dzūkas

Aktualijos

Jūroje – dragūnų bataliono kariai ir Portugalijos jūrų pėstininkai. KAM nuotr.

Baltijos jūros pakrantėje ties Nemirseta rugpjūčio 7-ąją surengta bendra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono, Karinių jūrų pajėgų ir Portugalijos rotacinių pajėgų amfibinė operacija.

Ji vykdyta iš Lietuvos karinių jūrų pajėgų patrulinio laivo „Dzūkas“ (P12). Operacijoje dalyvavo dragūnų bataliono būrys, sudarytas iš profesinės karo tarnybos karių. Operaciją suplanavo ir padėjo įgyvendinti Portugalijos jūrų pėstininkų korpuso rotacinė kuopa su savo turimomis lengvosiomis pripučiamosiomis valtimis.

„Portugalų jūrų pėstininkai per kelias savaites padėjo mūsų kariams pasirengti pirmajai bataliono istorijoje tokio pobūdžio operacijai. Iš pradžių dragūnai susipažino su valčių galimybėmis Kuršių mariose, atliko infiltravimosi, puolimo ir eksfiltravimosi valtimis veiksmus Kairių poligone, vėliau Karinių jūrų pajėgų karo laivų flotilėje mokėsi laipintis į karo laivą ir iš jo. Šiuos pasirengimus vainikavo operacija jūroje“, – sakė dragūnų bataliono vadas majoras Arnoldas Vasiliauskas.

Patrulinio laivo „Dzūkas“ vado ir Portugalijos jūrų pėstininkų patirtis bei dragūnų kovinis pasirengimas leido sėkmingai įvykdyti suplanuotą operaciją. Jūros bangoms siekiant 1,7 metro aukštį, dragūnai ir portugalų jūrų pėstininkai operatyviai perlipo į nuleistas valtis, audringoje jūroje įveikė keleto jūrmylių atstumą iki kranto ir surengė objekto šturmą. Atlikę užduotis sausumoje, kariai valtimis pasiekė laivą „Dzūkas“ ir juo skubiai pasitraukė iš operacijos rajono.

Tai buvo pirmasis kartas, kai amfibinei operacijai buvo panaudotas STANDARD FLEX 300 tipo, „Flyvefisken“ („Žuvies skraiduolės“) klasės patrulinis laivas. Tokio tipo laivai pastatyti Danijoje. Šios klasės laivų taip pat turi ir Portugalijos bei Lietuvos karinės jūrų pajėgos.

Šios pratybos ne pirmos ir ne paskutinė, kuriose dragūnų bataliono nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos ir Portugalijos rotacinių pajėgų kariai mokosi kartu. Sąjungininkai Klaipėdoje treniruojasi nuo gegužės, todėl kariams buvo daug progų pasidalinti patirtimi ir žiniomis.

Informacijos šaltinis – ELTA; Krašto apsaugos ministerijos (KAM) nuotr.

2018.08.13; 08:30

Aktualijos

Rugpjūčio 22-26 d. Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje vyks kasmetinės Baltijos šalių karinių laivų junginio (BALTRON) pratybos BALTRON SQUADEX II-16. 

Baltijos šalių karinių laivų junginio (BALTRON) pratybos BALTRON SQUADEX II-16.
Baltijos šalių karinių laivų junginio (BALTRON) pratybos BALTRON SQUADEX II-16.

Šiose pratybose dalyvauja Lietuvos, Latvijos ir Vokietijos kariniai vienetai. Lietuvos Karinėms jūrų pajėgoms (toliau – KJP) atstovauja šie laivai – priešmininiai laivai M52 „Sūduvis“ ir M54 „Kuršis”, patrulinis laivas P12 „Dzūkas” bei Karinių jūrų pajėgų Povandeninių veiksmų komanda. Latvijos KJP atstovauja priešmininis laivas „Talivaldis”. Vokietijos kariniam laivynui atstovauja priešmininis laivas „Weilhem“.

Pratyboms vadovauja BALTRON junginiui 2016 m. vadovaujantis kmd. ltn. Tadas Jablonskis (Lietuva).

Pratybas sudaro dvi dalys. Kranto dalies metu rugpjūčio 18-21 d. vyko pasiruošimas jūrinei daliai. Į Klaipėdos uostą rugpjūčio 18 d. atvyko Latvijos laivas „Talivaldis“ bei rugpjūčio 19 d. Vokietijos laivas „Weilhem“. Rugpjūčio 19 d. Lietuvos KJP Karo laivų flotilėje vyko pasirengimo pratyboms konferencija, laivai krantinėje vykdė kovos už laivo gyvybingumą treniruotes.

Pratybų jūrinės fazės metu nuo rugpjūčio 22 iki 26 d. Baltijos jūroje bus tobulinami laivų įgulų įgūdžiai: laivų manevravimas, ryšių procedūros, atliekami artileriniai šaudymai bei gynyba nuo antvandeninių taikinių, minų medžiojimas, paieškos ir gelbėjimo mokymai, bei gynybos nuo asimetrinės grėsmės mokymai. Taip pat pratybose priešmininiai laivai vykdys minų medžiojimo procedūras.

BALTRON sudaro priešmininiai laivai ir štabo laivas, taip pat tarptautinis štabas, kuriuos rotacijos pagrindu vienerių metų laikotarpiui į eskadrą skiria Lietuva ir Latvija. Laivų junginiui vadovauja vienos iš minėtų dviejų šalių skiriamas karininkas, kuriam įgaliojimus vadovauti BALTRON vienetams suteikia Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenių vadų komitetas.

BALTRON veikia pagal Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenių vadų komiteto patvirtintą metinį BALTRON veiklos planą. 

Prieš išplaukiant į karines pratybas.
Prieš išplaukiant į karines pratybas.
Baltron pratybose be Lietuvos karo laivų dalyvauja ir Vokietijos bei Latvijos karo laivai.
Baltron pratybose be Lietuvos karo laivų dalyvauja ir Vokietijos bei Latvijos karo laivai.

Bendradarbiaudamos karinėje srityje 1998 metais Lietuva, Latvija ir Estija įkūrė Baltijos šalių karinių laivų junginį (BALTRON), kurio pagrindiniai tikslai yra prisidėti prie Baltijos jūros regioninio saugumo.

BALTRON tikslai – mažinti jūros minų pavojų Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėse ekonominėse zonose, išplėsti tarpusavio supratimą ir didinti gebėjimą veikti bendrai, bei bendradarbiauti su NATO šalių kariniais vienetais.

Nuo 2015 metų Estijai atsisakius toliau dalyvauti, BALTRON laivų junginio veiklą toliau vykdo Lietuva ir Latvija. Patirtis dalyvaujant BALTRON veikloje naudinga ruošiantis budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose arba dalyvauti NATO nuolatinės parengties priešmininės kovos laivų junginyje.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Nuotraukos – Karinių jūrų pajėgų (KJP).

2016.08.22; 03:15.

pacukai
Aktualijos

Šią vasarą į Punską, į Žolinės šventę tikėjausi važiuoti su aktoriumi Algirdu Grašiu. Bet buvo labai karštos dienos, ir garbusis artistas nerizikavo. Jo bičiulis Algirdas Kalinauskas to krašto lietuviams vežė tik jo knygą “Algirdo Grašio legandos.

Bračo pacukų satyros” (“Žuvėdra”, Vilnius, 2009). Autoriaus pasirašytą ją gavo Punsko viršaitis Vytautas Liškauskas, jotvingių – prūsų gyvenvietės – muziejaus įkūrėjas Petras Lukoševičius, Punsko Kovo 11-osios licėjaus direktorė Irena Marcinkevičienė, partizanų vado generolo Adolfo Ramanausko – Vanago dukra, Seimo narė Auksė Ramanauskaitė – Skokauskienė…

Netikėtai šią knygą gavau ir aš. Per Algirdą Kalinauską; su autoriaus prierašu: “Iš poeto Antano Miškinio sužinojau, jog senovėje rytų Aukštaitijoj gyveno baltų sėlių gentys, vadinamos Seluona. Sėlių gentis Seluona seniai jau mirusi. Dabar čia Lietuva! Ji gyva! Amžina garbė tiems, kurie gynė Tėvynę ir už ją paaukojo gyvybę!”

Continue reading „Ponas Bračas iš Utenas” →