Atėnai, liepos 29 d. (dpa-ELTA). Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock stojo į Graikijos pusę konflikte su Turkija dėl Graikijos salų suvereniteto rytinėje Egėjo jūros dalyje, penktadienį Atėnuose susitikusi su Graikijos kolega Niku Dendijasu.
„Graikijos salos yra Graikijos teritorija ir niekas neturi teisės tuo abejoti“, – sakė A. Baerbock.
Vokietijos vyriausybė parodys solidarumą su Graikija ir gins Europos šeimą, sakė ji ir pridūrė, kad tai bus jos žinutė Turkijai, kai ji vėliau penktadienį keliaus į Stambulą. „Mums reikia vienybės, mums reikia dialogo ir mums reikia ramių veiksmų šiais sunkiais laikais“, – sakė A. Baerbock, turėdama galvoje įtampą tarp dviejų NATO narių ir karo Ukrainoje keliamus iššūkius.
Vakarų aljanso vidaus konfliktas yra būtent tai, ko siekia Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, sakė ji.
N. Dendijas pareiškė nepasitenkinimą, kad Graikijai per jos konfliktą su Turkija trūksta paramos Europos Sąjungos (ES) lygiu. Jis sakė, kad Briuselyje kalbėdamas apie Graikijos problemą „dažnai jaučiasi vienas“. Jis paragino ES užsienio reikalų ministrus lankantis Turkijoje palaikyti ES politiką ir pasmerkti smurtą, kuriuo grasina Ankara.
Turkija abejoja Graikijos salų rytinėje Egėjo jūroje suverenumu ir pareikalavo išvesti Graikijos karinius dalinius pagal tarptautines sutartis, o Graikija atkreipia dėmesį į desantinius laivus prie Turkijos krantų. Turkijos lėktuvai nuolat praskrenda virš Graikijos salų, be to, abi šalys nesutaria dėl dujų jūros dugne, į šį konfliktą įsivėlęs ir Kipras.
Tūkstančiai ugniagesių Turkijoje toliau kovoja su jau savaitę liepsnojančiais miškų gaisrais. Antradienį nuo liepsnų į saugias vietas vėl teko evakuoti gyventojus ir turistus. Marmario kurorte prie Egėjo jūros ūkininkai savo galvijus iš degančių tvartų gynė į paplūdimius. Milo mieste ugnis priartėjo prie šiluminės elektrinės. Situacija labai rimta, vaizdo įraše tviteryje sakė meras.
Turkijos vyriausybės duomenimis, nuo praėjusios savaitės visoje šalyje registruoti 145 gaisrai. Devyni jų pirmadienį dar nebuvo užgesinti. Su ugnimi kovoja per 5 000 ugniagesių.
Pirmadienį ES į Turkiją nusiuntė gesinimo lėktuvų, kad padėtų kovoti su miškų gaisrais. Tai didžiausi gaisrai Turkijoje per daugiau kaip dešimtmetį. Nuo metų pradžios, žinybų duomenimis, liepsnos jau nuniokojo beveik 95 000 hektarų plotą.
Gaisrai Turkijoje iki šiol pareikalavo aštuonių žmonių gyvybių.
Turkijoje rekordinės virš 40 laipsnių temperatūros daugelyje miestų rekordiškai išaugino ir elektros suvartojimą. Dėl to tokiuose didmiesčiuose, kaip Stambulas ir Ankara pirmadienį vis nutrūkdavo elektros energijos tiekimas.
Turkijoje trečią parą gesinami dideli miškų gaisrai, informuoja naujienų agentūra dpa.
Šeštadienį Antalijos provincijoje žuvo du miškus gesinę girininkai. Per gaisrus iš viso žuvo jau šeši žmonės.
Šiuo metu vis dar aktyvūs 10 gaisrų, trys iš jų Antalijos provincijoje. Apie tai šeštadienį tviteryje pranešė žemės ūkio ir miškininkystės ministras Bekiras Pakdemirli.
Manavgato mieste, į rytus nuo Antalijos, ugnis jau pasiglemžė dalį namų ir iš ten buvo evakuoti dar dviejų rajonų gyventojai.
Gaisrai ypač stiprūs Viduržemio jūros pakrantėje, kur vėjas apsunkina gesinimo pastangas. Daugelio viešbučių svečiai buvo evakuoti, ir turistai laivais nugabenti į saugias vietas.
Turkijai paramą gesinant gaisrus pažadėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris šeštadienį kalbėjosi telefonu su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoğanu.
Dėl ko miškai užsidegė, tebelieka neaišku. Teisėsauga pradėjo tyrimą ir neatmeta padegimo versijos.
Turkijoje, Viduržemio ir Egėjo jūrų pakrantėse, artimiausiomis dienomis prognozuojamas 40 laipsnių Celsijaus karštis, o tai ir toliau apsunkintų ugniagesių darbą.
Vakarinę Turkijos dalį sudrebinusio galingo žemės drebėjimo aukų skaičius antradienį išaugo iki 100, praneša šalies nelaimių ir ekstremalių situacijų valdymo agentūra AFAD.
AFAD nurodo, kad per 7 balų stiprumo žemės drebėjimą sužaloti 994 žmonės, 147 sužaloti asmenys tebegydomi ligoninėse.
Be kita ko, vėlų pirmadienį žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad, praėjus 65 valandoms po stipraus žemės drebėjimo, Turkijoje iš po griuvėsių ištraukta gyva trejų metų amžiaus mergaitė Elif. Tai suteikia gelbėtojams vilties surasti daugiau po griuvėsiais įstrigusių gyvų žmonių.
Elif buvo 106 žmogus, po drebėjimo išgelbėtas iš po sugriuvusių pastatų nuolaužų. Jos motina ir trys broliai ir seserys išgelbėti šeštadienio vakarą, bet vėliau vienas išgelbėtas brolis mirė.
Penktadienį įvykęs žemės drebėjimas supurtė Turkiją ir Graikiją. Žemės drebėjimas įvyko prie Turkijos Egėjo jūros pakrantės, į šiaurę nuo Samo salos. Griuvo pastatai, kilo bangos, kurios užtvindė teritorijas Turkijoje ir Samo saloje.
Per žemės drebėjimą Graikijai priklausančioje Samo saloje žuvo du paaugliai.
Kaip teigiama, tai pražūtingiausias per beveik dešimtmetį Turkijai smogęs žemės drebėjimas. 2011 metais per žemės drebėjimą Vano mieste žuvo daugiau kaip 500 žmonių.
Turkijoje po žemės drebėjimo užfiksuoti dar 1 464 pakartotiniai požeminiai smūgiai, 44 iš jų stiprumas buvo didesnis nei keturi balai.
Baiminantis, kad gali sugriūti daugiau pastatų, Izmire tūkstančiai gyventojų ketvirtą naktį iš eilės miegojo palapinėse.
Graikija šeštadienį paskelbė dar kartą pratęsianti dėl koronaviruso įvestą karantiną perpildytose migrantų stovyklose.
Kovo 21 d. stovyklose įvestas karantinas buvo pratęstas iki rugpjūčio 2 d. „dėl koronaviruso plitimo prevencijos“, teigia Migracijos ministerija.
Graikijoje nuo COVID-19 mirė 194 žmonės, taigi, ši šalis nėra taip smarkiai paveikta pandemijos kaip kitos Europos šalys.
Vis dėlto, penkiose Egėjo jūros salose esančiose stovyklose glaudžiasi 32 tūkst. migrantų, nors stovyklos pritaikytos tik 5 400 gyventojų, o tai sukelia įtampą tarp migrantų ir vietos gyventojų.
Prie koronaviruso atvejų skaičiaus šoktelėjimo pastarosiomis savaitėmis prisidėjo ir Graikijos atsivėrimas turistams bei karantino priemonių švelninimas.
Graikijos institucijos jau tvarkosi su pirmaisiais COVID-19 atvejais turistų gausiai lankomose vietovėse, nors regioniniai oro uostai tarptautinius skrydžius atnaujino tik liepos 1 d.
Vėlyvą penktadienio vakarą Graikijos Vyriausybė nusprendė, kad nuo šeštadienio visuose prekybos centruose bus būtina dėvėti veido kaukes, o festivaliai lauke bus uždrausti iki liepos pabaigos.
Ketvirtadienį „Greenpeace“ aktyvistai įsigavo į Graikijos kompanijos „Hellenic Petroleum“ (HELPE) naftos perdirbimo įmonę, užlipo ant naftos rezervuaro ir surengė ten protesto akciją prieš bendrovės dalyvavimą naftos ir dujų žvalgymo ir gavybos darbuose Graikijoje. Tai pranešė portalas „lifo.gr“.
Leidinio žiniomis, incidentas įvyko Atėnų priemiestyje Aspropirge. Aktyvistai užsiropštė ant naftos rezervuaro ir iškabino plakatą su užbraukto naftos bokšto atvaizdu ir užrašu „Greenpeace“. Po to organizacijos nariai susėdo prie įmonės vartų, neleisdami transporto priemonėms įvažiuoti į jos teritoriją. Apie sulaikymus nepranešama.
Komentuodami akciją, „Greenpeace“ atstovai pareiškė, jog kompanijos HELPE projektai, susiję su naftos ir dujų žvalgymu ir gavyba, prisideda prie klimato krizės, todėl bendrovė turi jų atsisakyti. „Laiko nebeliko, – pabrėžė ekologai. – Mus ištiko klimato krizė, todėl turime veikti nedelsdami“.
Šių metų birželį Graikija su tarptautiniu konsorciumu, kurį sudarė kompanijos „Total“, „ExxonMobil“ ir „Hellenic Petroleum“, pasirašė sutartį dėl angliavandenilių žvalgymo ir gavybos prie Kretos salos Egėjo jūroje.
Pirmoji nauja naftos perdirbimo gamykla per paskutinius 30 metų Turkijoje Izmiro mieste šalia Egėjo jūros buvo atidaryta naftos kompanijos SOCAR. SOCAR – tai valstybinė Azerbaidžano naftos kompanija. Atidarymo ceremonijoje dalyvavo Turkijos prezidentas Recep Tayyip Erdogan ir Azerbaidžano prezidentas Ilham Aliyev.
6,3 milijardo JAV dolerių kainavusi naftos perdirbimo gamykla STAR sumažins Turkijos priklausomybę nuo importuojamų naftos produktų. Ji taip pat padidins Turkijos naftos gamybą 30-čia procentų.
„Atidarius STAR gamyklą, Turkijos ir Azrbaidžano broliški strateginiai ryšiai pereis į naują lygį,“ – sakė Turkijos vadovas R. T. Erdogan savo kalbos metu, pridėdamas, kad ši gamykla buvo „didžiausia investicija į žaliąją zoną Turkijoje per paskutiniuosius tris dešimtmečius.
R. T. Erdogan pastebėjo, kad „ši gamykla leis Turkijai sutaupyti 1,5 milijardo JAV dolerių per metus“ ir pridūrė, kad gamykloje bus sukurta per 1100 darbo vietų.
Azerbaidžano lyderis I. Aliyev teigė, kad šie dvišaliai susitarimai tarp valstybių buvo aukščiausio lygio, pridėdamas, kad tai buvo gana normalu žmonėms, buvusiems kartu per daugelį amžių.
Jis taip pat pastebėjo, kad Turkija ir Azerbaidžanas parodė tvirtą politinę valią papildydamos Eurazijos energergetinį ir transporto žemėlapius.
„Šiuos žemėlapius, reikalaujančius didelių investicijų, puošia mūsų parašai,“ – sakė Aliyev apie naujas bendras su Turkija investicijas.
Informacijos šaltinis: commonspace.eu su Hurriyet Daily News
Tai atsitiko pietvakarių Turkijoje netoli kurortinio Marmario miesto, prie Egėjo jūros. Vakare sumokėjęs kelionių agentūros darbuotojai keliolika dolerių, įsigijau galimybę kitą dieną pajodinėti Turkijos kalnuose.
Kaip visada, rytas Turkijoje išaušo saulėtas, šiltas. “Tez Tour” kompanijai priklausantis autobusas į Marmario priemestį Ičmelerą, kur gyvenau “PRIVATE” viešbutyje, atvyko vėluodamas vos kelias minutes. O po nepilnų kelių valandų važiavimo vingiuotais kalnų keliukais jau buvau ne itin aukštuose, tačiau spygliuočių miškais tankiai apaugusiuose kalnuose.