Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis sako, kad nemažai antradienį prie Seimo prieš Vyriausybės planuojamus COVID-19 suvaržymus protestavusių asmenų maištauja ne dėl šalį ištikusių problemų, o dėl noro susikrauti politinį kapitalą ar tiesiog kiršinti visuomenę.
„Yra tikrai labai rimtų problemų, bet ne dėl jų maištaujama. Maištaujama dėl pamaištavimo ir galbūt dėl kokio nors prasibrovimo į valdžią. Ne be reikalo tokie šūkiai: šalin Seimą, šalin Vyriausybę, aš noriu būti valdžia. Bolševikiniai metodai“, – Eltai sakė V. Landsbergis.
Kartu profesorius pažymi, kad kai kurie mitinge dalyvavę asmenys greičiausiai siekia pasididinti savo žinomumą.
„Žmonės turi energijos perteklių, nemokamas pasimankštinimas, Olimpiada be pinigų, pasistumdymai su policija. Išlieja tą energijos perteklių. O gal dar ekrane atsiras naujų lyderių. Tokiose sumaištyse kai kurie veikėjai, matyt, ir tikisi pasidaryti šiek tiek kapitalo, pasidaryti svarbesni, žinomi“, – mano jis.
Protesto organizatorių pareiškimų, neva šis įvykis Lietuvai yra svarbesnis nei Kovo 11-oji, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas apskritai nesiėmė vertinti. Visgi dalies susirinkusių protestuotojų veiksmus, kai jie atsigabeno imitacinę spygliuotą vielą, apkabinėtą Dovydo žvaigždėmis, o kai kurie renginio dalyviai žydų simbolius buvo užsikabinę ir ant savo drabužių, profesorius aiškina protestuotojų noru sukelti reakciją ir kiršinti visuomenę.
„Žmonės, kurie užsiima tokiais politiniais išpuoliais, istoriškai yra kvaili, o praktiškai jie daro provokacinius dalykus, kad sukeltų reakciją. Ką nors užgauna tokie pasakymai. Jeigu užgauna, tai tada jau gerai, jau pasidaro rezultatą“, – tvirtino V. Landsbergis, kartu neatmesdamas, kad kai kurie asmenys COVID-19 valdymo priemones lygindami su Holokaustu tiesiog siekė tarptautinio dėmesio.
„Tai yra kiršinimas, emocijų ir jausmų kėlimas, netgi mėginant iš to padaryti kokį nors tarptautinį emocijų įtempimą. Galbūt bus pranešimai užsienyje. O tai bus didelis pasiekimas, jeigu praneš, kad Lietuvoje kokie nors puspročiai palygino pandeminius suvaržymus su holokaustu. Proto ribose net nebūtų ką diskutuoti, bet taip iš tikro yra įžeidžiami tie, kurie iš tiesų žino, kas yra holokauskas. Kvailybė kvailybe, bet ji gali ir įžeisti. Mes galime neįsižeisti, o holokausto aukos gali įsižeisti“, – įsitikinęs AT-AS pirmininkas.
Profesorius pabrėžė, kad Vyriausybė šiuo sudėtingu laikotarpiu imasi teisingų pandemijos valdymo priemonių, o su raginančiais atsisakyti vakcinuotis asmenimis, jo nuomone, reikėtų kalbėtis tiesiau ir aiškiai pasakyti, kad jie yra atsakingi už koronaviruso platinimą.
„Reikia vartoti tiesesnę kalbą. Kiekvienas, kuris atsisako skiepytis, yra potencialus maro platintojas. Ir jam tai turi būti pasakyta: o kai tavo vaikai susirgs arba tavo tėvai seni uždus nuo kovido. Galbūt tu ir atnešei tą užkratą. Nesiskiepiji – sutinki būti užkrato šaltinis, nešiotojas. Manai, kad tu visai neatsakingas. Labai klysti – tu esi atsakingas“, – kalbėjo V. Landsbergis.
Pernai staiga pasipylė vienas po kito išpuoliai prieš tautines mažumas Palenkės vaivadijoje.
Orlios valsčiuje aptepliota sinagoga, Punsko valsčiuje sunaikintos dvikalbės vietovių lentelės, išniekinti du lietuvių kultūrai svarbūs paminklai, sunaikinta Balstogėje iš krūmokšnių suformuota Dovydo žvaigždė, padegta totorių būstinė, išniekintas Jedvabne žudynes įamžinantis paminklas. Apie tai buvo daug rašyta ir „Aušroje“, taip pat kalbėta susitikimuose su vaivadijos valdžia bei Balstogėje susitikime su Seimo Tautinių ir etninių mažumų komisija.
Vokietijos KAIRIOJI partija (DIE LINKE), įkurta 2007 m., savo programoje jungia socialistinio, socialdemokratinio ir komunistinio darbininkų judėjimo, taip pat feministinio ir emancipacinio judėjimų kairiąsias demokratines nuostatas ir tradicijas.
Savo programoje, be kita ko, ji yra įsipareigojusi kovoti prieš tarptautinį terorizmą, dešinįjį ekstremizmą, aktyvinti antifašistinį šviečiamąją darbą.
Kaipgi galėjo atsitikti, kad Vilniaus partnerio Duisburgo miesto tarybos KAIRIOSIOS partijos frakcijos vadovas Hermannas Dierkesas pateko į Wiesenthalio centro sudarytą aršiausių antisemitų dešimtuką? Vokietijos žiniasklaida informaciją apie šį faktą skelbia labai santūriai, susilaikydama nuo vertinimų.
Šiandien supažindinsime su kita liūdnai pagarsėjusios Yitzhako Arado knygos „The Partisans“ (Niujorkas, 1979) iliustracija. Skaitytojams priminsime, kad jos autorius yra laikinai sustabdęs savo veiklą Tarptautinėje komisijoje nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Minėtosios atsiminimų knygos patikimumu suabejojo net humanitarinių mokslų daktaras X, o juo patikėjo Lietuvos generalinė prokuratūra ir nutraukė ikiteisminį tyrimą, „nes jo metu gauti tik nusikaltimo faktą patvirtinantys duomenys“, o „surinktų duomenų nepakanka, kad baudžiamoji byla Y. Arado atžvilgiu būtų perduota teismui“.