
 
Pasak Ukrainos prezidento patarėjo Michaylo Podoliako, D. Duginos automobilio susprogdinimas liudija Rusijos irimo iš vidaus pradžią, kai įvairios šalies politinės grupuotės pradeda kovoti tarpusavyje.
 
Živilė Aleškaitienė (ELTA)
 
2022.08.24; 08:00

Vladimiras Putinas. Išsigimėlis

Maskva, rugpjūčio 23 d. (dpa-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po mirties ordinu už drąsą apdovanojo Darją Duginą. Ordinas skiriamas už „drąsą ir pasiaukojimą vykdant profesines pareigas“, – sakoma Kremliaus pranešime.
 
29-erių D. Dugina, Rusijos invazijos į Ukrainą rėmėja, žuvo naktį į sekmadienį, kai netoli Maskvos sprogo jos automobilis. Rusija dėl atakos apkaltino Ukrainos žvalgybą. Kyjivas bet kokias sąsajas neigia.
 
Prieš tai V. Putinas pareiškė užuojautą dėl D. Duginos mirties. Prezidentas ją vadino, „protingu, talentingu žmogumi su tikra rusiška širdimi – geru, mylinčiu, užjaučiančiu ir atviru“.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.08.24; 08:18

Kumštis. Slaptai.lt nuotr.

Maskva, rugpjūčio 21 d. (AFP-ELTA). Maskvos pakraštyje per automobilio sprogimą žuvo prezidento Vladimirui Putinui artimo griežtosios linijos Rusijos ideologo Aleksandro Dugino duktė, sekmadienį pranešė valdžios institucijos.
 
Pasak šeimos narių, kuriuos citavo Rusijos žiniasklaida, A. Duginas, aktyviai palaikantis Kremliaus karą Ukrainoje, buvo tikėtinas sprogimo taikinys, nes jo dukra paskutinę minutę pasiskolino jo automobilį.
 
1992 metais gimusi Darja Dugina žuvo, kai automobilyje „Toyota Land Cruiser“ padėta bomba sprogo jai važiuojant greitkeliu netoli Bolšieji Vyziomy kaimo, esančio maždaug už 40 km nuo Maskvos, sakoma Rusijos tyrimų komiteto pranešime.
 
D. Dugina žuvo vietoje ir buvo pradėtas tyrimas dėl nužudymo, pranešė komitetas, tiriantis svarbius nusikaltimus Rusijoje.
 
A. Duginas, kartais vadinamas „Putino Rasputinu“ arba „Putino smegenimis“, yra atviras Rusijos intelektualas ultranacionalistas. Jis jau seniai pasisako už rusakalbių teritorijų suvienijimą didžiulėje naujoje Rusijos imperijoje ir nuoširdžiai remia Maskvos „operaciją“ Ukrainoje.
 
Po to, kai 2014 metais Rusija aneksavo Krymą, kuriam jis taip pat pritarė, jis buvo įtrauktas į Vakarų sankcijų sąrašą.
 
Vieno iš separatistinių Ukrainos regionų vadovas dėl sprogimo apkaltino Kyjivo valdžią. „Ukrainos režimo teroristai bandė likviduoti Aleksandrą Duginą, bet susprogdino jo dukterį“, – „Telegram“ parašė DNR vadas Denisas Pušilinas.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.08.22; 12:00

Aleksandras Duginas. Wikipedia nuotr.

Maskva, rugpjūčio 21 d. (ELTA). Netoli Maskvos buvo nužudyta artimo Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininko duktė, praneša BBC.
 
Pasak valstybinės žiniasklaidos, Darja Dugina žuvo, kai važiuojant sprogo jos automobilis. Manoma, kad išpuolio taikiniu galėjo būti jos tėvas, rusų filosofas, žymus ultranacionalistų ideologas Aleksandras Duginas, vadinamas „Putino smegenimis“.
 
Pasak Rusijos žiniasklaidos priemonės „112“, šeštadienio vakarą jiedu turėjo grįžti namo iš renginio tuo pačiu automobiliu, tačiau paskutinę minutę A. Duginas nutarė važiuoti atskirai nuo savo dukters.
 
„Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip A. Duginas sukrėstas stebi į įvykio vietą prie degančio automobilio liekanų atvykstančias gelbėjimo tarnybas.
 
BBC negalėjo nepriklausomai patikrinti šios filmuotos medžiagos.
 
Živilė Aleškaitienė (ELTA)
 
2022.08.21; 07:30