Radiatorius. Šiluma. Slaptai.lt foto
Sostinėje nuo penktadienio skelbiama ekstremali situacija šilumos energijos gamybos ir šilumos tiekimo srityje, pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. Toks sprendimas priimtas dėl drastiškai išaugusių šilumos gamybai reikalingų gamtinių dujų kainų. Atsižvelgiant į susidariusią padėtį, AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) brangias dujas šį sezoną pakeis mažasieriu mazutu.
„Trečiadienį Vyriausybė patikslino, kad situacija, kai šilumos energijos gamybai naudojamų dujų kaina yra 2 kartus aukštesnė už vidutinę dujų kainą per paskutinius penkerius metus ir jas būtina keisti kita kuro rūšimi, gali būti laikoma ekstremaliu įvykiu. Šiandien dėl tokių sąlygų rinkoje savivaldybėje sušauktas Ekstremalių situacijų komisijos posėdis. Kadangi padėtis iš tiesų yra kritinė, komisija pasiūlė administracijos direktorei skelbti ekstremalią situaciją“, – pažymėjo Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.
Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, šiuo metu prognozuojama gamtinių dujų kaina rinkoje siekia 138,01 Eur/MWh. Tuo tarpu, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, vidutinė gamtinių dujų žaliavos kaina per paskutinius penkerius metus sudarė 37,13 Eur/MWh. Kitaip tariant, prognozuojama gamtinių dujų kaina yra daugiau nei 3,7 karto didesnė už paskutinių penkerių metų vidurkį.
Prognozuojama mažasierio mazuto, kurį planuojama naudoti šilumos energijai gaminti, kaina, pagal ateities sandorių vertę einamųjų metų šildymo sezono mėnesiams, siekia 46,37 Eur/MWh ir yra tris kartus mažesnė nei dujų kaina, teigiama pranešime.
Anot Vilniaus miesto savivaldybės, ekstremali situacija 2022–2023 m. šildymo sezonui leis panaudoti alternatyvų kurą šilumos gamyboje išvengiant ilgų procedūrų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimui gauti.
„Ekstremalios situacijos įvedimas leis prisitaikyti prie teisinių reikalavimų greičiau. Tačiau VŠT lygiagrečiai atlieka ir įprastus veiksmus, reikalingus naujam taršos leidimui gauti. Svarbiausia žinutė gyventojams – kad poveikio aplinkai vertinimo procedūros yra užbaigtos. O taršos sklaidos modeliavimas, kurį atliko ir ataskaitos rengėjai, ir Aplinkos apsaugos agentūros specialistai, rodo, kad naudojant mažasierį mazutą taršos, kvapų ir triukšmo rodikliai neviršys teisės aktuose nustatytų normų“, – sakė V. Benkunskas.
AB Vilniaus šilumos tinklai pradėti naudoti mažasierį mazutą ketina tuomet, kai oro temperatūra lauke pareikalaus papildomų pajėgumų – kai visi šilumos punktai ims pilnai veikti. Mažasierio mazuto poreikis priklausys ir nuo to, kaip veiks nepriklausomi šilumos gamintojai, tiekiantys iš biokuro pagamintą šilumos energiją.
Preliminariais skaičiavimais, ateinantį sezoną 56 proc. viso šilumos gamybai sunaudojamo kuro turėtų sudaryti biokuras ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyjama šilumos energija, 7 proc. – gamtinės dujos, 36 proc. – mažasieris mazutas, 1 proc. – dyzelinas.
Šiauliuose pažymėtas pirmasis statinys šalyje – Juliaus Janonio gimnazija, kurios rūsyje gyventojai rastų priedangą oro pavojaus atveju. VRM nuotr.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, ketvirtadienį lankydamasi Šiauliuose, pristatė specialųjį priedangos ženklą. Juo pažymėtas pirmasis statinys šalyje – Juliaus Janonio gimnazija, kurios rūsyje gyventojai rastų priedangą oro pavojaus atveju.
„Rusijai užpuolus Ukrainą, iš naujo įsivertinome Lietuvos civilinės saugos sistemos būklę ir trūkumus. Šiandien specialiuoju priedangos ženklu pažymėjome pirmąjį statinį šalyje – iki šiol paženklinti buvo tik kolektyvinės apsaugos statiniai. Nors tiesioginio pavojaus nėra, priedangų sužymėjimas leis šalies gyventojams jaustis geriau informuotiems ir saugesniems, o mes būsime dar geriau pasiruošę įvairiems scenarijams“, – teigia ministrė A. Bilotaitė.
Savivaldybės operatyviai pasiruošė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) parengtų Priedangos parinkimo ir ženklinimo rekomendacijų įgyvendinimui. Rugpjūčio 2 d. duomenimis, Lietuvoje iš viso yra 1787 priedangos – savivaldybės atrinko 1254 priedangai tinkamus statinius, taip pat nustatyta, kad dar 533 kolektyvinės apsaugos statiniai (KAS) gali būti naudojami kaip priedanga. Jie bus žymimi dviem specialiaisiais ženklais – KAS ir priedanga.
Vidaus reikalų ministerijos pranešime skelbiama, kad pavojaus atveju priedangų užtektų 495 339 žmonėms arba 17 proc. šalies gyventojų. Ministrės teigimu, įgyvendinus naują Vidaus reikalų ministerijos parengtą Civilinės saugo koncepciją, ginkluoto konflikto, ekstremalių situacijų metu apsaugoti KAS arba priedangose galėtų iki pusės šalies gyventojų, o socialiai pažeidžiami asmenys būtų evakuojami į iš anksto numatytus KAS ar priedangas.
Priedanga yra skirta trumpalaikei (iki kelių valandų) apsaugai, kurioje būtų galima pasislėpti nuo tiesioginio ir netiesioginio apšaudymo grėsmės karinės agresijos metu. Iškilus šiai grėsmei, gyventojams rekomenduojama kuo skubiau susirasti specialiuoju žymėjimo ženklu pažymėtą artimiausią priedangą.
Kolektyvinės apsaugos statiniai skirti laikinam gyventojų prieglobsčiui ekstremalių situacijų metu – čia apgyvendintiems gyventojams būtų teikiamos būtiniausios paslaugos ir reikmenys: maistas, vanduo, drabužiai, psichologinė, medicininė ir kita humanitarinė pagalba.
Šiauliuose ministrė A. Bilotaitė taip pat apsilankė miesto priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje, kur pristatė bandomąjį modelį „Bendra priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistema – kokybiška ir patikima pagalba nelaimės atveju“. Šio modelio įgyvendinimo metu atskirose savivaldybėse numatoma savivaldybių priešgaisrinių tarybų (SPT) ugniagesių komandas prijungti prie PAGD. Siekiama, kad priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos veiktų integruotai bei darniai, būtų užtikrintas ugniagesių gelbėtojų vienodas aprūpinimas, parengimas ir reagavimas.
Vidaus reikalų ministrė lankysis ir Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, kur su Šiaulių apskrities VPK viršininku, Šiaulių mieto, Šiaulių rajono, Radviliškio, Raseinių, Joniškio, Pakruojo rajonų policijos komisariatų viršininkais aptars kriminogeninę situaciją regione ir numatomą administracinę policijos reformą.
Koronavirusui – ne
Lietuvoje praėjusią parą, spalio 16-ąją, koronaviruso infekcija patvirtinta 2002 žmonėms, mirė 28 žmonės, paskiepyta bet kuria skiepo doze 1167 asmenys, skelbia Statistikos departamentas.
Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 368641.
Per praėjusią parą COVID-19 infekcija pražudė 28 žmones. Jie priklausė 40-99 metų amžiaus grupėms. 23 iš jų buvo neskiepyti arba paskiepyti ne visiškai.
Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 5439.
Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, Lietuvoje sekmadienio rytą siekia 1116,3 atvejo. Pastarųjų 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 2371 atvejis.
Anot Statistikos departamento sekmadienio rytą pateikiamų duomenų, teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas siekia 12 proc. Šiuo metu galimai imunitetą turinčių gyventojų procentas – 70,2. Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotr.
Iš viso nuo pandemijos pradžios pasveiko 329265 žmonės. Šiuo metu serga 26369.
Per parą izoliuotų asmenų – 1629. Iš viso saviizoliacijoje yra 44301.
Per praėjusią parą į stacionarą dėl COVID-19 ligos paguldyta 152 pacientai.
Per praėjusią parą vakcinuota pirma skiepo doze 568 žmonės, antra -309. Iš viso iki šiol vakcinuota dviem skiepo dozėmis 1432114 žmonių. Trečiąją, sustiprinančią dozę, gavo 290 asmenų.
Sustiprinančiąja trečia vakcinos doze kviečiami skiepytis sveikatos apsaugos sistemos, globos įstaigų, socialinės sistemos darbuotojai ir vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys.
Pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos gyventojai gali registruodamiesi internetu www.koronastop.lt arba telefonu 1808. Vakcinuotis taip pat galima pas šeimos gydytoją.
Apsauginės kaukės. Slaptai.lt nuotr.
Viena arba dviem vakcinos dozėmis Lietuvoje jau paskiepyta 1,77 mln. gyventojų arba 63,4 proc. visuomenės.
Nuo liepos 1 dienos dėl koronaviruso plitimo grėsmės Lietuvoje galioja valstybės lygio ekstremali situacija.
2019-ųjų gruodį Kinijos Uhano mieste prasidėjęs koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito po visą pasaulį ir praėjusių metų kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija pripažino jį pandemija.
Visame pasaulyje oficialiai patvirtintų infekcijos atvejų skaičius jau perkopė 241 mln. Mirė per 4,9 mln. žmonių.
Delta atmaina sukėlė staigų mirčių skaičiaus augimą, pirmiausiai – tarp nepasiskiepijusių žmonių. Daugiau kaip pusė planetos gyventojų dar nėra gavę nė vienos vakcinos dozės.
Kelio priekyje nėra. Slaptai.lt nuotr.
Nuo rugpjūčio 3 dienos į Lietuvą nebuvo įleistas ir apgręžtas 2 tūkst. 241 neteisėtas migrantas, dėl humanitarinių priežasčių įsileista 80 asmenų. Nors vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius pripažįsta, kad vykdoma apgręžimo politika ne visada yra maloni, tačiau, pasak jo, ši priemonė veikia.
„Uždarius sieną, ką mums leidžia tiek Ekstremalios situacijos įstatymas, tiek iš principo ir Europos Sąjungos struktūros mums neturi ekstremalios situacijos priekaištų, pavyko stabilizuoti situaciją. Ir vienas iš pagrindinių valstybės uždavinių – būtent saugoti valstybės sieną – yra įgyvendintas nepriklausomai galbūt nuo tam tikrų insinuacijų“, – trečiadienį surengtame Žmogaus teisių komiteto posėdyje teigė A. Abramavičius.
Viceministras atkreipė dėmesį, kad tokius pačius sprendimus kiek vėliau priėmė Latvija ir Lenkija.
„Mes nesame vieniši šioje situacijoje. Mūsų veiksmai derinami su Europos Sąjungos struktūromis ir manome, kad čia elgiamės teisėtai“, – sakė jis.
A. Abramavičius taip pat pabrėžė, kad per tą laikotarpį apie 80 neteisėtai sieną bandžiusių kirsti migrantų dėl humanitarinių priežasčių buvo įsileista į Lietuvą.
„Tame tarpe buvo ir apie 13 Baltarusijos piliečių, nepilnamečių, moterų. Iš tų 80 galbūt tik 25 yra pilnamečiai vyrai arba ne baltarusiai. Tai humanitarinis koridorius veikia, negalima sakyti, kad mes neįsileidžiame nieko“, – akcentavo A. Abramavičius.
Viceministras pripažino, kad pasieniečių vykdoma apgręžimo politika galbūt ne visada maloni yra, bet, pasak jo, tai funkcionuoja.
„Tas sienos uždarymo atokvėpis mums leidžia galbūt kitais klausimais pereiti prie migrantų perkėlimo į geresnes vietas“, – pabrėžė A. Abramavičius.
„Sienos apsauga yra prioritetinis uždavinys, be abejo, neatsisakant žmogaus teisių pozicijos“, – taip pat akcentavo viceministras.
Neįleista daugiau kaip 2 tūkst. migrantų
Savo ruožtu Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado pavaduotojas Antanas Montvydas akcentavo, kad neteisėtų migrantų apgręžimas yra minimali priemonė kovojant su hibridine agresija.
„Asmenys faktiškai teisėtai atvyksta į Baltarusijos Respubliką, joje teisėtai turi galimybę judėti, gali prašytis prieglobsčio, tačiau to nedaro ir ieško geresnių ekonominių sąlygų, keliaudami per mūsų valstybę. Asmenys prie valstybės sienos yra informuojami apie procedūras, jų patekimo tvarką, vietas“, – sakė A. Montvydas.
Jis akcentavo, kad informacija yra pateikiama migrantams suprantamomis kalbomis.
A. Montvydo teigimu, į šalį nuo rugpjūčio 3 d. buvo neįleista 2 tūkst. 241 neteisėtas migrantas.
„(Įleidžiami – ELTA) akivaizdžiai matomi nepilnamečiai, neįgalieji, nėščios moterys, vieniši tėvai ir moterys, auginančios nepilnamečius vaikus, su kuriais jie keliautų, taip pat asmenys vyresni nei 75 metai bei psichikos ar elgesio sutrikimų turintys asmenys ir prekybos žmonėmis (aukos – ELTA), jeigu jei tai deklaruoja“, – paaiškino jis.
Užstrigusi viena migrantų grupė
VSAT vado pavaduotojas taip pat pranešė, kad šiuo metu pasienyje, Baltarusijos teritorijoje, yra užstrigusi viena migrantų grupė.
„Turime vieną grupę, kuri yra Baltarusijos teritorijoje. Mūsų sargybos toje vietoje nėra, tačiau minimi asmenys neina į Lietuvos valstybę, mes jiems suteikiame maitinimą, vandenį, siūlome atvykti, tačiau jie laukia sprendimų iš Baltarusijos, Baltarusija jų neįsileidžia toliau eiti į šalies teritoriją“, – sakė A. Montvydas.
„Tai Somalio piliečiai. Septynios moterys ir du vyrai, visi pilnamečiai, neįgaliųjų nėra“, – informavo jis.
Karo policija. KAM nuotr.
Dėl nelegalios migracijos krizės Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen antradienį sušauktoje neeilinėje parlamento sesijoje ypatingos skubos tvarka ketinamos priimti Karinės jėgos naudojimo statuto pataisos, kuriomis kariams ekstremalios situacijos sąlygomis būtų galima suteikti daugiau teisių, įveikė pateikimo stadiją.
Projektą pateikimo stadijoje palaikė 87 parlamentarai, prieš balsavo 5 ir dar 27 susilaikė.
Antradienį projektas iš karto bus svarstomas komitetuose, o dėl jo priėmimo bus balsuojama vakariniame posėdyje.
Siūlo ekstremaliosios situacijos sąlygomis kariams suteikti platesnius įgaliojimus
Siūloma ekstremaliosios situacijos atveju, siekiant sudaryti sąlygas padėti policijai, pasieniečiams ar Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams, kariams suteikti platesnius įgaliojimus.
Siūloma, kad daugiau teisių kariai įgytų esant atitinkamam krašto apsaugos ministro įsakymui, gavus Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininko motyvuotą rašytinį prašymą ir šį siūlymą suderinus su prezidentu.
Platesnius įgaliojimus būtų galima suteikti ne ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui su galimybe juos pratęsti pagal tą pačią procedūrą, ir tik tuo atveju, kai įvykio mastai sparčiai didėja, siekiama išvengti grėsmės visuomenės rimčiai ir yra būtina atkurti institucijų, kurioms padėtų kariuomenė, būtinąsias veiklos sąlygas.
Kariai tokiu atveju galėtų duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams; persekioti ir sulaikyti asmenis, nevykdančius karių privalomų nurodymų arba įtariamus padarius ar darančius nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą; laikinai apriboti galimybę patekti į tam tikrą teritoriją ar patalpą, sustabdyti joje vykdomus darbus, tam tikroje teritorijoje apriboti ar uždrausti transporto priemonių eismą; tikrinti asmenų, transporto priemonių, ginklų ir kitų daiktų dokumentus; atlikti asmens apžiūrą ir jo turimų daiktų patikrinimą; sustabdyti, tikrinti ir apžiūrėti transporto priemones, jose esančius krovinius ir daiktus, taip pat asmenis ir jų bagažą; panaudoti specialiąsias priemones. Antrankiai
A. Anušauskas: tai nėra nepaprastajai padėčiai tapatūs įgaliojimai
Projektą pristatęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžė, kad siūlomi suteikti įgaliojimai nebūtų tapatūs tiems, kuriuos kariai įgytų nepaprastosios padėties atveju.
„Ekstremalių situacijų metu suteikiami įgaliojimai nėra tapatūs karių įgaliojimams nepaprastosios padėties metu. Nepaprastosios padėties metu kariai karinę jėgą galėtų naudoti visa apimtimi. Šiuo atveju išskirtos tik spec. priemonės. Taip pat nėra ribojamos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo A. Anušauskas.
Visgi ministro argumentais neliko įtikintas Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys Julius Sabatauskas, posėdyje teigęs, kad šį projektą vertina kaip „bandymą pro užpakalines duris įeiti nepaprastąją padėtį“. Pasak jo, visi minimi įgaliojimai kariams suteikiami būtent tada, kai yra įvedama nepaprastoji padėtis.
Visgi krašto apsaugos ministras dar kartą pabrėžė, kad nepaprastosios padėties atveju įgaliojimai kariuomenei yra nepalyginami platesni, o šiuo atveju tiesiog siekiama suteikti įgaliojimus, kurie kariams leistų tinkamai vykdyti savo funkcijas, kai jie padėtų Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams.
„Tikslas yra įgaliojimų suteikimas. Vienokią teisinę formą pasirinksime ar kitokią, įtrauktas krašto apsaugos ministras ar neįtrauktas, aš manau, čia tik technikos klausimas. Svarbiausia yra pasiekti tikslą, kad kariai vykdydami tas pareigas, kaip ir pasieniečiai, turėtų galimybes sulaikyti įstatymus pažeidžiantį sieną neleistinoje vietoje pereinantį nelegalą“, – aiškino A. Anušauskas.
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijai priklausantis Tomas Tomilinas pabrėžė demokratinėje sistemoje galiojančios stabdžių ir atsvarų sistemos svarbą.
„Demokratinė sistema yra stabdžių ir atsvarų sistema. Kad ir koks būtų pasitikėjimas Vyriausybe ar visuomenės racionalumu, vis tiek kada nors ateityje krašto apsaugos ministru gali būti ne toks išsilavinęs, ne toks demokratiškas žmogus kaip jūs. Gali būti bet kas, sąlyginis Šustauskas gali būti krašto apsaugos ministru arba premjeru. Kas trukdo tą stabdžių ir atsvarų sistemą naudoti ir čia”, – ministrui klausimą uždavė T. Tomilinas.
Tačiau A. Anušauskas teigė nemanąs, kad ministru galėtų tapti bet kuris asmuo, o šiuos pakeitimus parengti, jo teigimu, buvo apsispręsta tuomet, kai nelegalios migracijos srautai šalyje buvo pasiekę patį piką.
„Nemanau, kad Šustauskas gali būti krašto apsaugos ministru, tam yra jau veikianti atsvarų sistema (…) Kadangi situacija buvo staigiai besikeičianti, mes šį projektą parengėme, kai manėme, kad reikia labai skubaus sprendimo. Tai buvo pats pikas tą savaitgalį, kai nelegalai perėjo per Lietuvos sieną, mes matėme, kad reikia tų papildomų įgaliojimų“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras, kartu pažymėdamas, jog kariams svarbu suteikti aiškumą dėl jų įgaliojimų.
„Svarbu, kad tie žmonės galėtų vykdyti savo pareigas be baimės, kad peržengs savo įgaliojimų ribas“, – teigė jis. Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.
Posėdyje klausimus ministrui kėlė ir LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Sysas. Jis teiravosi, kaip bus užtikrinama, kad įgaliojimais nebūtų piktnaudžiaujama civilių Lietuvos piliečių atžvilgiu. A. Anušauskas, atsakydamas į socialdemokrato klausimą, pažymėjo, kad panašius įgaliojimus jau turi kitos viešosios tvarkos ir saugumo institucijos, o įgaliojimų apimtį kas kartą turėtų patikslinti šalies prezidentas.
„Turiu pasakyti, kad policija, pasieniečiai juk turi įgaliojimus, gali ir civilių Lietuvos piliečių, ne tik nelegalų atžvilgiu pritaikyti. Ar yra piktnaudžiavimo rizikos? Žinoma, kad yra ir mes žinome tokių atvejų, bet mes norime jų išvengti. Dėl to konkretūs įgaliojimai, juos kariai galėtų įgyti, bet kokie jie bus suteikiami, tai čia jau suderinus su prezidentu, jie gali būti gerokai siauresni“, – tikino A. Anušauskas.
Opozicijos lyderis teikia siūlymą, kad platesnius įgaliojimus kariuomenė galėtų įgyti tik su Seimo pritarimu
Teikiamam projektui pasiūlymą turėjo ir opozicijos lyderis Saulius Skvernelis. Jis siūlo, kad tam, jog kariuomenė gautų platesnes teises ekstremalios situacijos sąlygomis, būtų reikalingas ne tik Vyriausybės, bet ir Seimo pritarimas. Tokį pasiūlymą ekspremjeras motyvuoja tuo, kad pagal KAM projektą, kariuomenei būtų galima suteikti praktiškai identiškus, kaip ir nepaprastosios padėties atveju, įgaliojimus, tačiau nepaprastąją padėtį įvesti galima tik esant parlamento pritarimui.
„Remiantis siūlomu reguliavimu, krašto apsaugos ministro įsakymu, gavus Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininko motyvuotą rašytinį prašymą ir suderinus su Respublikos prezidentu, esant tik ekstremaliai situacijai ir labai neapibrėžtoms sąlygoms, Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms galės būti suteikti analogiški įgaliojimai, kurie suteikiami ir nepaprastosios padėties metu. Iš sprendimų priėmimo pašalinamas Seimas, kurio ir yra pareiga įvesti karo ir nepaprastąją padėtį, skelbti mobilizaciją ir priimti sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas“, – pasiūlymo projektui argumentus dėstė S.Skvernelis.
Pastabų KAM projektui turėjo ir Seimo teisininkai
Tuo metu Seimo kanceliarijos Teisės departamento teisininkai išsakė pastabas ir dėl pačios formuluotės, kuria apibrėžiama, kad kariuomenei platesnius įgaliojimus galima suteikti, „kai būtina atkurti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgų būtiniausias veiklos sąlygas“. Pasak teisininkų, būtiniausių veiklos sąlygų atkūrimas reikštų, kad kariuomenė būtų pasitelkiama tik atkuriant reikiamą infrastruktūrą.
„Formuluotė (…) suponuoja, kad kariniai vienetai ar kariai būtų pasitelkiami būtent šių valstybės institucijų veiklos sąlygoms atkurti, t.y. užtikrinti labiau kažkokio infrastruktūrinio (atstatomojo) logistinio ar organizacinio pobūdžio pagalbą, kas sudarytų sąlygas toms valstybės institucijoms vykdyti savo funkcijas“, – rašoma Teisės departamento išvadoje. Lietuvos – Baltarusijos pasienyje budi mūsų kariai. Lietuvos kariuomenės foto
Visgi pažymima, kad kariuomenę siekiama pasitelkti minėtų saugos institucijų atliekamoms viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo funkcijoms įgyvendinti, o ne tik infrastruktūros atkūrimui, todėl teisininkai siūlo šias sąlygas apibrėžti aiškiau.
„Sistemiškai vertinant kitas teikiamo projekto nuostatas bei atsižvelgiant į projekto aiškinamąjį raštą, yra aišku, kad kariai šiuo atveju betarpiškai padėtų minėtoms valstybės institucijoms vykdyti tiesiogines jų funkcijas jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu“, – rašoma dokumente.
Taip pat Seimo teisininkai siūlo, kad daugiau teisių kariams būtų galima suteikti esant gautam Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos, o ne tik jos pirmininko motyvuotam rašytiniam prašymui.
„Komisija priima jos kompetencijai priklausančius sprendimus, o komisijos pirmininkas tik atstovauja komisijai“, – akcentavo Teisės departamentas.
Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su parlamentinių partijų lyderiais ir ministre pirmininke Ingrida Šimonyte. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad susitikime su premjere Ingrida Šimonyte ir parlamentinių partijų lyderiais buvo aiškiai ir vieningai sutarta dėl užsienio politikos krypties sprendžiant iš Baltarusijos plūstančių nelegalių migrantų krizę. Vis dėlto, šalies vadovo teigimu, šiek tiek išsiskyrė siūlymai, kokią taktiką taikyti sprendžiant susidariusią krizinę situaciją.
„Džiaugiuosi, kad šiandieną įvyko susitikimas, kuriame dalyvavau aš, premjerė ir parlamentinių partijų lyderiai. Puiku, kad pasiekėme tokio pobūdžio formatą tokiai problemai, kuri šiuo metu yra migracija, spręsti. Šiandieną prie stalo daug kartų girdėjau žodį „sutariame vieningai“ ir tai teikia vilčių, kad šią tikrai nelengvą problemą mes gebėsime įveikti“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
„Kalbėjome apie užsienio politikos principus, apie tai, kad užsienio politikos principai Lietuvoje buvo formuojami pastaruosius 30 metų ir jie yra nekintami, jie yra pagrįsti principais ir vertybėmis. Ir dėl to Baltarusijos režimo vertinimai iš esmės nesikeičia“, – pabrėžė prezidentas.
Visgi, šalies vadovo teigimu, susitikimo metu šiek tiek išsiskyrė nuomonės dėl to, kokią taktiką taikyti sprendžiant migrantų krizę.
„Galbūt išsiskyrė šiek tiek nuomonės dėl to, kokią taktiką turėtume taikyti, kaip spręsti diplomatinėmis ir politinėmis priemonėmis migracijos problemą, tačiau esminiai klausimai, užsienio politikos kryptys yra įvardintos labai aiškiai. Ir, aš manau, kad tai sudaro puikų pagrindą pratęsti tą 2014-2020 metų politinių partijų susitarimą dėl užsienio politikos, ekstrapoliuoti jį į ateitį ir tai galėtume padaryti jau šį rudenį“, – sakė jis.
Susitikimo metu, G. Nausėdos teigimu, buvo aptarta ir tai, kaip kuo skubiau spręsti sienos kontrolės su Baltarusija problemą, kuri, pasak jo, buvo apleista labai ilgą laiką.
„Esame pasiūlę ir tikimės labai pilietinės iniciatyvos iš statybos organizacijų, nekilnojamojo turto organizacijų, kurios jau dabar atsiliepė į tą kvietimą, kurį išplatinau prieš keletą dienų, laukdamos konkrečių nurodymų ir laukdamos pirmiausiai to vadybinio gebėjimo valdžios institucijų pradėti šį procesą“, – akcentavo G. Nausėda.
„Manau, kad netradicinės priemonės netradicinei problemai spręsti yra tinkamos ir šioje vietoje mums svarbiausia greitis, mums svarbiausia efektyvumas ir svarbiausia, kad turėtume stiprią politinę valią padaryti šį darbą kaip galima greičiau“, – teigė jis.
Aptartas nepaprastosios padėties įvedimo klausimas
Susitikimo metu buvo aptartas ir nepaprastosios padėties įvedimo pasienio savivaldybėse klausimas. Prezidento teigimu, partijų bendras susitarimas buvo, kad šį klausimą reikia spręsti artimiausioje ateityje.
„Daugiau mažiau konsensusas yra toks, kad mes esame atviri visiems klausimams ir šį klausimą taip pat galime spręsti pačioje artimiausioje ateityje, tačiau iki to laiko turime įvertinti du dalykus. Pirma, įvertinti teisines šio sprendimo įvedimo aplinkybes ir kokią įtaką šis sprendimas turėtų ne tik mūsų sienos užkardymo klausimams, bet taip pat ir pilietinių teisių Lietuvoje aspektu“, – sakė G. Nausėda.
Prezidento teigimu, svarbiausia sprendžiant dėl nepaprastosios padėties įvedimo įsivertinti, kokia galias nepaprastoji padėtis suteiktų atskiroms struktūroms.
„Aš esu įsitikinęs, kad kariuomenę mes įgalinsime ir esame pajėgūs tai padaryti šiandieną ir ekstremalios situacijos sąlygomis. Ir, be jokios abejonės, tai darome jau dabar ir darysime ateityje“, – sakė šalies vadovas.
Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.
Dėl neteisėtos migracijos Vyriausybė penktadienio vakarą sušauktame posėdyje paskelbė ekstremaliąją situaciją valstybės mastu.
Šios ekstremaliosios situacijos operacijų vadove paskirta vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Paskelbus ekstremaliąją situaciją, palengvės teisinis reglamentavimas, kad būtų galima sparčiau vykdyti procedūras, koordinuoti veiksmus, telkti pajėgumus, taip pat tokiu atveju galima bus naudoti Vyriausybės rezervo lėšas. Be to, šis sprendimas padės lengviau užtikrinti bendradarbiavimą su savivaldybėmis ir kitomis institucijomis, sakoma Vyriausybės pranešime.
Šią parą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, Lietuvos sieną iš Baltarusijos pusės kirto dar 150 neteisėtų migrantų. Daugelis iš jų jau pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. VSAT duomenimis, neteisėtos migracijos srautas, palyginti su 2020 m., jau dabar išaugęs vienuolika kartų, iki šiandienos įskaitytinai sulaikyti 822 neteisėti migrantai. Pernai Lietuvos pasienyje buvo sulaikytas 81 toks užsienietis.
2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 481. Taip pat sulaikyti 57 Irano, 51 Sirijos, 46 Baltarusijos, 28 Rusijos, 13 Gvinėjos, 12 Turkijos, 10 Šri Lankos bei kitų valstybių piliečiai ar jais prisistatę asmenys. Ši pilietybių statistika tyrimų metu, kai bus tiksliai nustatyta pastarąją parą sulaikytųjų pilietybė, gali pasikeisti. Prognozuojama, kad ir toliau migracijos srautai didės.
Pasieniečiai, pasitelkę sraigtasparnį, atidžiai stebi situaciją, ar nėra Baltarusijos pusėje susibūrusių didelių migrantų grupių.
Pastaruoju metu labai išaugus tokių atvejų skaičiui, VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių, skirta papildomų techninių išteklių. Be to, pasieniečiams į pagalbą atėjo pajėgos iš Viešojo saugumo tarnybos, Šaulių sąjungos ir kitų institucijų. Pasienyje su Baltarusija dirbti pradeda Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) pareigūnai.
Vis intensyvesnius nelegalių migrantų srautus pasienyje su Baltarusija patiriančiai Lietuvai paramą išsakė ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Ji patikino, kad Europos Sąjunga mūsų šalies nepaliks vienos susidūrus su šiais iššūkiais. Be to, EK pirmininkė pripažino, kad nelegalių migrantų krizė pasienyje su Baltarusija yra „politiškai motyvuotas modelis“.
„Stebime tam tikrą politiškai motyvuotą modelį. Europos Komisija ir Europos Sąjunga yra su jumis šiuo sudėtingu metu“, – penktadienį Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje sakė U. von der Leyen.
Šokis Katedros aikštėje Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Nuo liepos 1 d. nustoja galioti aštuonis mėnesius trukęs antrasis visuotinis karantino režimas. Pirmadienį Vyriausybės posėdyje priimtu sprendimu visoje šalyje lieka paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl koronaviruso plitimo grėsmės.
Kaip pirmadienį teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, nepaisant nutraukto karantino, didžioji dalis egzistuojančių reikalavimų lieka galioti. Kaukių dėvėjimas taip pat lieka – jos bus privalomos teikiant kontaktines paslaugas. Taip pat toliau veiks galimybių pasas.
Sveikatos apsaugos ministras neatmetė, kad jei sergamumo skaičiai keisis, Vyriausybė gali grąžinti karantino režimą. Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė užsiminė apie lokalių karantinų galimybę.
Jų teigimu, dėl Lietuvą pasiekusios COVID-19 delta atmainos šiuo metu itin svarbu užtikrinti visuomenės aktyvų skiepijimąsi. Kaip teigė Prezidentūra, griežto karantino rudenį išvengti leis tik aktyvus skiepijimas.
Likę veiklų apribojimai šalyje
Vyriausybės sprendimu, nuo ketvirtadienio paslaugos gali būti teikiamos viešose prekybos vietose, laisvalaikio ir pramogų vietose, viešojo maitinimo įstaigose, restoranuose, kavinėse, baruose, naktiniuose klubuose ir kitose pasilinksminimo vietose, tačiau būtina užtikrinti visus saugumo reikalavimus.
Kultūros, pramogų, sporto ar kiti renginiai turi būti organizuojami ir vykdomi laikantis žmonių srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo sąlygų.
Privalomas bilietų platinimas elektroniniu būdu ir (arba) žiūrovų ir (ar) dalyvių registravimas bei kontroliuojamas žiūrovų ir (ar) dalyvių patekimas į renginio vietą. Šokis – Vinco Kudirkos aikštėje. Slaptai.lt nuotr.
Taip pat uždarose erdvėse organizuojamuose renginiuose žiūrovai ir (ar) dalyviai renginį stebi tik iš sėdimų vietų (išskyrus atvejus, kai organizuojamos gyvūnų parodos), gali būti užpildoma ne daugiau kaip 75 proc. visų sėdimų vietų.
Uždarose ir atvirose erdvėse organizuojamuose renginiuose, kuriuose žiūrovai ir (ar) dalyviai renginį stebi ne tik iš sėdimų vietų, žiūrovų ir (ar) dalyvių skaičius neribojamas, tačiau juose gali dalyvauti tik asmenys, kurie yra pasiskiepiję, arba jei asmuo persirgo COVID-19.
Tai pat išlieka apsauginių veido kaukių dėvėjimo reikalavimai ir rekomendacijos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytomis sąlygomis.
Ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis, vidurinis ugdymas, profesinis mokymas ir aukštojo mokslo studijos, neformalusis suaugusiųjų ir vaikų švietimas bei švietimo pagalba vykdomi užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas. Užsiėmimuose uždarose erdvėse vienu metu ir vaikų stovyklose vienoje grupėje gali dalyvauti ne daugiau kaip 30 vaikų, išskyrus atvejį, kai vaikų stovykloje dalyvauja tik vaikai ir darbuotojai.
Siekiant išlaikyti gerėjančią epidemiologinę situaciją, būtina toliau aktyviai skiepytis ir skatinti visuomenę elgtis atsakingai, kad kuo greičiau būtų įgytas kolektyvinis imunitetas.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija (VESK) pirmadienį renkasi į posėdį aptarti naujausią epidemiologinę situaciją šalyje bei galimas priemones suvaldyti COVID-19 pandemiją.
„Nuolat stebime ir analizuojame padėtį šalyje. Tai yra sudėtingas laikotarpis mums visiems, tačiau neabejojame, kad taikomos priemonės turi būti tęsiamos ir greitu metu galėsime pamatyti teigiamus pokyčius“, – teigia vidaus reikalų ministrė, Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos pirmininkė Agnė Bilotaitė.
Vyriausybei gruodžio viduryje sugriežtinus karantiną ir jį pratęsus iki sausio 31 dienos, uždarytos ne maisto prekių parduotuvės, grožio salonai, apribotas žmonių judėjimas ir susibūrimai.
Judėjimo ribojimai tarp savivaldybių pratęsti iki sausio 31 d., situacija bus peržiūrėta sausio 17 d.
Gedimino kalnas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vyriausybė trečiadienį ketina skirti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovą dėl Gedimino kalno būklės. Operacijų vadovu siūloma skirti kultūros ministrą Simoną Kairį.
Anksčiau ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo pareigas dėl Gedimino kalno ėjo buvęs kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.
ELTA primena, kad 2016 metų vasarį, atitirpus ir įmirkus dirvožemiui, Gedimino kalno šlaituose ėmė rastis nuošliaužos ir įgriuvos. Per 2016–2017 metus nuošliaužų susidarė dar daugiau, imtasi kalno gelbėjimo darbų.
Valstybės lygio ekstremali situacija dėl Gedimino kalno būklės buvo paskelbta 2017 m. gruodžio 30 dieną. Nuo to laiko buvo atkurtas Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito reljefas, įrengta vandens drenavimo sistema, atlikti avarijos grėsmės šalinimo, požeminio tunelio išėjimo konservavimo, šlaito apželdinimo, kiti darbai. Taip pat sutvarkyta šiaurinė atraminė siena su parapetu ir senojo arsenalo vakarinio korpuso galinė siena.
Ruošiantis galinčioms iškilti rizikoms Gedimino kalnui, Lietuvos nacionalinis muziejus su UAB „Rekreacine statyba“ 2020 m. liepos mėnesį pasirašė 50 tūkst. eurų vertės rangos darbų sutartį. Ši sutartis užtikrina muziejui galimybę laiku ir tinkamai reaguoti į ekstremalios situacijos pokyčius, jeigu ateityje tokių pasitaikytų.
Londono Hitrou oro uostas. EPA-ELTA nuotr.
Sekmadienio vakarą nuotoliniame posėdyje Vyriausybė pritarė Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) siūlymui drausti keleivinius skrydžius iš Jungtinės Karalystės (JK).
Sprendimas buvo priimtas dėl JK plintančios naujos atmainos koronaviruso. Skrydžiai iš JK bus stabdomi nuo pirmadienio, 4 val. ryto, iki Naujųjų metų.
Kaip rašoma nutarimo projekte, skrydžiai keleiviams vežti iš Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės į Lietuvą bus draudžiami nuo 2020 m. gruodžio 21 d., 04.00 val. iki 2020 m. gruodžio 31 d., 24.00 val.
Nutarimo projekte taip pat pažymima, kad išimties tvarka skrydžiai gali būti vykdomi tik gavus Lietuvos transporto saugos administracijos išduotą atskirą leidimą, atsižvelgiant į sveikatos apsaugos ministro, užsienio reikalų ministro arba vidaus reikalų ministro teikimą.
„Tai sprendimas, kuris yra koordinuojamas su Baltijos šalių kolegomis“, – posėdžio metu teigė premjerė Ingrida Šimonytė.
Jai antrino ir susisiekimo ministras Marius Skuodis.
„Tai yra siūlymas atsižvelgiant į tuos sprendimus, kuriuos yra padariusios ar šiuo metu daro mūsų kaimyninės šalys ar tos šalys, iš kurių yra daug keliaujama tranzitu“, – sakė susisiekimo ministras M. Skuodis.
Visgi ministras akcentavo, kad skrydžiai į Jungtinę Karalystę draudžiami nebus.
ELTA primena, kad sekmadienio vakarą skubiame nuotoliniame posėdyje Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija nusprendė Vyriausybei siūlyti drausti skrydžius iš Didžiosios Britanijos.
Nuo gruodžio 14 d. ,13 val. iki gruodžio 20 d., 13 val. iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą atvyko 3485 keleiviai: į Vilniaus oro uostą atvyko – 2139 asmenys, į Kauno oro uostą – 1346.
Anglijos vyriausiasis gydytojas Chrisas Whitty‘is šeštadienį pranešė, kad Didžiojoje Britanijoje aptiktas naujos atmainos koronavirusas.
Tyrimai esą parodė, kad šis virusas plinta sparčiau nei ligšiolinis variantas. Tačiau nėra duomenų, kad viruso mutacija lemtų ir didesnį mirštamumą. Atitinkama informacija perduota PSO.
Prezidentas susitiko su Sveikatos ekspertų tarybos nariais. Prezidentūros kanceliarijos nuotr.
Sekmadienį prezidentas Gitanas Nausėda su Sveikatos ekspertų tarybos nariais svarstė, kaip suvaldyti pandemijos plitimą ir karantino griežtinimo galimybes. Po susitikimo pateiktos išvados, kuriomis siūloma kiek įmanoma labiau apriboti gyventojų judėjimą.
„Ekspertai pasiūlė labai konkrečias priemones, kurių turėtų būti imtasi situacijai keisti iš esmės“, – po susitikimo su ekspertais surengtoje spaudos konferencijoje sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta. Pasak jo, sekmadienį posėdžiavę ekspertai nurodė, kas konkrečiai, siekiant suvaldyti pandemiją, turėtų būti griežtinama.
Kaip pažymėjo S. Krėpšta, sugriežtinimai yra nukeipti į asmenų susitikimų mažinimą.
„Kaip žinome, virusas plinta tuomet, kai asmenys susitinka, ypač kai susitinka uždarose erdvėse, blogai vėdinamose erdvėse“, – sakė jis.
„Todėl (siūlomi – ELTA) ribojimai yra nukreipti į prekybos vietas, į ugdymo vietas ir jų ribojimus, į darbovietes ir, labai svarbu, į šeimų bendravimą. Siūloma apriboti dviejų šeimų ar dviejų ūkių bendravimo galimybes“, – teigi patarėjas.
„Prezidento nuomone, šie siūlymai turi būti įgyventi nedelsiant tam, kad išsaugotume šimtus gyvybių ir sumažintume didžiulį spaudimą sveikatos sistemai, kuri šiuo metu patiria didžiules apkrovas“, – teigė jis.
Pasak patarėjo, beveik ketvirtadalis visų ligoninėse esančių ligonių šiuo metu serga COVID-19.
Kol kas įvesti nepaprastosios padėties nesvarsto: tačiau, apie tai diskutuota
S. Krėpšta pabrėžė, kad ekspertų taryba svarstė ir galimybę šalyje įvesti komendanto valandą.
„Nepaprastoji padėtis yra reikalinga tam, kad būtų galimybė įvesti vadinamąsias komendanto valandas, kurios apribotų absoliučiai bet kokį judėjimą tam tikromis paros valandomis. Šis siūlymas taip pat buvo diskutuotas. Jis konkrečiai nėra siūlomas šiuo metu. Bet, jei situacija blogėtų, be abejo, gali tekti imtis ir tokių panašių griežtų priemonių“, – teigė S. Krėpšta.
Ekspertų taryba taip pat diskutavo ir apie griežtesnius apribojimus ugdymo įstaigoms.
„Dėl ugdymo siūloma maksimaliai jį apriboti“, – teigė jis, kartu pridurdamas, kad nuotolinis ugdymas, ekspertų siūlymu, būtų privalomas tik toms įstaigoms, kurios galėtų tokį realizuoti.
„Darželių veiklos algoritmas veiktų tik tuo atveju, aptarnautų tuos žmones, kurie neturi jokios kitos išeities“, – sakė patarėjas.
Kartu, tęsė jis, siūloma apriboti ir prekybos vietų darbą savaitgalių metu.
„Dėl prekybos tinklų… Siūloma apriboti ypač ne maisto prekybą savaitgaliais, kuomet matome didžiausius žmonių srautus. Pradedant penktadienio pavakare“, – teigė jis.
Sveikatos ekspertų taryba pakartoja savo anksčiau deklaruotą vertinimą, kad dabar taikomos karantino priemonės sulėtina COVID-19 plitimą Lietuvoje, tačiau tokios priemonės, akcentuoja prezidento suburti ekspertai, nėra pakankamos, kad esmingai pakeistų epidemijos eigą.
S. Skvernelis ir A. Veryga susitikime nedalyvavo
Susitikime su Sveikatos ekspertų tarybos nariais taip pat dalyvavo paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė ir kandidatas į jo vadovaujamos Vyriausybės sveikatos apsaugos ministrus Arūnas Dulkys. Tuo metu laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir darbą Vyriausybėje baigiantis Saulius Skvernelis sekmadienį aptarti pandemijos valdymo ir karantino griežtinimo rekomendacijų neprisijungė.
Vietoje jų pasitarime dalyvavo S. Skvernelio patarėjas Jonas Kairys ir sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.
S. Krėpšta teigė, kad anksčiau ketinta ekspertų tarybą organizuoti ateinančios savaitės antradienį, tačiau, pablogėjus situacijai, nuspręsta dirbti sekmadienį.
„Šią ekspertų tarybą ketinome organizuoti ateinantį antradienį, bet dėl situacijos pablogėjimo sušaukėme ją šiandien – sekmadienį. Penktadienį kvietėme dalyvauti šioje taryboje tiek paskirtąją premjerę, tiek naująjį sveikatos apsaugos ministrą bei laikinąjį premjerą, tiek ir laikinąjį sveikatos apsaugos ministrą“, – teigė S. Krėpšta.
Pateikė rekomendacijas: siūlo apriboti gyventojų judėjimą
Kaip spaudos konferencijoje sakė Sveikatos ekspertų tarybos narys, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas, ekspertai rekomenduoja riboti fizinius susitikimus tarp atskirų namų ūkių. Taip pat rekomenduojama riboti judėjimą dėl nebūtinų priežasčių. Toks ribojimas negaliotų rekreaciniams pasivaikščiojimams atvirose vietose, kur nėra kitų asmenų ir kuriame dalyvauja tik vieno namų ūkio nariai.
Ekspertų taryba taip pat rekomenduoja naudoti koronastop programėlę visiems gyventojams.
M. Stankūno teigimu, rekomenduojama dėvėti medicinines kaukes būnant toje pačioje patalpoje su COVID-19 sergančiu šeimos nariu.
Taip pat, anot eksperto, prie situacijos suvaldymo prisidėtų ir dažniau vėdinamos patalpos įmonėse ir gyvenamosiose vietose.
Kita tarybos narė profesorė Edita Sužiedėlienė teigė, kad ekspertai taip pat siūlo griežtesnes priemones prekybos vietoms.
Ekspertų taryba siūlo svarstyti ne maisto prekių parduotuves, išskyrus vaistines, veterinarijos, optikos ir ortopedijos parduotuves, uždaryti savaitgaliais ir penktadieniais nuo vakaro penktos valandos.
Taip pat didinti prekybos plotą vienam pirkėjui uždarose prekybos vietose.
Siūloma, kad darbo dienomis parduotuvėse rizikos grupėje esantiems senjorams būtų siūloma apsipirkti skirtingu laiku.
Kiekviena įstaiga turėtų turėti darbo per karantiną planą
Ekspertų teigimu, kiekviena įstaiga turi patvirtintą darbo per karantiną planą, kuriame būtų aiškiai nurodytas darbuotojų, kurie dirba nenuotoliniu būdu, sąrašas.
Siūloma mažinti viruso plitimą taikant papildomus ribojimus ugdymo įstaigoms
Ekspertų taryba siūlo ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankyti tik tiems vaikams, kurių tėvai neturi galimybių dirbti nuotoliniu būdu.
Pandemijos plitimas Lietuvoje nemažėja
Kaip informavo Statistikos departamentas, šeštadienį Lietuvoje nustatyta 2219 naujų COVID-19 infekcijos atvejų, o nuo koronaviruso infekcijos mirė 15 žmonių. Tuo metu vieną dieną anksčiau – penktadienį – Lietuvoje nustatyti 2848 koronavirusinės infekcijos atvejai.
Prezidentas užsiminė apie komendanto valandos įvedimo galimybę
Penktadienį interviu portalui „Delfi“ G. Nausėda neatmetė nepaprastosios padėties ir komendanto valandos įvedimo galimybės.
„Reikia svarstyti ir apie šituos dalykus, nes situacija tikrai yra prasta. Ypatingai nerimą kelia faktas, kad, nepaisant karantino sugriežtinimo ir griežtų priemonių, kurias panaudojome praeityje, rezultatas nėra geresnis ir statistika negerėja“, – portalui sakė prezidentas.
Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
Aplinkosaugos ir ekologijos klausimais besirūpinanti Baltarusijos nevyriausybinė organizacija „Ekodom“ pranešė, kad, jos duomenimis, bandymų metų Astravo atominėje elektrinėje (AE) įvyko incidentas, rašo portalas „Delfi.“
„Praėjusį šeštadienį gavome informaciją apie galimai avarinę situaciją ir su ja susijusį pirmojo Baltarusijos AE energobloko atsarginės reaktoriaus aušinimo sistemos gedimą“, – rašo „Ekodom“, kurį cituoja „Delfi.”
Pasak portalo, skelbiama, kad organizacijos duomenimis, baigiant hidrotestavimus Astravo AE įvyko didelio masto avarija. Dėl neatidaryto vožtuvo išpumpuojant skystį bandymų pabaigoje buvo apgadinta pirmojo reaktoriaus avarinio aušinimo sistemos cisterna.
Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos patarėja visuomenės informavimui Asta Mensonė „Delfi“ nurodė, kad dėl informacijos apie galimą incidentą Astravo AE, Baltarusijos žiniasklaidoje pasirodžiusios pirmadienį, kreiptasi į šios šalies Ekstremaliųjų situacijų ministeriją.
Tuo metu Energetikos ministerija portalui nurodė, jog oficialios informacijos apie incidentą neturi. Užsienio reikalų ministerija teigė, kad gyventojams nėra jokio pagrindo nerimauti ar vartoti kalio jodido tabletes.
Turkijoje po žemės drebėjimo – dideli sugriovimai. EPA – ELTA nuotr.
Vakarinę Turkijos dalį sudrebinusio galingo žemės drebėjimo aukų skaičius antradienį išaugo iki 100, praneša šalies nelaimių ir ekstremalių situacijų valdymo agentūra AFAD.
AFAD nurodo, kad per 7 balų stiprumo žemės drebėjimą sužaloti 994 žmonės, 147 sužaloti asmenys tebegydomi ligoninėse.
Be kita ko, vėlų pirmadienį žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad, praėjus 65 valandoms po stipraus žemės drebėjimo, Turkijoje iš po griuvėsių ištraukta gyva trejų metų amžiaus mergaitė Elif. Tai suteikia gelbėtojams vilties surasti daugiau po griuvėsiais įstrigusių gyvų žmonių.
Elif buvo 106 žmogus, po drebėjimo išgelbėtas iš po sugriuvusių pastatų nuolaužų. Jos motina ir trys broliai ir seserys išgelbėti šeštadienio vakarą, bet vėliau vienas išgelbėtas brolis mirė.
Penktadienį įvykęs žemės drebėjimas supurtė Turkiją ir Graikiją. Žemės drebėjimas įvyko prie Turkijos Egėjo jūros pakrantės, į šiaurę nuo Samo salos. Griuvo pastatai, kilo bangos, kurios užtvindė teritorijas Turkijoje ir Samo saloje.
Per žemės drebėjimą Graikijai priklausančioje Samo saloje žuvo du paaugliai.
Kaip teigiama, tai pražūtingiausias per beveik dešimtmetį Turkijai smogęs žemės drebėjimas. 2011 metais per žemės drebėjimą Vano mieste žuvo daugiau kaip 500 žmonių.
Turkijoje po žemės drebėjimo užfiksuoti dar 1 464 pakartotiniai požeminiai smūgiai, 44 iš jų stiprumas buvo didesnis nei keturi balai.
Baiminantis, kad gali sugriūti daugiau pastatų, Izmire tūkstančiai gyventojų ketvirtą naktį iš eilės miegojo palapinėse.
Šiaulių centras. Slaptai.lt nuotr.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), atsižvelgęs į epidemiologinę situaciją Šiauliuose, miesto Ekstremaliųjų situacijų komisiją ragina imtis priemonių, galinčių prisidėti prie infekcijos plitimo ribojimo mieste.
Posėdyje Komisijai siūloma operatyviai galimybę uždrausti renginius uždarose ir atvirose teritorijose, riboti asmenų susibūrimus Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje esančiose įmonėse, įstaigose, organizacijose, viešose vietose. Taip pat – valdyti lankytojų, lankančių šeimos narius, globotinius socialinėse globos įstaigose srautus.
Darbą, esant galimybėms, viešose ir kitose įstaigose siūloma organizuoti nuotoliniu būdu. Taip pat siūloma nutraukti neformalų ugdymą, kur vyksta srautų kirtimasis, ir apskritai riboti socialinius kontaktus, susilaikyti nuo asmeninių švenčių organizavimo.
Be to, NVSC specialistai siūlo stiprinti infekcijų kontrolę gydymo įstaigose bei stiprinti higienos laikymąsi prekybos centruose.
Beirutas po sprogimo. EPA – ELTA nuotr.
Europos Sąjunga (ES) trečiadienį paskelbė, kad į Libano sostinę Beirutą skubiai išsiųs gelbėtojų, dresuotų šunų ir įrangos ieškoti griuvėsiuose įstrigusių išgyvenusiųjų, mieste nugriaudėjus dviem galingiems sprogimams.
„ES civilinės saugos mechanizmas šiuo metu koordinuoja skubų dislokavimą daugiau nei 100 aukštos kvalifikacijos gaisrininkų su transporto priemonėmis, šunimis ir įranga, kurių specializacija yra paieška ir gelbėjimas miestų teritorijose“, – pranešime teigė už krizių valdymą atsakingas eurokomisaras Janezas Lenarčičius.
„Jie bendradarbiaus su Libano valdžios institucijomis gelbstint gyvybes įvykio vietoje“, – pridūrė jis.
Libano valdžios institucijos paprašė pagalbos pagal šį mechanizmą po to, kai Beirute antradienį nugriaudėjo du galingi sprogimai.
J. Lenarčičius teigė, kad prie operacijos prisidės Čekijos Respublika, Graikija ir Nyderlandai, o pagalbą taip pat pasiūlė Prancūzija, Vokietija ir Lenkija. Jis tai pavadino „skubiu pirmuoju žingsniu.“
„Palaikome Libaną ir jo žmones ir esame pasirengę mobilizuoti daugiau pagalbos“, – sakė jis.
2001 metais sukurtas ES civilinės saugos mechanizmas suteikia Bendrijai galimybę koordinuoti pagalbos veiksmus reaguojant į ekstremalias situacijas visame pasaulyje.
Dėl sprogimų Libano premjeras apkaltino sandėlį, kuriame buvo laikoma 2 750 tonų amonio nitrato.
Pasak Libano Raudonojo Kryžiaus, sprogimų metu žuvo daugiau nei 100 žmonių, o dar daugiau kaip 4 000 buvo sužeisti. Beiruto gubernatoriaus teigimu, namus prarado 300 tūkst. žmonių, o padaryta žala vertinama 5 mlrd. dolerių.
Gedimino pilies bokštas. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Ruošiantis vasaros pabaigos ir rudenį galinčioms iškilti rizikoms Gedimino kalnui, Lietuvos nacionalinis muziejus su UAB „Rekreacine statyba“ pasirašė 50 tūkst. eurų vertės rangos darbų sutartį. Ši sutartis užtikrina muziejui galimybę laiku ir tinkamai reaguoti į ekstremalios situacijos pokyčius, jeigu ateityje tokių pasitaikytų, pažymima muziejaus pranešime.
Jau trejus metus visame Gedimino kalne veikia stebėsenos sistema, leidžianti realiu laiku matyti grunto pokyčius. Iki šių metų vasaros orai, pasak Lietuvos nacionalinis muziejaus specialistų, Gedimino kalnui buvo palankūs ir nedideli grunto įtrūkimai buvo fiksuojami nebent tik iškritus dideliam kritulių kiekiui. Trumpų, bet gausių liūčių vasara šiemet Gedimino kalnui mažiau palanki.
„Nuo 2018 metų pavasario stebime sąlyginai stabilią Gedimino kalno būklę. Tai lėmė ir efektyviai veikiančios laikinosios priemonės, ir iki šių metų vyravę kalnui palankūs orai. Rezultatus duoda ir sutvarkyta Gedimino kalno aikštelė, kurioje įrengta hidroizoliacija stabdo perteklinį vandens patekimą į kalno vidų“, – teigia Lietuvos nacionalinio muziejaus projektų vadovas Vaidas Petrokas.
Vis dėlto, jeigu artėjantis vasaros pabaigos ir rudens sezonas bus itin lietingas, rizika sulaukti grunto judesių ar deformacijų šlaituose gali padidėti. Vertindamas šios vasaros kritulių skaičių, kuris yra didesnis už du praėjusius sezonus, muziejus ruošiasi galimoms rizikoms: po įvykusio viešojo pirkimo muziejus su bendrove „Rekreacinė statyba“ pasirašė sutartį dėl reagavimo į ekstremaliąją situaciją vykdant rangos darbus, kas leis operatyviai reaguoti į bet kokius pokyčius ir vykdyti reikiamus darbus. Šios sutarties vertė siekia iki 50 tūkst. eurų, o darbai bus atliekami tik atsiradus tokiam poreikiui.
„Artėjant rudeniui muziejus planuoja prevenciškai sustiprinti pietvakarinio šlaito viršutinę dalį, kuri iki šiol nebuvo tvirtinta. Tam bus įrengiamas konstrukcinis tinklas, nes analogiškos priemonės 2017–2018 metais sėkmingai sutvirtino nestabilų šiaurinio, vakarinio ir pietinio šlaitų gruntą“, – teigia V. Petrokas.
Pirmoji viso Gedimino kalno sutvarkymo projekto dalis bus parengta jau lapkričio mėnesį. Projektą patvirtinus ir gavus statybos leidimą, bus skelbiamas rangos darbų konkursas. Tikimasi, kad pagal projekte numatytus sprendimus darbai pietrytinėje kalno dalyje galėtų prasidėti 2021 m. pavasarį. Šie darbai apims šlaito, Aukštutinės pilies liekanų pagrindų bei gynybinės sienos sutvarkymą. Likusių Gedimino kalno šlaitų sutvirtinimo projektas turėtų būti parengtas 2021 metų kovo mėnesį, o darbai prasidėtų vėliau tais pačiais metais.
Užbaigus šiuos darbus kalnas bus galutinai sutvarkytas, o esamos rizikos – pašalintos, sakoma Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešime.
Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vyriausybei nusprendus karantiną Lietuvoje pratęsti iki birželio 16 d., socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Gintautas Paluckas teigia, kad sveikatos apsaugos ministras Lietuvą ir toliau nori laikyti „emociniame kalėjime.“
Komentuodamas Vyriausybės sprendimą, LSDP pirmininkas tvirtina, kad tęsti visuotinį karantiną Lietuvoje nebėra prasmės – esą valdantieji taip elgiasi iš išskaičiavimo. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Akivaizdu, kad karantino režimo jau nebereikia – pandemijos mastas yra suvaldytas ir dauguma šalių siekia kuo greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo. Tuo metu Lietuvoje elgiamasi priešingai, nes toks režimas valdantiesiems artėjant rinkimams yra patogus. Visokiausi privalomi Aurelijaus Verygos nurodymai iš tribūnų kelis kartus per dieną tik kelia psichologinę įtampą žmonėms – visą Lietuvą jis nori laikyti tarsi emociniame kalėjime“, – pranešime spaudai teigia G. Paluckas.
Pasak politiko, nusprendus nebetęsti karantino, didžiausią naudą pajustų žmonės.
„Nebebūtų visokiausių direktyvų „iš viršaus“, draudžiamų veiklos formų – visa tai sutaupytų pinigų, leistų žmonėms skirti visą laiką tam, kam jo reikia: vystyti savo verslą, ieškoti naujų rinkų ar skatinti pardavimus. O dabar kas savaitę reikia stebėti, ką pasakė A. Veryga – ką jau galima daryti, o ko ne. Lietuvos žmonės patys gali apsispręsti ir visuomenės sąmoningumą reikia skatinti“, – sako G. Paluckas.
LSDP pirmininko siūlymu, atšaukus karantiną, Vyriausybė ekstremalią situaciją, jei to reikėtų, galėtų skelbti tose vietose, kur būtų fiksuojamas susirgimų protrūkis.
„Tiesiog reikia nustatyti kriterijus, kokiais atvejais būtų imtasi sugriežtinimo. Bet laikyti visos Lietuvos kalėjime tikrai nereikia“, – pažymėjo G. Paluckas.
Seimo Statute siūloma nustatyti, kad valstybėje paskelbus nepaprastąją padėtį, valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, karantiną visoje Lietuvos teritorijoje, lėšų skyrimas reprezentacijos išlaidoms ir išlaidoms, susijusioms su parlamentine veikla, apmokėti laikinai sustabdomas ir atnaujinamas tik pasibaigus tokioms aplinkybėms.
Tai numatančią Statuto pataisą įregistravo Seimo nariai konservatoriai Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė, Irena Degutienė, Jurgis Razma, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Agnė Bilotaitė.
Projektas teikiamas siekiant solidarizuotis su visuomene bei taupyti valstybės biudžeto lėšas, skirtas ekstremaliosios situacijos valdymui.
Kaip pastebi konservatoriai, Lietuvos bankas prognozuoja, kad pagal bazinį scenarijų, šalies ekonomika 2020 m. galėtų susitraukti 11,4 proc., o nedarbas pakilti iki 12,5 proc., o esant pačiam blogiausiam scenarijui ir karantinui užsitęsus iki keturių mėnesių, šalies BVP smuktų net 20,8 proc., o nedarbas išaugtų iki 16 proc.
Priėmus siūlomas pataisas, reikėtų keisti Seimo valdybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu patvirtintą Seimo narių lėšų su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms skyrimo, naudojimo ir atsiskaitymo už jas tvarkos aprašą.
Šiuo metu Seimo statute nenumatyta galimybė susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, tokioms kaip nepaprastoji padėtis, valstybės lygio ekstremalioji situacija ir karantinas, laikinai sustabdyti lėšų, skirtų reprezentacijos išlaidoms ir išlaidoms, susijusioms su parlamentine veikla, apmokėti, skyrimą.
Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas, remiamas kitų nevyriausybinių organizacijų laišku kreipėsi į prezidentą, prašydamas vetuoti antradienį Seime priimtas Civilinio kodekso pataisas.
Seime ypatingos skubos tvarka buvo priimtas Civilinio kodekso 6.751 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo nustatyta, kad vietoj iki šiol galiojusio 14 dienų termino, per kurį kelionių organizatorius nuo organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo dienos grąžina visus turisto arba jo vardu sumokėtus pinigus už organizuotą turistinę kelionę, dabar bus taikomas net 6 mėnesių terminas. Vadinasi, vartotojai tik per 6 mėnesius gali tikėtis atgauti lėšas.
Aljansas pažymi, kad nauju teisiniu reguliavimu 6 mėnesių terminas turisto ar jo vardu sumokėtų pinigų grąžinimui būtų taikomas ne tik karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio atveju, bet ir visais atvejais kelionių organizatoriui vienašališkai nutraukiant turistinės kelionės sutartį.
„Jau dabar vartotojai kreipiasi į mus su skundais, kadangi turizmo bendrovės atsisako grąžinti jiems lėšas už sumokėtas, bet neįvykusias keliones. Susikaupus dideliam tokių skundų skaičiui, bus prasminga skelbti grupės ieškinį, nes gali likti tik toks kelias padėti klientams“, – sako aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba tokius skundus jau skaičiuoja dešimtimis ir šimtais. Dalis besikreipiančių – socialiai pažeidžiami. Vartotojai rašo, kad jie negali atgauti pinigų iš turizmo firmų, tačiau tie pinigai jiems reikalingi čia ir dabar (dalis yra netekę darbo, daliai reikia mokėti paskolas, kai pajamos staiga dėl COVID-19 karantino sumažėjo ir pan.). Tokiems žmonėms kelionės, net jei joms buvo taupyta ne vienerius metus, nebėra joks prioritetas šiuo sunkiu metu.
Aljanso kreipimąsi į prezidentą palaiko Lietuvos žmogaus teisių centras, Nacionalinė NVO koalicija, Lietuvos negalios organizacijų forumas, vienijantis 14 nacionaliniu mastu veikiančių negalios nevyriausybinių organizacijų, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Nacionalinis švietimo NVO tinklas, vienijantis 12 organizacijų, NVO vaikams konfederacija, Nacionalinė vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma ir kiti NVO sektoriaus atstovai.
„Nevetavus ir neištaisius šios Seimo klaidos, Lietuvos laukia ir nemalonumai tarptautinėje erdvėje, kadangi akivaizdu, jog Europos Komisija pradės prieš Lietuvą ES teisės pažeidimo procedūrą“, – teigia K. Kupšys.
Seimo Teisės departamentas, vertindamas Civilinio kodekso pataisas, taip pat pažymėjo, kad „siūlomas teisinis reguliavimas smarkiai riboja turisto, kaip silpnesnės sutarties šalies, teises.“
