Vokietijos generalinė prokuratūra nusprendė aiškintis, kaip, kodėl ir kada Amerikos slaptosios tarnybos klausėsi Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbių mobiliuoju telefonu.
Beje, Vokietija nustebusi, jog generalinis prokuroras Haraldas Rangė iškėlė šią baudžiamąją bylą. Juk oficialios Vašingtono ir Berlyno derybos leido manyti, jog nei Amerikai, nei Vokietijai nenaudingas „incidentas bus tiesiog pamirštas“.
Continue reading „Vokietijos prokuratūra vis tik pradėjo tyrimą…”
Seksualinės nuostatos – svarbi aplinkybė žvalgybinėse intrigose. Ypač šis faktorius laikytas svarbiu anais laikais, kai netradicinė seksualinė orientacija, kitaip tariant – homoseksualumas, buvo smerkiamas ir laikomas “kažkuo labai negražiu”. Sudėtinga, paini Didžiosios Britanijos žvalgybos istorija žino ne vieną atvejį, kai jos darbuotojai buvo šantažuojami užsienio žvalgybų vien dėl seksualinės oreintacijos – polinkio į homoseksualumą. Žvelgiant šių dienų akimis, tokia dilema neatrodo kuo nors ypatinga ar skandalinga. Juk daugelio valstybių visuomenės šiandien tapo kur kas tolerantiškesnės ir palankesnės minėtos orientacijos žmonėms. Bet dar prieš keletą dešimtmečių homoseksualumas buvo puikus pretekstas šantažui.
Continue reading „Pasakojimas apie šantažo aukomis tapusius žvalgybininkus homoseksualus”
Kas domisi žvalgybinėmis temomis, be abejo, bus girdėjęs Ričardo Tomlinsono pavardę. Tai tas pats britas, kurį užverbavo Didžiosios Britanijos specialiosios tarnybos. Verbavo dar tuo metu, kai jis mokėsi Kembridžo universitete. R.Tomlinsonas tvirtina, kad oficialusis Londonas jam pavedė iš Maskvos vogti itin slaptus dokumentus, susijusius su atominio ginklo kūrimu, atlikti keletą sudėtingų užduočių Bosnijoje bei neutralizuoti nelegalių ginklų prekeivių gaują, siekusią parduoti cheminių ginklų Iranui.
Kai kas Londone buvo tikras, kad jaunuolio laukia puiki žvalgybininko karjera. Deja, maždaug po penkerių metų R. Tomlinsonas netikėtai atleistas iš MI – 6. Kodėl britų užsienio žvalgyba atsisakė jo paslaugų – tiksliai niekas nežino išskyrus tuos, kurie priėmė tokį sprendimą. Įdomiausia, kad teisme R.Tomlinsonas nesėkmingai bandė apginti savo teises – įrodyti, jog išmestas nepagrįstai. Tada buvo apkaltintas valstybės paslapčių išdavimu ir … pasodintas į kalėjimą. Ne į bet kokį – į tokį, kuriame kaliniai turi mažiausiai teisių ir privilegijų. Kai išėjo į laisvę, jam kilo mintis parašyti knygą apie išgyvenimus, patirtus dirbant žvalgyboje ir sėdint kalėjime. Nepaisant įvairiausių trukdymų, 2001-aisiais išleido savo pirmuosius prisiminimus, pavadinęs juos „Didelė nesėkme”.
Continue reading „Ričardo Tomlinsono laukė puiki žvalgybininko karjera”
Jei iškeltume klausimą, kas iš tiesų buvo Melita Norvud, išgirstumėme sensacingą atsakymą: ogi net keturiasdešimt metų Sovietų Sąjungai sėkmingai šnipinėjusi moteris, kurią KGB užverbavo Didžiojoje Britanijoje.
Na, jei ir ne pati geriausia ir tobuliausia, tai vis dėlto – ypatinga šnipė. Sovietiniam KGB smulkutė M.Norvud talkino net keturis dešimtmečius, bet per šį ilgą laiko tarpą nepadarė nė menkiausios klaidos. Sutikit, šnipinėti keturis dešimtmečius be mažiausio suklūpimo – unikalus atvejis.
