Naujausi partijų reitingai rodo, kad populiariausių partijų viršūnėje ir toliau išlieka konservatoriai, o jiems iš paskos seka Ramūno Karbauskio vadovaujami „valstiečiai“. Pastarosios apklausos ganėtinai palankios ir liberalams. Viešojoje erdvėje liberalams pražūtingu pristatytas į rinkimų komitetus perbėgančių liberalų vajus reitingams pasirodė ne toks jau skausmingas. Liberalų sąjūdis vis dar perlipa penkių procentų palaikymo kartelę, būtiną partijai patekti į Seimą.
Tačiau, ekspertų nuomone, jau 2019 m. pavasarį vyksiančiuose savivaldos rinkimuose rinkimų komitetai ne juokais gali supurtyti ne tik liberalus. Grėsmė dėl įsisteigusių rinkimų komitetų netekti elektorato kils ne tik toms partijoms, iš kurių pasitraukę politikai jungiasi į tokio pobūdžio darinius, tačiau ir reitingų viršūnėje įsitaisiusiems konservatoriams ar rinkimų komitetų ir partijų koalicijų idėją palaikantiems „valstiečiams“.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos rodo, kad didelių pokyčių reitingų lentelėje pastarąjį mėnesį neįvyko. Konservatorių palaikymui šiek tiek paklaidos ribose smuktelėjus žemyn, visos kitos partijos išlaikė prieš mėnesį turėtas pozicijas.
Spalio 10-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis, jei artimiausiu metu vyktų rinkimai į Seimą, didžiausią šalies gyventojų palaikymą turėtų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (16 proc.). Šią partiją palaikančių žmonių skaičius per mėnesį nežymiai sumenko (rugsėjį tokių buvo 17,7 proc.). Antroje vietoje yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (12 proc.). Teigiamai šią partiją vertinančių piliečių dalis per mėnesį nepakito.
Dar už penkias partijas ketina balsuoti po 5 procentus ar daugiau rinkėjų. Trečioje reitingų lentelės vietoje rikiuojasi Lietuvos socialdemokratų partija (8,7 proc., per mėnesį rinkėjų dalis išliko stabili). Partija „Tvarka ir teisingumas“ su 7,5 proc. palaikymu – ketvirtoje vietoje. Prieš mėnesį „tvarkiečius“ palaikė 8,3 proc. gyventojų. Penktoje vietoje – Darbo partija (5 proc., toks pat palaikymas buvo ir rugsėjo mėnesį), Lietuvos liberalų sąjūdis – paskutinis iš partijų peržengiantis barjerą, reikalingą patekti į Seimą – liberalus, kaip ir prieš mėnesį, palaiko 5 proc. Lietuvos gyventojų.
Toliau rikiuojasi 5 proc. neperžengusios Lietuvos socialdemokratų darbo partija (4,6 proc.), Lietuvos centro partija (3,8 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (3,7 proc.) bei Lietuvos laisvės sąjunga/liberalai (1,2 proc.).
Trečdalis (32 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti. Per pastarąjį mėnesį neapsisprendusių respondentų padaugėjo 3 procentiniais punktais.
Viešojoje erdvėje stiprėjant kalboms apie liberalų partijos išnykimą, šie rodo vis dar sugebą perlipti svarbų 5 procentų palaikymo barjerą.
„Baltijos tyrimų“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė tokiais partijos reitingais labai nesistebėjo ir buvo ganėtinai atsargi vertindama kalbas, kad iš partijos pasitraukusiam Remigijui Šimašiui nusprendus įkurti dar vieną liberalų partiją, Eugenijaus Gentvilo vadovaujamas Liberalų sąjūdis gali likti už borto.
„Buvo ne vienas ir ne du liberalų skilimai, ir Artūro Zuoko liberalai atskilo, ir lyderis žinomas, bet jo partija neužėmė tos nišos, kuri atsilaisvintų E. Gentvilo liberalams apibyrant. Jie iki šiol laikosi apie 1-2 procentus“, – aiškino sociologė.
Ji neatmetė galimybės, kad daliai buvusių Liberalų sąjūdžio narių įkūrus naują partiją, galėtų susiklostyti panaši situacija, kokia susidarė daugiau nei prieš metus skilus socialdemokratams. R. Ališauskienė pažymėjo, kad nuo pagrindinės partijos atskilę „socialdarbiečiai“, net turėdami gerai atpažįstamus politikų veidus, didesnio populiarumo visuomenėje įgyti taip ir nesugebėjo.
„Naujų partijų atsiradimas nebūtinai pritraukia elektoratus“, – pabrėžė R. Ališauskienė.
Tačiau tiek R. Ališauskienė, tiek Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius mano, kad rinkimų komitetai, kurie šiuo metu ardo Liberalų sąjūdžio gretas, netrukus gali atsisukti ir prieš kitas partijas.
Rinkimų komitetai greičiau nei po metų vyksiančiuose savivaldos rinkimuose pateiks staigmenų, sako A. Krupavičius.
Profesorius teigia manąs, kad pastaruoju metu intensyviai steigtis pradėję rinkimų komitetai didžiausią žalą atneš ne tik ištikimo rinkėjo stokojančioms protesto partijoms, tačiau ir tradicinėms Lietuvos politikos jėgoms. Tuo labiau kad, pabrėžia politologas, būsimuose vietos valdžios rinkimuose tikriausiai dalyvaus daugiau komitetų nei jų dalyvavo 2015 m.
„Yra tikimybė, kad elektoratus praras partijos, kurios orientuojasi į protesto rinkėją. Tarp tokių pirmiausiai Darbo partija, partija Tvarka ir teisingumas. Žinoma, nukentėti gali ir Tėvynės sąjunga bei socialdemokratai. Ypač daug problemų gali susilaukti išvystytos partinės organizacijos vis dar neturintys „socialdarbiečiai“, – aiškino profesorius.
Panašią nuomonę deklaravo ir R. Ališauskienė. Ji pabrėžė, kad būtent savivaldos rinkimuose rinkimų komitetai yra pavojingiausi partijoms.
„Ypač vietovėse, kuriose anksčiau nebuvo rinkimų komitetų. Žmonės nori nepriklausomų nepartinių politikų. Tad rinkimų komitetai gali apvalgyti tradicinių partijų, tarp jų ir tų pačių „valstiečių“, elektoratus“, – samprotavo sociologė.
Todėl, kalbėjo A. Krupavičius, vaizdas, kaip atrodys politinė realybė po savivaldos rinkimų, gali labai skirtis nuo tendencijų, kurias matome viešosios nuomonės tyrimų kompanijų pateikiamuose reitinguose.
„Prognozės būtų patikimesnės, jei jos būtų daromos atskirai Vilniui, Kaunui, Klaipėdai ir taip toliau. Tada mes matytume aiškesnį paveikslą. Vietos rinkimų ypatybė yra tai, kad vienu metu vyksta 60 skirtingų rinkimų, nes kiekviena savivaldybė turi savo ypatumų“, – apibendrino politologas.
Galiausiai A. Krupavičius skeptiškai ir kaip populistinį žingsnį vertino valdančiųjų „valstiečių“ užsidegimą įteisinti politinių partijų ir rinkimų komitetų koalicijas. Pasak jo, tokios koalicijos „valstiečiams“ naudingos galėtų būti tik trumpalaikėje perspektyvoje.
„Aš manau, kad kentauro nereikėtų daryti. Politinės partijos, kaip subjektas, kuris dalyvauja visų rūšių rinkimuose, pradedant prezidento ir baigiant vietos savivaldos, turėtų išlikti autonomiškas ir savarankiškas darinys. Tad skatinti partijų ir komitetų koalicijas kai kurioms partijoms galėtų būti naudingas tik trumpalaikėje perspektyvoje“, – apibendrino VDU profesorius.
Informacijos šaltinis ELTA
2018-11-21
