Dolerių kupiūros. Slaptai.lt nuotr.
Vašingtonas, spalio 1 d. (AFP-ELTA). Vienas griežtosios linijos respublikonas sekmadienį pareiškė, kad teiks siūlymą nušalinti Atstovų rūmų pirmininką Keviną McCarthy‘į, nes grėsus JAV vyriausybės uždarymui šis sudarė susitarimą su demokratais, kuris neapima dešiniųjų siekto išlaidų sumažinimo.
„Šią savaitę ketinu pateikti siūlymą nušalinti pirmininką McCarthy’į“, – transliuotojui CNN tvirtino kongresmenas Mattas Gaetzas.
M. Gaetzas yra viena iš pagrindinių figūrų nedidelėje griežtosios linijos respublikonų grupėje Atstovų rūmuose, kuri savo atsisakymu pritarti naujam federaliniam finansavimui iš pradžių neužtikrinus didelio išlaidų apkarpymo privedė vyriausybę prie uždarymo slenksčio. Grupė įniršo, kai K. McCarthy’is vėlų šeštadienį pasiekė laikiną susitarimą su demokratais, leidžiantį vyriausybei veikti dar 45 dienas, tačiau numatantį palaikyti ligšiolinį išlaidų lygį.
„Manau, kad mums reikia naujo, patikimo lyderio“, – kalbėjo M. Gaetzas. Nepaisant to, politikas nurodė, kad nėra aiškumo, ar grupei iš tiesų pavyktų nušalinti pirmininką, ypač po to, kai K. McCarthy’is atsigręžė į demokratus. Anot M. Gaetzo, K. McCarthy’io kėdė nesuklibės nebent tokiu atveju, jei demokratai jį užstos. „Dabar jie veikiausiai tai ir darys“, – sakė kongresmenas.
Manoma, kad K. McCarthy’io šalininkai respublikonai taip pat dės pastangas, jog užkirstų kelią jo atleidimui. Doleriukai. Slaptai.lt nuotrauka
Respublikonas Mike’as Lawleris sekmadienį sakė ABC laidai „This Week“, kad atsakingiausia būtų užtikrinti tolesnį vyriausybės darbą ir finansavimą, kol „užbaigsime savo darbus“. M. Lawlerio teigimu, M. Gaetzas savo siūlymu nušalinti Atstovų rūmų pirmininką tik užvilkins darbų užbaigimą per ateinančias 45 dienas.
Jei Kongresui nebūtų pavykę užtikrinti, kad vyriausybė išliktų atvira, uždarymai būtų prasidėję iš karto po vidurnakčio (vietos, 7 val. sekmadienį Lietuvos laiku) ir būtų buvę atidėti milijonų federalinių darbuotojų ir karinio personalo atlyginimai. Be to, nuo sekmadienio visuomenė būtų netekusi prieigos prie daugumos nacionalinių parkų.
Minėta laikina priemonė suteikė įstatymų leidėjams laiko susiderėti dėl išlaidų lygio, kuris bus taikomas likusiais fiskaliniais 2024-aisiais.
Baltieji rūmai. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugsėjo 26 d. (AFP-ELTA). JAV Kongresui lieka vis mažiau laiko, kad išvengtų dalinio vyriausybės uždarymo, kuris gali įvykti dėl griežtai dešiniųjų respublikonų veiksmų, ir dėl kurio gali pakibti Baltųjų rūmų planai skirti dar 24 mlrd. dolerių karinę pagalbą Ukrainai.
Likus vos kelioms dienoms iki rugsėjo 30 dienos galutinio termino, vis dar tęsiasi derybos siekiant rasti būdą, kaip patenkinti respublikonų vadovaujamų Atstovų Rūmų ir demokratų kontroliuojamo Senato reikalavimus.
Nė vienas iš skirtingų pasiūlymų dėl trumpalaikio išlaidų įstatymo projekto, kuriuo siekiama bent laikinai užtikrinti vyriausybės darbą, nesulaukė pakankamo palaikymo abejuose rūmuose ir susiskaldžiusioje Respublikonų partijoje.
Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Tai gali reikšti, kad spalio 1 dieną šimtai tūkstančių federalinių tarnautojų gali būti išleisti atostogų, jų atlyginimai – sustabdyti, o jų administruojamos paslaugos –apribotos. Tai taip pat reikštų, kad daugelis socialinės paramos gavėjų negaus išmokų.
Valstybės tarnautojų, kurie laikomi „ne pirmos svarbos“, bus paprašyta per uždarymą likti namie ir tik grįžę į tarnybą jie gaus savo darbo užmokesčio nepriemoką.
Ar Ukraina bus palikta likimo valiai?
Kadangi respublikonai laikosi savo reikalavimų mažinti biudžetą, vienas dalykas, kuris gali neatlaikyti dabartinių derybų, yra prezidento Joe Bideno prašymas skirti dar 24 mlrd. dolerių karinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai kovai su Rusijos invazija.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę lankėsi Kapitolijuje ir mėgino įtikinti pamažu augantį skeptiškai nusiteikusių Kongreso narių respublikonų skaičių nepalikti likimo valiai jo šalies.
Demokratų Senato lyderis Chuckas Schumeris, vienas pagrindinių J. Bideno proukrainietiškos politikos rėmėjų, sakė, kad V. Zelenskis jam pasakė: „Jei negausime pagalbos, pralaimėsime karą“. Joe Bidenas tampa JAV gėda. Lietuvos ryto televizija. Laida Reporteris
Tačiau JAV Kongresas yra smarkiai susiskaldęs.
Respublikonų kontroliuojamuose Atstovų Rūmuose nemažai labai konservatyvių įstatymų leidėjų reikalauja smarkiai apkarpyti biudžetą, taip pat nedelsiant nutraukti pagalbą Ukrainai.
Joe Bideno kritimai
„Kai turime prezidentą, kuriam labiau rūpi Ukrainos suverenitetas nei mūsų pačių nacionalinis suverenitetas, turime problemą“, – sakė vienas griežtosios linijos atstovas Chipas Roy‘us.
Senato demokratų dauguma ir respublikonų mažuma didžiąja dalimi pritaria naujai pagalbos daliai, kuri papildytų 110 mlrd. dolerių, jau skirtų Ukrainai nuo invazijos pradžios 2022 metų vasario mėnesį.
„Tie, kurie ragina nutraukti JAV pagalbą Ukrainai, paprasčiausiai sudaro sąlygas dar didesniems karams ateityje“, – sakė respublikonų senatorius Lindsey Grahamas.
Iškilus vyriausybės uždarymo perspektyvai, JAV akcijų rinkos antradienį nusmuko daugiau nei vienu procentu.
Vašingtonas, gegužės 25 d. (AFP-ELTA). Baltieji rūmai ketvirtadienį pareiškė, kad naujausios derybos su respublikonais dėl galimybės pakelti JAV skolos limitą buvo produktyvios.
„Komanda surengė produktyvias diskusijas“, – teigė spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.
Apie tai pranešta likus savaitei iki termino, po kurio JAV nebebus pajėgios vykdyti savo skolinius įsipareigojimus, jei respublikonai nepritars valstybės skolos limito padidinimui.
Išsipildžius scenarijui, kuriame JAV ištiktų nemokumas, pasaulinių rinkų lauks chaosas.
Nors JAV skolos limitas keliamas ganėtinai dažnai, prasidėjus diskusijoms dėl dar vieno tokio žingsnio, Atstovų rūmuose daugumą turintys respublikonai pareiškė pritarsiantys limito padidinimui tik užtikrinus, kad kartu bus imtasi drastiško išlaidų mažinimo. Baltieji rūmai su tuo nesutinka.
Joe Bidenas. Suklupo…
Vašingtonas, balandžio 21 d. (dpa-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas jau kitą savaitę gali paskelbti, kad 2024 m. sieks perrinkimo, pranešė kelios JAV žiniasklaidos priemonės, tai atvertų kelią dar vienoms jo varžyboms su Donaldu Trumpu.
Neįvardyti J. Bideno padėjėjai ketvirtadienį laikraščiams „The Washington Post“ ir „The New York Times“ sakė, kad jis gali apie tai pranešti antradienį vaizdo įrašu, nors perspėjo, jog tai gali būti padaryta ir vėliau.
Demokratas ne kartą leido suprasti, kad norėtų siekti antros kadencijos. Neseniai per kelionę į Airiją jis gana aiškiai išsakė savo ketinimą. „Paskelbsime tai gana greitai“, – sakė J. Bidenas.
Vis dėlto J. Bideno amžius net jo paties partijoje kelia abejonių, ar jis būtų geriausias kandidatas. Per kitus JAV prezidento rinkimus 2024 m. J. Bidenas bus 81-erių, o pradėjęs antrąją kadenciją – 82-ejų. Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Tačiau jei J. Bidenas oficialiai dalyvaus varžybose, kaip tikimasi, vargu ar sulauks didelės kolegų demokratų konkurencijos.
76 metų respublikonas D. Trumpas jau pradėjo kampaniją, kad grįžtų į Baltuosius rūmus per rinkimus 2024 m. lapkritį, nors jam gresia kelios administracinės ir baudžiamosios bylos. Šį mėnesį jis tapo pirmuoju buvusiu JAV prezidentu, kuriam pareikšti baudžiamieji kaltinimai.
2020 m. D. Trumpas pralaimėjo rinkimus J. Bidenui ir skleidė nepagrįstas sąmokslo teorijas, kad rinkimai buvo iš jo pavogti.
JAV ir Lietuvos draugystė. Paminklinė lenta ant Rotušės sienos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Penktadienį Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) nariai uždaro posėdžio metu diskutuos dėl Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bendradarbiavimo 2023 metais. Kaip Eltai teigė komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, parlamentarai strateguos Vilniaus ir Vašingtono santykių perspektyvas po būsimų pokyčių JAV Kongrese. Pasak jo, išlaikyti glaudžius ryšius su partneriais yra būtina ne tik dėl kitų metų vasarą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo, bet ir siekiant išlaikyti tvirtą JAV paramą Lietuvai bei Ukrainai.
„Tarsimės penktadienį, atsižvelgiant į tuos politinius pokyčius – Atstovų rūmai grįžta į respublikonų kontrolę – kaip mums dirbti su abejomis partijomis, kad abi partijos – tiek respublikonų, tiek demokratų – išlaikytų ypatingai svarų dėmesį mums, įtvirtintų mūsų pačių saugumą“, – Eltai teigė konservatorius.
„Nuo mūsų saugumo iki Ukrainos – galų gale, nepamirštame Baltarusijos laisvės ir okupacijos klausimų. Amerikiečių dėmesys mums bus ypatingai svarbus“, – pažymėjo jis.
Parlamentaras įsitikinęs – norint, kad amerikiečių parama nei Kyjivui, nei Vilniui nesusvyruotų, būtina išnaudoti diplomatines priemones ir „Vašingtone iki Vilniaus NATO viršūnių susitikimo turime lankytis mažiausiai kas mėnesį“.
„Mes patys su Laurynu Kasčiūnu šį sekmadienį išskrendame į Vašingtoną jau Kongreso lygiu pasitikrinti temperatūrą tiek kairėje, tiek dešinėje. Vienas iš svarbiausių klausimų – tęstinė parama Ukrainai. (…) Žinant, kad sausio 3 d. pradeda darbą naujas Kongresas, mūsų darbas su Amerika tampa ypatingai svarbus. Grubiai šnekant, nuo Vašingtono paramos mums ir Ukrainai priklauso mūsų visų likimai ir istorija“, – neabejojo jis.
Be parlamentarų, URK posėdyje pakviesti dalyvauti ir Užsienio reikalų, Krašto apsaugos ministerijų bei Prezidentūros atstovai.
Klausimai veja klausimus
Vašingtonas, lapkričio 9 d. (ELTA). JAV tęsiantis kadencijos vidurio rinkimuose atiduotų balsų skaičiavimui, rezultatai lieka neaiškūs.
Nors šiame balsavime renkami tūkstančiai valdžios pareigūnų, daugiausiai dėmesio skiriama lenktynėms dėl kėdžių Senate ir Atstovų rūmuose. Tam, kad kurios nors iš dviejų pagrindinių partijų – Demokratų ir Respublikonų – atstovai įgytų Senato kontrolę, jiems reikalinga 51 vieta, o Atstovų rūmus kontroliuos partija, gausianti bent 218 vietų.
Remiantis dabartinėmis prognozėmis, kuriomis dalinasi tokios žiniasklaidos priemonės, kaip „Sky News“ ir BBC, demokratai kol kas iškovojo 46 Senato vietas, o respublikonai – 47. Tuo metu Atstovų rūmuose demokratams galimai atiteks mažiausiai 176 vietos, o respublikonams – 195. Prieš rinkimus atliktos apklausos rodė, kad respublikonai turi šansų perimti Atstovų rūmų kontrolę, tačiau kovoje dėl Senato kontrolės pergalė gali atitekti bet kam.
Preliminariu vertinimu, Atstovų rūmuose demokratai iš respublikonų atsikovojo tris vietas, o respublikonai iš demokratų perėmė aštuonias. Senate demokratai taip pat veikiausiai perims bent vieną anksčiau respublikono užimtą vietą – čia demokratų partijos kandidatas Johnas Fettermanas įveikė savo respublikonų priešininką, televizijos laidų vedėją Mehmetą Ozą.
Tiek Senatą, tiek Atstovų rūmus šiuo metu kontroliuoja demokratai. Tam, kad prezidentas Joe Bidenas likusią pusę savo kadencijos galėtų toliau vykdyti savo politinę darbotvarkę, jo partijai būtina tolesnė šių teisėkūros organų kontrolė.
Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, lapkričio 3 d. (dpa-ELTA). Likus šešioms dienoms iki Kongreso rinkimų, JAV prezidentas Joe Bidenas įspėjo dėl augančios grėsmės demokratijai Amerikoje. Jis primygtinai ragino gyventojus dalyvauti lapkričio 8 dieną vyksiančiuose rinkimuose.
„Įprastais metais nekyla klausimas, ar mūsų atiduotas balsas saugo demokratiją ar kelia jai grėsmę, – sakė JAV prezidentas. – Tačiau šiais metais yra būtent taip“. J. Bidenas trečiadienio vakarą kalbėjo demokratų rinkimų kampanijos renginyje Vašingtone.
J. Bidenas atkreipė dėmesį į tai, kad antradienį vyksiantis balsavimas bus pirmieji JAV rinkimai po to, kai buvusio prezidento Donaldo Trumpo šalininkai 2021 metų sausio 6 dieną šturmavo JAV Kapitolijų. „Norėčiau sakyti, kad mūsų demokratijos puolimas tą dieną baigėsi. Tačiau negaliu“, – teigė J. Bidenas. Būsimuose rinkimuose esą visais lygiais mandatų siekia kandidatai, „kurie nenori įsipareigoti pripažinti rinkimų, kuriuose dalyvauja, rezultatus“.
J. Bideno pirmtakas respublikonas D. Trumpas iki šiol nesutinka pripažinti savo pralaimėjimo 2020 metų rinkimuose. Be jokių įrodymų jis toliau tvirtina, kad pergalė iš jo buvo pavogta sukčiavimu. Vadovaudamiesi šiuo pavyzdžiu, atskiri respublikonai, siekiantys mandatų ar postų vidurio kadencijos rinkimuose, aiškiai nesako, ar bet kokiu atveju pripažins rinkimų baigtį.
Lapkričio 8 dieną JAV gyventojai rinks visus 435 Atstovų Rūmu narius ir trečdalį Senato. Daugelyje valstijų vyks ir gubernatorių rinkimai, taip pat bus balsuojama dėl daugelio kitų postų.
JAV prezidentas Joe Bidenas. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, spalio 26 d. (ELTA). JAV prezidento Joe Bideno populiarumo reitingas prieš vidurio kadencijos rinkimus lapkričio 8 d. toliau mažėja. Kaip rodo naujienų agentūros „Reuters“ ir tyrimų instituto „Ipsos“ atlikta apklausa, prezidento darbą teigiamai vertina jau tik 39 proc. apklaustų amerikiečių.
Šis skaičius dar labiau priartėjo prie žemiausio lygio nuo J. Bideno atėjimo į valdžią 2021 m. Prieš savaitę prezidento populiarumas siekė 40 proc.
Smunkantys J. Bideno reitingai kursto prognozes, kad jo Demokratų partija lapkritį gali netekti daugumos Atstovų rūmuose ir Senate.
Šios savaitės „Reuters“ ir „Ipsos“ apklausoje maždaug trečdalis dalyvių didžiausia šalies problema įvardijo ekonomiką, palyginti su tik vienu iš dešimties respondentų, pagrindine problema įvardijusių nusikalstamumą. Tuo metu vos vienas iš dvidešimties apklaustųjų kaip didžiausią nusiskundimą paminėjo nacionaliniu mastu atimtą teisę į abortą.
Ši apklausa vyko dvi dienas. Joje dalyvavo 1 005 suaugę JAV gyventojai, įskaitant 447 demokratus ir 369 respublikonus.
D. Trumpas pavadino J. Bideną „valstybės priešu“. EPA-ELTA nuotr.
Niujorkas, rugsėjo 21 d. (AFP-ELTA). Donaldas Trumpas ir jo šeimos nariai daugelį metų melavo skolintojams ir draudikams, įvairiai didindami ir mažindami savo turto vertę milijardais, kad galėtų išvengti mokesčių, teigiama trečiadienį Niujorko valstijos generalinės prokurorės pateiktame ieškinyje.
Vyriausioji valstijos prokurorė Letitia James teigė, kad padedamas savo vaikų ir kitų Trumpo organizacijos darbuotojų buvęs JAV prezidentas teikė apgaulingas ataskaitas apie savo turto vertę, „kad gautų ir padengtų paskolas, gautų draudimo išmokas ir mokėtų mažesnius mokesčius“.
„Trumpai tariant, jis melavo, kad gautų didžiulę finansinę naudą“, – sakė prokurorė.
Šis tyrimas yra vienas iš daugelio baudžiamųjų, civilinių ir Kongreso atliekamų tyrimų D. Trumpo atžvilgiu. Jis 2024 metais ketina dar kartą dalyvauti prezidento rinkimuose.
D. Trumpo atstovė žiniasklaidai pasmerkė civilinį ieškinį kaip politinį demokratų veiksmą, nukreiptą prieš respublikoną verslininką.
„Pasaka apie dvi teisingumo sistemas – taip, ten nusikaltėliai paleidžiami į laisvę, o demokratai persekioja tik savo politinius oponentus!“ – rašė Liz Harrington D. Trumpo internetinėje platformoje „Truth Social“. Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
L. James biuras reikalauja, kad buvęs prezidentas sumokėtų mažiausiai 250 mln. dolerių baudų, o jo šeimai būtų uždrausta užsiimti verslu valstijoje.
Taip pat siūloma uždrausti D. Trumpui kartu su vaikais Donaldu Trumpu jaunesniuoju, Ericu Trumpu ir Ivanka Trump penkerius metus įsigyti nekilnojamojo turto valstijoje.
Nancy Pelosi. EPA – ELTA nuotr.
JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi pirmadienį apkaltino respublikonus keliant pavojų Amerikai, kadangi šie užblokavo bandymą nedelsiant nušalinti prezidentą Donaldą Trumpą nuo pareigų.
N. Pelosi sukritikavo respublikonų įstatymų leidėjus už tai, kad jie užblokavo demokratų pristatytą rezoliuciją, raginančią viceprezidentą Mike’ą Pence’ą pasinaudoti 25-ąja Konstitucijos pataisa ir nušalinti D. Trumpą iš Baltųjų rūmų.
„Atstovų rūmų respublikonai atmetė šį Ameriką apsaugantį teisės aktą, taip leisdami toliau tęstis prezidento nenormaliems, nestabiliems ir beprotiškiems sukilimo kurstymo veiksmams“, – pranešime sakė N. Pelosi.
„Jų bendrininkavimas kelia pavojų Amerikai, ardo mūsų demokratiją ir visa tai turi baigtis“, – pridūrė ji.
Veiksmų prieš D. Trumpą įstatymų leidėjai ėmėsi po to, kai D. Trumpo teiginių apie sukčiavimą 2020 m. prezidento rinkimuose įaudrinti jo rėmėjai šturmavo JAV Kapitolijų, kai tuo metu pastate buvo tvirtinama Joe Bideno pergalė rinkimuose prieš D. Trumpą.
„Trečiadienį prezidentas pakurstė smurtinį sukilimą prieš Ameriką, kuris nusitaikė į pačią mūsų demokratijos širdį“, – sakė N. Pelosi.
„Prezidentas kelia neišvengiamą grėsmę mūsų Konstitucijai, mūsų šaliai ir Amerikos žmonėms, tad jis turi būti nedelsiant nušalintas nuo pareigų“, – pridūrė Atstovų rūmų pirmininkė.
N. Pelosi sakė, kad antradienį Atstovų rūmuose bus surengtas balsavimas dėl demokratų raginimo M. Pence’ui pasinaudoti 25-ąja Konstitucijos pataisa ir nušalinti D. Trumpą iš Baltųjų rūmų.
„Raginame viceprezidentą atsakyti per 24 valandas nuo (rezoliucijos) pristatymo“, – sakė ji.
„Mūsų kitas žingsnis – Atstovų rūmams pristatyti apkaltos teisės aktus“, – sakė N. Pelosi.
„Prezidento keliama grėsmė Amerikai yra skubi, tokie pat netrukus bus mūsų veiksmai“, – pridūrė ji.
JAV Kongresas. EPA-ELTA nuotr.
Po lapkritį vykusių rinkimų sekmadienį 18.00 val. Vidurio Europos laiku į pirmuosius posėdžius rinksis JAV Senatas ir Atstovų Rūmai.
Paraleliai su naujo prezidento rinkimais lapkričio 3-iąją amerikiečiai rinko ir Atstovų Rūmų narius bei trečdalį Senato. Abeji naujos sudėties Kongreso rūmai rinksis į atskirus posėdžius.
Ligšiolinė Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi sieks perrinkimo į įtakingas pareigas.
Demokratai per rinkimus apgynė savo daugumą Atstovų Rūmuose. Kas turės daugumą Senate, spręsis tik antradienį vyksiančiame antrajame rinkimų rate Džordžijos valstijoje, kur bus balsuojama dėl dviejų senatorių.
Kol kas neaišku, ar daugumą Senate pavyks išlaikyti respublikonams. Sėkmės atveju jie galėtų trukdyti įgyvendinti sumanymus būsimajam JAV prezidentui demokratui Joe Bidenui.
J. BIdenas rinkimuose įveikė respublikoną D. Trumpą ir sausio 20-ąją bus inauguruotas prezidentu.
Joe Bidenas žada „ne skaldyti, o vienyti“ šalį. EPA-ELTA nuotr.
Perskaičiavus balsalapius Džordžijos valstijoje, patvirtinta, kad demokratas Joe Bidenas yra prezidento rinkimų šioje valstijoje nugalėtojas.
Kaip pranešama, Džordžijoje išrinktasis JAV prezidentas J. Bidenas 12 284 balsais nugalėjo dabartinį prezidentą respublikoną Donaldą Trumpą.
Džordžijoje tradiciškai laimi Respublikonų partijos kandidatai į prezidentus. Šioje valstijoje pastaruosius 28 metus nebuvo laimėjęs Demokratų partijos kandidatas, ir tai skaudus pralaimėjimas D. Trumpui, kuris teisiniais ieškiniais ir nepagrįstais pareiškimais apie plataus masto sukčiavimą per rinkimus siekia panaikinti rinkimų rezultatus.
Nors balsų perskaičiavimas patvirtina J. Bideno pergalę, D. Trumpo kampanija turi teisę prašyti dar vieno perskaičiavimo, nes demokrato J. Bideno persvara valstijoje yra mažesnė nei 0,5 proc.
J. Bidenas pareiškė esąs įsitikinęs, kad D. Trumpas žinojo, kad nelaimės ir parodė „neįtikėtiną neatsakingumą“, ir apkaltino jį begėdiškai kenkiant demokratijai.
Demokratas J. Bidenas taps 46-uoju JAV prezidentu, inauguracijos ceremonija numatyta sausį.
Rinkimuose J. Bidenas gavo 6 mln. daugiau balsų nei D. Trumpas. Pagal Rinkikų kolegijos sistemą, demokratas užsitikrino 306 rinkikų balsus, o D. Trumpas – 232. Vis dėlto D. Trumpas niekaip nesutinka pripažinti savo pralaimėjo lapkričio 3 d. vykusiuose rinkimuose.
Joe Bidenas žadėjo „ne skaldyti, o vienyti“ šalį. EPA-ELTA nuotr.
Išrinktasis JAV prezidentas Joe Bidenas savo pergalės kalboje žadėjo suvienyti šalį. Kalbėdamas Vilmingtone Delavero valstijoje, jis savo pergalę pavadino „aiškia“ ir „įtikinama“. Jis žadėjo būti prezidentas, kuris „vienija, o ne skaldo“.
D. Bidenas paragino Donldo Trumpo šalininkus suteikti jam šansą. Jis pasiūlė kartu dirbti dėl geresnės šalies. Jis išrinktas kaip demokratas, tačiau jis „sunkiai dirbs ir dėl visų, kurie manęs nerinko“, žadėjo J. Bidenas. Jis teigė suprantąs D. Trumpo šalininkų nusivylimą. Jam esą ir pačiam ne kartą yra tekę pralaimėti. Tačiau dabar tikslas yra liautis šiurkščiai kalbėjus. „Sumažinkime temperatūrą“, – sakė jis.
Pasak J. Bideno, atėjo metas „pagydyti“ šalį, „juodinimo era“ turi baigtis. Jam esą nėra demokratiškų ir respublikoniškų valstijų. Yra tik Jungtinės valstijos, pabrėžė jis.
Po kelias dienas trukusio balsų skaičiavimo JAV žiniasklaida paskelbė, kad J. Bidenas yra antradienį vykusių prezidento rinkimų nugalėtojas.
„Turime liautis į savo priešininkus žiūrėti kaip į priešus, – reikalavo J. Bidenas. – Jie nėra mūsų priešai, jie yra amerikiečiai“. Išrinktasis prezidentas pabrėžė istorinę išrinktosios viceprezidentės Kamalos Harris svarbą. Senatorė yra pirmoji moteris šiame poste. K. Harris kalbėjo prieš J. Bideną ir dėkojo visoms pradininkėms, dėl kurių jos pergalė tapo įmanoma. „Aš nebūsiu paskutinė, – sakė ji. – Kiekviena maža mergaitė, kuri žiūri šią naktį, mato, kad tai yra galimybių šalis“.
Be pasiųstos pagrindinės susitaikymo žinios J. Bidenas paskelbė, kad pirmadienį sudarys ekspertų grupę kovoje su koronaviruso pandemija. J. Bidenas sausio 20-ąją bus inauguruotas 46-uoju JAV prezidentu. Tada jis pradės įgyvendinti savo planus.
Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidento rinkimų rezultatai penktadienio vakarą Lietuvos laiku dar nėra aiškūs, kadangi kelios svyruojančios valstijos vis dar skaičiuoja balsus, tačiau prie pergalės pamažu artėja Joe Bidenas.
Demokratas užsitikrino jau bent 253 iš 270 pergalei reikalingų Rinkikų kolegijos balsų, rodo JAV žiniasklaidos skaičiavimai. Jis šiuo metu pirmauja itin svarbioje Pensilvanijos valstijoje, pergalė kurioje nutiestų kelią į Baltuosius rūmus.
Donaldas Trumpas yra užsitikrinęs 214 rinkikų balsų. Nors respublikonų kandidatas keliose valstijose, galinčiose užtikrinti perrinkimą, tik nežymiai atsilieka nuo J. Bideno, jo galimybės iškovoti antrąją kadenciją pamažu blėsta.
J. Bidenas šiuo metu pirmauja ne tik Pensilvanijoje, o ir Džordžijoje, turinčioje 16 rinkikų balsų. Nepaisant to, dar per anksti skelbti jų nugalėtoją.
Neapibrėžtumas supa ir Arizoną, turinčią 11 rinkikų balsų.
Nors „Fox News“ ir „The Associated Press“ pergalę Arizonoje jau priskyrė J. Bidenui, kitos žiniasklaidos priemonės to daryti neskubėjo.
Jei pergalę Arizonoje būtų galima užtikrintai priskirti J. Bidenui, jis jau turėtų 264 rinkikų balsus.
Balsų skaičiavimas svarbiose valstijose užtrunka todėl, nes esama daugybės paštu atiduotų balsų. Juos daugiausiai atidavė demokratai.
Pateikiame padėties apžvalgą valstijose, kurios dar nepriskyrė pergalės nė vienam kandidatui.
Pensilvanija
Pensilvanija išlieka didžiausiu prizu, kadangi ji turi net 20 rinkikų balsų. D. Trumpas joje kurį laiką pirmavo, tačiau J. Bidenas penktadienio rytą išsiveržė į priekį daugiau nei 6,8 tūkst. balsų.
Didžioji dalis nesuskaičiuotų balsų yra teritorijose, dažniau išrenkančiose demokratų kandidatus, pavyzdžiui, Filadelfijos mieste.
Jau suskaičiavus apie 95 proc. balsų, J. Bidenas surinko 49,4 proc., o D. Trumpas – 49,3 proc. balsų.
Džordžija
Džordžijoje iš pradžių taip pat pirmavo D. Trumpas, tačiau pranašumo įgijo J. Bidenas, toliau skaičiavus balsus demokratiškose teritorijose. Buvęs viceprezidentas šiuo metu nežymiai pirmauja.
J. Bideno persvara – apie 1,1 tūkst. balsų. Jau suskaičiuota apie 98 proc. visų balsų.
Džordžija nėra išrinkusi demokratų prezidento nuo 1992 metų. Valstijos 16 rinkikų balsų J. Bideną priartintų prie pergalai reikalingų 270 rinkikų balsų. Jei J. Bidenui būtų priskirta pergalė ir Arizonoje, jis rinkikų balsų būtų surinkęs daugiau, nei reikia.
Nevada
Pergalė Nevadoje jau iš anksto buvo prognozuojama J. Bidenui. Valstijos 6 rinkikų balsai jam užtikrintų 270 balsų, jei būtų užsitikrinęs pergalę Arizonoje.
Suskaičiavus daugiau nei 89 proc. balsų, J. Bidenas šioje valstijoje turi 11 tūkst. balsų persvarą.
Šiaurės Karolina
Šiaurės Karolinoje, turinčioje 15 rinkikų balsų, D. Trumpas pirmauja 77 tūkst. balsų, suskaičiuota jau 95 proc. visų balsų. Valstijoje jis iš viso surinko apie 50 proc. rinkėjų balsų, o J. Bidenas – 48,6 proc.
Šioje valstijoje pergalė prognozuojama D. Trumpui, tačiau iki rinkimų dienos paštu atsiųsti balsai dar gali būti skaičiuojami iki lapkričio 12 dienos.
Arizona
J. Bidenas šioje valstijoje pirmauja apie 47 tūkst. balsų, suskaičiavus apie 90 proc. visų atiduotų balsų. Jis surinkęs 50,1 proc., o D. Trumpas – 48,5 proc. balsų.
Jei J. Bidenas laimėtų Pensilvanijoje, pergalė Arizonoje jam nebebūtų reikalinga.
Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Demokratas Joe Bidenas paskelbė užsitikrinęs reikiamą balsų skaičių, kad būtų oficialiai nominuotas savo partijos kandidatu į prezidentus. Todėl neliko abejonių, kad jis lapkričio 3-iąją vyksiančiuose rinkimuose atstovaus demokratams kovoje su perrinkimo sieksiančiu respublikonu Donaldu Trumpu.
J. Bidenas naktį į šeštadienį pareiškė, kad pergalės pastaruosiuose pirminiuose rinkimuose leido jam užsitikrinti reikalingą 1 991 delegato balsą, kad būtų nominuotas partijos kandidatu.
J. BIdenas žadėjo, kad būdamas prezidentu sieks suvienyti D. Trumpo valdymo metais suskaldytą šalį. Jis sustiprins ekonomiką ir kovos už šansų lygybę, kalbėjo 77-erių politikas. Prezidentaujant Barackui Obamai, J. Bidenas buvo viceprezidentas.
Iš kovos pasitraukus kitiems kandidatams, J. Bidenas jau ir taip buvo laikomas demokratų kandidatu. Dabar jis surinko ir nominacijai reikalingus balsus. Būsimuose pirminiuose rinkimuose jis jų skaičių veikiausiai dar padidins.
Antradienį pirminiai rinkimai vyko Indianos, Marilando, Montanos, Naujosios Meksikos, Pensilvanijos, Rod Ailendo ir Pietų Dakotos valstijose bei sostinėje Vašingtone. Kaip ir tikėtasi, juos laimėjo J. Bidenas. Kiti pirminiai rinkimai birželio 9-ąją numatyti Džordžijoje ir Vakarų Virdžinijoje.
Kairysis senatorius Bernie‘is Sandersas laimėjo pirminius demokratų kandidato į JAV prezidentus rinkimus Naujojo Hempšyro valstijoje.
Suskaičiavus 90 proc. balsų, jis pirmauja surinkęs 26 proc., skelbia stotys ABC ir NBC. Toliau eina kandidatai Pete‘is Buttigiegas su 24 proc. ir Amy Klobuchar su maždaug 20 proc. balsų.
„Ši pergalė yra Donaldo Trumpo pabaigos pradžia“, – sakė 78-erių B. Sandersas džiūgaujantiems savo šalininkams. Senatorius jau prieš ketverius metus per pirminius demokratų kandidato rinkimus sukėlė furorą, tačiau galiausiai varžytuvėse partijos viduje pralaimėjo buvusiai valstybės sekretorei Hillary Clinton, kuri vėliau prezidento rinkimuose nusileido D. Trumpui.
B. Sandersas yra nepartinis, tačiau artimas demokratų kairiajam sparnui. Taip pat kairioji senatorė Elizabeth Warren su maždaug 9 proc. balsų Naujajame Hempšyre liko ketvirta.
Dar liūdniau pasirodė buvęs viceprezidentas Joe Bidenas, kuris gavo tik 8 proc. balsų ir užėmė penktąją vietą. Jau Ajovoje, kur vyko pirmieji pirminiai rinkimai, jis liko tik ketvirtas.
Demokratų kandidatų ratas po balsavimo Naujajame Hempšyre susitraukė. Apie savo pasitraukimą iš kovos paskelbė kandidatai Andrew Yangas ir Michaelis Bennetas. Po silpno savo pasirodymo Naujajame Hempšyre ir Ajovoje jie nebemato šansų būti nominuoti savo partijos atstovais prezidento rinkimuose.
Naujasis Hempšyras buvo antroji valstija, kurioje vyko pirminiai rinkimai. Ajovoje netikėtai pergalę šventė P. Buttgiegas. Tačiau čia jis, oficialiais duomenimis, tik labai nežymiai aplenkė B. Sandersą.
Pirminiai rinkimai truks dar kelis mėnesius. Tada liepą demokratai partijos suvažiavime oficialiai nominuos savo kandidatą lapkritį vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose.
Donaldas Trumpas. EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose sakydamas padriką ir emocionalią kalbą, džiaugėsi savo išteisinimu Senate.
Per trečiadienį įvykusią apkaltos procedūrą Senatas išteisino D. Trumpą pagal abu kaltinimo straipsnius – dėl piktnaudžiavimo valdžia ir trukdymo Kongreso veiklai.
JAV vadovas ketvirtadienį sukvietė į Baltųjų rūmų Rytinį kambarį daugybę respublikonų įstatymų leidėjų, savo teisininkų komandą, žmoną Melaniją ir Baltųjų rūmų patarėjus.
Susirinkusių žmonių akivaizdoje D. Trumpas išrėžė emocionalią kalbą ir mosikavo „The Washington Post“ laikraščio numeriu, kurio pirmajame puslapyje buvo parašyta: „Trumpas išteisintas“.
„Štai koks galutinis rezultatas“, – mosuodamas laikraščiu pareiškė D. Trumpas.
Kalbėdamas JAV prezidentas teigė, kad „mums teko praeiti pragarą“, tačiau pridūrė, kad „galiausiai mes laimėjome prieš pagiežingus demokratus“. Pasak JAV vadovo, jis nepadarė nieko bloga ir visas šis procesas buvo „blogis“.
JAV Senatas, kuriame D. Trumpo respublikonai turi daugumą, trečiadienį išteisino prezidentą nuo visų apkaltos proceso kaltinimų. Tai reiškia, kad apkaltos procesas baigėsi. Tačiau abiejų politinių stovyklų ginčas tęsiasi: demokratų nuomone, išteisinimas yra bevertis.
Ketvirtadienį apkaltos teismo metu demokratų komandai vadovaujantis Adamas Schiffas kreipėsi į Senatą, reikalaudamas pašalinti prezidentą Donaldą Trumpą iš pareigų. Jis tvirtino, kad prezidentu negalima pasikliauti, nes asmeniniai interesai jam yra svarbesni nei valstybės interesai.
„Amerikos žmonės nusipelnė patikimo prezidento, kuris prioritetą teiks jų interesams“, – sakė A. Schiffas.
Šia fraze jis baigė visą dieną vykusį teismo Senate procesą. Ketvirtadienį demokratai pateikė informaciją apie prezidento spaudimą Ukrainai, kad ši pradėtų tyrimą dėl jo varžovo 2020 m. prezidento rinkimuose ir tokiu būdu padėtų D. Trumpui laimėti rinkimus.
„Negalima tikėtis, kad šis prezidentas padarys tai, kas reikalinga šaliai. Visiškai aišku, kad jis imsis to, kas reikalinga D. Trumpui, – sakė A. Schiffas. – Tai jis daro dabar. Tai jis yra daręs ir anksčiau. Jei bus leista, tai jis darys ir ateinančius kelis mėnesius. Štai kodėl, jei pripažinsite jį kaltu, turėsime jį pašalinti.“
Vykstant teismo procesui Atstovų rūmų kaltintojų komanda pristatė daugybę vaizdo įrašų, dokumentų ir išsamių liudininkų parodymų, kuriais parėmė kaltinimą, kad D. Trumpas piktnaudžiavo savo įgaliojimais. Apkaltos teisme prisiekusiųjų vaidmenį atliko 100 salėje susirinkusių senatorių. Televizijos transliuojamą procesą stebėjo milijonai JAV gyventojų.
Demokratų partijos atstovai skundžiasi nebuvę informuoti apie JAV antskrydį. EPA-ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo administracija apie planuotą oro antskrydį prieš svarbų Irano generolą ketvirtadienį pranešė respublikonų, bet ne demokratų kongresmenams, informuoja naujienų agentūra dpa.
Senato daugumos vadovas Mitchas McConnellis, respublikonas iš Kentukio valstijos, penktadienį patvirtino, kad gynybos sekretorius Markas Esperis jam iš anksto pranešė apie planuotą oro smūgį prieš Irano revoliucijos gvardijos generolą Qasemą Soleimanį.
Senate M. McConnellis minėjo, kad prezidento administracija penktadienio popietę rengė pranešimą svarbiausiems Senato darbuotojams. Jis ragino senatorius atsižvelgti į faktus ir įsiklausyti į tai, ką pasakys Baltieji rūmai, ir tik tada viešai komentuoti JAV operaciją.
Senatorius iš Pietų Karolinos valstijos Lindsey Grahamas sakė apie galimą oro antskrydį prieš Q. Soleimanį sužinojęs anksčiau šią savaitę. Operacijos metu jis lankėsi D. Trumpo „Mar-a-Lago“ rezidencijoje Floridoje.
Tačiau Kongreso darbuotojų teigimu, informacija apie smūgį iš oro nebuvo perduota nei Senato mažumos vadovui Chuckui Schumeriui, nei Atstovų rūmų pirmininkei Nancy Pelosi, nors abu jie priklauso aštuonių žmonių grupei, kurie paprastai informuojami apie tokius dalykus.
Ch. Schumeris sakė, kad apie operaciją nebuvo pranešta nei Atstovų rūmų žvalgybos komiteto pirmininkui Adamui Schiffui, nei Senato žvalgybos komiteto pirmininkui Markui Warneriui. Qasemas Soleimani. BBC.com nuotr.
Pasak Senato mažumos vadovo, jei iš anksto nesikonsultuojama su Kongresu, tai gali privesti prie skubotų ir neapgalvotų sprendimų, todėl Konstitucijoje ne veltui nurodoma, kad reikia laikytis skaidrumo. Ch. Schumeris taip pat pridėjo, kad apie sprendimus derėtų pranešti tada, kai šalies saugumui gresia pavojus.
Generolo Q. Soleimanio žūtis pasaulyje pasėjo nerimą, kad tarp JAV ir Irano gali kilti karas. Iranas grasina atkeršyti už nužudytą generolą, kuris buvo atsakingas už Irano netiesioginius karus Artimuosiuose Rytuose. Jis vadovavo Irano revoliucijos gvardijos „Quds“ pajėgoms, užsiimančiomis nekonvenciniu karu ir karine žvalgyba.
Specialusis prokuroras Robertas Miuleris. EPA – ELTA nuotr.
Paskelbus Roberto Muellerio tyrimo dėl galimo Rusijos vaidmens JAV prezidento rinkimuose detales, demokratai reikalauja, kad būtų paviešinta visa specialiojo prokuroro ataskaita. Generalinio prokuroro Williamo Barro pateikta santrauka kelia tiek pat klausimų, kiek duoda atsakymų, pareiškė Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi be demokratų frakcijos lyderis Senate Chuckas Shumeris.
Jie pabrėžė, kad R. Muelleris neišteisino Donaldo Trumpo dėl kaltinimų trukdžius teisėsaugai. Todėl esą būtina nedelsiant paskelbti visą ataskaitą ir su ja susijusius dokumentus.
R. Muelleris savo ataskaitą penktadienį perdavė vyriausiajam prokurorui Williamui Barrui. Sekmadienį šis keturių puslapių ataskaitos santrauką nusiuntė Kongresui. R. Muelleris padarė išvadą, kad per 2016 metų prezidento rinkimų kampaniją nebuvo jokių slaptų susitarimų tarp D. Trumpo rinkimų kampanijos stovyklos ir Rusijos.
Ne toks aiškus R. Muellerio tyrimo rezultatas dėl to, ar D. Trumpas trukdė teisėsaugai. Dokumente, anot W. Barro, teigiama: „Nors šioje ataskaitoje nedaroma išvada, kad prezidentas padarė nusikaltimą, tačiau ji jo ir neišteisina“. W. Barras Kongresui rašė, kad R. Muelleris išvardijo požymius, kalbančius „už“ ir „prieš“ tai.
Remiantis jais, W. Barras jau priėmė svarbų sprendimą: jis pareiškė, kad su savo pavaduotoju Rodu Rosensteinu aptarė šį klausimą ir drauge priėjo išvados, jog įrodymų nepakanka apkaltinti prezidentą pagal šį punktą. Demokratai griežtai sukritikavo šiuos veiksmus. N. Pelosi apkaltino W. Barrą, kad jis nėra objektyvus.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr. Demokratai JAV Kongrese dabar nori apklausti W. Barrą. Tai tviteryje paskelbė Atstovų Rūmų Teisėsaugos komiteto pirmininkas Jerry’is Nadleris. Yra „labai nerimą keliančių neatitikimų“, todėl jis pakviesiąs W. Barrą „netolimoje ateityje“ liudyti komitete. J. Nadleris atkreipė dėmesį į tai, kad R. Muelleris neišteisino D. Trumpo. R. Muelleris, anot jo, 22 mėnesius nagrinėjo šį klausimą, o W. Barras per dvi dienas nusprendė, kad D. Trumpo negalima kaltinti dėl trukdymo teisėsaugai atlikti darbą.
D. Trumpas tviteryje džiaugėsi: „Jokio susitarimo, jokio trukdymo, visiškas ir absoliutus nekaltumo įrodymas“.
