Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda nepalaiko Seime svarstomų mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo įstatymo pataisų. Pasak šalies vadovo, šiandien valstybė pralaimi kovą su narkotikų vartojimu ir plitimu, todėl, pažymėjo prezidentas, argumentai, kuriais siekiama liberalizuoti esamą tvarką, jo neįtikina.
„Šiuo metu nepalaikau, nes manau, kad mes tikrai kol kas pralaimime kovą su narkotikų plitimu mūsų mokyklose, narkotikų plitimu tarp mūsų jaunų žmonių, kurie yra mūsų valstybės ateitis. Pasakymas, kad mes čia truputį liberalizuokime, o po to užsiimsime edukacija, švietimu ir visokiausiais projektais, manęs neįtikina“, – penktadienį LRT radijui sakė G. Nausėda.
Daukanto aikštės lyderis pažymėjo, kad institucijoms derėtų pasukti kita kryptimi – pirmiau stengtis šviesti visuomenę, o tik vėliau imtis įstatymo pokyčių.
„Manau, kad mes sukeičiame viską vietomis. Pirmiausiai mes edukuokime ir pasiekime, kad ši bloga, neigiama tendencija būtų sustabdyta. O tada jau kalbėkime apie įstatymines iniciatyvas“, – paragino jis.
ELTA primena, kad Seimas po svarstymo pritarė daliai įstatymo pataisų dėl kanapių dekriminalizavimo. Įstatymo projektais siūloma numatyti, jog už neteisėtą kanapių, jų dalių, aliejaus, dervos, ekstraktų ar tinktūrų disponavimą nedideliais kiekiais be tikslo platinti būtų taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė. Po svarstymo Administracinių nusižengimų kodekso teisės aktus palaikė 63 Seimo nariai, 60 prieštaravo, 2 – susilaikė.
Tuo metu lydinčiajam projektui – Baudžiamojo kodekso pataisoms – po svarstymo nepritarta. Už balsavo 63, prieš – 61, susilaikė – 3 Seimo nariai. Klausimas grąžintas komitetui tobulinti.
Vadinamajame kanapių dekriminalizavimo įstatymo projekte numatoma, jog baudos už mažo kiekio kanapinių preparatų turėjimą be tikslo juos platinti siektų nuo 50 iki 300 eurų. Tuo tarpu pakartotinai su šiomis medžiagomis sulaikytiems asmenims būtų taikoma nuo 300 iki 1000 eurų bauda. Visais atvejais kanapės, jų dalys, aliejus, dervos, ekstraktai ar tinktūros būtų konfiskuojamos. Sveikatos apsaugos ministerija nustatytų, koks kiekis kanapių būtų laikomas nedideliu.
Be to, nusižengęs asmuo galėtų būti įpareigotas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose.
Šiuo metu už disponavimą nedideliu kiekiu bet kokių narkotinių medžiagų gresia baudžiamoji atsakomybė.
Laisvės frakcija Seimui dar anksčiau teikė projektą, kuriuo buvo siūloma perkelti bausmes už mažą narkotinių medžiagų kiekį be tikslo platinti iš Baudžiamojo kodekso į Administracinių nusižengimų kodeksą. Visgi šiam projektui palaikymo Seime neužteko.
Narkotinės medžiagos
Ketvirtadienį parlamentą pasiekus įstatymo pataisoms dėl kanapių dekriminalizavimo, valdančiosios koalicijos mažieji partneriai viliasi, kad svarstymas įvyks sėkmingai. Seimo pirmininkas Vytautas Mitalas pažymi, kad įstatymo priėmimo laukia jau daugybė tiek nevyriausybinių organizacijų atstovų, tiek ir mokslo bendruomenės narių.
„Manau, kad reikia apsvarstyti Seime, o po sėkmingo svarstymo ir priimti šį įstatymą, nes jau daugybė nevyriausybinių organizacijų laukia, mokslo bendruomenėje, mokslininkai, kurie tiria tą klausimą sako, kad šis sprendimas yra logiškas. Tai, tikiuosi, kad ir Seimo nariai priims labai logišką sprendimą“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė Laisvės frakcijos seniūnas.
V. Mitalas viliasi, kad į turimus argumentus atsižvelgs visi koalicijos partneriai.
„Man atrodo, kad valdančiosios koalicijos frakcijoms nesunku pasirinkti, nes yra ir mokslo argumentai, ir koalicijos kolegų argumentai vienoje pusėje. Tai, aš tikiuosi, kad jie tą pusę ir pasirinks“, – pridūrė jis.
V. Čmilytė-Nielsen: šiandien viliuosi, kad sutarimas po svarstymo bus
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat tikisi, kad kanapių dekriminalizavimo klausimas sėkmingai skinsis kelią parlamente.
„Šiandien viliuosi, kad bus sutarimas po svarstymo, o kaip klostysis priėmimas, matysime vėliau. Bet, manau, kad šiai dienai turėtų būti teigiamas rezultatas“, – žurnalistams Seime teigė V. Čmilytė-Nielsen kartu pridurdama, kad šio klausimo įtraukimas į darbotvarkę neturėtų stebinti.
„Dabar natūralu, rudens sesija eina į pabaigą ir atidėlioti klausimų pavasario sesijai tiesiog nėra didelės prasmės“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad vadinamajame kanapių dekriminalizavimo įstatymo projekte numatoma, jog baudos už mažo kiekio kanapinių preparatų turėjimą be tikslo juos platinti siektų nuo 30 iki 250 eurų. Tuo tarpu pakartotinai su šiomis medžiagomis sulaikytiems asmenims būtų taikoma nuo 250 iki 400 eurų bauda. Visais atvejais kanapės, jų dalys, aliejus, dervos, ekstraktai ar tinktūros būtų konfiskuojamos.
Nusižengęs asmuo galėtų būti įpareigotas ir dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose.
Šiuo metu už disponavimą nedideliu kiekiu bet kokių narkotinių medžiagų gresia baudžiamoji atsakomybė.
Laisvės frakcija Seimui dar anksčiau teikė projektą, kuriuo buvo siūloma perkelti bausmes už mažą narkotinių medžiagų kiekį be tikslo platinti iš Baudžiamojo kodekso (BK) į Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK). Visgi šiam projektui palaikymo Seime neužteko.
Narkotinės medžiagos
Nepaisant opozicijos politikų reiškiamų būgštavimų Seimas sutiko svarstyti teisės aktų pataisas, kuriomis siūloma dekriminalizuoti disponavimą nedideliu kiekiu kanapių ir jų produktų. Po pateikimo šiai valdančiųjų iniciatyvai pritarė 70 Seimo narių, susilaikė 10, prieš buvo 45 parlamentarai. Planuojama, kad prie šio klausimo bus grįžta rudens sesijoje.
Sprendimą dėl šio projekto svarstymo Seime ketinta priimti dar pirmadienį vykusiame nenumatytame Seimo posėdyje. Tačiau opozicinei Lietuvos Regionų frakcijai paprašius pertraukos, projekto pateikimo procedūros nepavyko užbaigti.
Įstatyminę iniciatyvą remianti valdančioji Laisvės partija teigia, kad projektas, kuriuo siūloma dekriminalizuoti disponavimą nedideliu kiekiu kanapių, yra kompromisinis. Mat anksčiau buvo siūloma dekriminalizuoti apskritai nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimą.
Ragino prieš balsuojant pagalvoti apie savo vaikus
Diskusijų sprendžiant dėl nedidelio kiekio „žolės“ dekriminalizavimo netrūko ir antradienį. Nė vienai Seimo frakcijai nepriklausantis Mindaugas Puidokas tvirtino, kad siūlomos pataisos yra nesubalansuotos. Politikas net paragino Seimo narius, prieš jiems balsuojant, pagalvoti apie savo vaikus.
„Dabartinis projektas ir jo siūlomos nuobaudos tikrai nėra subalansuotos ir atgrasančios. Dėl to kviečiu kolegas labai atidžiai apmąstyti, ar to, kas siūloma, jie norėtų savo vaikams“, – retoriškai klausė M. Puidokas.
Visgi Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas į problemą pažvelgė kitu kampu.
„Aš galėčiau šį klausimą perfrazuoti ir kitaip: ar norėtumėte savo vaikams baudžiamosios atsakomybės, jei jau taip atsitiktų. Niekas neragina, niekas neskatina vartoti. Ir kalba čia ne tik apie narkotikus… Ne tiek apie narkotines medžiagas, kiek apie valstybės galios demonstraciją. Galima įvairiai įvardinti etatizmas, paternalizmas, globėjiškas požiūris: mes perauklėsime, jeigu tu padarei klaidą – tau baudžiamojo atsakomybė. Kalba apie tai, ar valstybė neperdėtai demonstruoja savo galią ir raumenis žmonių, dažniausiai jaunų atžvilgiu“, – paramą siūlomai iniciatyvai pareiškęs sakė E. Gentvilas.
Savo ruožtu Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė kėlė klausimą, ar tikrai valdantieji, kaip, kad sako, pasiūlė kompromisinį įstatymo variantą.
„Galėčiau paklausti, o kompromisas su kuo? Su narkotikų dileriais? Tai tikriausiai būtų realiausias atsakymas. Projekto priėmimas nepamažins narkotikų vartojimo – tokio stebuklo kitose šalyse, priėmusiose analogišką reguliavimą, neįvyko“, – sakė buvusi „valstietė“.
„Vertinant situaciją Lietuvoje, kada turime tikrai blogą vaikų ir paauglių psichikos sveikatą, manyčiau, kad tas projektas yra neadekvatus esamai situacijai ir prie gyventojų gerovės neprisidės“, – samprotavo A. Širinskienė.
Tačiau Laisvės partijos narė Ieva Pakarklytė kitų šalių patirtis dėl narkotikų politikos vertino priešingai nei, kad detalizavo A. Širinskienė. Pasak „laisvietės“, kitų šalių, įskaitant ir Lietuvos, atvejai, rodo, kad baudžiamosios priemonės neprisideda prie narkotikų vartojimo mažinimo. „Mes turime ir Lietuvos statistiką, kurioje matome, kad nepaisant griežtos politikos, nepaisant to, jog nedidelių kiekių narkotinių medžiagų turėjimas yra kriminalizuotas, mes turime augantį narkotikų vartojimą. Visi tyrimai rodo, kad bausmės neatgraso nuo vartojimo“, – sakė I. Pakarklytė.
Diskusijos tęsėsi ir po balsavimo
Seimui po pateikimo pritarus šiai iniciatyvai parlamente diskusijos nesustojo. „Valstietis“ Dainius Gaižauskas pasiūlė, kad projektas būtų svarstomas ne tik Teisės ir teisėtvarkos, bet ir Nacionalinio saugumo ir Gynybos komitete. Visgi Seimas šiam siūlymui nepritarė. Taip pat „valstietė“ Ligita Girskienė paprašė, kad šiai iniciatyvai išvadą pateiktų Vyriausybė. Po balsavimo Seimas sutiko su šiuo prašymu.
Vėliau įsiaudrinę parlamentarai toliau svaidėsi argumentais už ir prieš nedidelio kanapių kiekio dekriminalizavimo iniciatyvą.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tvirtino, kad pasiūlymas visiškai neatspindi mokslinių tyrimų.
„Aš kolegoms pacituosiu, ką mokslas sako apie kanapes. Kanapių vartotojai nuo 4 iki 6 kartų dažniau serga psichoziniais susirgimais, šizofrenija. Tai čia yra jūsų mokslas, apie kurį jūs nekalbate“, – sakė A. Veryga.
Į šią „valstiečio“ pastabą sureagavo laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė.
„Aš noriu pacituoti buvusį sveikatos apsaugos ministrą. Yra tokia jo citata: dekriminalizavimą, kai vartotojas nebaudžiamas už marihuanos turėjimą ir vartojimą, aš palaikyčiau, nes priklausomą žmogų reikia ne bausti, o gydyti. Tai kas pasikeitė politinėje orientacijoje, jei dabar kalbate priešingai?“, – klausė A. Armonaitė.
Baudos siektų nuo 30 iki 400 eurų
Pagal siūlomas pataisas, nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėtojai būtų baudžiami įspėjant juos arba baudomis nuo 30 iki 250 eurų. 250–400 eurų dydžio baudos grėstų už pakartotiną nusižengimą. Visais atvejais kanapės, jų dalys, aliejus, dervos, ekstraktai ar tinktūros būtų konfiskuojamos.
Projektas numato, kad nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėtojai galėtų būti įpareigoti dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo programose ar kursuose.
Pataisų projekte taip pat numatoma, kad asmuo, kuris savanoriškai kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją, norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, perdirbtas, įgytas, laikytas, gabentas ar parsiųstas kanapes, kanapių aliejų, kanapių dervas, kanapių ekstraktus ar tinktūras, būtų atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės.
ELTA primena, kad 2021 m. lapkričio 11 d. Seimas nepritarė siūlymui atsakomybę už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimą perkelti iš Baudžiamojo į Administracinių nusižengimų kodeksą.
Administracinių nusižengimų kodekse buvo siūloma numatyti, kad nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas be tikslo jas platinti užtraukia baudą nuo 50 iki 350 eurų. Pakartotinis nusižengimas užtrauktų baudą nuo 300 iki 500 eurų.
Administracinių nusižengimų kodekso pataisos neįveikė priėmimo stadijos, už balsavus 61 parlamentarui, 58 prieš ir 7 susilaikius.
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad po nesėkmingo balsavimo dėl jų prioritetu įvardinto mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo, partijoje bus įsivertinti tokio balsavimo rezultatai. Tačiau, vertindama galimybes trauktis iš valdančiosios daugumos, ji pabrėžė, kad šiuo metu Vyriausybė siekia kovoti su COVID-19 pandemija.
„Laisvės partija tikrai įsivertins balsavimą, bet mes dabar valdome pandeminę situaciją, yra kitų dalykų, kurie yra labai svarbūs“, – ketvirtadienį Seime atsakydama į žurnalistų klausimus teigė A. Armonaitė.
Politikė patikslino, kad partijoje tikrai bus diskutuojama, kaip įgyvendinti savo programines nuostatas.
„Laisvės partija svarstys, kaip padaryti, kad Laisvės partijos programa eitų į priekį“, – tęsė ji.
Vertindama Laisvės frakcijos narės Morganos Danielės pareiškimą, kad apie tolesnį buvimą koalicijoje „bus kalbama“, A. Armonaitė akcentavo, jog normalu yra tai, kad partijos nariai kelia šiuos klausimus.
„Yra narių, kurie kelia klausimus. Ir po ankstesnių balsavimų kėlė tuos klausimus. Nariai kalba apie tai. Natūralu, kad mes diskutuotume su nariais“, – mano ji.
Vertindama patį balsavimo dėl dekriminalizavimo rezultatą, Laisvės partijos pirmininkė akcentavo, kad jis susilaukė kur kas didesnio palaikymo nei panašūs siūlymai anksčiau, tačiau dalis parlamentarų, jos teigimu, tiesiog yra žiaurūs.
„Seime yra daug žiaurių žmonių ir jiems po to balsavimo netgi norėjosi ploti. Liūdna, baisu“, – tvirtino A. Armonaitė.
ELTA primena, kad mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo projektui Seime ketvirtadienį palaikymo neužteko. Priėmimo stadiją pasiekęs projektas galiausiai buvo atmestas 61 parlamentarui balsavus už, 58 prieš ir 7 susilaikius.
Laisvės frakcijos parlamentarės M. Danielės inicijuotomis pataisomis siūlyta perkelti bausmes už mažą narkotinių medžiagų kiekį be tikslo platinti iš Baudžiamojo kodekso (BK) į Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK). Galutiniame projekto variante numatytos baudos nuo 50 iki 350 eurų už pirmą nusižengimą bei nuo 300 iki 500 eurų už pakartotinį nusižengimą.
Po šio balsavimo M. Danielė užsiminė, kad apie koalicijos ateitį Laisvės frakcijoje bus diskutuojama artimiausiu metu.
„Manau, kad apie tai bus kalbama koalicijoje“, – po nesėkmingo balsavimo atsakydama į žurnalistų klausimus Seime sakė ji.
Laisvės frakcijos narė nekonkretizavo, kas konkrečiai būtų sprendžiama, tačiau patikslino, jog diskusija bus apie darbo valdančiojoje daugumoje principus.
„Negaliu dabar atsakyti, bet manau, kad bus tikrai kalbama, kaip toliau dirbs koalicija“, – pridūrė ji.
Tuo metu valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis tokius teiginius vadino rimtais.
„Negirdėjau jos taip sakančios. Na, čia rimtas teiginys, reikės sėst kalbėtis“, – tvirtino G. Landsbergis.
Konservatorių lyderis sakė suprantąs, kad daug pastangų dėl šių pataisų įdėję Laisvės frakcijos politikai po nesėkmės jaučiasi apmaudžiai.
„Jaučiu iš tikrųjų, kad žmonės, kolegos, koalicijos partneriai labai rimtai dirbo ties šiuo klausimu, telkė palaikymą, dėstė argumentus. Labai daug ir nuoširdžiai dirbo ir daugelį žmonių buvo įtikinę ne dėl politinių aplinkybių palaikyti, bet tiesiog, kad tai yra svarbus klausimas. Kai jis nepavyksta, visą laiką yra apmaudu“, – mano G. Landsbergis.
Ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje svarstyta Laisvės frakcijos iniciatyva dėl mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo susilaukė parlamentarų paramos.
Už projektą balsavo 65, prieš 40, susilaikė 4 Seimo nariai. Dabar dėl projekto bus galima balsuoti ir priėmimo stadijoje.
Palaikyti Laisvės frakcijos pateiktą mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo projektą ragino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Linas Slušnys.
„Pasitikėkime savo teismų ir prokuratūros sistema, kuri aiškiai sako, kad dabartinės nuostatos neduoda jokios naudos nei piliečiams, nei mūsų šaliai. Pasitikėkite ir tikėkite žmogumi, kad jis po 10 atkryčių norės keistis ir padėkos už tai, kad liko laisvas ir be išdegintos žymės, baustas pagal Baudžiamąjį kodeksą“, – iš Seimo tribūnos ragino L. Slušnys.
„Toks baudžiamosios galios demostravimas, tai tikras nepasitikėjimas savimi ir savo pačių išvystytomis pagalbos žmogui sistemomis. Susiimkime pagaliau, susitelkime ir parodykime, kiek mes turime pasitikėjimo savimi ir savo šalies pagalbos sistema. Todėl nuimkite šią naštą nuo tų žmonių“, – taip pat akcentavo jis.
Tuo tarpu projekto iniciatorė Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė akcentavo, kad projektui pritaria visos šalies svarbiausios institucijos.
„Projektą palaiko Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuvos advokatūra, Lietuvos teisės institutas, tai mūsų akademikai. Palaiko Narkotikų, tabako kontrolės departamentas, o Vyriausybė su atsakingomis ministerijomis išnagrinėjo klausimą ir pateikė teigiamą išvadą“, – atkreipė dėmesį M. Danielė.
Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas taip pat išsakė palaikymą Laisvės frakcijos iniciatyvai. Politikas akcentavo, kad už psichotropinių medžiagų vartojimą asmuo neturėtų būti baudžiamas pagal Baudžiamąjį kodeksą.
„Sutinku, kad turi būti bausmė už psichotropinių medžiagų vartojimą, bet niekaip nesutinku, kad ta bausmė būtų baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamąjį kodeksą. Todėl šis siūlymas man yra priimtinas“, – sakė E. Gentvilas.
Vis tik šią Laisvės frakcijos iniciatyvą posėdžio metu aštriai sukritikavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovas Aurelijus Veryga.
„Jeigu vis tik tokį sprendimą priimsime, tai pirmiausia pasakysime, kad narkotikai yra žaislas, o nedidelis kiekis yra viso labo pramoga. Tie, kurie teikia tokius pasiūlymus, visiškai neslepia, kad ateityje būtų visai smagu kalbėti apie narkotinių medžiagų legalizavimą“, – pabrėžė A. Veryga.
Parlamentaras akcentavo, kad mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimas yra žingsnelis ir link narkotinių medžiagų dekriminalizavimo.
„Šis žingsnis yra nuoseklus ėjimas iki to. Taip, šios pataisos nenumato legalizavimo ir nebandau aš kažkaip manipuliuoti tuo, bet dekriminalizavimas yra vienas žingsniukas link to ir jaunimui būtų paleista labai aiški žinia, kad tai yra nepavojinga, kad tai yra tiesiog pramoginiai, smagūs dalykai“, – savo nuomonę išsakė jis.
Kritikos parengtam įstatymo projektui negailėjo ir frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Stončaitis.
„Dekriminalizavus neteisėtą disponavimą be išimties visų rūšių narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedideliu kiekiu gali gerokai išplisti sąlygiškai pavojingesnių medžiagų tokių kaip heroinas, amfetaminas ir kitų sintetinių medžiagų disponavimas ir jų vartojimas. Tokia padėtis neigiamai įtakotų visuomenės sveikatą, sąlygotų papildomų problemų atsiradimą“, – sakė A. Stončaitis.
Ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje svarstytas projektas, kuriuo siekiama perkelti bausmes už mažą narkotinių medžiagų kiekį be tikslo platinti iš Baudžiamojo kodekso (BK) į Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK), jau yra įveikusios pateikimo stadiją ir po diskusijų su ekspertais buvo apsvarstytos visuose šio klausimo svarstymui paskirtuose komitetuose.
Indijos Aukščiausiasis teismas (AT) priėmė istoriniu laikomą verdiktą, pagal kurį seksas tarp tos pačios lyties asmenų nebebus laikomas nusikalstama veika, praneša BBC.
Šiuo nuosprendžiu panaikintas 2013-aisiais teismo priimtas verdiktas, palikęs galioti kolonijinių laikų įstatymą, kuriuo homoseksualių asmenų lytiniai santykiai kategorizuoti kaip „nenatūralus nusižengimas“.
Tai buvo vienas seniausių seksą tarp tos pačios lyties asmenų kriminalizavusių įstatymų pasaulyje ir Indija ilgą laiką priešinosi iniciatyvoms jį panaikinti.
Tačiau pastaraisiais metais šalyje vis stiprėjo kampanijos, pasisakiusios už homoseksualumo dekriminalizavimą.
„Kriminalizuoti kūnų sueitį yra neracionalu, savavališka ir tai akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai“, – skelbdamas nuosprendį teigė vyriausiasis teisėjas Dipakas Misra.
