Gaisras
Čeboksarai, gruodžio 20 d. (dpa-ELTA). Rusijoje Čiuvašijos respublikoje sprogus ir užsidegus magistraliniam dujotiekiui antradienį žuvo trys darbininkai. Vyrai, dirbę prie vamzdyno, skirto Sibiro dujų eksportui į Europos šalis, žuvo, kai dėl kol kas nežinomų priežasčių užsidegė nutekėjusios dujos. Vienas asmuo, tyrėjų duomenimis, buvo sužeistas.
Nuotraukose ir vaizdo įrašuose buvo matyti milžiniškas ugnies blyksnis. Nelaimė, institucijų duomenimis, įvyko netoli Jambachtino kaimo – užsiliepsnojo devintajame dešimtmetyje nutiestas dujotiekis „Urengoj-Pomary-Užgorod“.
Incidento metu dujotiekis, esantis už 600 km į rytus nuo Maskvos, buvo tvarkomas, tačiau kas konkrečiai daryta, nenurodoma. Pranešama, kad po incidento dujų tiekimas buvo visiškai užtikrintas kitais dujotiekiais.
Dujų koncernas „Gazprom“ nusiuntė remonto brigadą, kuri likviduos dujotiekiui padarytą žalą. Specialiai sudaryta komisija, be to, aiškinsis nelaimės priežastis.
„Nord Stream 2“. EPA-ELTA foto
Stokholmas, spalio 18 d. (AFP-ELTA). Mažiausiai 50 metrų „Nord Stream 1“ dujotiekio buvo sunaikinta arba palaidota po jūros dugnu dėl sprogimo, kurį, kaip manoma, sukėlė sabotažo aktas, rodo antradienį paskelbti povandeniniai vaizdai.
Laikraščio „Expressen“ paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip 80 metrų gylyje ant dujotiekio „Nord Stream 1“ matyti didžiulis plyšys ir sulankstytas metalas.
Pasak laikraščio, pirmadienį nufilmuotuose vaizdo įrašuose matyti, kad daugiau kaip 50 metrų vamzdyno nebėra arba jis palaidotas po jūros dugnu, o jūros dugne matyti ilgi plyšiai, vedantys link trūkusio vamzdžio.
„Tik labai didelė jėga gali sulenkti tokio storio metalą taip, kaip mes matome“, – „Expressen“ sakė Norvegijos bendrovės „Blueye Robotics“ dronų operatorius Trondas Larsenas.
T. Larsenas, valdęs vaizdo įrašą užfiksavusį povandeninį droną, taip pat sakė, kad aplink vamzdį matyti „labai didelis poveikis jūros dugnui“.
Rugsėjo pabaigoje abu „Nord Stream“ dujotiekiai buvo pažeisti per sprogimus Baltijos jūros dugne, dėl jų įvyko keturi nuotėkiai.
Spalio 6 dieną Švedijos valdžios institucijos paskelbė, kad atliko povandeninę įvykio vietos apžiūrą ir surinko „įrodymų“, o apžiūra patvirtino įtarimus dėl galimo sabotažo.
Dujotiekiai, jungiantys Rusiją su Vokietija, atsidūrė geopolitinės įtampos centre, kai Rusija nutraukė dujų tiekimą Europai, kaip manoma, keršydama už Vakarų sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. Nors dujotiekiai neveikė, juose buvo dujų, kurios po akivaizdžių sabotažo aktų išsiveržė į jūros paviršių.
Švedijos ginkluotųjų pajėgų emblema
Stokholmas, rugsėjo 27 d. (dpa-ELTA). Matavimo stotys Švedijoje ir Danijoje prieš dujų nuotėkius „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekiuose Baltijos jūroje užfiksavo smarkius sprogimus po vandeniu. Nėra abejonių, kad tai buvo sprogdinimai ar sprogimai, antradienį Švedijos radijo stočiai SVT sakė seismologas Björnas Lundas iš Švedijos seismologijos tinklo (SNSN).
Pirmadienį teritorijoje esą būta dviejų aiškių sprogimų – vienas driokstelėjo naktį 2.03 val., o antras 19.04 val. vakare.
Iš viso pastebėti trys nuotėkiai iš „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ vamzdynų. Jie fiksuoti netoli Baltijos jūros Bornholmo salos – iš dalies Danijos, iš dalies Švedijos vandenyse. Priežastis dar nustatinėjama. Neatmetamas sabotažas.
Seimo narys Kęstutis Masiulis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Rusija žingsnis po žingsnio, dešimtmečiais didino savo energetinių išteklių tiekimą į Europos Sąjungą. Taip ji gaudavo milžinišką pelną, kurį naudojo ginklavimuisi, bet nešykštėjo lėšų ir Vakarų politikų kyšiams. Tokia korupcinė „šrioderizacija“, lyg koks vėžys apėmė valstybių politinį elitą, kuris tapo strategiškai trumparegis, nustojo rūpintis savo šalių energetiniu saugumu, prarado bet kokius, ne tik energetinio bet ir karinio saugumo instinktus.
Prieš metus Rusija ėmė ruoštis karui su Ukraina. Kai Europos dujų saugyklos ištuštėjo, Kremlius tikėjosi didelio Vakarų politikų išgąsčio, susitaikymo su Ukrainos okupacija. Tačiau karas užsitęsė. Rusija į Vakarus tiekia vos 20 proc. kiekio, ką tiekdavo iki karo. Paradoksalu, bet iš to uždirba net daugiau. Bet net ne pinigai yra tikrasis didysis uždarbis, kurio siekia Rusija šia energetine dieta. V. Putinas siekia paveikti vyriausybes, verslo lobistus ir visuomenę. Šalti butai, dujų stokojanti pramonė turėtų spausti vyriausybes, kad reikia daryti nuolaidas Maskvai.
Rusijos energetinio šantažo Lietuvai istorija
Rusija energetiškai šantažavo Lietuvą nuolat. Ir šį kozirį ji naudojo tiek savo energetiniams tikslams siekti, tiek padėti Lietuvoje veikti politikams ir partijoms, kurios priešinasi Lietuvos energetinei nepriklausomybei.
2006 m. vasarą „remontui“ buvos sustabdyta naftotiekio „Družba“ atšaka į Mažeikius. Tai buvo spaudimo priemonė Lietuvos vyriausybei, kad Mažeikių naftos perdirbimo gamykla būtų perleista Kremliaus remiamiems oligarchams. Prasidėjo derybos, bet laimei, 2008 metais Vyriausybės vairą perėmė konservatoriai ir buvo nuspręsta šantažui nepasiduoti. Tam buvo ir instrumentas – dar 1993 m. suprojektuotas ir 1999 m. pastatytas Būtingės naftos terminalas. Šis terminalas leidžia per metus importuoti iki 12 mln. tonų naftos ir eksportuoti iki 14 mln. tonų naftos produktų. Pradžioje per terminalą buvo tik eksportuojama, o nuo 2006 m. jau ir importuojama nafta.
Užrašas skelbia: „Ten, kur Rusijos kariuomenė – ten karas. Rusijos kareivi, grįžk namo”
Kitokia istorija nutiko su dujotiekiu „Družba“, jis „nesurūdijo“, kaip naftotiekis, tačiau dujų kaina buvo nustatoma daug brangesnė nei Vokietijai. Paradoksali situacija, Lietuva yra arti geografiškai, per jos teritoriją teka dujos į Kaliningrado sritį, tačiau taikoma energetikos kainų diskriminacinė politika. Neliko nieko kito, kaip statyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Jo buvo ieškoma skubiai ir pavyko Pietų Korėjoje rasti ką tik pastatytą, bet dar niekam neišnuomotą terminalą. Vos šis projektas pradėjo veikti, dujų kainos „stebuklingai“ radikaliai nukrito ir dujotiekyje. Šantažas baigėsi.
Abu šiuos projektus lydėjo arši priešininkų kritika. Tai tapo kelių politikų, prorusiškų „žurnalistų“ ir net partijų pamėgta tema. Bene ryškiausiai šiame fronte reiškėsi politikas Artūras Skardžius. Tvirtinimas apie permokėtą kainą už SGD, geopolitiniu požiūriu yra nesąmonė. Tai buvo ir yra vienas esminių, strateginių mūsų laisvės bei nepriklausomybės garantų. Maskvos krankliai galėjo kranksėti, koks jis nereikalingas, brangus, tačiau iškilus krizei, paaiškėjo, kad teisūs buvo ne jie. Teisūs buvo tie, kurie visada suprato su kokiu kaimynu turime reikalą.
Dujų ir naftos sektoriuose Lietuvos dešiniesiems politikams pavyko įgyvendinti ne visus ilgalaikius projektus, kurie šiais aspektais garantavo mūsų energetinę nepriklausomybę. Jei nebūtų kairiųjų iš Lietuvos išvyta JAV įmonė „Chevron“, siūlanti surasti ir pradėti eksploatuoti skalūninių dujų telkinius, tai šiuo metu turėtume ir savų pigių dujų. Tačiau 2013 m. suklestėjo judėjimas „Chevron von“ ir Maskvos bei jos kvislingų džiaugsmui amerikiečių įmonė pasitraukė iš Lietuvos. Ją išvejant matėme tuos pačius kairiųjų politikus.
Kaip sakoma, nori taikos – ruoškis karui. Turėti nuosavų dujų kairieji nepanoro. Dujos netapo lemiamu spaudimo instrumentu dėl SGD terminalo. Štai kokia yra savo laiku strateginio trumparegiškumo kaina. Nepadaryti strateginiai darbai vėliau virsta papildomais nuostoliais ir prarastomis galimybėmis.
Gazpromas
Kas būdamas jaunas negalvojo apie savo tolimą profesinę ateitį, nedėjo pastangų viziją įgyvendinti, tas sėkmingos ateities ir neturės, o gyvenimą lems rutina ir aplinkybės. Lygiai tas pat galioja įmonėms ir valstybėms. Valstybes valdo politikai, todėl sugebėti matyti šalies tolimus strateginius tikslus, turėtų būti jų pareiga.
Jei naftos ir dujų sektoriuose buvo atlikti svarbūs mūsų energetinę nepriklausomybę stiprinantys darbai, tai elektros gamybos sektoriuje priešingai tapome itin lengvai pažeidžiama valstybe.
Kas kaltas dėl aukštų elektros kainų?
Lietuvai stojant į ES turėjome įgyvendinti dešimtis Europos Komisijos iškeltų reikalavimų. Vienas jų – uždaryti Ignalinos AE, kuri buvo laikoma nesaugia, nes konstrukcija buvo identiška sprogusiam Černobylio AE reaktoriui. Mainais ES apsiėmė apmokėti uždarymo kaštus. Antrasis reaktorius buvo uždarytas 2009 m. ir Lietuva iškart susidūrė su savo elektros generacijos deficitu. Kad taip nutiks, politikai žinojo iš anksto ir A. Kubiliaus vyriausybė deryboms dėl naujos AE statybos pakvietė japonų investuotoją „Hitachi“. Buvo pasirašyta sutartis dėl investicijų ir statybos. Suskaičiuota vienos kWh kaina buvo 6,8 cento, įskaitant ir AE uždarymo kaštus. Štai tokia elektros kaina, apie kurią dabar galėtume tik pasvajoti, ir būtų garantuota ilgiems dešimtmečiams. Be to, mūsų pasienyje nebūtų pastatyta Astravo AE.
Elektros tinklai. Slaptai.lt nuotr.
Artėjo Seimo rinkimai. O į juos eiti visada labai paranku turint kokį nors patrauklų baubą, kad rinkėjas eitų ir balsuotų už partiją, kuri pasisako prieš baubą. Tokiu vienijančiu faktoriumi tapo „blogoji nauja AE“, su kuria ėmėsi kovoti A. Butkevičiaus vadovaujami socialdemokratai, R. Karbauskio valstiečiai, R. Pakso tvarkiečiai, V. Uspaskicho darbiečiai ir kiti populistai.
Jeigu ne strateginis kai kurių politikų aklumas, šiandien turėtumėm savo AE, pakankamus pigios generacijos pajėgumus ir šalia sienos nebūtų Astravo AE. Dabar gi turime didžiulį generavimo deficitą, brangią elektrą ir veidmainiškas krokodilo ašaras dėl padėties elektros sektoriuje liejančias tas pačias partijas ir politikus, kurie padarė viską, kad „Hitachi“ Lietuvoje nebūtų, kad neturėtume stabilaus pigios bazinės elektros generacijos šaltinio.
Kokia išeitis iš elektros krizės?
Ką galime daryti, tai derėtis dėl palankesnių kainų, tačiau kol vyksta karas Ukrainoje, didelių pagerėjimų šioje srityje tikėtis sunku. Elektros kaina yra gana tampriai susijusi su dujų ir kitų energijos šaltinių kainomis, kurios šiuo metu yra labai išaugusios. Jeigu ES tikrai sieks visiškai atsisakyti rusiškų energijos šaltinių, tai šitai gali pavykti tik per du ar tris metus. Neabejotina, kad ES šalių vyriausybės šiame laikotarpyje turės daliai gyventojų kompensuoti elektros kainą.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuva pati pasigaminti pigesnės elektros dideliais kiekiais gali maždaug nuo 2025 m., kai turėtų pradėti veikti suplanuotas Vėjo jėgainių parkas Baltijos jūroje. Vyriausybė skubina, kad darbai šia kryptimi paspartėtų. Gerai tai, kad saulės, vėjo projektai vystomi labai sparčiai visoje šalyje ir kiekvieną mėnesį didėja gamybos pajėgumai, todėl po truputį spaudimas mažinti kainą didės. Labai laukiamos yra Vilniaus kogeneracinės jėgainės pabaigtuvės. Pilna apimtimi veikianti elektrinė galia sieks 90 megavatų (230 tūkst. namų ūkio poreikio).
Greito sprendimo, galinčio išspręsti ilgus metus nedarytų darbų nėra. Socialdemokratai ir jų partneriai 2012 m. sunaikino naujos atominės elektrinės projektą ir nepasiūlė nieko vietoj to. Turime didelį savos elektros gamybos trūkumą, kurį po truputį mažiname naujais veržliais saulės, vėjo ir biokuro projektais. Vyriausybė mažina biurokratinius barjerus naujoms elektrinėms iki minimumo, kreipia valstybės paramą ir pagalbą verslui bei gyventojams. Kuo daugiau savo elektros, kuo daugiau gamintojų, tuo bus mažesnė kaina rinkoje.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad Vokietijos sprendimas stabdyti dujotiekio „Nord Stream 2“ projekto su Rusija sertifikavimą, pats savaime neturės poveikio dujų kainomis. Pasak jos, dujų kaina priklausys nuo kitų veiksnių – bendros geopolitinės padėties ir papildomų manipuliacijų, kurių gali imtis Kremliaus režimas.
„Nord Stream 2“, net neegzistuodamas ir neveikdamas, turi poveikį dujų kainoms, nes visada vertinome „Nord Stream 2“ kaip geopolitinį projektą, ir niekas čia nepasikeitė. Tai, kad Vokietijos vyriausybė priėmė sprendimą sustabdyti sertifikavimą, negali pakeisti to fakto, kad dujotiekis nebuvo naudojamas dujų transportavimui“, – antradienį žurnalistams sakė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad antradienį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog stabdo dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą su Rusija, reaguodamas į Maskvos paskelbtą dviejų Ukrainos regionų pripažinimą nepriklausomomis respublikomis.
„Nord Stream 2“. EPA-ELTA nuotr.
O. Scholzas informavo paprašęs sustabdyti Vokietijos reguliavimo institucijos atliekamą dujotiekio sertifikavimo procesą.
„Kalbant technine kalba, tai yra būtinas administracinis žingsnis, todėl dujotiekis negali būti sertifikuojamas, o be šio sertifikavimo „Nord Stream 2“ negali pradėti veikti“, – sakė jis.
O. Scholzas antradienį perspėjo Rusiją, kad sprendimas stabdyti „Nord Stream 2“ dujotiekio projektą yra tik vienas „konkretus“ žingsnis ir gali būti taikomos tolesnės sankcijos.
Austrijos kancleris Karlas Nehammeris. EPA – ELTA foto
Viena, gruodžio 14 d. (dpa-ELTA). Austrijos kancleris Karlas Nehammeris pasisako už tai, kad ginčytinas „Nord Stream 2“ dujotiekis būtų pradėtas eksploatuoti.
„Tikiuosi, kad „Nord Stream 2“, kaip planuota, netrukus pradės veikti“, – sakė jis Vokietijos laikraščiui „Die Welt“. Kol ES šalims reikia dujų ir naftos, esą svarbu užtikrinti energijos tiekimą iš kiek įmanoma daugiau šaltinių ir turėti atitinkamus vamzdynus.
„Tai, žinoma, galioja ir Austrijai. „Nord Stream 2“ yra svarbus projektas, suteikiantis Europos Sąjungai saugumo energijos tiekimo klausimais“, – kalbėjo kancleris.
Komentuodamas JAV vyriausybės reikalavimą, kad dujotiekis, kuriuo rusiškos dujos Baltijos jūros dugnu tekėtų į Vokietiją ir ES, būtų panaudotas kaip spaudimo priemonė prieš Maskvą Ukrainos konflikte, K. Nehammeris sakė: „Nemanau, kad reikėtų sieti „Nord Stream 2“ paleidimą su Rusijos elgesiu Ukrainoje. Taip ES tik pakenktų sau pačiai“.
Ukrainos simboliai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vašingtonas, lapkričio 24 d. (dpa-ELTA). Ukrainos valstybinė dujų bendrovė „Naftogaz“ pasveikino naujas JAV sankcijas, nukreiptas prieš povandeninį dujotiekį „Nord Stream 2“, einantį iš Rusijos į Vokietiją ir aplenkiantį Ukrainą.
„Rusija šiuo metu visapusiškai naudoja gamtines dujas kaip geopolitinį ginklą prieš Ukrainą ir kitas Europos valstybes“, – sakė „Naftogaz“ generalinis direktorius Jurijus Vitrenka. Todėl JAV sankcijos yra „galinga priemonė“ šioms Rusijos pastangoms sustabdyti.
Tuo pat metu Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas apkaltino Vokietiją neveiklumu. „Nors nuo bendros deklaracijos paskelbimo praėjo 123 dienos, iki šiol nepadaryta visiškai nieko, kad būtų pašalinta esama ekonominė ir saugumo grėsmė Ukrainai dėl dujotiekio „Nord Stream 2“, – sakė A. Melnykas trečiadienio laikraščiui „Die Welt“.
Pirmadienį JAV Kongresui pateiktoje Valstybės departamento ataskaitoje įvardyti du laivai ir viena su Rusija susijusi bendrovė „Transadria Ltd“, dalyvaujanti tiesiant dujotiekį „Nord Stream 2“.
Bendrovei „Transadria Ltd“ bus taikomos sankcijos pagal Europos energetinio saugumo apsaugos įstatymą (PEESA), o jos laivas „Marlin“ bus įvardytas kaip įšaldytas turtas, pareiškime nurodė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
Kartu su pirmadienio veiksmais prezidento Joe Bideno administracija jau taiko sankcijas aštuoniems asmenims ir paskelbė, kad 17 jų laivų yra įšaldytas turtas dėl dujotiekio projekto.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad tai dar vienas „atgrasus pavyzdys“, kaip JAV bando apsunkinti Rusijos bendrovių gyvenimą. „Mes atitinkamai reaguosime į šiuos nedraugiškus žingsnius“, – sakė jis.
Kremliaus atstovas žiniasklaidai Dmitrijus Peskovas apkaltino JAV „neteisėtais veiksmais“. Ypač Maskvos ir Vašingtono noro atnaujinti dialogą didelės įtampos laikais kontekste tai – netinkamas tam būdas, jį citavo agentūra „Interfax“.
„Nord Stream 2“ tiesimo laivas.EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, lapkričio 23 d. (dpa-ELTA). JAV skelbia papildomas sankcijas dėl kontroversiško dujotiekio projekto „Nord Stream 2“, pirmadienį pranešė šalies Valstybės departamentas.
Departamento parengtoje ataskaitoje, pristatytoje JAV Kongresui, paminėti du laivai ir viena su Rusija susijusi įmonė „Transadria Ltd“. Pastarajai sankcijos bus įvestos pagal Europos energetinio saugumo įstatymą (PEESA), o jai priklausantis laivas „Marlin“ bus pripažintas blokuojamu turtu, teigiama valstybės sekretoriaus Antony’io Blinkeno pranešime.
Be pirmadienį nubaustų subjektų, prezidento Joe Bideno administracija jau yra paskelbusi su „Nord Stream 2“ susijusias sankcijas aštuoniems asmenims ir pripažinusi 17 jiems priklausančių laivų blokuojamu turtu.
„Administracijai toliau priešinantis „Nord Stream 2“ dujotiekiui, įskaitant sankcijų skelbimą, tęsiame bendradarbiavimą su Vokietija ir kitais sąjungininkais ir partneriais, siekdami sumažinti dujotiekio keliamą riziką Ukrainai ir priešakiniame fronte esančioms NATO bei ES šalims“, – priduriama A. Blinkeno pranešime. „Nord Stream 2“ vamzdis. EPA-ELTA nuotr.
Kritikų vertinimu, „Nord Stream 2“ yra Rusijos geopolitinis projektas, kuris kelia pavojų Europos energetiniam saugumui. JAV išlieka itin skeptiška šio beveik užbaigto dujotiekio atžvilgiu, tačiau J. Bideno administracija yra nurodžiusi, kad yra pasirengusi laikytis nuosaikesnės pozicijos.
Vašingtonas ir Berlynas šių metų liepą savo konflikte dėl „Nord Stream 2“ pasiekė proveržį, kai JAV nusprendė atsisakyti drastiškų sankcijų dujotiekio operatorei. Tačiau Baltijos jūros dugnu tiesiamas dujotiekis praėjusią savaitę patyrė dar vieną nesėkmę, kai Vokietijos valdžios institucijos sustabdė jo sertifikavimo procedūrą.
Merkel Angela ir Zelenskis Volodymiras. EPA – ELTA nuotr.
Ukraina mano, kad netrukus baigiamas statyti dujotiekis „Nord Stream 2“, kuriuo rusiškos dujos bus transportuojamos į Europą, yra „pavojingas geopolitinis ginklas“, sekmadienį sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ukrainos lyderis kalbėjo Kijeve surengtoje bendroje spaudos konferencijoje su Vokietijos kanclere Angela Merkel, kuri inicijavo dujotiekio, sukėlusio didelį pasipriešinimą iš Rusijos kaimynių Ukrainos, Lenkijos bei Baltijos šalių, tiesimą.
12 mlrd. dolerių vertės dujotiekis, einantis Baltijos jūros dugnu, padvigubins Rusijos gamtinių dujų tiekimą į Vokietiją, didžiausią Europos ekonomiką. Dujotiekis aplenkia Ukrainą ir atima iš Kijevo svarbius dujų tranzito mokesčius.
„Į šį projektą žiūrime išskirtinai per saugumo prizmę ir laikome jį pavojingu geopolitiniu Kremliaus ginklu“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad didžiausia rizika po jo užbaigimo „atiteks Ukrainai“, tačiau dujotiekis taip pat bus pavojingas „visai Europai“.
Dujotiekis „bus naudingas tik Rusijos Federacijai“, – sakė jis.
Savo ruožtu A. Merkel sakė, kad Berlynas sutinka su Vašingtonu, jog „dujos neturi būti naudojamos kaip geopolitinis ginklas“.
„Esminis dalykas čia tas, ar bus pratęsta tranzito per Ukrainą sutartis – ir kuo greičiau, tuo geriau“, – sakė ji, turėdama galvoje Maskvos ir Kijevo susitarimą, kurio terminas baigiasi 2024 metais.
„Nord Stream 2“. EPA-ELTA foto
Vokietijos lyderė, susitikusi su V. Zelenskiu praėjus dviem dienoms po apsilankymo Maskvoje, sakė, kad su Vladimiru Putinu aptarė sutarties pratęsimą po 2024 metų.
„Mes jaučiame ypatingą atsakomybę ir suprantame didžiulį susirūpinimą, kurį pareiškė prezidentas Zelenskis, – sakė ji. – Mes į tai žiūrime labai rimtai“.
V. Zelenskis sakė, kad jis ir A. Merkel aptarė sutarties pratęsimą, tačiau pažymėjo, jog kol kas girdėjo tik „labai bendrus dalykus“.
Dujotiekio tiesimas sukėlė įtampą tarp Vokietijos ir JAV, tačiau Vašingtonas galiausiai atšaukė sankcijas Rusijos kontroliuojamam dujotiekio statytojui.
A. Merkel sakė, kad Vokietijos ir JAV susitarime numatytos „sankcijos“, jei dujos bus „naudojamos kaip ginklas“.
Merkel ir Bidenas išduoda Rytų Europą. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasidžiaugė pasiektu susitarimu su Jungtinėmis Valstijomis dėl Rusiją ir Vokietiją sujungsiančio dujotiekio „Nord Stream 2“, tačiau esą tebėra „skirtumų“.
A. Merkel teigė, kad susitarimas dėl „Nord Stream 2“, kuriuo grasinama sankcijomis Rusijai, jei ši naudos energetikos išteklius kaip ginklą prieš Ukrainą, yra „geras žingsnis, kuris rodo abiejų pusių norą ieškoti kompromiso“. Vis dėlto, pridūrė ji, „tebėra skirtumų“.
Pagal susitarimą, Vokietija pasižadėjo reaguoti į Rusijos veiksmus, jei Ukrainos nuogąstavimai dėl jų išsipildys.
Vokietija taip pat teigė pasinaudosianti savo svertais, kad priverstų Rusiją pratęsti dujų tranzito susitarimą su Ukraina, kuris baigsis 2024 m.
A. Merkel tvirtino, kad sankcijos Rusijai yra viena iš svarstomų galimybių, tačiau, teigė ji, „tikiuosi, kad jų neprireiks“.
„Rusijos pusė sakė nenaudosianti energetikos kaip ginklo. Patikėkime jų žodžiu“, – sakė A. Merkel.
„Nord Stream 2“ tiesimo laivas atnaujino darbus Danijos ekonominėje zonoje. EPA-ELTA nuotr.
JAV ir Vokietija pasiekė susitarimą dėl prieštaringai vertinamo „Nord Stream 2“ dujotiekio, juo Rusija perspėjama apie sankcijas ir siekiama išplėsti dujų tranzitą per Ukrainą, trečiadienį pranešė JAV pareigūnė.
JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja politikos reikalams Victoria Nuland sakė, kad išsami informacija dėl susitarimo, kuriuo siekiama išspręsti jau seniai JAV susirūpinimą kėlusią problemą dėl beveik baigto vamzdyno tarp Rusijos ir Vokietijos, bus paskelbta vėliau trečiadienį.
„Tai bloga situacija ir blogas vamzdynas, tačiau turime padėti apsaugoti Ukrainą ir jaučiu, kad žengėme keletą reikšmingų žingsnių ta linkme“, – sakė V. Nuland Senato posėdyje, atsakydama į respublikonų įstatymų leidėjų kritiką.
JAV prezidentas Joe Bidenas, praėjusią savaitę susitikęs su Vokietijos kanclere Angela Merkel, atsisakė daugumos Kongreso reikalaujamų sankcijų „Nord Stream“ atžvilgiu, teigdamas, kad vamzdynas jau beveik baigtas ir kad geriau bendradarbiauti su Vokietija.
„Vokietija pagal šį susitarimą su mumis įsipareigojo, kad jei Rusija bandys naudoti energiją kaip ginklą ar toliau eskaluos agresiją prieš Ukrainą, ji imsis veiksmų nacionaliniu lygiu ir reikalaus veiksmingų priemonių Europos lygiu, įskaitant sankcijas, kuriomis būtų ribojami Rusijos eksporto į Europą pajėgumai energetikos sektoriuje“, – sakė V. Nuland.
V. Nuland sakė, kad Vokietija taip pat sutiko bendradarbiauti su JAV ir spausti Rusiją pratęsti 10-čiai metų tranzito per Ukrainą susitarimą, kurio terminas baigsis 2024 metų gale.
Baltieji rūmai trečiadienį paskelbė, kad rugpjūčio 30 dieną J. Bidenas Baltuosiuose rūmuose priims Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
Kitas aukštas JAV valstybės departamento pareigūnas Derekas Chollet šią savaitę išvyko į Ukrainą ir Lenkiją aptarti susitarimo dėl dujotiekio.
V. Nuland teigė, kad susitarime bus numatyti „konkretūs“ finansiniai skaičiai, skirti padėti Ukrainai diversifikuoti energijos tiekimo šaltinius.
„Nord Stream 2“. EPA-ELTA foto
Rusijos laivas atnaujino kontraversiškai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimą Baltijos Jūroje. Tai bus jau antrasis dujotiekis tiesiogiai sujungsiantis Rusiją ir Vokietiją, praneša naujienų agentūra dpa.
„Laivas „Fortuna“ šiuo metu dirba Vokietijos vandenyse, pagal valdžios išduotus leidimus apie kuriuos buvo skelbta“, – sakė projekto atstovas spaudai, turėdamas omenyje anksčiau šią savaitę Vokietijos federalinės laivybos ir hidrografinės tarnybos (BSH) išduotą leidimą.
Tiesiami du kilometrai dujotiekio po to, kai BSH nustatė, kad darbų vietoje nėra migruojančių paukščių, kuriems būtų reikalinga apsauga, ir, kad nereikia laukti iki gegužės pabaigos, kaip planuota anksčiau.
Vamzdžius dabar galima nutiesti ant jūros dugno ir vėliau prijungti prie dujotiekio. Dviejų kilometrų atkarpa tęsiasi Vokietijos išskirtinėje ekonominėje zonoje.
Be to, kitas rusų laivas „Akademik Čerskij“ įgyvendina projektą Danijos vandenyse.
Vokietijos gamtosaugininkai sausio mėnesį kreipėsi į BSH prašydani neišduoti leidimo darbų vykdymui dėl migruojančių paukščių.
Dujotiekio tiesimas beveik baigtas. Vokietijos vandenyse dar lieka nutiesti dvi 13,9 km ir 16,8 km vamzdyno atkarpas.
Šią savaitę JAV prezidento administracija panaikino sankcijas bendrovėms dėl dujotiekio tiesimo aiškindama, kad to reikia dėl JAV interesų, bet tuo pačiu pabrėžė, kad ir toliau nepritaria projektui.
„Nord Stream 2“ dujotiekio projektą kritikuoja JAV, Ukraina ir kai kurios kitos Europos šalys, įskaitant Lietuvą, nes jis padidins Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos, kuri galės tiekti dujas be tranzito per Ukrainą.
Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Rusija trečiadienį pareiškė laikanti galimybę atšaukti JAV sankcijas „Nord Stream 2“ dujotiekio klojimą prižiūrinčiai bendrovei žingsniu dvišalių santykių pagerėjimo link.
Jei pasitvirtins JAV žiniasklaidoje pasirodę pranešimai apie galimą sankcijų atšaukimą, tai reiškia, kad „JAV politikoje atsiranda šiek tiek normalumo“, užsienio reikalų viceministrą Sergejų Riabkovą citavo naujienų agentūra „Interfax“.
Portalas „Axios“, remdamasis neįvardytais šaltiniais, antradienį paskelbė, kad prezidento Joe Bideno administracija netrukus atšauks sankcijas, kurias šalis taiko dujotiekio klojimo darbus prižiūrinčiai kompanijai „Nord Stream 2 AG“. Didžiąją daugumą jos akcijų valdo Rusijos milžinė „Gazprom“.
Sprendimas esą grindžiamas tuo, kad buvo pripažinta, jog Nord Stream 2“ dujotiekis, kuriuo Vokietijai numatoma tiekti rusiškas gamtines dujas, yra 95 proc. užbaigtas, ir norint jį sustabdyti tektų imtis veiksmų prieš Vokietiją, kuri yra viena artimiausių Vašingtono sąjungininkių, skelbė „Axios“.
„Nord Stream 2“ vamzdis. EPA-ELTA nuotr.
Dujotiekį jau kelerius metus aršiai kritikuoja Vašingtonas ir kai kurios Rytų Europos šalys, kurios mano, kad projektas padidins Europos priklausomybę nuo Rusijos energetikos išteklių.
Vokietijos vyriausybė, nors buvo raginama, atsisakė įsikišti, argumentuodama, kad tai yra komercinis projektas. Dujotiekio šalininkai Europoje teigia, kad amerikiečiai tenori padidinti savo pačių gamtinių dujų pardavimus.
Anot „Axios“, nors „Nord Stream 2 AG“ nebebus taikomos sankcijos, kitiems su projektu dirbantiems subjektams vis vien grės JAV baudžiamosios priemonės.
„Fridays for Future“ aktyvistai Vokietijos miestuose protestavo prieš dujotiekį „Nord Stream 2“. EPA-ELTA nuotr.
Judėjimo „Fridays for Future“ (liet. „Penktadieniai už ateitį“) aktyvistai mažiausiai 13-oje Vokietijos miestuose surengė demonstracijas prieš dujotiekį „Nord Stream 2“.
Baltijos jūra šis dujotiekis leis rusiškas dujas tiekti tiesiai Vokietijai, kuri atsisako anglimis kūrenamų šiluminių jėgainių ir atominių elektrinių.
Jaunuoliai išėjo į gatves, be kita ko, Berlyne, Šverine ir Rostoke, kad pasmerktų gamtinių dujų kaip energijos šaltinio naudojimą.
„Jei norime išgelbėti savo ateitį, dujos nebėra išeitis“, – sakė viena iš protesto organizatorių Helena Marschall.
Protestuotojai ragino Meklenburgo-Pomeranijos federalinės žemės, kur užbaigiamas dujotiekis, valdžią nedelsiant nutraukti tiesimo darbus.
Meklenburgas-Pomeranija į žiniasklaidos akiratį pateko anksčiau sausį, nes bandė su „klimato“ fondo pagalba. apeiti JAV sankcijas „Nord Stream 2“ dujotiekiui.
Fondas tikėjosi greitai supirkti ir laikyti dujotiekio užbaigimui reikalingas medžiagas, kad bendrovės būtų apsaugotos nuo JAV įvestų sankcijų.
Rusija užsispyrusi baigti dujotiekio į Vokietiją tiesimą. EPA-ELTA nuotr.
Rusija planuoja baigti „Nord Stream 2“ dujotiekį į Vokietiją, nepaisydama JAV už šį projektą įvestų sankcijų, ketvirtadienį pranešė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas.
„Planai dėl „Nord Stream 2“ dujotiekio nepasikeitė“, – teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, o jo komentarą paskelbė valstybinė Rusijos naujienų agentūra TASS.
Siekdamas sutrukdyti Rusijai baigti dujotiekio statybą, Vašingtonas įvedė sankcijų. JAV skelbia, jog, įgyvendinus naujojo dujotiekio planą, ES energetikos saugumui iškils didelį grėsmė.
Rusija savo ruožtu apkaltino Vašingtoną, esą šis dujotiekio tiesimo projektą siekia nutraukti tik tam, kad JAV gamtinių dujų tiekėjai galėtų eksportuoti savo produkciją į ES ir ten parduoti ją už didesnę kainą, nei siūlo Rusija.
„Manome, kad tokie siekiai yra ne kas kita, kaip nesąžiningos konkurencijos pasireiškimas, ir jie pažeidžia tarptautinę teisę“, – pareiškė D. Peskovas.
JAV ambasadorius Vokietijoje Richardas Grenellis Vokietijos laikraščio „Handelsblatt“ žurnalistams šią savaitę išspausdintame interviu sakė, kad JAV ruošiasi dėl dujotiekio projekto įvesti daugiau papildomų sankcijų.
Gera naujiena, kad „Nord Stream – 2” įgyvendinimas atidedamas, nors būtų maloniau įsitikinti, kad projektas galutinai palaidotas. Kartu su milijardais, kuriuos „Gazprom“ jau investavo ten.
Kita vertus – net dveji metai yra gera proga Ukrainai sutelkti dėmesį į savo pačios dujų išgavimą. Kad nereikėtų pergyventi dėl tranzito apimčių, fantazuoti apie tiesioginius kontraktus su Rusijos Federacija, o visiškai apsirūpinti patiems ir patekti į Europos rinką kaip eksportuotojui. Užėmus dalį nišos, į kurią pretendavo Rusija.
Rusijos dujotiekio „Nord Stream-2“ statyba bus atidėta dvejiems ar daugiau metų, Davose vykusiame pasaulio ekonomikos forume pareiškė JAV Atlanto tarybos Eurazijos centro direktorius Johnas Herbstas.
Jis taip pat pažymėjo, kad šis projektas suteikia Rusijai galimybę šantažuoti Rytų Europos šalis, kaip tai buvo daroma kelis kartus praeityje.
Bet tai iš principo niekam nėra naujiena. Nebent Vokietija bando apsimesti, kad tokios problemos nėra. Na, ten yra labai didelis finansinis interesas. Bundestagas už lygties ribų kukliai iškelia kitų politinę riziką ir europines vertybes šiuo atveju.
Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusiteikę optimistiškai, kad „Nord Stream 2“ dujotiekis, nepaisant JAV sankcijų, bus užbaigtas. JAV priemonės tik užtęs darbus iki metų pabaigos ar 2021-ųjų pradžios, sakė V. Putinas šeštadienį bendroje spaudos konferencijoje Maskvoje, informuoja agentūra „Reuters“.
A. Merkel gynė dujotiekio tiesimą, nepaisant JAV ir kai kurių Rytų Europos šalių prieštaravimo. Nepaisant visų politinių implikacijų, tai visų pirma yra ekonominis projektas, pabrėžė ji ir pridūrė: „Todėl mes laikome projektą teisingu“. A. Merkel kritikavo JAV sankcijas prieš dujotiekio, kuriuo Baltijos jūra į Vokietiją ir Vakarų Europą tekėtų rusiškos dujos, statybą.
JAV pagrasino baudomis toms įmonėms, kurios dalyvauja dujotiekio tiesime. Tada iš projekto pasitraukė Šveicarijos bendrovė, klojanti vamzdžius. JAV savo veiksmus argumentuoja baime, kad europiečiai taps priklausomi nuo rusiškų dujų. JAV pačios nori Europai parduoti savo gamtines dujas.
Turkijos ir Rusijos prezidentai trečiadienį iškilmingai atidarė „TurkStream“ gamtinių dujų vamzdyną. Ceremonijos metu valstybių vadovai džiaugėsi šalių bendradarbiavimu.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad pastarasis projektas svarbus ne tik Turkijai ar Rusijai, bet ir kitoms šalims, esą „TurkStream“ pagerins Europos energetinio saugumo situaciją.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, dujotiekį pavadinęs „istorinės reikšmės projektu“, teigė, kad šiuo vamzdynu Turkiją galės pasiekti 15,75 milijardo kubinių metrų gamtinių dujų.
„Neleidome, kad išsiskiriančios nuomonės užkirstų kelią pasiekti (abiem šalims) bendrą interesą“, – pasidžiaugęs dėl artimų Ankaros ir Maskvos ryšių, sakė R. T. Erdoganas.
R. T. Erdoganas, V. Putinas, Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius ir Bulgarijos premjeras Boiko Borisovas ant pakylos pasuko vožtuvą, simbolizuojantį „TurkStream“ dujotiekio atidarymą.
Vamzdynas driekiasi 930 km po Juodąja jūra. „TurkStream“ projektas sustiprino energetinius Ankaros ir Maskvos ryšius, kiek anksčiau šios šalys taip pat praplėtė bendradarbiavimą gynybos srityje, Turkijai įsigijus Rusijos priešraketinių gynybos sistemų, praneša „Reuters“.
Rusija ir Turkija taip pat derina pajėgų dislokavimą Šiaurės Vakarų Sirijoje, nors šalys remia skirtingas Sirijos konflikto puses ir kovoja dėl įtakos Libijoje.
Sekmadienį dujų operatorius „Bulgartransgaz“ pranešė, kad Rusija jau pradėjo vamzdynu tiekti dujas Europai. Dujotiekio terminalas yra netoli Turkijos Kijikojo kaimo, maždaug 20 km nuo sienos su Bulgarija.
Praėjusį mėnesį JAV Senatas patvirtino gynybos įstatymą, kuriuo su „TurkStream“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekiais susijusioms įmonėms pritaikomos sankcijos, siekiant „kovoti su Rusijos agresija“.
U. von der Leyen. EPA-ELTA nuotr.
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen kritikavo JAV įstatymą, leidžiantį įmonėms, susijusioms su „Nord Stream 2“ dujotiekio tiesimu, taikyti sankcijas. Tai EK pirmininkė sakė per interviu naujienų žurnalo „Spiegel“ reporteriams.
Kai „Nord Stream 2“ dujotiekis bus baigtas, Rusija galės smarkiai padidinti Vokietijai tiekiamų dujų kiekį. Projekto oponentai baiminasi, kad „Nord Stream 2“ Vokietiją padarys dar labiau priklausomą nuo Rusijos ir taip geopolitiškai įtemptu laikotarpiu ir kartu gali pakenkti dujų tiekimui Vidurio ir Rytų Europos šalims, kurias šis dujotiekis apeina.
U. von der Leyen pripažįsta, kad dujotiekio projektas turi „politinę dimensiją“ ir EK privalo apsaugoti Rytų narių interesus.
„Kita vertus, EK kategoriškai atmeta sankcijas Europos įmonėms, vykdančioms projektus pagal įstatymus“, – teigė ji.
Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė gynybos biudžetą, į kurį įtrauktos nuostatos dėl sankcijų laivams, dalyvaujantiems „Nord Stream 2“ vamzdyno tiesime, arba šiems laivams talkinantiems užsienio asmenims. Dabar JAV prezidentas turi 60 dienų, per kurias pastarąsias priemones galės pritaikyti.
Šveicarijos įmonei „ Allseas“ išsigandus sankcijų ir atšaukus savo laivus, tiesimo darbai buvo pristabdyti, o Maskva nukėlė dujotiekio tiesimo darbų terminą. „Nord Stream 2“. EPA-ELTA foto
Energetikos ministras Aleksandras Novakas teigė, kad Rusija tikisi baigti projektą tik iki 2020 m. pabaigos. „Nord Stream 2“ pradės veikti 2020 m. pabaigoje“, – sakė jis. Ministro komentarą citavo naujienų agentūra TASS. Iš pradžių vyriausybė buvo numačiusi terminą atidėti tik kelis mėnesius.
Projektą baigs Rusijos dujotiekių tiesimo laivas „Akademik Čerskij“, sakė A. Novakas. Tačiau laivą pirmiausia reikia atnaujinti. Šiuo metu jis yra Nachodkoje, Japonijos jūros uoste.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino JAV sankcijas bendrovėms, susijusioms su Rusiją ir Vokietiją sujungsiančio dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimu, skelbia „Deutsche Welle“.
Sankcijoms, nukreiptoms prieš įmones, dalyvaujančias 11 mlrd. dolerių vertės dujotiekio tiesime, jau anksčiau pritarė abeji JAV Kongreso rūmai. Kad sankcijos įsigaliotų, jas turėjo patvirtinti D. Trumpas – pasirašyti įstatymo projektą dėl sankcijų pritaikymo.
„Nord Stream 2“ dujotiekis Baltijos jūra sujungs Rusiją ir Vokietiją. Jis turi padvigubinti į Vokietiją tiekiamų gamtinių dujų kiekį. JAV įstatymų leidėjai baiminasi, kad „Nord Stream 2“ dujotiekis padidins Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos, be to, Rusija gaus milijardus dolerių ir gerokai išaugs Rusijos prezidento Vladimiro Putino įtaka Europoje, kai tuo metu tarp Maskvos ir Vakarų šalių tvyro didelė įtampa.
Įstatymo projekte „Nord Stream 2“ „įvardijamas kaip prievartos ir politinės įtakos priemonė“ ir nurodoma, kad jis gali susilpninti JAV ryšius su Vokietija ir ES. JAV laiko dujotiekio projektą grėsme Europos saugumui. Ir, pasak D. Trumpo, dujotiekis gali paversti Vokietiją „Rusijos įkaite“.
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vyriausybė jau pasmerkė sankcijas, paragindama JAV nesikišti į Europos energetikos politiką. Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas teigė, kad sankcijos prilygsta „kišimuisi į savarankiškus sprendimus, priimamus Europoje“.
JAV sankcijos taip pat apima dujotiekį „TurkStream“, kuriuo Juodąja jūra bus tiekiamos dujos Turkijai ir kai kurioms Balkanų šalims.
Pritarus naujam įstatymui, JAV valstybės departamentas per 60 dienų turės pristatyti bendrovių ir asmenų, susijusių su „Nord Stream 2“ ir „TurkStream“ dujotiekių tiesimu, sąrašą.
Į įstatyme numatomas sankcijas įtraukiamas turto įšaldymas ir JAV vizų atšaukimas projekto rangovams.
Rusija vylėsi, kad dujotiekis bus pradėtas eksploatuoti 2019-ųjų pabaigoje, bet susidūrus su sunkumais, dabar viliamasi pradėti jį eksploatuoti 2020 metais.
