futbolas

Žvalgyba

Naujosios Zelandijos policija. EPA-ELTA nuotr.

Oklandas, liepos 20 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį, likus kelioms valandoms iki 2023 m. FIFA pasaulio futbolo čempionato atidarymo didžiausiame Naujosios Zelandijos Oklando mieste, jo centre esančioje statybvietėje užpuolikas nužudė du žmones ir sužeidė dar šešis.
 
Ministras pirmininkas Chrisas Hipkinsas sakė, kad užpuolikas žuvo įvykio vietoje, jokios grėsmės nacionaliniam saugumui nėra, todėl čempionatas vyks kaip suplanuota.
 
Vis dar neįvardijamas šautuvu ginkluotas 24 metų užpuolikas ankstų rytą įsiveržė į krantinėje esančią nuosavybę, judraus didžiausio Naujosios Zelandijos miesto centras buvo užblokuotas.
 
Teigiama, kad tarp sunkiai sužeistųjų yra policijos pareigūnas, jis nuvežtas į ligoninę, jo būklė stabili.
 
Apie išpuolio motyvus mažai žinoma, tačiau manoma, kad jis nėra tiesiogiai susijęs su pasaulio futbolo čempionatu ar yra politiškai ar ideologiškai motyvuotas. Tačiau užpuolikas buvo žinomas policijai dėl smurto šeimoje ir turėjo psichikos sveikatos problemų. Policija pranešė, kad jam buvo taikomas sulaikymas namuose, bet leista dirbti toje vietoje. Jis neturėjo leidimo šaunamajam ginklui. Policijos komisaras Andrew Costeris sakė, kad „nėra nieko, kas leistų manyti, jog jis kėlė didesnį pavojų“.
 
Ministras pirmininkas Ch. Hipkinsas pareiškė esąs šokiruotas ir labai nuliūdęs dėl masinių šaudynių, retai pasitaikančių Naujojoje Zelandijoje, bet tvirtino, kad pasaulio čempionatas, kurį kartu rengia Naujoji Zelandija ir Australija, vyks. Premjeras patikino, kad Oklando gyventojai ir žiūrovai iš viso pasaulio gali būti tikri, jog „policija neutralizavo grėsmę ir dėl incidento nieko kito neieško“, pareigūnų vertinimu, nacionaliniam saugumui pavojaus nėra. Ch. Hipkinsas pridūrė, kad „Naujosios Zelandijos gyventojų ir mūsų lankytojų saugumas yra mūsų prioritetas“.
 
Netoli susišaudymo vietos apsistojusios mažiausiai trys nacionalinės futbolo komandos, įskaitant JAV. Viešbutis, kuriame apsistojo Norvegijos komanda, yra už kelių šimtų metrų nuo tos vietos, kur įvyko susišaudymas.
 
Oklandas buvo pasirengęs mėnesį truksiančiai futbolo šventei ir per ją tikėjosi pristatyti miestą bei šalį. Vietoj to gyventojai ir svečiai buvo pažadinti policijos sirenų ir sraigtasparnių ūžesio.  
 
Policijos komisaras A. Costeris sakė, kad ginkluota policija greitai susekė užpuoliką prie lifto šachtos, kur jis buvo užsibarikadavęs. Jo teigimu, užpuolikas šaudė į policiją, sužeidė pareigūną, vyko susišaudymas ir vėliau nusikaltėlis buvo aptiktas negyvas. Policija taip pat surado du negyvus žmones žemesniuose statybvietės lygiuose. Pasak A. Costerio, be sužeisto policijos pareigūno, per incidentą buvo sužeisti penki visuomenės nariai. Jis patikino rungtynių dalyvius ir plačiąją visuomenę, kad jie gali saugiai keliauti į miesto centrą ir „Eden Park“ stadioną pasaulio čempionato pradžios rungtynėms.
 
Po 2019 m. žudynių Kraistčerčo mečetėje, kai žuvo 51 musulmonų maldininkas, dar 40 buvo sužeisti, Naujoji Zelandija priėmė griežtus ginklų laikymo įstatymus.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.07.20; 00:30
Trumposios naujienos

Per riaušes, kilusias po futbolo rungtynių Indonezijoje, žuvo per 100 žmonių. EPA-ELTA nuotr.

Džakarta, spalio 2 d. (AFP-dpa-ELTA). Per riaušes, kilusias po futbolo rungtynių Indonezijoje, žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 174. Tai vietos televizijai „Kompas TV“ sakė Rytų Javos provincijos gubernatoriaus pavaduotojas Emiras Dardakas.
 
Ši tragedija yra viena didžiausių nelaimių pasaulio sporto stadionuose.
 
Riaušės kilo šeštadienį Malange Rytų Javos provincijoje. Policijos duomenimis, po rungtynių įtūžę futbolo sirgaliai puolė į aikštę, kai jų klubas „Arema FC“ 2:3 pralaimėjo rungtynes pagrindiniam savo varžovui „Persebaya Surabaya“ – pirmą kartą per daugiau kaip du dešimtmečius. Pareigūnai tada mėgino įtikinti sirgalius grįžti į tribūnas ir galiausiai panaudojo ašarines dujas, kai žuvo du policininkai. Tai sukėlė masinę paniką.
 
Prie išėjimo kilo spūstis, ėmė trūkti „oro ir deguonies“, sakė policijos vadas Nico Afinta. Daug aukų buvo mirtinai sutryptos.
 
Indonezijos futbolo federacija savaitei sustabdė pirmosios lygos rungtynes. Ji taip pat uždraudė „Arema FC“ klubui likusį sezoną žaisti rungtynes namuose ir paskelbė, kad į Malangą bus siunčiama komanda, kuri tirs riaušių priežastis. „Apgailestaujame dėl incidento ir atsiprašome aukų šeimų bei visų kitų“, – sakė federacijos pirmininkas Mochamadas Iriawanas.
Dėl riaušių, kilusių po futbolo rungtynių Indonezijoje, žuvo per 100 žmonių. EPA-ELTA nuotr.
 
Organizatoriai ignoravo institucijų rekomendacijas surengti rungtynes popietę, o ne vakare, sakė Indonezijos politinių, teisinių ir saugumo politinių reikalų koordinavimo ministras Mahfudas MD. Be to, jo teigimu, buvo rekomenduota parduoti tik 38 000 bilietų. Tačiau jų buvo parduotas 42 000 ir užpildytas visas stadionas.
 
Sirgalių smurtas yra problema Indonezijoje. Didelis susipriešinimas neretai sukelia mirtinus susirėmimus.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.10.03; 07:44
Aktualijos

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Pirmadienį ryte buvo išsiųstas oficialus Vyriausybės vadovės Ingridos Šimonytės kreipimasis į FIFA ir UEFA prezidentus informuojant apie nepriimtiną padėtį Lietuvos futbolo federacijoje (LFF), tvirtina Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
 
„Pripažįstamas tarptautinių federacijų autoritetas, kompetencija ir kviečiama neatidėliojant spręsti problemas kartu. Dvišalio susirašinėjimo turinys atksleidžiamas tik abiejų šalių susitarimu, todėl daugiau detalių pasakyti negaliu”, – pirmadienį „Žinių radijui” teigė M. Majauskas.
 
„Manome, jog UEFA ir FIFA vadovybė negauna pilnos informacijos iš LFF apie futbolo padėtį Lietuvoje, todėl tiesioginis Lietuvos premjerės susitikimas su tarptautinių federacijų vadovais būtų svarbus”, – pridūrė jis.
 
ELTA primena, kad Seime, atsižvelgiant į Lietuvos futbolo federacijos (LFF) problemas ir reikalingą pertvarką, parengtas federacijos tiesioginio valdymo įstatymas. Juo siekiama perimti tam tikras LFF vykdomas funkcijas, tačiau tik tokia apimtimi, ir tik tokiam laikui, kurie yra reikalingi pašalinti rizikoms nepažeidžiant ilgalaikių savivaldos principų, kuriais yra grindžiama sporto politika Lietuvoje.
 
Eltos gautame dokumente tvirtinama, kad šio įstatymo paskirtis – užtikrinti skaidrų ir demokratišką Lietuvos futbolo valdymą, grįstą atitinkamų Lietuvos Respublikos įstatymų, taikomų valstybės sporto politikos formavimui ir ją įgyvendinančioms asociacijoms, nuostatomis bei užtikrinti tokių įstatymų nuostatų įgyvendinimą Lietuvos futbole.
 
Vienas iš įstatymo autorių, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas tvirtina, kad šiuo įstatymo projektu siekiama skaidraus ir demokratiško LFF valdymo, kuriame nebūtų kriminalinio pasaulio atstovų.
 
Trečiadienį Lietuvos futbolo federacija (LFF) paskelbė oficialų UEFA vertinimą dėl Lietuvos Respublikos Seime užregistruoto įstatymo projekto Dėl Lietuvos futbolo federacijos tiesioginio valdymo, su kuriuo FIFA ir UEFA supažindino įstatymo projekto iniciatoriai.
 
Tarptautinių futbolo organizacijų, kurių narė yra Lietuvos futbolo federacija, vertinimu, tokio įstatymo priėmimas yra FIFA ir UEFA statuto nuostatų pažeidimas, už kurį Lietuvos futbolui gresia tiesioginės pasekmės: nacionalinių rinktinių dalyvavimo FIFA ir UEFA organizuojamuose turnyruose suspendavimas, Lietuvos futbolo klubų dalyvavimo FIFA ir UEFA organizuojamuose turnyruose suspendavimas, visų Lietuvos futbolo federacijos, kaip FIFA ir UEFA nario, įgaliojimų sustabdymas bei FIFA ir UEFA finansinės pagalbos Lietuvos futbolui nutraukimas.
 
Tuo tarpu Seimo nariai M Majauskas ir Laurynas Kasčiūnas, reaguodami į UEFA vertinimą dėl Seimo siekio įvesti tiesioginį valdymą Lietuvos futbolo federacijoje (LFF), kuriame aiškinama, kad už tai gresia nacionalinės rinktinės ir klubų dalyvavimo tarptautiniuose turnyruose tvirtina, kad viskas yra federacijos rankose.
 
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas tvirtina, kad jeigu LFF sutiks organizuoti skaidrius rinkimus, nebus jokio poreikio tiesioginiam valdymui.
 
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
Aktualijos

LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos futbolo federacijos (LFF) generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius tvirtina, kad yra dėkingas už trečiadienio ryte surengtą galimybę pasikalbėti su Seimo nariais apie futbolo problemas, tačiau tikino turintis daug kritikos politikų atžvilgiu tiek dėl vykusio posėdžio, tiek dėl negebėjimo komunikuoti, į Lietuvą atvykus svarbiausiems pasaulio futbolo asmenimis.
 
„Esu dėkingas už galimybę būti išgirstiems, nes turbūt puikiai atsimenama, kad nuo 2020 m. pabaigos, kada buvo Seimo narių pasirašyta peticija ir priimtas balsavimas, nutarimas dėl kreipimosi į UEFA ir FIFA dėl LFF neskaidrumo, neatvirumo, negebėjimo tvarkytis su federacija ir pan., jau tą pačią dieną grįžtame atgal ir reagavome proaktyviai, kreipėmės tiek į FIFA, tiek ir UEFA“, – trečiadienį LFF surengtoje spaudos konferencijoje teigė E. Stankevičius.
 
„Turiu visus raštus ir atsakymus valdžios atstovams, tačiau jokios reakcijos nebuvo, jokio grįžtamojo ryšio negaudavome arba buvo kalba, jog negalime susitikti dėl vienokių ar kitokių priežasčių“, – pridūrė jis.
 
LFF generalinis sekretorius gėdino politikus, kurie dažnai domėdamiesi futbolu nerado laiko praeitais metais, Lietuvoje vykstant FIFA pasaulio salės futbolo čempionatui, susitikti su aukščiausio rango FIFA atstovais ir pasikalbėti apie Lietuvos futbolo problemas.
 
„Iš tikrųjų yra gėda, kada pernai metais vyko toks renginys kaip FIFA pasaulio salės futbolo čempionatas Lietuvoje ir jo metu turėjome tiek FIFA generalinės sekretorės vizitą, tiek FIFA prezidento vizitą ir derinome susitikimą su mūsų aukšto rango pareigūnais, kurie nesurado galimybių pasikalbėti. Nors yra pasirašomos peticijos, apeliuojama į tam tikrus LFF veiksmus, bet nesugebama parodyti deramo dėmesio FIFA ir UEFA vadovybei“, – sakė jis.
 
E. Stankevičius taip pat negailėjo kritikos trečiadienį vykusiam posėdžiui, kurio metu, anot jo, nebuvo galima pristatyti visos norimos medžiagos, o užduoti klausimai nebuvo susiję su Lietuvos futbolo finansavimu, nors tai buvo numatyta posėdžio tema.
 
„Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai kviečiasi į posėdį dėl Lietuvos futbolo finansavimo ir perspektyvų, tai manau, kad apie finansus turėjome pašnekėti, bet nei vieno klausimo, susijusio su futbolo galimu finansavimu nebuvo“, – aiškino LFF generalinis sekretorius.
Jis pridūrė, kad buvo keista matyti, kaip žiniasklaidoje jau posėdžio pradžioje buvo galima matyti pranešimus apie siūlymą į LFF įvesti tiesioginį valdymą, kai apie tai posėdžio metu kalbama praktiškai nebuvo.
 
„Keista matyti didžiuosiuose žiniasklaidos portaluose, kada prieš posėdį arba prasidėjus posėdžiui kalbama apie Seimo narių siūlymą į federaciją atvesdinti tiesioginį valdymą, kišimąsi į federacijos veiklą, kai gerbiami Komiteto ir Komisijos nariai per posėdį nei vieno klausimo apie tai neuždavė ir prieš posėdį paleisti tokią žinutę į eterį nemanau, kad yra teisingas požiūris mūsų atžvilgiu. Jeigu leidžiame tokias žinutes, tai turėkime argumentus, kuo remiantis“, – piktinosi E. Stankevičius.
 
Kalbas apie tiesioginį valdymą vadina politiniu piaru
 
LFF generalinis sekretorius mano, kad kalbos apie tiesioginį LFF valdymą ir šio klausimo eskalavimas iš politikų pusės yra dėl artėjančių rinkimų. Pasak jo, politikai negirdi, ką LFF atstovai kalba ir yra apmaudu, kad tam tikri valstybės pareigūnai arba aukšto rango politikai naudojasi bloga federacijos reputacija visuomenėje ir į LFF rimtai nežiūri.
 
„Ne paslaptis, kad ir federacijos rinkimai yra 2024 m. ir automatiškai politikai nori tam tikro dėmesio aktualiomis temomis, ką ir matėme prieš tai, kad ant futbolo federacijos pasisakyti neigiamai yra labai geras trendas šiai dienai ir tas išsibujojo gana plačiai. Tikiu, kad yra nepatenkintų LFF dabartine vadovybe, valdžia ir t.t., galbūt praėjusių kadencijų vadovybė norėtų sugrįžti ir t.t.“, – teigė E. Stankevičius.
„Šiandien būdamas jų vietoje taip pat norėčiau matyti tokius demonstruojamus rezultatus šios organizacijos, kalbu apie administracinę, finansinę situaciją“, – pridėjo jis.
 
ELTA primena, kad trečiadienį jungtiniame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto bei Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdyje, kuriame dalyvavo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) atstovai, buvo siūloma federacijoje įvesti tiesioginį valdymą.
 
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Majauskas tvirtina, kad tai yra reikalingas sprendimas, siekiant esminių permainų LFF.
2020 m. lapkričio pradžioje Seimas vienbalsiai priėmė rezoliuciją dėl LFF skaidrumo, finansų ir „apvalymo“ nuo nusikaltėlių. Seimas akcentavo, kad didžiausios LFF skaidrumo problemos atsirado dėl nusikalstamo pasaulio atstovų įtakos futbolui, uždaros ir neskaidrios struktūros valdymo, LFF priimami aktualūs futbolo visuomenei sprendimai nėra vieši ir federacija neviešina metinio biudžeto sąmatų ir tai sukelia abejonių apie gautų lėšų panaudojimo tikslus.
 
Taip pat Seimas rekomendavo Vyriausybei kreiptis į tarptautines futbolo asociacijas (UEFA, FIFA), kad šios atliktų tarptautinius auditus ir ištirtų visų Lietuvos futbolo federacijos gaunamų finansų naudojimą, ir ragino Vyriausybę pradėti intensyvų dialogą su tarptautinių futbolo asociacijų (UEFA, FIFA) valdymo organais siekiant užtikrinti, kad Lietuvos futbolo federacijoje vadovų pareigas eitų nepriekaištingos reputacijos asmenys.
 
Seimo posėdžių salėje pristatant rezoliuciją TS-LKD partijos narys Laurynas Kasčiūnas pažymėjo, kad ši rezoliucija gali būti traktuojama kaip tam tikrų veiksmų pradžia.
 
Nors dažnai yra pažymima, kad politikai neturi teisės kištis į Futbolo federacijos valdymą, nes tokiu atveju UEFA ar FIFA gali suspenduoti federaciją, o tai reikštų tarptautinių rungtynių tiek rinktinei, tiek Lietuvos futbolo klubams pabaigą ir didžiulę nežinomybę, tačiau tokius argumentus yra atmetęs parlamentaras Vytautas Bakas. Jis 2020 m. spalį tikino, kad valstybės įsikišimas į futbolo ar kitų asociacijų darbą nėra retenybė.
 
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
 
2022.07.28; 07:11
Atsargiai

Penktadienį Limasolyje buvo susprogdintas Kipro futbolo klubo „Aris“ prezidento Johno Panayi automobilis. Tai pranešė laikraštis „The Cyprus Mail“.
 
Leidinio žiniomis, bomba buvo paslėpta užpakalinio dešiniojo mašinos rato padangoje. Automobilis stovėjo prie klubo prezidento namų. Sprogstamasis įtaisas buvo detonuotas 4 valandą 30 minučių vietos laiku.
 
Sprogimas padarė žalos ne tik automobiliui, bet ir gyvenamajam namui. Be kita ko, išbyrėjo kambario, kuriame miegojo J. Panayi vaikai, langų stiklai, dalis šukių nukrito ant futbolo vadybininko aštuonerių metų dukters lovos. Limasolio policija aiškinasi nusikaltimo motyvus.
 
Tai jau antras toks incidentas Kipro futbole pastarąją savaitę. Sausio 17 d. buvo susprogdintas arbitro Andreaso Constantinou, teisėjaujančio nacionalinių pirmenybių rungtynėse, automobilis. Teisėjas nenukentėjo, bet Kipro futbolo federacija, atsižvelgdama į labai įtemptą situaciją dėl įtarimų korupcija, arbitrų papirkimu ir sutartų rungtynių organizavimu, tą pačią dieną laikinai nutraukė čempionatą. Turnyras buvo atnaujintas po keturių dienų.
 
„Aris“ – vienas seniausių Kipro futbolo klubų.
 
2020.01.25; 00:30
Politinės intrigos

Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Gintaras Visockas.

Kas laimėjo Europos Sąjungos ir JAV ginčą dėl NATO ateities, įsiplieskusį liepos 11 – 12 dienomis Belgijos sostinėje Briuselyje? Teisi ne Europa, teisus, bent jau morališkai, – ponas Donald Trump. Europa iki šiol tikrai per mažai rūpinosi savo saugumu, gynybos išlaidų naštą suversdama ant JAV pečių ir, be kita ko, nenorėdama Vašingtonui parodyti net minimalaus palankumo už dešimtmečiais pusvelčiui teiktas saugumo garantijas.

Todėl JAV vadovo perspėjimai apie galimą amerikiečių pasitraukimą iš NATO – logiški. Tiesa, D.Trump vėliau teigė, kad akivaizdžių užuominų dėl išėjimo nedarė, nes NATO aljansas – puikus darinys. Ir vis dėlto Briuselyje kilo užtektinai rimtas sąmyšis (sušaukta neeilinė sesija), kurį slopinant puikiai pasirodė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Europa krūptelėjo politikos užkulisiuose pasklidus kalboms apie JAV kariuomenės pasitraukimą iš NATO struktūrų. Juk NATO be Amerikos – tuščia vieta.

O Amerika, regis, vis rečiau juokauja. Ji jau pasitraukė iš kai kurių įtakingų tarptautinių organizacijų, atsisakė kai kurių svarbių sutarčių. Tad kodėl nepasitraukus dar ir iš Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, jei niekas nenori girdėti svarių, pagrįstų Vašingtono argumentų?

Belgijos Karalius Filipas ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Kad Europa vis dar linkusi kvailioti, nesuprasdama padėties rimtumo, byloja belgiškas „svetingumas“. Kai JAV prezidentas D.Tump atvyko į Briuselį dalyvauti NATO viršūnių susitikime, jį pasitiko tik žemo rango užsienio reikalų ministerijos atstovas. Aukščiausi Belgijos valdžios vyrai tuomet savo dėmesį buvo sukoncentravę į futbolą – Sankt Peterburge belgų futbolininkai turėjo žaisti svarbias rungtynes su prancūzais. Žodžiu, Belgijos karalius Pilypas ir užsienio reikalų ministras Didier Reyndersas pramogavo šiaurinėje Rusijos sostinėje, o premjeras Charlesas Michelis rungtynes stebėjo, kaip pranešė agentūra ELTA, vienoje iš aistruolių zonų Bren le Konto mieste.

Šis pavyzdys nėra pats svarbiausias. Bet jis – iškalbingas. Kaip bendrauti su Europa, kuriai futbolas – svarbiau nei  pagarbus daugiausiai lėšų į NATO biudžetą įnešančios šalies lyderio sutikimas? Gal pasirodysiu ne itin mandagus ir korektiškas, bet, mano supratimu, tiek Belgijos karalius, tiek Belgijos premjeras, tiek Belgijos užsienio reikalų ministras šį sykį pasielgė kiauliškai. Turint omenyje JAV lyderio impulsyvumą D.Trump galėjo mirtinai įsižeisti – nedelsiant išskristi atgal į Vašingtoną ruoštis susitikimui su Vladimiru Putinu suomių sostinėje Helsinkyje. Ką tada būtų dariusi Europa, niekaip nepajėgianti gynybos reikmėms skirti 2 proc. nuo BVP?

Beje, belgiškas „svetingumas“ – ne pati didžiausia Europos nuodėmė. Didžiausia nuodėmė – tai išdavystės. Išdavysčių daug. Pavyzdžiui, „Nord Stream 2“. „Sandorį su Maskva dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ sudariusią Vokietiją visiškai kontroliuoja Rusija“. Taip prieš prasidedant NATO viršūnių susitikimui Briuselyje pareiškė JAV prezidentas D. Trumpas. Argi D.Trump nėra teisus, kaltindamas Vokietiją priklausant nuo Rusijos dėl nuolaidžiavimo tiesiant dujotiekį? Argi Vokietija nenusispjovė į  Baltijos valstybių nuogastavimus dėl dujotiekio keliamų grėsmių?

D. Trump buvo teisus ir tuomet, kai pabrėžė: „Manau, labai liūdna, jog Vokietija sudaro didžiulį naftos ir dujų sandorį su Rusija, kai turėtų jos saugotis, tačiau kasmet Rusijai moka milijardus dolerių“. Šventa tiesa. D.Trump karčią tiesą rėžė ir tuomet: „Gynybos reikmėms JAV „moka labai daug“, kad apsaugotų Prancūziją, Vokietiją ir kitas šalis, pabrėžė D. Trumpas. „Vokietija – turtinga šalis… ji galėtų nedelsdama, jau rytoj padidinti išlaidas gynybai ir neturėti jokių bėdų“. Ir vėl – karti tiesa.

Bet ar išgirs šiuos priekaištus Vokietijos kanclerė Angela Merkel? Juk Vokietijoje daug „įžvalgių“ politikų, kurie panašiai mano kaip ir buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis: „Po naujausių D. Trump reikalavimų tučtuojau padidinti NATO šalių išlaidas gynybai iki 2 proc. BVP santykiuose su JAV turi būti laikomasi griežtesnės pozicijos“ (leidinys „Spiegel Online“). Vadinasi, užuot Amerikos atsiprašius jai prieštaraujama, drįstama ją kritikuoti. Dar pridėkime vokiškas apklausas, kurios byloja, jog maždaug pusė šalies gyventojų nepalankiai žiūri į Vokietijoje dislokuotus amerikietiškus dalinius, ir turėsime keistą panoramą. O jei prisiminsime D.Trump piktą klausimą, kodėl Vokietija po išpuolio prieš perbėgusį į Vakarus rusų šnipą Sergejų Skripalį iš šalies išsiuntė tik tris ar keturis rusų diplomatus, kai JAV išvijo net 60 rusų diplomatų, – bus visiškai liūdna ir baugu.

Todėl Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas neteisus, kai ragino Vašingtoną vertinti savo sąjungininkus europiečius, nes „jų nėra daug“. Sąjungininkus vertinti būtina, ypač, kai jų – mažai. Bet šis priekaištas pirmiausia taikytinas ES vadovams – vertink savo sąjungininkę Ameriką, nes ji – vienui vienintelė. Net jei Amerika kaprizinga, net jei D.Trump ne visuomet politkorektiškas, – nuryk nuoskaudą. Nes JAV be ES pagalbos apsigins nuo pačių didžiausių, baisiausių ir žiauriausių priešų, o Europa be amerikiečių pagalbos – pražus. Tai – akivaizdu. Kvaila nematyti šios tiesos.

Kovo 11-osios šventėje Vilniuje dalyvavo ir amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tad sulaukus žinios, jog „Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvos žmonių vardu atsiima Vestfalijos taikos premiją“, apėmė dvejopas jausmas. Taip, tokia premija Lietuvai ir Baltijos valstybėms yra svarbi. Šį garbingą apdovanojimą paskyrė įtakinga Vokietijos Vestfalijos ir Lipės regionų verslo asociacija. Baltijos šalims ji skirta už išskirtinį demokratinio vystymosi pavyzdį ir indėlį į žemyno taiką. 1998 m. įsteigta Vestfalijos taikos premija teikiama kas dvejus metus už ypatingus nuopelnus stiprinant Europos ir tarptautinę taiką.

Bet jei būtų galima rinktis, Baltijos valstybės turėtų pasielgti iššaukiančiai: jei Berlynas neatsisako išdavikiško „Nord Stream 2“, Baltijos valstybės atsisako Vestfalijos taikos premijos. Nes šie du dalykai – nesuderinami. Viena vokiška ranka mus vertina, globoja, saugo, kita – leidžia Rusijai mus smaugti. Taip elgtis – mažų mažiausiai nesolidu. Vokietija privalanti pasirinkti, su kuo ji eina obuoliauti.

Deja, nesolidžiai elgiasi ne tik Vokietija. Kvailokai pasielgė Latvijos finansų ministrė Dana Reizniecė-Uozuola, viešai diskutavusi apie karinio biudžeto reikalus. Be abejo, D.Trump labai skuba, ragindamas Europą skirtų kuo daugiau lėšų karinėms reikmėms (2 proc. nuo BVP nebeužtenka, norėtų jau 4 proc.). Bet Latvija galėjo prikąsti liežuvį – nelaidyti replikų, girdi, diskusijos apie tolesnį gynybos biudžeto kėlimą bus įmanomos tik tada, kai visos NATO šalys padidins išlaidas gynybai bent jau iki 2 proc. BVP. Ministrei nederėjo teigti, esą trūksta kažin kokio patvirtinimo, kad visos NATO šalys rimtai žiūri į karinio finansavimo prievolę, esą Latvija artimiausiu metu tikrai neskirs 4 proc. nuo BVP (šiuo metu tik aštuonios NATO šalys skiria gynybai daugiau kaip 2 proc. BVP).

Latvijos finansų ministrė, regis, pamiršo, kokia tikroji geopolitinė jos šalies padėtis.

Šis komentaras buvo paskelbtas Amerikos lietuvių laikraštyje „DRAUGAS”

2018.07.17; 06:28

Trumposios naujienos

Vokietijos televizijos kanalas ARD penktadienį pranešė, kad Rusija neįsileidžia jo korespondento Hajo Seppelto, žinomo dopingo skandalų tyrimais, kuris ketino stebėti 2018 metų pasaulio futbolo čempionatą.

Pasak ARD atstovų, žurnalistas įtrauktas „į nepageidaujamų asmenų sąrašą“. „Televizijos kanalas tai laiko išskirtiniu incidentu sporto žurnalistikos istorijoje ir pasikėsinimu į spaudos laisvę“, – sakoma ARD pareiškime.

Kanalas neatskleidžia situacijos detalių. ARD programų direktorius Volkeris Herresas pabrėžė, kad Rusijos valdžios sprendimas jam yra visiškai nesuprantamas.

Rusijos ambasada Vokietijoje šio pranešimo kol kas nekomentuoja.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.12; 05:00

oksana_zabuzko
Aktualijos

Interviu laikraščiui „Tageszeitung” ukrainiečių rašytoja Oksana Zabužko išsako nuomonę, kad Ukrainos ekonomikoje ir kultūroje dominuoja Rusijos įtaka.

Interviuotoja pasitikslino, ar galima 1996 metais išleistos O.Zabužko knygos „Ukrainietiško sekso lauko tyrimai“ pagrindinę idėją išreikšti kaip tezę, kad ukrainiečiai vyrai engia ukrainietes moteris, nes juos pačius engia rusai. Autorė atsakė, jog knyga susilaukė skandalingos šlovės todėl, kad joje atvirai kalbama apie tai, kokį milžinišką vaidmenį santykiuose gali vaidinti kova dėl valdžios.

Continue reading „Ukrainiečių rašytoja: „Pas mus kaip ir anksčiau tebedominuoja Rusija“” →