temide_111111

Įdomu, ką apie mane kaip žurnalistą manytumėte, jei imčiau tvirtinti, jog antrosios pusės nuomonės, rašant probleminį straipsnį, išklausyti nebūtina. Suprask, kitos nuomonės nebūtina išgirsti net tais atvejais, kai bręsta akivaizdus konfliktas.

Tikriausiai sulaukčiau priekaištų, jog elgiuosi tendencingai, neobjektyviai, šališkai. Žodžiu, konfliktuojančias puses žurnalistams išklausyti – privalu. To reikalauja visi rašyti ir nerašyti įstatymai bei žurnalistinės etikos kodeksai. Tai – neginčijama aksioma, nereikalaujanti papildomų paaiškinimų ir argumentų

Bet net jei žurnalistui, dirbančiam privačiame, iš valstybės biudžeto pinigų neprašančiame leidinyje, būtina įsiklausyti, ką tvirtina nukentėjęs asmuo ir kaltinamasis, tai lygiai tokios pat nuostatos turėtų galioti ir visoms kitoms tarnyboms, besigilinančioms į konfliktines situacijas. Ypač iš valstybės biudžeto išlaikomoms institucijoms. Žinoma, neišskiriant ir Lietuvos teismų, kurių pagrindinė priedermė – ieškoti objektyvios tiesos.

Continue reading „Ko verta Temidė atrištomis akimis?”

esafotas_2

Maždaug prieš mėnesį Vilniuje viešėjo žurnalistų teises ginačios tarptautinės organizacijos “Reporteriai be sienų” (Reporters without Borders) atstovas. Pagrindinis vizito į Vilnių tikslas – susitikti su baudžiamąja byla už žurnalistinę veiklą nuteistu žurnalistu Gintaru Visocku.

“Reporteriai be sienų” darbuotojo ir portalą Slaptai.lt bei laikraštį “XXI amžius” atstovaujančio žurnalisto G.Visocko susitikimas užtruko keletą valandų. Kriminaliniu nusikaltėliu paverstam Lietuvos žurnalistui teko atsakyti į dešimtis klausimų. Svečias iš užsienio domėjosi viskuo, įskaitant ir konflikto su Lietuvos prezidento posto siekusiu generolu Česlovu Jezersku priežastis.

Continue reading „Žurnalisto Gintaro Visocko byla susidomėjo tarptautinė organizacija “Reporteriai be sienų””

gintaras_portretas_2

Šių metų birželio pradžioje Vilniuje dvi dienas dirbo ESBO konferencija, skirta žurnalistų saugumo problemoms aptarti. Štai toje konferencijoje ir sužinojau, kodėl, azerbaidžaniečių ar turkų manymu, Lietuvos negalima vadinti demokratine valstybe.

Žinoma, tokie azerbaidžaniečų, turkų, armėnų, kirgizų pareiškimai mažumėlę stebina, glumina. Juk mes, lietuviai, įpratę demokratijos stoka pirmiausiai kaltinti kitus, ypač labiau į rytus ar pietus gyvenančias tautas. Tik ne save. Tačiau tąsyk Vilniuje viešėjusių kai kurių ESBO konferencijos svečių pastebėjimus, jog Lietuva negali būti laikoma demokratiška valstybe, nes jos žurnalistai už kritinius straipsnius persekiojami baudžiamosiomis bylomis, – įsidėmėjau.

Continue reading „Įstatymas, drausminantis lietuviškosios Temidės tarnus”