eksportas

Verslas

Kinijos vėliava. Slaptai.lt iliustracija

Pernai Kinijos taikytos sankcijos prieš Lietuvą ir jų pasekmės keičia tai, kaip mąstome apie tarpvalstybinę prekybą, teigia Centrinės Europos Azijos studijų instituto (CEIAS) direktorius Matej Šimalčik. Nors tiesioginė Lietuvos prekyba su Kinija ilgą laiką buvo maža ir 2020 metais aprėpė 1,7 proc. visos Lietuvos dvišalės prekybos, pasak M. Šimalčik, įvertinus netiesioginę prekybą, ši proporcija siekė 3,9 proc.
 
Jo manymu, toks skirtumas leido Kinijai taikyti netiesioginį ekonominį spaudimą, kuriam Lietuva buvo ypač pažeidžiama.
 
„Lietuvos patirtis parodė tai, ko trūksta daugelyje diskusijų apie Kinijos ekonominį kišimąsi, jos poveikį ir politines rizikas susijusias su verslu ir politiniais įsipareigojimais. Visi žinome, kokią didelę galią Kinija turi per tiesioginę prekyba su bet iki šiol tikrai nežinojome, kas slypi netiesioginėje prekyboje ir tiekimo grandinėse“, – pirmadienį teigė M. Šimalčik.
 
CEIAS mokslo darbuotojas Martin Šabena aiškina, kad netiesioginė prekyba matuojama atsekant tiekimo grandines iki tikrojo prekės vartotojo. Tad, anot jo, nors valstybė galimai tiesiogiai neeksportuojanti prekių į Kiniją, jeigu iš šių prekių pagaminti produktai suvartojami Kinijoje, šios valstybės eksportas priklausomas nuo Kinijos.
 
„Įprasti prekybos duomenys teigs, kad pavyzdžiui Čekija į Slovakiją eksportavo medžiagų už 20 eurų. Galbūt iš jų vėliau bus pagaminta padanga automobiliui ar mažas komponentas, kuris yra mažytė viso automobilio dalis. Tada ši dalis eksportuojama į Vokietiją, kur pagaminamas automobilis, kuris eksportuojamas į Kiniją. Tad galima sakyti, detalė eksportuojama iš Čekijos į Slovakiją, tačiau galutinis vartotojas, perkantis šį automobilį ir juo besinaudojantis yra Kinijoje. Ir jei kinas neperka automobilio, visas procesas nevyksta“, – aiškino M. Šabena.
 
„Kinijos poveikis nėra tinkamai priskirtas. Priskiriame eksportą Vokietijai, bet iš tikrųjų matome, kad kitos šalys, esančios žemiau tiekimo grandinės, turėtų būti skaičiuojamos kaip šio eksporto dalis“, – pridūrė jis.
 
CEIAS atstovas pamini, kad Lietuvos atveju netiesioginis eksportas į Kiniją buvo didesnis nei tiesioginis dėl prekių eksportuotų į Skandinaviją ir Vokietiją.
 
„Prekės galimai vyko į Vokietiją, galimai į Švediją, Daniją ir kitur. Bet jos buvo naudojamos gamybos procese ir galutinis produktas vyko į Kiniją“, – minėjo jis.
 
Kaip teigia CEIAS atstovas, valstybės kurios nori išvengti nedemokratinių šalių spaudimo per netiesioginę prekybą turėtų daugiau atsižvelgti į tai, kaip vystosi jų prekių tiekimo grandinės.
 
„Šalys, vertindamos savo ekonominius santykius, neabejotinai turėtų taikyti šį metodą. Mes kalbame apie Kiniją, bet manau, kad tai gali būti naudinga vertinant prekybai su kiekvienai pasaulio šaliai. Pasaulyje yra daug nedemokratinių ir autoritarinių šalių, kurių poveikis nuo 2014 m. išaugo“, – komentavo M. Šabena.
 
„Nepasikliaukite vien dvišalės prekybos duomenimis, ypač šalyse, kuriose yra ilgos paramos grandinės, tai nerodo tiesioginio vaizdo“, – tikino jis.
 
Žygimantas Šilobritas (ELTA)
 
2023.06.13; 05:50
Verslas

Taivano vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų (VPPAR) tarybos narys Kęstutis Černeckas teigia, kad nors iš Lietuvos pusės dedama daug pastangų didinti prekybą su Taivanu, 2023 metų pirmojo ketvirčio metu eksportas į šią valstybę išaugo tik 1,5 mln. lyginant su 2022 metų pirmuoju ketvirčiu. Taip pat, pasak jo, nors prekyba su Kinija auganti, bendras eksportas į Tolimuosius Rytus traukiasi.
 
„Jei Lietuvos įmonių eksportas į Kiniją per pirmą 2022-ų metų ketvirtį sudarė 9,331 mln. Eur, tai šiais metais per pirmą ketvirtį stebime 245 proc. augimą arba 32,198 mln. Eur eksporto apimtis. Atmetus Kinijos faktorių, šių metų pirmą ketvirtį Lietuvos eksportas Tolimųjų Rytų kryptimi patiria 4 proc. nuosmukį. Liūdnai atrodo eksportas į Taivano rinką – po milžiniškų pastangų atidarant atstovybes, šiais metas pirmame ketvirtyje eksportuota prekių tik už 1,5 mln. Eur daugiau nei 2022-ais,“ – trečiadienį konferencijoje „Pavojus lietuviško verslo konkurencingumui vidaus ir eksporto rinkose“, – teigė K. Černeckas.
 
Anot jo, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, eksportas į šalį smuko daugiau nei 18 proc., tačiau į Kaukazo ir Vidurio Azijo šalis Lietuvos įmonės per 2023 m. pirmą ketvirtį eksportavo prekių už 502 mln. Eur, nei 2022-ais metais. K. Černeckas teigia, kad toks augimas galimai nulemtas sankcijų apėjimo, tad sustabdžius tokias schemas, prekyba į Rytus toliau trauksis.
 
Taivanas. Sostinė – Taipėjus

„Tikėtina, kad toks staigus eksporto išaugimas yra susietas su Lietuvos įmonių mėginimu apeiti taikomas ekonomines sankcijas Rusijai. Ir kuomet Europos Sąjunga priims 11-ąjį sankcijų paketą, kuriame bus sankcionuojamos taip besielgiančios įmonės, Lietuvos eksporto duobė tik gilės,“ – teigė jis.
 
Taip pat, pasak pramonės atstovo, nors Lietuvos gamintojams pagrindinė eksporto rinka išlieka Europos Sąjungos ir Skandinavijos šalys, nerimą keliantis faktorius yra tai, kad šia kryptimi per 2023 m. pirmą ketvirtį Lietuvos įmonės eksportavo prekių 321,89 mln. Eur mažiau arba 4,66 proc. nei per tą patį laikotarpį 2022-ais metais.
 
Vis dėlto, pasak K. Černecko, didžiausią nerimą kelią ženklai iš Šiaurės Amerikos rinkų. Šių metų pirmą ketvirtį Lietuvos eksportuotojų apimtys smuko daugiau kaip 35 proc., todėl Lietuvos eksportuojančioms įmonėms reiktų projektuoti dar gilesnį JAV rinkos susitraukimą ateityje.
 
Žygimantas Šilobritas (ELTA)
 
2023.05.25; 07:00
Verslas

Taiwan

Taipėjus, birželio 24 d. (ELTA). Taivane apsilankiusi Lietuvos žemės ūkio ministerijos delegacija gavo pažadą, kad šiuo metu vis dar stringantys leidimai mėsos, pieno produktų ir žuvies eksportui turėtų būti suteikti šį rudenį. Nors šiuo metu lietuviškų prekių eksportas į Taivano rinką siekia maždaug 2 mln. eurų, tikimasi, kad pradėjus eksportuoti šiuos maisto produktus šis skaičius stipriai išaugs.
 
Verslo bendruomenę ragina Taivane steigti biurą
 
Taivano ekonomikos viceministras Chern-Chyi Chen Taivane viešintiems Lietuvos žurnalistams teigė, kad Taivanas per metus importuoja maždaug 1,3 mln. tonų grūdų.
 
„Taivanas importuoja maždaug 1,3 mln. tonų grūdų per metus – 80 proc. iš JAV, 20 proc. – iš Australijos. Iš JAV į Taivaną eksportas užtrunka maždaug mėnesį, iš Australijos – dvi savaites. Mes turime 30 metų bendradarbiavimo su JAV ir Australija patirtį“, – Lietuvos žurnalistams Taipėjuje teigė ekonomikos viceministras Chern-Chyi Chen.
 
Taivano viceministras atkreipė dėmesį, kad naujiems eksporto keliams atsiverti sektoriuje užtrunka laiko. Visgi, pasak jo, Taivano vyriausybės siekis yra stiprinti  savo ekonominius santykius su Lietuva ir yra daroma viskas, kad šis procesas būtų greitesnis.
 
„Bet, kaip ir pasakiau Lietuvos žemės ūkio viceministrui Egidijui Giedraičiui, maistas yra labai kultūrinis dalykas, maistas iš tiesų reprezentuoja kultūrą, žmones. Kad grūdai taptų maisto produktu yra ilgas kelias, kurį reikia praeiti. Reikia skverbtis į rinką“ , – sakė jis,
Chern-Chyi Chen taip pat pažymėjo, kad Taivano vyriausybiniam tyrimų institutui buvo paskirta užduotis sukurti lietuviškų miltų receptą, tinkantį Taivano rinkai.
 
„Taigi aš labai optimistiškai nusiteikęs, kad jau labai artimoje ateityje, jau per ateinančius du mėnesius, taivaniečiai mėgausis lietuviškais miltais, lietuviška duona, lietuvišku maistu“, – sakė Taivano žemės ūkio viceministras.
Taivano vėliava. EPA – ELTA nuotr.
 
Žurnalistams paklausus, ką Lietuva galėtų padaryti, kad šiuo metu stringantis mėsos, pieno ir žuvies produktų prekybos licencijų išdavimo procesas verslininkams taptų paprastesnis, Chern-Chyi Chen pabrėžė, kad labiausiai šioje situacijoje galėtų padėti biuro Taivane įsteigimas.
 
„Verslas maisto srityje yra labai komplikuotas. Jis reikalauja labai daug pastangų, ypač svarbus yra žmogiškasis kontaktas. Todėl aš skatinčiau Lietuvos verslo bendruomenę įkurti biurą čia. (…) Kad jie galėtų palaikyti labai artimus verslo kontaktus, bendrauti. Ir tai yra vienintelis kelias mega sėkmingam verslui“, – sakė Taivano viceministras.
 
Ministerijos atstovas: gavome pažadą, kad eksporto leidimai turėtų būti suteikti rudenį
 
Savo ruožtu Žemės ūkio Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vadovas Antanas Venckus besibaigiant vizitui Taipėjuje Lietuvos žurnalistams teigė, kad vienas iš vizito tikslų buvo išsiaiškinti situaciją dėl leidimų eksportuoti mėsą, žuvį bei pieno produktus. Pasak jo, pagrindinis vizito pasiekimas, kad buvo gautas pažadas, jog šiuo metu vis dar stringantys leidimai eksportuoti šias prekes turėtų būti išduoti rudenį.
 
„Didžiausias pasiekimas, kad gavome pažadą, jog vėlyvą rudenį, gal jau spalį, turėtų tie leidimai būti suteikti. Tai jeigu viskas bus gerai, po audito, kuris vyks liepos mėnesį, vėlyvą rudenį pieno, mėsos, tiek ir žuvies, kiaušinių produktus, paukštieną bus galima vežti į Taivaną, ir tai labai išplės mūsų tą asortimentą eksporto į Taivaną. Nes šiuo mes galime vežti tik tuos produktus, kurie nereikalauja eksporto leidimo, tai gėrimai arba konditerijos prekės“, – sakė A. Venckus.
 
„Mūsų įmonės labai laukia, lūkesčiai yra sukelti, tai labai svarbu buvo parsivežti į Vilnių tą atsakymą, kada galima tikėtis, kad jie jau galėtų planuoti, ruošti savo kontaktus realiai prekybai su Taivano partneriais“, – pridūrė jis.
 
A. Venckus taip pat pažymi, kad vizito Taivane metu taip pat buvo keliami klausimai dėl kviečių pirkimo.
 
„Buvo labai svarbu išsiaiškinti, kur mes esame ir kokių kviečių, kokių miltų jiems reikia. Nes čia, kaip ir spaudoje jau buvo nuskambėję, kad tie kokybiniai parametrai yra skirtingi ir jie lemia skirtingą skonį, miltinių gaminių tekstūrą. Taivano vienas institutas išanalizavo mūsų kvietinius miltus ir mums susakė, kokių parametrų reikia. Grįžę į Lietuvą pasižiūrėsime, kiek ir kokių miltų mes turime“, – sakė jis.
 
Ministerijos atstovas teigia, kad svarstoma galimybė, jog viena grūdų eksporto į Taivaną dalis galėtų būti kviečiai, kita – miltai. Visgi, pasak A. Venckaus, kol kas sunku pasakyti, kokios galėtų būti kviečių ir miltų eksporto į Taivaną apimtys.
 
„Labai sunku numatyti, kokios lubos gali būti kiekių, bet žinant dydį tos rinkos – 24 mln. gyventojų – jeigu aktyviai veiktų mūsų eksportuotojai ir jeigu labai užsiimtų savęs pristatymu savo rinkoje, žinant labai teigiamą kontekstą Lietuvai, manau, kad tie kiekiai būtų pakankamai reikšmingi mūsų eksportuotojams“, – atkreipė dėmesį jis.
ES delegacija žada Taivanui paramą. EPA-ELTA nuotr.
 
A. Venckus neslepia, kad yra lūkestis, jog Taivano rinka kompensuotų praradimus Kinijoje.
 
„Mūsų noras ar siekis yra, kad Taivano rinka atsvertų arba kompensuotų tą prarastą rinką Kinijoje. Tai yra apie 20 mln. vertė maisto produktų eksporto į Taivaną per ateinančius metus gali būti pasiekta, jeigu tikrai rimtai mūsų verslo įmonės irgi tuo užsiimtų“, – sakė jis.
 
Ministerijos atstovas atkreipia dėmesį, kad eksportuojamų produktų paletė turėtų ženkliai išsiplėsti, kai bus gautos licencijos ir kitiems maisto produktams.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
Gordijo mazgasSkaitomiausios

Kinijos karinė galia. Youtube.com

Kinija liepė tarptautinėms bendrovėms nutraukti ryšius su Lietuva, kitaip joms gresia pašalinimas iš Kinijos rinkos, naujienų agentūrai „Reuters“ sakė aukštas vyriausybės pareigūnas ir pramonės organizacija.
 
Praėjusį mėnesį, Taivanui atidarius atstovybę Vilniuje, Kinija apribojo savo diplomatinius santykius su Lietuva. Praėjusių metų lapkritį Lietuvos valdančioji koalicija susitarė paremti, pasak jos, Taivano „kovotojus už laisvę“, todėl kilo pavojus jos santykiams su Kinija.
 
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas žiniasklaidai Wang Wenbinas ketvirtadienį pareiškė, kad Kinija laikosi tarptautinių prekybos taisyklių, ir dar kartą sukritikavo Lietuvą dėl jos pozicijos Taivano atžvilgiu.
 
„Tai sudarė klaidingą įspūdį, kad Taivanas yra atskirtas nuo Kinijos, padarė didelę žalą Kinijos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui ir tapo grėsmingu precedentu tarptautinėje bendruomenėje, – sakė jis. – Kinija tvirtai gins savo suverenitetą, teritorinį vientisumą ir esminius interesus“.
 
Lietuvos tiesioginė prekyba su Kinija yra nedidelė, tačiau jos į eksportą orientuotoje ekonomikoje veikia šimtai įmonių, gaminančių tokius produktus kaip baldai, lazeriai, maisto produktai ir drabužiai, skirti tarptautinėms bendrovėms, kurios parduoda juos į Kiniją.
 
„Jie (Kinija) siunčia žinutes tarptautinėms bendrovėms, kad jei jos naudos detales ar gaminius iš Lietuvos, joms nebebus leista parduoti savo produktų Kinijos rinkoje ar ten gauti reikiamų resursų, – agentūrai „Reuters“ sakė Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas. – Matėme, kad kai kurios bendrovės nutraukė sutartis su Lietuvos tiekėjais“.
Komunistinio teroro Kinijoje aukų minėjimas Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Jis neįvardijo nei bendrovių, nei nukentėjusių tiekėjų.
 
Lietuvos pramonininkų konfederacija, atstovaujanti tūkstančiams Lietuvos įmonių, patvirtino, kad Kinija ėmėsi priemonių prieš kai kurias tarptautines bendroves, kurios perka prekes iš Lietuvos tiekėjų.
 
„Šią savaitę pirmą kartą matėme tiesioginį Kinijos spaudimą tiekėjui atsisakyti lietuviškų prekių, – sakė konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. – Anksčiau sulaukdavome tik grasinimų, kad taip gali nutikti, dabar jie tapo realybe“.
 
„Mums skaudžiausia, kad tai Europos bendrovė, – sakė V. Janulevičius, turėdamas omenyje tarptautinę bendrovę. – Daug Lietuvos įmonių yra tokių bendrovių tiekėjos“.
 
Jis taip pat neįvardijo nė vienos įmonės.
 
Lietuva svarsto galimybę įsteigti fondą, kuris apsaugotų vietos įmones nuo Kinijos atsakomųjų veiksmų, „Reuters“ sakė aukštas vyriausybės pareigūnas.
 
Lietuvos vyriausybė tariasi su įmonėmis, kurioms yra pavojus nukentėti nuo šio ginčo su Kinija, dėl galimos finansinės paramos, pavyzdžiui, paskolų, sakė pareigūnas.
 
Lietuva taip pat kreipėsi į Europos Komisiją prašydama paramos.
 
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis laiške, kuris šios savaitės pradžioje buvo išsiųstas aukščiausiems Komisijos pareigūnams ir su kuriuo susipažino „Reuters“, prašė paramos siekiant atremti Kinijos veiksmus.
 
Mantas Adomėnas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Europos Komisija reagavo pareikšdama, kad „ES yra pasirengusi pasipriešinti bet kokio pobūdžio politiniam spaudimui ir prievartos priemonėms, taikomoms bet kuriai valstybei narei“.
 
„Kinijos dvišalių santykių su atskiromis ES valstybėmis narėmis raida turi įtakos ES ir Kinijos santykiams apskritai“, – sakoma EK pareiškime.
 
Oksfordo universiteto Kinijos centro atstovas George‘as Magnusas, paprašytas pakomentuoti Kinijos veiksmus, sakė, kad nors Kinija „nuolat grasina, kad išmėtys žaislus iš vežimėlio“, vis dėlto tai, kad ji taikosi į trečias šalis, t. y. tarptautines bendroves, yra neįprasta ir anksčiau to nėra buvę.
 
M. Adomėnas teigė, kad Kinijos valdžios institucijos taip pat ima varžyti eksportą į Lietuvą, be kita ko, stabdydamos eksporto kreditų garantijas Lietuvos importui iš Kinijos.
 
„Tai palietė maisto produktus, lazerius, žaliavas, vaistus, baldus, drabužius“, – sakė jis „Reuters“. – Mes nepasiduosime šiam spaudimui. Ką mes nuspręsime daryti, vadindami Taivaną Taivanu, tai Lietuvos, o ne Pekino reikalas“.
 
Živilė Aleškaitienė (ELTA)
 
2021.12.10; 05:55
Trumposios naujienos

Turkija ir Didžioji Britanija antradienį pasirašė laisvosios prekybos susitarimą, užtikrinantį dvišalės prekybos tęstinumą po šią savaitę įvyksiančio britų pasitraukimo iš ES Bendrosios rinkos ir muitų sąjungos.
 
Susitarimas įsigalios sausio 1 d., vaizdo konferencijoje, kurioje dalyvavo ir Didžiosios Britanijos tarptautinės prekybos sekretorė Liz Truss, sakė Turkijos prekybos ministrė Ruhsar Pekcan.
 
Šių žinių sulaukta po to, kai praėjusią savaitę britams pavyko pasiekti prekybos susitarimą su ES.
 
R. Pekcan antradienio susitarimą pavadino „istoriniu“. Jame atkartojamos dabartinės prekybos sąlygos tarp Turkijos, turinčios muitų sąjungos susitarimą su ES, ir Didžiosios Britanijos, už kelių dienų paliksiančios bloko Bendrąją rinką.
 
Be šio susitarimo dėl papildomų mokestinių įsipareigojimų Turkija būtų patyrusi 2,4 mlrd. dolerių eksporto į Didžiąją Britaniją nuostolių, sakė R. Pekcan.
 
Pasak britų Tarptautinės prekybos ministerijos, prekyba tarp Turkijos ir Didžiosios Britanijos 2019 m. sudarė 18,6 mlrd. svarų sterlingų (20,5 mlrd. eurų).
 
Didžioji Britanija yra antra pagal dydį Turkijos eksporto rinka po Vokietijos.
 
Susitarimas dėl prekybos be muitų apima visas žemės ūkio ir pramonės prekes, sakė R. Pekcan, pridurdama, kad Turkija sieks susitarimą išplėsti, jog jis taip pat apimtų investicijas ir paslaugas.
 
L. Truss sakė, kad susitarimas „nutiesia kelią naujam, ambicingesniam susitarimui su Turkija netolimoje ateityje, ir yra dalis mūsų plano pastatyti JK modernių susitarimų su dinamiškomis ekonomikomis tinklo centre.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.30; 06:13
Verslas

Lietuvos pramonėje ima ryškėti pirmieji lėtėjimo ženklai, sako Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė Laura Galdikienė.
 
„Lietuva kol kas pirmąjį pusmetį stebina teigiamais rezultatais, bet iš tiesų mes imame matyti tam tikrus lėtėjimo ženklus. Lietuva yra maža, atvira ekonomika, tą girdime labai dažnai, ir Lietuvai išlikti nuošalėje tų įvykių, kurie vyksta pasaulyje, turbūt yra neįmanoma“, – į Eltos klausimą atsakė L. Galdikienė.
 
Vis dėlto, nepaisant eksporto lėtėjimo, pasak ekonomistės, Lietuva yra pasiruošusi susidurti su užsienio paklausos augimo lėtėjimu.
 
„Matėme, kad ir rugpjūčio mėnesio duomenys buvo prastesni per apdirbamosios gamybos apimtis. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai – beveik neaugo. Eksporto augimas irgi lėtėja, todėl galime sakyti, kad Lietuva jau pradeda jausti tuos lėtėjimo ženklus, bet vis dar išlaikome gana spartų augimo tempą, kuris yra iš dalies paremtas stipriu vidaus vartojimu, sparčiai augančiomis investicijomis“, – teigė L. Galdikienė.
 
„Lietuva šiandien yra neblogai pasiruošusi susidurti su užsienio paklausos augimo sulėtėjimu ir kol kas tuos raumenis ir demonstruojame“, – pridūrė ji.
 
Kaip ELTA jau rašė, liepą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, pramonės gamyba šalyje išaugo 5,1 proc., kai visoje ES ji vidutiniškai smuko 1,2 proc., rodo Eurostato duomenys.
 
Tuo metu Estijoje pramonės gamyba sumažėjo 5,4 proc., o Latvijoje – 1,3 proc.
 
Labiausiai pramonės gamyba išaugo Vengrijoje (8,7 proc.), Slovėnijoje bei Švedijoje (po 5 proc.).
 
Vokietijoje šis rodiklis susitraukė 5,3 proc., Rumunijoje – 5,2 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.27; 09:00
Aktualijos

 

Dalia Grybauskaitė atidaro Prekybos ir investicijų forumą Šanchajuje. Lietuvos prezidento (Robertas Dačkus) nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atidarydama Prekybos ir investicijų forumą Šanchajuje, kalbėjo apie atviros pasaulio ekonomikos privalumus, sveikino Kinijos rinkos atsivėrimą, suteikiantį naujų Lietuvos eksporto galimybių, ir nurodė kliūtis, kurias būtina pašalinti, kad valstybių verslo ryšiai būtų aktyvesni, o investicijos – saugios.

Forumas yra vienas iš trijų svarbiausių Kinijos pirmosios tarptautinės importo parodos renginių, kurį atidaryti patikėta Lietuvos Prezidentei. Jis yra dalis Kinijoje vykstančios parodos, kurioje dalyvauja daugiau nei 2800 įmonių iš 130 pasaulio valstybių ir regionų, tarp jų ir Lietuvos. Tikimasi sulaukti 150 tūkst. lankytojų.

Kalbėdama forume Prezidentė pabrėžė, kad tarptautinės prekybos įtampos fone ekonomikų atvirumas yra pasaulio ekonomikos augimo variklis, kuris nesuderinamas su pastaruoju metu tarptautinei prekybos sistemai grasinančiu, niekam nenaudingu protekcionizmu ir izoliacija.

Valstybės vadovė atkreipė dėmesį, kad investicijų skaidrumas, griežtas tarptautinių susitarimų laikymasis yra geriausias atsakas lėtėjančiai pasaulio ekonomikai, todėl sveikintinos Kinijos reformos plačiau atveriant šalies rinką.

Atsivėrimo pasauliui signalą Kinija siunčia ir aukščiausiu lygiu surengusi didelio masto tarptautinę importo parodą ir anksčiau paskelbusi, kad imtasi priemonių pašalinti apribojimus finansinių paslaugų srityje, sutrumpintas „nepageidaujamų“ užsienio investicijų sąrašas, sudarytos geresnės salygos importuoti daugiau produktų, kurių reikia šalies gyventojams.

Vis dėlto, Prezidentės nuomone, to nepakanka, todėl šalies vadovė priminė Europos Sąjungos siūlymus Kinijai aktyviau įgyvendinti atsivėrimo priemones: visuose sektoriuose panaikinti reikalavimą užsienio įmonėms investuoti tik steigiant bendras įmones su vietos verslu, užtikrinti intelektinės nuosavybės apsaugą, tarptautiniam verslui atverti viešuosius pirkimus.

Kinijos planai per 5 metus importuoti prekių ir paslaugų už 10 trilijonų dolerių yra didelė galimybė mūsų gamintojams, juolab kad turime ką pasiūlyti milijardinei tos šalies rinkai, ieškančiai aukštos kokybės produktų.

Gausios Kinijos atstovų delegacijos parodoje „AgroBalt“ domėjosi mūsų maisto pramonės gaminiais, Gyvybės mokslų forume – bendradarbiavimu biotechnologijų srityje. Šiuo metu į Kiniją daugiausia eksportuojame baldų, medienos ir jos dirbinių, lazerių, chemijos pramonės, maisto produktų. Daug perspektyvų turi tiek aukštosios technologijos, tiek tradicinė pramonė.

Pernai Lietuvos eksportas į Kiniją augo 50 proc. – tai tesiekė 180 milijonų eurų. Tuo pat metu importo iš Kinijos apimtys viršijo 820 milijonų eurų.

Šanchajaus parodoje Lietuva turi 2 nacionalinius stendus, savo produkciją pristato 18 šalies įmonių.

Prezidentės spaudos tarnyba

2018.11.05; 12:00

Aktualijos

Prekybinio karo su JAV pradėti nereikėtų, nes prekybiniuose karuose laimėtojų nebūna. Taip dalyvaudama neformaliame Europos Vadovų Tarybos susitikime Bulgarijoje sako Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Šiuo metu esame diskusijose, <…> diskusijos vyksta apie tarifų įvedimą, didinimą, ne tik plienui ir metalui, bet ir kitoms prekėms. Tai reikštų prekybinį karą, ko tikrai su mūsų saugumo partneriais, NATO draugais nereikėtų turėti, nes prekybiniuose karuose laimėtojų nėra“, – trečiadienį žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.

Šalies vadovės teigimu, Europa turėti tobulinti ir savo užsienio bei prekybos politiką.

„Europos rinka dar turi daug tarifų ir <..> manau, kad galime sėsti – ir būtina sėsti – prie derybų (stalo, – ELTA) ir kalbėtis“, – sakė D. Grybauskaitė.

ELTA primena, kad kovo 8 dieną JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė įsaką dėl importo muitų plieno ir aliuminio pramonės produkcijai įvedimo. Plieno importui įvedamas 25 proc. muitas, aliuminio importui – 10 proc. muitas. Tačiau Kanadai ir Meksikai numatytos išimtys.

Tiesa, kovo pabaigoje JAV laikinai padarė išimtį ES dėl aliuminio ir plieno muito tarifų, tačiau Bendrija nori, kad sprendimas būtų nuolatinis. Be to, Briuselis perspėja Vašingtoną, kad gali reaguoti į muitų didinimą atsakomosiomis priemonėmis.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris kovo pradžioje pareiškė, kad ES gali pritaikyti muitus pirmaujantiems JAV prekių ženklams kaip „Harley-Davidson“, „Bourbon“ ir „Levi’s“ džinsams.

Balandžio 3 dieną energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ dujų prekybos bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“ ir SGD terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ pasirašė bendradarbiavimo susitarimus su JAV „Freeport LNG“.

Anksčiau D. Trumpas taip pat teigė, kad visos Baltijos šalys yra stabilios ir patikimos prekybos partnerės.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.17; 02:00

Algimantas Liekis

Monografijos „Prezidentinė Lietuva (1919 04 05 – 1920 06 15, 1926 12 17–1940 06 15)“ santrauka

Ta mintis sutapo ir su Katalikų Bažnyčios mokymu, kad Dievas sukūrė žemę, vandenį, visą gamtą ir jos turtus vienodai visiems žmonėms, o ne tik kokiai saujelei išrinktųjų. Bet tuomet, Atgimimo metais, atrodė, kad pirmiausia tai galima įgyvendinti tik esant socializmui, bendravalstybinei (bendratautinei) nuosavybės formai.

Tai pirmiausia buvusiam valdančiųjų luomui – dvarininkams, bajorams, klebonams kėlė baimę ir pasipiktinimą, kaip ir „litvomanų“ deklaruojamas tautiškumas, tautinė valstybė jiems kėlė baimę dėl vienvaldiškumo praradimo.

Beje, tokio atgyvenusio luominio mąstymo buvo ir lenkų viršininkas, Rytų Lietuvos okupantas J. Pilsudskis. Jis, neatsižvelgdamas į lietuvių tautos valią turėti savo nepriklausomą valstybę, smurtu norėjo sugrąžinti lietuvių tautą ir jos valstybę į „unijinius laikus“, į uniją,  buvusią naudinga tik Lenkijai.

Continue reading „Prezidentinė Lietuva ( 12 )” →

Ekonomika ir finansai

Vienu iš pagrindinių ūkio augimo variklių šiuo metu pelnytai įvardijamas eksportas, kurio laukia nauji iššūkiai – investicijos ir inovacijos pramonėje. Nepaisant sulėtėjusio Rusijos BVP augimo, paaštrėjusios euro zonos skolų krizės, Lietuvos eksporto plėtra neparanda pagreičio.

Tokios mažos šalies, kaip Lietuva, eksportas gali po įvairiausių šokų greitai prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų ir toliau sėkmingai augti. Prognozuojama, jog bendras prekių ir paslaugų eksportas artimiausius dvejus metus turėtų augti vidutiniškai po 10 proc. kasmet ir 2014 m. pasiekti 115 mlrd. Lt.

Continue reading „Lietuvos gamintojų eksportas gali augti net ir lėtėjant didžiosioms eksporto rinkoms” →