Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai Arkikatedros aikštėje Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa, minėdama įkūrimo 30-metį, kviečia sostinės gyventojus ir svečius į šventinę ceremoniją S. Daukanto aikštėje. Vidurdienį Vilniuje bus iššauta rekordinė Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos ginklų salvė.
Susirinkusieji galės stebėti vieną naujausių kuopos karių atliekamą parodomąją programą su dedikuotomis salvėmis, istorinio būrio, dėvinčio atkurtą XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kario šarvus ir ginkluotę. Ceremonijos metu bus iššaunama rekordinė salvė – 103 kariai, suformavę skaičių 30, salvę skirs artėjančioms Lietuvos kariuomenės 103-iosioms metinėms pažymėti (Lietuvos kariuomenės diena minima lapkričio 23 d.). Lietuvos kariuomenė. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Ceremonijoje dalyvaus krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys, Krašto apsaugos ministerijos atstovai, Lietuvos kariuomenės pajėgų vadai, kiti svečiai. Dalyvaus ir Lietuvos kariuomenės kūrėjai – savanoriai, buvę Garbės sargybos kuopos vadai, veteranai, kariai, tarnavę reprezentacinėje Garbės sargybos kuopoje.
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje
Nuo savo veiklos pradžios Garbės sargybos kuopos kariai dalyvavo daugiau nei 6 tūkstančiuose ceremonijų ir renginių. Kuopa vidutiniškai per metus dalyvauja apie 310 protokolinių ceremonijų ir renginių Lietuvoje ir užsienyje. Kol kas rekordiniai užfiksuoti – 2013 metai, kai Garbės sargybos kuopa per metus dalyvavo 343 ceremonijose. Ilgiausiai trukusi repeticija renginiui – 9 valandos (pasiruošimas paradui Italijoje vyko visą naktį). Ilgiausiai trukusi šventinė ceremonija – 6,5 valandos.
Greta reprezentacinių užduočių Garbės sargybos kuopa nuolat vykdo ir pėstininkų karinį rengimą paskirtoms taikos meto ir kovinėms užduotims vykdyti. Šiuo metu kuopa turi visą pėstininkams priklausančią ginkluotę, dauguma karių yra reikalavimus atitinkantys pėstininkai. Kuopos kariai dalyvavo ir tebedalyvauja daugumoje tarptautinių operacijų – Balkanuose, Irake, Afganistane.
Birželio 16 d. nuo 20 iki 22 val. Krašto apsaugos ministerija pakvies lankytojus į „Kultūros naktį su kariuomene“ Baltojoje salėje, kuri atveriama visuomenei tik kartą metuose – per Vilniaus kultūros ir meno festivalį „Kultūros naktis“ (įėjimas iš Benediktinių g.).
Įspūdingoje, puikiai restauruotoje, 17 a. suformuoto architektūros ansamblio dalyje, per šimtmečius ne kartą keitusioje savo paskirtį, o šiandien – reprezentacinėje Krašto apsaugos ministerijos salėje penktadienio vakarą vyks įvairūs renginiai. Muzikinį pasirodymą surengs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnai. Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendo Diksilendo grupė kvies pasinerti į naujojo Orleano diksilendo stiliaus muziką.
Vienoje iš Baltosios salės erdvių bus eksponuojama karikatūrų ir humoristinių piešinių paroda „HUMOR MILITARIS informacinio karo fronte“. Tai dailininkų ir Lietuvos karikatūristų darbai, šmaikščiai, aštriai ir ironiškai žvelgiantys į šiandien aktualias grėsmes informacinėje erdvėje. Paroda didelio dėmesio sulaukė Latvijoje, taip pat bus pristatoma Ukrainoje.
Atėjusieji galės apžiūrėti ne tik XIV a. Garbės sargybos karių aprangą ir ginkluotę, bet ir modernių ginklų, susipažinti su karių tarnybos subtilybėmis, užsidėti pilną kario ekipuotę, kuprinę, šalmą bei nusifotografuoti su čia pat dirbančiais kariais improvizuotoje karinėje fotostudijoje ar gauti dovanų karišką šaržą.
Lietuvos technikos bibliotekos „Tako“ galerijoje (Šv. Ignoto g. 6) nuo 19 iki 21 val. „Kultūros nakties“ lankytojai galės susipažinti su Lietuvos centrinio valstybės archyvo parengta paroda „Tarpukario Lietuvos aviacija“.
„Kultūros nakties su kariuomene“ programa birželio 16 d. 20-22 val.
Karikatūrų ir humoristinių piešinių paroda „HUMOR MILITARIS informacinio karo fronte“
Kariški šaržai, kuriuos pieš ir jums dovanos žinomi Lietuvos dailininkai ir karikatūristai – Ramūnas Vaitkus, Jonas Varnas, Gintaras Jocius, Vincas Bareikis, Rimantas Dovydėnas bei Garbės sargybos kuopos kariai
XIV a. ir šiuolaikinės Garbės sargybos kuopos karių apranga, ginkluotė ir kario tarnybos ypatumai
Improvizuota karinė fotostudija ir kitos kariškos įdomybės
Paroda „Tarpukario Lietuvos aviacija“ Lietuvos technikos bibliotekos „Tako“ galerijoje (Šv. Ignoto g. 6) nuo 19 iki 21 val.
Muzikinė programa
20.15 val. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos sportinių šokių grupė „Šokte marš“. Kolektyve kariūnai šoka su partnerėmis iš Vilniaus aukštųjų mokyklų. Šis kolektyvas atlieka Lotynų Amerikos, taip pat klasikinio repertuaro šokius. Jau ne vienerius metus šokėjai atstovauja Lietuvos karo akademijai, garsina ją įvairiuose koncertuose, festivaliuose ir konkursuose.
20.30 val. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų roko grupė „Vytis“
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų patriotinio roko grupė „Vytis“ susikūrė 2013 m. rudenį. Nuo 2014 m. sausio mėn. pradėjo aktyvią koncertinę veiklą. Grupė atlieka rock stiliaus kūrinius lietuvių ir anglų kalbomis.
21.30 val. Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendo diksilendo grupė
2016 – aisiais metais bigbendas minėjo 25 metų jubiliejų. Savo veiklą pradėjęs kaip pučiamųjų orkestras, 2008 m. kolektyvas pasuko džiazo orkestro keliu ir buvo pervadintas KASP bigbendu. Bigbende, be kurio šiandien Savanorių pajėgos jau nebeįsivaizduojamos, groja beveik trys dešimtys profesionalių muzikantų. Bigbendo Diksilendo grupė atliks Naujojo Orleano diksilendo stiliaus kūrinius.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija
Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa, minėdama įkūrimo 25-metį, lapkričio 18 d. pakvietė sostinės gyventojus ir svečius į šventinę ceremoniją S. Daukanto aikštėje.
Susirinkusieji stebėjo vieną naujausių kuopos karių atliekamą parodomąją programą su dedikuotomis salvėmis, istorinio būrio, dėvinčio atkurtą XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kario šarvus ir ginkluotę, pasirodymą.
Pirmą kartą ceremonijos metu buvo iššauta rekordinė salvė – 98 kariai, suformavę skaičių 25, salvę skyrė artėjančioms Lietuvos kariuomenės 98-osioms metinėms pažymėti (Lietuvos kariuomenės diena minima lapkričio 23 d.).
Garbės sargybos kuopą pasveikino Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Karių parodomosios programos yra sena karinės tradicijos dalis, kildinama iš viduramžių. Atliekami taikomieji koviniai pratimai su ginklais keičiantis kariuomenių struktūroms ir technologijoms ilgainiui kito, įgavo simbolinę prasmę, vizualiai demonstruojančią kario, kaip valstybės gynėjo, būdo tvirtumą ir nepalaužiamumą.
Greta reprezentacinių užduočių Garbės sargybos kuopa nuolat vykdo ir pėstininkų karinį rengimą paskirtoms taikos meto ir kovinėms užduotims vykdyti. Šiuo metu kuopa turi visą pėstininkams priklausančią ginkluotę, dauguma karių yra reikalavimus atitinkantys pėstininkai. Kuopos kariai dalyvavo ir tebedalyvauja daugumoje tarptautinių operacijų – Balkanuose, Irake, Afganistane.
Apie Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopą
Garbės sargybos kuopos istorija apima 25 metų laikotarpį, nes tarpukario Lietuvos kariuomenėje reprezentacines funkcijas atliko karo mokyklos kariūnai. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa reprezentuoja tris pagrindines kariuomenės rūšis – sausumos, oro ir jūrų. Visos Garbės sargybos kuopos karių uniformos yra pasiūtos pagal tarpukario Lietuvos – 1938 metų Lietuvos kariuomenės karinių uniformų modelius.
Visuomenės ir kariuomenės atstovų pastangomis 2006 metais atkūrus XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kario šarvus ir ginkluotę, dešimt šios atkurtos riterio uniformos komplektų buvo perduota Garbės sargybos kuopai. 2009 m. suformuotas istorinis būrys ėmė specializuotis šiose ceremonijose, įvaldė šarvų priežiūros ir dėvėjimo subtilybes. Kariai studijavo viduramžių fechtavimosi ir kovos rankraščius ir paruošė demonstracinę rekonstrukcinę programą apie senovės lietuvių ginklų panaudojimą artimoje kovoje. Kuopos kariai jau devynis kartus dalyvavo Žalgirio mūšio inscenizacijoje Lenkijoje, didžiausiame viduramžių renginyje Europoje, kur turi galimybių išmėginti rekonstruotus ginklus ir parodyti, kad Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karių ginkluotė buvo puikiai paruošta kovoms.
Garbės sargybos kuopos parodomoji programa pradėta ruošti 1999 m., pasiūlius tuometiniam Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vadui pulkininkui Vitalijui Vaikšnorui. Pirmoji Garbės sargybos kuopos parodomoji programa paruošta 2000 metais, kuriai tuomet vadovavo būrio vadas kpt. Darius Katinas. Garbės sargybos kuopa kiekvienais metais parengia naują parodomąją programą, kurios premjera įvyksta kariuomenės ir visuomenės vienybės šventės metu.
1991 metų rudenį, Mokomąjį junginį performavus į Greitojo reagavimo brigadą formuojama Garbės sargybos kuopa buvo pirmas padalinys į kurį paskirti tarnauti šauktiniai kariai. Pirmuoju Garbės sargybos kuopos vadu buvo paskirtas Liutauras Kavaliūnas.
Šiuo metu Garbės sargybos kuopai vadovauja jau devintasis kuopos vadas – kapitonas Paulius Jankauskas. Nuo savo veiklos pradžios Garbės sargybos kuopos kariai dalyvavo daugiau nei 6 tūkstančiuose ceremonijų ir renginių. Kuopa vidutiniškai per metus dalyvauja apie 310 protokolinių ceremonijų ir renginių Lietuvoje ir užsienyje. Kol kas rekordiniai užfiksuoti – 2013 metai, kai Garbės sargybos kuopa per metus dalyvavo 343 ceremonijose. Ilgiausiai trukusi repeticija renginiui – 9 valandos (pasiruošimas paradui Italijoje vyko visą naktį). Ilgiausiai trukusi šventinė ceremonija – 6 su puse valandos.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Skelbiame Vytauto Visocko nuotraukas iš Garbės sargybos kuopos renginio, įvykusio 2016 m. lapkričio 18 d. Vilniaus Daukanto aikštėje.
Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa, minėdama įkūrimo 25-metį, kviečia sostinės gyventojus ir svečius į šventinę ceremoniją S. Daukanto aikštėje lapkričio 18 d., penktadienį, 12 val.
Garbės sargybos salvė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Susirinkusieji galės stebėti vieną naujausių kuopos karių atliekamą parodomąją programą su dedikuotomis salvėmis, istorinio būrio, dėvinčio atkurtą XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kario šarvus ir ginkluotę, pasirodymą.
Pirmą kartą ceremonijos metu bus iššaunama rekordinė salvė – 98 kariai, suformavę skaičių 25, salvę skirs artėjančioms Lietuvos kariuomenės 98-osioms metinėms pažymėti (Lietuvos kariuomenės diena minima lapkričio 23 d.).
Garbės sargybos kuopą ketina pasveikinti Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Taip pat ceremonijoje dalyvaus krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Jungtinio štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras, Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės vadovybės, pajėgų vadai, kiti svečiai. Dalyvaus ir Lietuvos kariuomenės kūrėjai – savanoriai, buvę Garbės sargybos kuopos vadai, veteranai, kariai, tarnavę reprezentacinėje Garbės sargybos kuopoje.
Renginio metu Lietuvos kariuomenės orkestras atliks šventinę „defilė“ programą. Ceremonijos trukmė iki 12.30 val.
Karių parodomosios programos yra sena karinės tradicijos dalis, kildinama iš viduramžių. Atliekami taikomieji koviniai pratimai su ginklais keičiantis kariuomenių struktūroms ir technologijoms ilgainiui kito, įgavo simbolinę prasmę, vizualiai demonstruojančią kario, kaip valstybės gynėjo, būdo tvirtumą ir nepalaužiamumą.
Greta reprezentacinių užduočių Garbės sargybos kuopa nuolat vykdo ir pėstininkų karinį rengimą paskirtoms taikos meto ir kovinėms užduotims vykdyti. Šiuo metu kuopa turi visą pėstininkams priklausančią ginkluotę, dauguma karių yra reikalavimus atitinkantys pėstininkai. Kuopos kariai dalyvavo ir tebedalyvauja daugumoje tarptautinių operacijų – Balkanuose, Irake, Afganistane.
Apie Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopą
Garbės sargybos kuopos istorija apima 25 metų laikotarpį, nes tarpukario Lietuvos kariuomenėje reprezentacines funkcijas atliko karo mokyklos kariūnai. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa reprezentuoja tris pagrindines kariuomenės rūšis – sausumos, oro ir jūrų. Visos Garbės sargybos kuopos karių uniformos yra pasiūtos pagal tarpukario Lietuvos – 1938 metų Lietuvos kariuomenės karinių uniformų modelius.
Karišku žingsniu – į Daukanto aikštę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Visuomenės ir kariuomenės atstovų pastangomis 2006 metais atkūrus XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kario šarvus ir ginkluotę, dešimt šios atkurtos riterio uniformos komplektų buvo perduota Garbės sargybos kuopai. 2009 m. suformuotas istorinis būrys ėmė specializuotis šiose ceremonijose, įvaldė šarvų priežiūros ir dėvėjimo subtilybes. Kariai studijavo viduramžių fechtavimosi ir kovos rankraščius ir paruošė demonstracinę rekonstrukcinę programą apie senovės lietuvių ginklų panaudojimą artimoje kovoje. Kuopos kariai jau devynis kartus dalyvavo Žalgirio mūšio inscenizacijoje Lenkijoje, didžiausiame viduramžių renginyje Europoje, kur turi galimybių išmėginti rekonstruotus ginklus ir parodyti, kad Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karių ginkluotė buvo puikiai paruošta kovoms.
Garbės sargybos kuopos parodomoji programa pradėta ruošti 1999 m., pasiūlius tuometiniam Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vadui pulkininkui Vitalijui Vaikšnorui. Pirmoji Garbės sargybos kuopos parodomoji programa paruošta 2000 metais, kuriai tuomet vadovavo būrio vadas kpt. Darius Katinas. Garbės sargybos kuopa kiekvienais metais parengia naują parodomąją programą, kurios premjera įvyksta kariuomenės ir visuomenės vienybės šventės metu.
Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai Arkikatedros aikštėje Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
1991 metų rudenį, Mokomąjį junginį performavus į Greitojo reagavimo brigadą formuojama Garbės sargybos kuopa buvo pirmas padalinys į kurį paskirti tarnauti šauktiniai kariai. Pirmuoju Garbės sargybos kuopos vadu buvo paskirtas Liutauras Kavaliūnas.
Šiuo metu Garbės sargybos kuopai vadovauja jau devintasis kuopos vadas – kapitonas Paulius Jankauskas. Nuo savo veiklos pradžios Garbės sargybos kuopos kariai dalyvavo daugiau nei 6 tūkstančiuose ceremonijų ir renginių. Kuopa vidutiniškai per metus dalyvauja apie 310 protokolinių ceremonijų ir renginių Lietuvoje ir užsienyje. Kol kas rekordiniai užfiksuoti – 2013 metai, kai Garbės sargybos kuopa per metus dalyvavo 343 ceremonijose. Ilgiausiai trukusi repeticija renginiui – 9 valandos (pasiruošimas paradui Italijoje vyko visą naktį). Ilgiausiai trukusi šventinė ceremonija – 6 su puse valandos.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Slaptai.lt pateikia pluoštą nuotraukų, kuriose – mūsų ir mūsų sąjungininkų kariai, iškilmingos rikiuotės sostinėje bei provincijoje, paradai, kariuomenės vadai, užsienio šalių gynybos atašė, inscenizuoti senovės mūšiai bei kautynės.
Nuotraukų autorius – Vytautas Visockas (Slaptai.lt).
