Eitvydas Bajarūnas

Aktualijos

Lietuvos ambasadorius Eitvydas Bajarūnas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr

Vyriausiasis prezidento patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad ambasadoriui Eitvydui Bajarūnui mestuose kaltinimuose dėl mobingo ir piktnaudžiavimo padėtimi esama „politinio žaidimo elementų“.
 
„Šita istorija įdomi tuo, kad draugiškas teismas vyksta medijoje anksčiau, negu kažkur kitur sprendimai priimami, informacijos tekinimas nuo pat pirmų žingsnių leidžia manyti, kad iš tiesų yra tam tikrų politinio žaidimo elementų“, – trečiadienį LRT televizijai teigė F. Jansonas.
 
Anot patarėjo, šalies vadovas antradienį buvo susitikęs su kaltinimų susilaukusiu ambasadoriumi ir, išklausęs jo poziciją, paprašė tęsti diplomatinį darbą Londone. „Prezidentas paprašė tęsti darbą“, – teigė F. Jansonas, leisdamas suprasti, kad Prezidentūra abejoja, ar E. Bajarūnui tekę kaltinimai mobingu yra pagrįsti. „(…) kalbam apie ambasadorius, kalbam apie žmones, kurie dirba Lietuvos valstybei ir, tiesą sakant, jie nenusipelno, kad su jais būtų susidorojama tokiais būdais“, – teigė prezidento patarėjas.
 
Savo ruožtu į skandalą įsivėlęs diplomatas E. Bajarūnas trečiadienį neigė jam mestus kaltinimus. Jis tikino, kad iki šios savaitės neturėjo jokios oficialios informacijos dėl jo atžvilgiu pateiktų skundų.
 
ELTA primena, kad abejonės dėl diplomato tinkamumo tęsti pareigas kilo po to, kai naujienų portalas delfi.lt paskelbė, jog, šaltinių duomenimis, URM sulaukė skundų dėl galimo E. Bajarūno mobingo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
 
Trečiadienį portalas paviešino ir URM inspektorių ataskaitos detales, kuriose kalbama apie netinkamą ambasadoriaus elgesį, jo žmonos piktnaudžiavimą ambasados resursais. Todėl siūloma spręsti dėl E. Bajarūno tinkamumo eiti pareigas.
 
Šalies vadovas G. Nausėda yra teigęs, kad pasitiki E. Bajarūnu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.10.05; 00:30
Aktualijos

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad dėl ambasadorių Deivido Matulionio ir Eitvydo Bajarūno veiksmų pradėti tarnybiniai tyrimai artėja prie pabaigos.
 
„Greitai turėsime atsakymus. Bent vienas tyrimas tikrai artėja prie pabaigos“, – LRT televizijai sakė G. Landsbergis, pridurdamas, kad valstybės vadovai jau artimiausiu metu turėtų sužinoti daugiau detalių apie E. Bajarūnui mestus kaltinimus. Pastarais, kaip skelbė portalas Delfi, sulaukė skundų dėl galimo mobingo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
 
„Išvados bus pateiktos valstybės vadovams: prezidentui ir premjerei. Bet kuriuo atveju, tolesni sprendimai yra priimami jau derinant tarp skirtingų institucijų, jeigu išvados tokių sprendimų reikalauja. O jei nereikalauja, vis tiek esame pasiruošę (valstybės vadovus – ELTA) informuoti“, – teigė G. Landsbergis.
 
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė šią savaitę teigė, kad oficialios Užsienio reikalų ministerijos informacijos, kuri leistų kelti klausimus dėl ambasadorių Deivido Matulionio ir Eitvydo Bajarūno tinkamumo tęsti pareigas, šalies vadovas nėra gavęs.
Pasak jos, susidaro įspūdis, kad ir pati ministerija neturi konkrečių įrodymų, leidžiančių nepasitikėti diplomatais ar kritiškai vertinti jų elgesį.
Abejonės dėl diplomatų tinkamumo tęsti pareigas kilo po to, kai naujienų portalas delfi.lt paskelbė, jog, šaltinių duomenimis, URM sulaukė skundų dėl galimo E. Bajarūno mobingo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. O D. Matulionis, rašė portalas, galėjo nesilaikyti valstybės institucijų mandato ir susilpninti Lietuvos derybines pozicijas artėjant NATO viršūnių susitikimui.
 
Nors šalies vadovas kartojo, kad diplomatais pasitiki, URM dėl ambasadorių D. Matulionio ir E. Bajarūno pradėjo tarnybinius veiksmus. Be to atliekamas ambasados Londone reprezentacinių lėšų auditas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.09.30; 08:30
Aktualijos

Klausimai veja klausimus

Dėl Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno bei ambasadoriaus prie NATO Deivido Matulionio pradėti tarnybiniai veiksmai, informuoja Užsienio reikalų ministerija (URM). Be to, pasak ministerijos, atliekamas ambasados Londone reprezentacinių lėšų auditas.
 
„Šiuo metu gavus papildomos informacijos yra pradėti tarnybiniai veiksmai, kuriais tikrinama minėta informacija, taip pat atliekamas ambasados Londone reprezentacinių lėšų naudojimo auditas. Tačiau kol vyksta informacijos tikslinimas bei vertinimas nuo platesnių komentarų šiuo metu susilaikysime“, – nurodoma komentare, kurį raštu Eltai perdavė ministro atstovė spaudai Paulina Levickytė.
 
Abejonės dėl diplomatų tinkamumo tęsti pareigas kilo po to, kai naujienų portalas delfi.lt paskelbė, jog, šaltinių duomenimis, URM sulaukė skundų dėl galimo E. Bajarūno mobingo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. O D. Matulionis, rašė portalas, galėjo nesilaikyti valstybės institucijų mandato ir susilpninti Lietuvos derybines pozicijas artėjant NATO viršūnių susitikimui.
 
Vertindamas viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, prezidentas Gitanas Nausėda nurodė, kad pasitiki ambasadoriais. Visgi, šalies vadovas pažymėjo, kad diplomatams metamo kaltinimai yra itin rimti, todėl situaciją privalu atidžiai įvertinti.
 
Tuo metu ministras Gabrielius Landsbergis patvirtino, kad URM yra gavusi informacijos apie šiuos ambasadorius. Tačiau politikas nuo detalesnių komentarų susilaikė.
 
„Yra gauta tam tikrų pastabų dėl veiklos. Į tuos skundus ar pastebėjimus yra reaguojama vidaus nustatyta tvarka. Kai bus daugiau informacijos – turbūt informuosime. Bet dabar tai yra administracinis procesas – ne politinis“, – patikino jis.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.09.15; 06:00
Aktualijos

Lietuvos ambasadorius Rusijoje Eitvydas Bajarūnas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda iš Lietuvos ambasadoriaus pareigų Rusijoje atšaukė Eitvydą Bajarūną.
 
Šalies prezidento dekrete rašoma, kad ambasadorius Rusijoje iš pareigų atšaukiamas nuo 2022 metų birželio 1 dienos.
 
ELTA primena, kad pastarąjį trečiadienį posėdžiavęs Ministrų Kabinetas nutarė iš ambasadoriaus Rusijoje pareigų nuo birželio pirmos dienos oficialiai atšaukti E. Bajarūną. Šis sprendimas buvo priimtas reaguojant į Rusijos vykdomus žiaurumus Ukrainoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.05.24; 07:31 
Aktualijos

Lietuvos ambasadorius Rusijoje Eitvydas Bajarūnas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Lietuvos ambasada Rusijoje sureagavo į Kremliaus atstovų reikštus priekaištus dėl, esą kišimosi į Rusijos vidaus reikalus, kai Vakarų šalių diplomatai dalyvavo vykusiame opozicionieriaus Aleksejaus Navalno teismo procese. Pasak Lietuvos ambasadoriaus Rusijoje Eitvydo Bajarūno, diplomatų dalyvavimas teismo procese nepažeidė jokių nustatytų praktikų.
 
„Patvirtiname, kad Lietuvos ambasados atstovas, kaip ir kelių kitų Maskvoje reziduojančių ambasadų atstovai, dalyvavo A. Navalno teisme. Šis žingsnis nepažeidė Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių. Lietuva remiasi tarptautiniuose žmogaus teisių aktuose įtvirtinta teise į teisingą teismą bei viešą teisingumo įgyvendinimą. Tai yra normali praktika – domėtis, kaip užtikrinamas teisingumas, ypač tokiose rezonansinėse bylose. Tokia pat teise gali naudotis ir Rusijos diplomatai“, – Eltai teigė E. Bajarūnas.
 
Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovė spaudai Marija Zacharova šią savaitę priekaištavo Vakarų šalims, kad jų diplomatai dalyvavo A. Navalno teismo procese. Pasak jos, tai yra grubus ir koordinuotas bandymas kištis į Rusijos vidaus reikalus, o ne nešališkas proceso stebėjimas.
 
„Tai, žinoma, yra ne reakcija, o įsitraukimas. Ir, žinoma, jie nestebi – jie veikia. Jie veikia grubiai, koordinuotai, pagal planą. Ir ,žinoma, tai nėra atskiri veiksmai, o didelė programa, kurią mes stebime skirtingais etapais“, – teigė M. Zacharova.
 
Maskvos teismas penktadienį atnaujino dar vienos A. Navalnui iškeltos bylos dėl Antrojo pasaulinio karo veterano Ignato Artemenkos apšmeižimo nagrinėjimą. A. Navalnas ir jo advokatai tvirtina, kad ši byla yra iškelta dėl opozicionieriaus aktyvios politinės veiklos ir Kremliaus kritikos.
 
Penktadienį aplink teismo pastatą policija sustiprino saugumo pajėgas. Į teismo salėje penktadienį taip atvyko kai kurių Vakarų valstybių ambasadų atstovai.
 
ELTA primena, kad iš Berlyno sausį sugrįžęs į Maskvą A. Navalnas buvo suimtas. Šią savaitę jam skirti keli metai nelaisvės neva už ankstesnės lygtinės bausmės sąlygų pažeidimus. Rusijos institucijos teigia, kad A. Navalnas turėjo pasirodyti Kalėjimų tarnybai dukart per mėnesį, tačiau tuo metu jis buvo paniręs į komą.
 
Europos Sąjunga ragina Kremlių paleisti A. Navalną ir svarsto galimas naujas sankcijas už neteisėtą opozicionieriaus sulaikymą.
Maskvoje viešintis ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis per derybas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu pakartojo ES raginimą Rusijai paleisti opozicionierių A. Navalną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.05; 15:15
Aktualijos

Ambasadorius E. Bajarūnas (dešinėje) įteikė skiriamųjų raštų kopijas Rusijos užsienio reikalų pirmajam viceministrui. URM nuotr.

Paskirtasis Lietuvos ambasadorius Eitvydas Bajarūnas antradienį įteikė skiriamųjų raštų kopijas Rusijos Federacijos užsienio reikalų pirmajam viceministrui Vladimirui Titovui ir pradėjo formaliai eiti Lietuvos ambasadoriaus šioje šalyje pareigas.
 
Po ceremonijos vyko ambasadorius E. Bajarūno ir V. Titovo dvišalis susitikimas, kuriame buvo išsakytos šalių pozicijos tarptautiniais klausimais ir dvišalių santykių vertinimai, sakoma Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime.
 
E. Bajarūnas pabrėžė, kad tarpusavio pasitikėjimas ir lygiateisiškumas yra svarbiausi santykius tarp valstybių apsprendžiantys veiksniai. Lietuvos pusė pasiryžusi dirbti sprendžiant abipusiai naudingus dvišalės dienotvarkės klausimus.
 
Susitikime akcentuotas pasienio bendradarbiavimas su Kaliningrado sritimi ir sėkmingas Kaliningrado tranzito schemos įgyvendinimas, ekonominis ir kultūrinis bendradarbiavimas, bendradarbiavimas švietimo srityje, bendros istorikų komisijos veikla. Pokalbio metu taip pat buvo pažymėta, kad 2020-aisiais metais žymimos dvi abiejų valstybių tarpusavio santykiams svarbios datos – Lietuvos ir Rusijos taikos sutarties pasirašymo ir Lietuvos diplomatinės atstovybės įkūrimo Rusijoje šimtmečiai.
 
Eitvydas Bajarūnas – aštuntasis Lietuvos Respublikos ambasadorius Rusijos Federacijoje po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.27; 03:00
Videonaujienos

Slaptai.lt jau yra paskelbusi beveik 30 min. trukmės diskusiją „Silpnosios Lietuvos pusės”, kurioje dalyvavo Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitikas Marius Laurinavičius bei Lietuvos užsienio reikalų ministerijos diplomatas Eitvydas Bajarūnas.

Dabar skelbiame, ką diskusijos svečiai atsakė į susirinkusiųjų klausimus. Taigi tikrieji Rusijos tikslai – kaip ant delno: supjudyti Lenkiją su Lietuva, Ukraina ir galų gale – su visa Europos Sąjunga, sukurti informacinį chaosą tiek kitose ES šalyse, priverst visuomenę manyti, jog gynybai skirti pinigai – tai vėjais švaistomos lėšos…

2018.10.27; 12:00 

Videonaujienos

Slaptai.lt skelbia beveik 30 minučių trukmės videointerviu Lietuvos saugumo tema, kuriame dalyvavo Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas, Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitikas Marius Laurinavičius ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos diplomatas Eitvydas Bajarūnas. Pokalbį moderuoja Indrė Makaraitytė.

Šiame pokalbyje gvildenamos aktualios Lietuvai temos: ar mums pavyks išvengti Rusijos kišimosi į Prezidento rinkimus; ar Rusijoje įmanomas nepriklausomas verslas; kodėl kadaise savo vieną svarbiausių ir brangiausių įmonių patikėjome uždaryti Rusijos kompanijai; kokia Rosatom įtaka; ar Rusijos slaptosios tarnybos turi informacijos apie mūsų pažeidžiamus politikus, verslininkus, žurnalistus; kuo labiausiai MG Baltic įdomus buvo Seimo NSGK?

2018.10.26; 12:00

Trumposios naujienos

Suomijos sostinėje Helsinkyje balandžio 11 dieną buvo pasirašytas Susitarimo memorandumas dėl Europos kovos su mišriomis grėsmėmis kompetencijos centro įsteigimo. Jį pasirašė Lietuvos, Suomijos, Latvijos, Švedijos, Lenkijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, JAV ir Prancūzijos atstovai.

Lietuvai renginyje atstovavo ir susitarimo memorandumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu pasirašė Užsienio reikalų ministerijos Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamento ambasadorius ypatingiems pavedimams Eitvydas Bajarūnas.

Lietuva skiria ypatingą dėmesį naujoms grėsmėms ir, specifiškai, kovai su mišriomis grėsmėmis. Tai įtvirtinta ir Vyriausybės programoje bei Vyriausybės programos įgyvendinimo plane. Prisijungdama prie kovos su mišriomis grėsmėmis kompetencijos centro veiklos, Lietuva patvirtina pasiryžimą praktiškai prisidėti prie kovos su naujais iššūkiais.

Planuojama, kad Helsinkyje veiksiantis centras bus tarptautinis, tarpdisciplininis „bendruomenių tinklas“, kuriam vadovaus dalyvaujančios ES ir NATO valstybės narės. Centro tikslas – įgyti geresnį supratimą apie mišrias grėsmes ir visuomenių pažeidžiamumą, kuriuo pasinaudojama mišrių (hibridinių) operacijų metu. Centras turėtų padėti atrasti naujų būdų bendradarbiauti, dalytis informacija ir įžvalgomis, aptarti perspektyvas.

Pasitelkus dalyvaujančių šalių žmogiškuosius ir kitus resursus, centras veiks kaip kompetencijos centras, palaikantis dalyvių individualias ir kolektyvines pastangas sustiprinti pasirengimą, civilinius-karinius pajėgumus ir atsparumą kovoti su mišriomis grėsmėmis, ypatingą dėmesį skiriant Europos saugumui. Numatoma, kad siekdamas savo tikslų, centras skatins dalyvių, ES ir NATO strateginio lygmens dialogą ir konsultacijas, tirs ir analizuos mišrias grėsmes ir kovos su tokiomis grėsmėmis metodus, vystys doktriną, vykdys mokymus ir rengs pratybas, skirtas stiprinti dalyvių individualius pajėgumus bei dalyvių, ES ir NATO tarpusavio sąveiką kovojant su mišriomis grėsmėmis.

Savo veikloje centras skatins dialogą su plataus spektro profesinių ir mokslo sektorių vyriausybiniais ir nevyriausybiniais ekspertais ir bendradarbiaus su suinteresuotomis bendruomenėmis, ypatingą dėmesį skiriant problemoms, iš kurių kyla hibridinės grėsmės, jų atpažinimo metodologijai bei gerinti organizacijų gebėjimų kovoti su hibridinėmis grėsmėmis gerinimui.

Prisijungti prie Europos kovos su mišriomis grėsmėmis kompetencijos centro veiklos taip pat planuoja ES ir NATO. ES ir NATO skiria ypatingą dėmesį kovai su mišriomis (hibridinėmis) grėsmėmis. 2016 metais buvo patvirtintas bendrasis Europos Komisijos ir ES vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatas „Bendra kovos su mišriomis grėsmėmis sistema. Europos Sąjungos atsakas“, kuriame ES valstybės narės buvo raginamos apsvarstyti kovos su mišriomis grėsmėmis kompetencijos centro įsteigimą.

2016 metų rudenį buvo priimtas Suomijos Vyriausybės sprendimas dėl centro įkūrimo Helsinkyje ir su centro veikloje dalyvauti pasiryžimą išreiškusiomis ES ir NATO šalims buvo parengtas daugiašalio susitarimo memorandumo dėl centro steigimo, statuso ir veiklos projektas.

Pažymėtina, kad centras, įkurtas mūsų regione, sudarys galimybę Šiaurės ir Baltijos šalims, Lenkijai aktualizuoti kovos su mišriomis grėsmėmis tematiką platesniame kontekste bei atkreipti dėmesį į Baltijos jūros regiono saugumo iššūkius, tarp kurių – Rusijos informacinis karas, kibernetinis saugumas, kritinės infrastruktūros apsauga, energetinis saugumas ir kiti. Centras taps galimybe Lietuvos ekspertams įsitraukti į kovos su hibridinėmis grėsmėmis veiklą, perteikti Lietuvos patyrimą ir praktiką.

Informacijos šaltinis – Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

2017.04.12; 05:05