Trečiadienį mirė filosofas Arvydas Šliogeris. Rašytojui buvo 75 metai. Apie filosofo ir rašytojo mirtį Delfi.lt portalui patvirtino Lietuvos mokslų akademijos referentė Vita Žilinskaitė.
 
Vienas produktyviausių Lietuvos filosofų, eseistas, vokiečių egzistencializmo tyrinėtojas A. Šliogeris gimė 1944 m. rugsėjo 12 d. Panevėžyje. Užaugo mokytojų šeimoje. Tėvas dėstė lotynų, vokiečių kalbas, mama – braižybą, geografiją.
 
A. Šliogeris yra išvertęs Karlo Poperio, Martino Haidegerio, Georgo Hėgelio, Artūro Šopenhauerio, Frydricho Nyčės, Hannah Arendt, Albero Kamiu, Karlo Markso veikalus.
 
A. Šliogeris 1970 m. pradėjo dirbti Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos katedroje, dėstė filosofiją. 1990 m. buvo vienas iš Lietuvos liberalų sąjungos steigėjų. 2003–2012 m. VU Filosofijos katedros vedėjas. Nuo 2007 m. LMA tikrasis narys. Nuo 2012 m. – profesorius emeritas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.18; 11:00
maceina_antanas

Nei trėmė, nei šaudė, nei badu marino…

Nusimetę okupanto priespaudą nesupratome, kokie pavojai tyko veržiantis “į Europą”. Daugelis nesupratome. Kaip drugeliai plasnojome šviesos, ugnies link – ir apsvilome sparnelius. Tie, kurie suprato, pavyzdžiui, intelektualas Romualdas Ozolas, nedžiūgavo, kalbėjo ir rašė apie iškilsiančius pavojus.

Bet mes jų įspėjimų negirdėjome, nepaisėme. Kaip bus gera Europos Sąjungoje! Dabar tą gerovę ir turime. Kitos išeities neturėjome, su tuo sutinka net euroskeptikai; reikėjo “stoti”, bet tuo pačiu reikėjo pasirūpinti ir saugikliais. Kur tau! Į išsvajotą ateitį žiūrėjome pro ružavus akinius – kokie čia dar saugikliai! Viskas ten gerai, gražu, geriau ir gražiau nei namie. Ir jaunimą, mokyklas atidavėme į liberalų, kosmopolitų, komunistinės nomenklatūros rankas. Ir ėmėme mėgdžioti, kopijuoti, plagijuoti išsigimstančią Europą.

Continue reading „Asmuo ir istorija”

Mickunas22

Vieno garsiausių Lietuvos filosofų Algio Mickūno – jis yra kviečiamas skaityti paskaitas į prestižinius pasaulio universitetus – gyvenimo kelias nebuvo tiesus. Dar nesulaukęs septyniolikos, jis kovojo Korėjoje, buvo sužeistas, gydėsi Japonijoje, ten susidomėjo Rytų kultūra. Vėliau baigė inžinierijos studijas ir tik paskui pasuko filosofo keliu.

Algis Mickūnas Lietuvos radijo laidoje „Forumas“ su Virginijumi Savukynu kalbėjosi ne tik apie savo gyvenimo kelią, bet ir apie dabartinės Lietuvos problemas: valdininkų savivalę, pilietinės visuomenės nebuvimą, laisvės be atsakomybės siautulį ir intelektualų bejėgiškumą, akademikų nenorą bendrauti su studentais.

Continue reading „Algis Mickūnas: “Kartais atrodo, kad žmonėms labiau norisi gyventi ant kelių negu mirti ant kojų””

ozolas_ozolas_ozolas

1964 10 20. Kodėl mūsų tauta nedavė pasauliui minties milžinų? Juk buvo žmonių, kurie turėjo visus genijų bruožus! Nes jie, tie neiškilę genijai, didžiausią savo fizinių ir psichinių jėgų dalį atidavė nacijai išsaugoti, genijaus gimimo galimybę nukeldami į ateitį.

1968 04 26. Kas tie prie Baltijos jūros gyvenę žmonės, paskutinieji Europos stabmeldžiai? Niekam nežinomi ir iš karto priimti kaip bebaimiai kariai, ir Vakarus, ir Rytus nustebinę savo žygiais! Iš kur jie čia atsirado – taikūs, kol neliesti, stiprūs užpulti. Kokią jėgą sukaupė jie tuo “nežinios” laikotarpiu, kol smurtas pažadino reikalą vienytis, o susivieniję ir sustiprėję ne smurtu, o didžiadvasiškumu vadovavosi, kurdami savo valstybę, be kurios būtų neįstengę išlikti, siautėjančių barbarų ir civilizuotų vandalų apsupti? Tolerancija ir tikru džentelmeniškumu paremta valstybė viduramžiais – ar tai ne pasaulio kultūros unikumas? Ir ar ne tas unikalumas sąlygojo šios unikalios valstybės žlugimą?

Continue reading „Esu kilęs iš latvių, bet gimiau Lietuvoj…”