Dar vienos „nuotraukos“ istorija


Print

Šiandien supažindinsime su kita liūdnai pagarsėjusios Yitzhako Arado knygos „The Partisans“ (Niujorkas, 1979) iliustracija. Skaitytojams priminsime, kad jos autorius yra laikinai sustabdęs savo veiklą Tarptautinėje komisijoje nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Minėtosios  atsiminimų knygos patikimumu suabejojo net humanitarinių mokslų daktaras X, o juo patikėjo Lietuvos generalinė prokuratūra ir nutraukė ikiteisminį tyrimą, „nes jo metu gauti tik nusikaltimo faktą patvirtinantys duomenys“, o „surinktų duomenų nepakanka, kad baudžiamoji byla Y. Arado atžvilgiu būtų perduota teismui“.

Nuotrauka yra nepaginuotame puslapyje, antrame po 38 teksto puslapio, šaltinis nenurodytas. Ši ir dar viena nuotrauka, kaip rašoma minėtame puslapyje, esą vaizduoja Švenčionių žydus prieš pat sušaudymą buvusiame poligone, kuris tapo masinių žudynių vieta.  Šios žudynės vyko 1941 m. spalio 9 d. Nuotrauka yra tik iliustracija, paruošianti skaitytoją vienos mergaitės pasakojimui apie Švenčionių žydų šaudymą spalio 6 – 8 dienomis.  Beje, autorius niekur nevartoja kabučių ir labai „įtikinamai“ pasakoja, kaip žudynes vykdė lietuvių policininkai, savanoriai ir „keli vokiečiai“. Žudynės visada yra nusikaltimas žmoniškumui, bet ką bendra su Švenčionimis turi minėtoji nuotrauka?

Vėl pasitelkiame puikiai informuotą internetą. Adresu http://www1.yadvashem.org/untoldstories/gallery/photo_gallery_5.html rašoma, jog nuotraukoje vaizduojami kraupūs įvykiai vyksta 1941 m. gruodžio mėn. Latvijoje, netoli Liepojos esančiame Škedės kaime prieš pat egzekuciją – momentas, kai nusirengia Maksas Epsteinas ir jo sesuo Lea. Nurodytas ir nuotraukos šaltinis (YVA, Photo Collection 83EO4)

Adresu http://adam-zionelder.blogspot.com/2009/06/latvian-auxiliaries-shoot-local-jews-in.html  – aptinkame tą pačią nuotrauką, o po ja – tekstą „[Nacių] parankiniai latviai šaudo žydus paplūdimyje prie Liepojos Skedes kaimo (iš tiesų Škedės kaimas buvo už 15 kilometrų nuo Liepojos. – I.T.)

Tos pačios nuotraukos, paskelbtos adresu http://avaslan.net/The-killing-fields-of-Skede, komentaras:

„Skedės žydai nusirenginėja budriai strebint nacių ir latvių žudikams“.

Operatyviniams būriams  skirtame tinklalapyje http://www.einsatzgruppenarchives.com/documents/libau1.html skelbiama gerokai padidinta ta pati nuotrauka, o po ja parašyta: „Libau (Liepaja), 1941 m. gruodžio 15: Žydės priverstos šaltyje nusirengti savo žudikų akyse“. Šaltinis – „Klee, Ernst, Willi Dressen and Volker Riess, editors. The Good Old Days. New York: The Free Press. 1988. p. 128.”

Elektroninis Tolerancijos muziejus ir MULTIMEDIA LEARNING CENTER skyriuje “Operatyviniai žudikų būriai” pateikia nuotrauką iš apversto reprodukcinio negatyvo kaip tikrą:

Po ja parašyta: Žydės prieš žudynes nusirengia. Liepaja, Latvija, 1941 m. gruodžio 15. Šaltinis –CL:Zentrale Stelle, Ludwigsburg. Šis tyrimų centras laikomas pačia autoritetingiausia institucija, kurioje saugoma medžiaga apie nacionalsocialistų nusikaltimus Antrojo pasaulinio karo metais. Nuotraukos adresas: http://motlc.wiesenthal.com/site/pp.asp?c=gvKVLcMVIuG&b=394937

Net devyniolikos knygų autorius iš Kalifornijos Richardas Rhodesas storoje 335 puslapių knygoje knygoje „Masters of Death“ (Niujorkas, 2002) paskelbė net aštuonias „nuotraukas“, skirtas žydų šaudymui Liepojoje. Tarp jų – ir mūsų aptariamoji (iliustracijos tarp 146 ir 147 puslapių).

Gerhardo Schoenbernerio knygoje apie žydų persekiojimą Europoje 1939 – 1945 m.“Der gelbe Stern“, Frankfurtas prie Maino, 1995 („Geltonoji žvaigždė“) cituojamas vieno žandarmerijos pareigūno 1942 m. birželio mėn. laiškas, kuriame rašoma , jog jo dislokacijos vietoje vokiečiams sunku miegoti, nes kiekvieną savaitę 3 – 4 kartus vyksta akcijos – šaudomi tai čigonai, tai žydai, tai partizanai, tai kurios nors kitos padugnės. Pasak autoriaus, pasitraukus vokiečių daliniams, Liepojoje likusiuose gestapo dokumentuose buvo aptikta serija nuotraukų, kuriose esą  užfiksuoti masinių žudynių epizodai. Bendru pavadinimu „Masinė egzekucija Liepojoje, Latvija“ paskelbtos šešios daugelyje leidinių tiražuojamos nuotraukos, tarp jų atpažįstame ir mus dominančią nuotrauką (p. 135).

Eksperto nuomonė

Ištyręs ir palyginęs kelis mūsų aptariamos nuotraukos variantus žinomas fotografijos istorijos tyrinėtojas Stanislovas Žvirgždas suformulavo tokias eksperto išvadas:

„Nuotrauka akivaizdžiai sumontuota iš dviejų dalių: pirmame plane nusirengiančios moterys per visą kadrą ir antrame plane stovintys kareiviai. Sujungimo linija eina ( iš kairės) per baltą pasilenkusios moters nugarą (iškirpimo žymės ypač akivaizdžios), toliau eina per sėdinčios nuogos moters plaukus, dar toliau – per rankas ir galvą nugara atsisukusios moters, pagaliau – per kareivių kojas ir per kareivį pakyla iki pat viršaus. Be to, kairės pusės ir dešiniojo kampo horizonto linija nesutampa, skirtingas ir tonalumas. Kareivių stambiu planu dvi grupės (už nugara atsisukusios moters) taip pat gali būti sumontuotos iš dviejų dalių. Apatinė nuotrauka atspausta iš apversto reprodukcinio negatyvo, todėl susikeitė nuotraukos pusės“.

PS. Be abejo, kad yra ir daugiau tokių „nuotraukų“. Šių eilučių autorė vėl kreipiasi į visus besidominčius istorija fiksuoti ir šią klastotę bei papildyti čia paskelbtą sąrašą.

2010.09.25


Prisijunkite prie diskusijos