Palestiniečių susirėmimas su Izraelio kariškiais Vakarų Krante. EPA-ELTA nuotr.
Tel Avivas, birželio 21 d. (dpa-ELTA). Po mirtino išpuolio prieš izraeliečius Vakarų Krante čia kilo riaušės tarp žydų naujakurių ir palestiniečių. Dešimtys naujakurių padeginėjo parduotuves, automobilius, alyvmedžius, taip pat padegė vieną degalinę, pranešė Izraelio žiniasklaida. Palestiniečių ir Izraelio konfliktas. EPA-ELTA nuotr.
Be to, reaguodami į išpuolį, dešimtys naujakurių grįžo į prieš dvejus metus evakuotą Eviataro gyvenvietę.
Du palestiniečių užpuolikai antradienį netoli vienos gyvenvietės Vakarų Krante nušovė keturis izraeliečius ir keturis sužeidė. Jie netoli Elio pradėjo šaudyti į degalinę ir restoraną. Abu užpuolikai buvo nukauti. Gazos Ruožą valdantis judėjimas „Hamas“ pareiškė, kad vyrai priklausė organizacijos kariniam sparnui.
„Hamas“ išpuolį pavadino reakcija į Izraelio veiksmus Gazos Ruože ir Vakarų Krante. Grupuotė, be kita ko, omenyje turėjo karinį reidą Dženino mieste pirmadienį, kai žuvo šeši palestiniečiai, įskaitant radikalius kovotojus. Nuo sužalojimų mirė ir 15-metė mergaitė, pranešė palestiniečių Sveikatos ministerija. Aukų skaičius išaugo iki septynių. Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
Palestiniečių skausmas. EPA – ELTA nuotr.
Dženinas laikomas radikalių palestiniečių bastionu. Čia vis įvyksta konfrontacijų su Izraelio pajėgomis. Kariuomenė po virtinės išpuolių prieš izraeliečius Vakarų Krante suintensyvino reidus.
Nuo metų pradžios per Izraelio karines operacijas, konfrontacijas ar po savo surengtų išpuolių žuvo 133 palestiniečiai. Per tą patį laikotarpį per išpuolius žuvo 22 izraeliečiai, ukrainietė ir italas.
Izraelis per šešių dieną karą 1967 m. užkariavo Vakarų Krantą ir Rytų Jeruzalę. Palestiniečiai reikalauja šių teritorijų savo valstybei.
Mirties ženklas. Slaptai.lt nuotr.
Gazos Ruožas, spalio 28 d. (AFP-ELTA). Gazos Ruožą valdantis islamistų judėjimas „Hamas“ ketvirtadienį paskelbė nuteisęs šešis palestiniečių „informatorius“ mirties bausme už bendradarbiavimą su Izraeliu.
„Hamas“ karinis teismas pranešė, kad paskelbė nuosprendžius „keliems informatoriams, įskaitant šešis mirties nuosprendžius, kitus nuosprendžius, kurių trukmė svyruoja nuo laisvės atėmimo iki gyvos galvos iki laikinų sunkiųjų darbų, ir vieną išteisinamąjį nuosprendį“.
„Hamas“ laikosi griežto požiūrio į asmenis, bendradarbiaujančius su Izraeliu, kuris nuo 2007 metų, kai islamistai atėjo į valdžią, neturtingam anklavui įvedė blokadą.
2018 metais „Hamas“ karinis teismas už šnipinėjimą mirties bausme nuteisė šešis asmenis, tarp jų – moterį.
Dar metais anksčiau trys nuteistieji dėl „Hamas“ vado nužudymo buvo pakarti arba viešai sušaudyti.
„Hamas“ ketvirtadienį pareiškė, kad prisipažinusiems kolaborantams bus skiriamos švelnesnės bausmės, ir teigė, kad „paskelbti nuosprendžiai atitinka visas teisines procedūras.“
Pagal Palestinos įstatymus mirties bausmę turi patvirtinti Palestinos savivaldos prezidentas, tačiau „Hamas“ Gazos Ruože įvykdė keletą mirties bausmių be prezidento Mahmudo Abaso leidimo.
Gazos Ruože veikiančios teisių gynimo organizacijos paragino „Hamas“ sumažinti mirties bausmės taikymą.
Anksčiau šį mėnesį Gazoje įsikūręs Al Mezano žmogaus teisių centras paragino paskelbti mirties bausmės moratoriumą, teigdamas, kad yra „labai susirūpinęs dėl to, jog kariniai teismai nuolat skelbia mirties nuosprendžius“ anklave.
Gazos Ruožo pasienyje sužeista 20 palestiniečių. EPA – ELTA nuotr.
Per naujus susirėmimus tarp Izraelio saugumo pajėgų ir demonstrantų prie pasienio tvoros tarp Izraelio ir Gazos Ruožo sužeista 20 palestiniečių.
Agentūros AFP reporteris pasakojo, kad „Hamas“ saugumo pajėgos trečiadienį mėgino sulaikyti žmones, kad šie neitų prie tvoros. Tačiau grupei protestuotojų jų pavyko įveikti užtvarą, jie svaidė akmenis į izraeliečių karius. Medicinos šaltinių Gazoje duomenimis, kareiviai atsakė tikromis kulkomis.
Prieš tai trečiadienį mirė 32 metų palestinietis, kuris buvo sunkiai sužeistas per smurtinius susirėmimus tarp demonstrantų ir Izraelio karių savaitgalį. Tada buvo sužalota daugiau kaip 40 žmonių.
Po savaitgalio protestų Izraelio kariuomenė į Gazos pasienį permetė daugiau pajėgų.
Paaštrėjus konfliktui su Izraeliu, jau žuvo 236 palestiniečiai. EPA-ELTA nuotr.
Paaštrėjus konfliktui su Izraeliu, jau žuvo daugiau kaip 230 palestiniečių, dar apie 6,2 tūkst. buvo sužeisti. Tokius duomenis antradienį pateikė naujienų agentūra WAFA, remdamasi Palestinos sveikatos apsaugos ministerija.
Žinybos atstovai patikslino, kad į šį skaičių įeina žmonės, žuvę ir nukentėję tiek dėl nesiliaujančių nuo gegužės 10 d. Izraelio smūgių Gazos Ruožui, tiek per susirėmimus ir riaušes Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje. Iš viso smurto banga nusinešė 236 palestiniečių gyvybes, 6 278 buvo sužeisti.
„Gazos Ruože žuvo 213 palestiniečių, tarp kurių – 61 vaikas ir 36 moterys, nukentėjo 1 442 žmonės, – sakoma pranešime. – Aukų skaičius Vakarų Krante pasiekė 23, dar 3 825 žmonės buvo sužeisti“. Per susirėmimus Jeruzalėje, daugiausia Šventyklos kalno ir Al Aksos mečetės rajone, traumas patyrė 1 011 arabų, iš kurių 487 teko hospitalizuoti.
Nuo gegužės 10 d. Izraelio armija ir palestiniečių grupuotės Gazos Ruože keičiasi smūgiais. Apšaudymai prasidėjo po gegužės pradžioje prie Al Aksos mečetės Rytų Jeruzalėje kilusių riaušių, kurias išprovokavo Izraelio teismo sprendimas konfiskuoti Šeich Džaraho kvartale gyvenančių arabų šeimų namus. Naujausiais duomenimis, Izraelyje žuvo mažiausiai 10 žmonių, šimtai buvo sužeisti.
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
Sustiprėjus kariniams veiksmams tarp Izraelio ir islamistų kontroliuojamo Gazos Ruožo, atsinaujino ir ginčai, kuri iš pusių iš tiesų yra agresorė, o kuri tiesiog besiginanti auka. Visgi šiuo metu vykstantys kariniai veiksmai yra vienas iš ilgus metus trunkančio proceso epizodų.
Šį konfliktą nevienareikšmiškai vertina ir Eltos kalbinti tarptautinės politikos ekspertai. Tačiau visi jie sutarė, kad šio sudėtingai išsprendžiamo konflikto šaknų derėtų ieškoti dar XX a. pradžioje, kai aptinkamos Izraelio valstybės kūrimosi užuomazgos, o tai tik dar kartą įrodo, kad šioje tragiškoje istorijoje konsensuso paieškos tikriausiai atsidūrusios aklavietėje.
Vytauto didžiojo universiteto (VDU) profesorius Egdūnas Račius mano, kad apie šiomis dienomis vykstančio konflikto pradžią galima kalbėti po to, kai 1917 metais britų politikas Arthuras Balfouras paskelbė deklaraciją, kuria buvo įtvirtinta Didžiosios Britanijos parama žydams, kuriantiems savo tautos namus dabartinėje Izraelio – Palestinos teritorijoje.
„Tai, kas šiandien vyksta, yra vienas epizodas ilgalaikiame procese, kuris tęsiasi per 100 metų, turbūt nuo Balfouro deklaracijos, kuri leido žydų naujakuriams iš Europos vykti į Palestiną, kurti ten savo perspektyvią valstybę, kuri vainikavosi suverenios žydų valstybės susikūrimu (…), iš savo gyventų teritorijų pradėti varyti vietiniai gyventojai, palestiniečiai. Tai neturėtų būti suvesta į tokią siaurą sampratą, kad tai išimtinai arabai, musulmonai. Mes kalbame apie vietinius gyventojus“, – Eltai teigė E. Račius.
Tuo tarpu Vilniaus universiteto (VU) politologė dr. Ieva Koreivaitė, kalbėdama apie konflikto priežastis, akcentuoja ir ideologinius veiksnius, tokius kaip sionizmą – judėjimą, kuriuo žydų tauta raginama sukurti savo atskirą valstybę.
„Manau, kad konfliktas buvo užprogramuotas tada, kai buvo nuspręsta sukurti politinio judaizmo (sionizmo) projektą – Izraelį, Palestinos mandato teritorijoje, kurį turėjo britai“,– kalbėjo VU politologė.
Visgi Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius dr. Egidijus Motieka žydų tautos norą vertina kaip strategišką ir sistemingą veikimą, leidusį įsitvirtinti dabartinio Izraelio teritorijoje.
„Esmė tokia, kad žydai – versli tauta ir viską planuojanti. Ji jau tada, 1918-1920 metais, turėjo savo saugumo tarnybų užuomazgas, kurios jau funkcionavo“, – sakė E. Motieka, kartu pažymėdamas, kad palestiniečiai apskritai neturėjo atskiros istorinės valstybės.
„Palestiniečiai yra labai sąlygiškas terminas. Nėra tokių palestiniečių, tai yra arabai, gyvenantys Izraelio ir Judėjos teritorijoje“, – tvirtino jis.
Žydų atvykimas į Palestiną – okupacija?
Palestinos vėliava. ELTA nuotr.
Būtent skirtingi požiūriai į Palestinos valstybingumą lemia ir skirtingus paties Izraelio – Palestinos konflikto vertinimus. VU politologas dr. Kęstutis Girnius mano, kad atskiros žydų valstybės kūrimą galima laikyti okupacija, kadangi, nepaisant to, kad palestiniečiai tuo metu neturėjo savo valstybės, žydų atvykimas į šią teritoriją vis vien reiškia, kad jie užėmė vietinių gyventojų žemes. Izraelio vėliava
„Aš manau, čia būtų lygiai taip pat, kai mums (Lietuvai – ELTA) būnant rusų imperijoje, caras pradėtų siųsti kolonistus ir tada būtų aiškinama, kad jie vyksta į caro teritoriją, o ne į lietuvių (…) Žydai nekolonizavo, jie laimėjo karą ir, manau, kad jie turėjo teisę grįžti ir kurti valstybę. Tačiau buvo klaida, jog jie tuomet sąmoningai etniškai valė nukariautas žemes“, – mano K. Girnius.
Visgi su tokiu vertinimu linkęs nesutikti E. Motieka, teigiantis, kad patys žydai, kartu su arabais, Pirmojo pasaulinio karo metu prisidėjo prie Britų imperijos pergalės prieš tuo metu teritoriją valdžiusią Osmanų imperiją.
„Aš sutinku su tuo, kad čia yra grūdas tiesos, bet tai buvo Osmanų imperijos teritorija, prieš kurią kovojo britai, arabai ir vietą ten turėjo žydai. Tuo metu ten priešpriešos nebuvo, tiesiog arabai protestavo, kad žydai keliasi“, – tvirtino MRU profesorius, kartu pridurdamas, kad Vakaruose pakankamai kapitalo sukaupę žydai tiesiog galėjo išpirkinėti žemes britų protektorate.
„Šiuo atveju musulmonų ten buvo daug daugiau, bet jie valstybės ten neturėjo, kažkur Osmanų imperijos sudėtyje. Šalia žydų buvo krikščionys, arabai (nebūtinai musulmonai, galėjo būti ir krikščionys), drūzai ir samariečiai. Čia didžiosios religinės bendruomenės. Lygiai taip pat galėjo ir drūzai supirkinėti žemes, niekas jiems nedraudė, bet jie jų nesupirkinėjo, o žydai supirkinėjo“, – sakė E. Motieka.
Palestiniečių netenkino Vakarų siūlytas dviejų valstybių sprendimas
Įsivyravus žydų ir arabų konfliktui, taikaus sprendimo ieškoti ėmėsi ir didžiosios Vakarų galios. Jungtinės Tautos 1947 metais, pirmiausiai JAV iniciatyva, pasiūlė dviejų valstybių sprendimą – planą, kuriuo būtų sukurtos atskiros žydų ir arabų valstybės. Tačiau arabai tokį pasiūlymą atmetė, kadangi tai, E. Račiaus teigimu, iš esmės reikštų okupacijos pripažinimą. Izraelio premjero Benjaminu Netanyahu vizito metu Kudirkos aikštėje – protesto mitingas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
„Dviejų valstybių planas netiko arabams ir, savaime suprantama, kad jiems buvo šokas, kad per kelis dešimtmečius teritorija, kuri buvo įsivaizduojama kaip dalis arabiškojo pasaulio, kažkas gali sakyti, kad ir musulmoniškojo pasaulio, staiga tampa labai priešiškos grupės žmonių nuosavybe“, – sakė VDU profesorius, pabrėždamas, kad arabai norėjo Palestinos valstybės, tačiau nepripažino išimtinai žydams skirtos valstybės.
Tačiau E. Motieka pažymi, kad palestiniečiai neturėjo geros organizacijos, priešingai nei žydai, galėję tinkamai megzti ryšius su didžiosiomis valstybėmis.
„Palestiniečiai nedalyvavo didžiojoje politikoje ir neturėjo tiesioginio adekvataus ryšio su didžiosiomis valstybėmis (…) žydai tą turėjo ir jie valstybę pradėjo organizuoti 1920 metais. Palestiniečiai neturėjo tiek elito sampratos, kuris gyveno konkrečiai Izraelyje ir Judėjoje, jie neturėjo ir valstybės sampratos, jie tiesiog kovojo prieš žydus“, – teigė MRU profesorius.
Nepaisant arabų pasipriešinimo, žydai vis vien sukūrė savo valstybę, bet, kaip pažymi K. Girnius, Izraelio teritorijos plėtra nesibaigė.
„Vyko milžiniškas etninis valymas, o Izraelio valdų plėtimasis nesibaigė su 1948 metais. Po 1967 metų pergalės jie pradėjo užimti vis daugiau palestiniečių žemių, jeigu pažiūrėtume, kiek buvo palestiniečių teritorijos 1967, 2007 metais ir dabar, tai palestiniečių žemės vis mažėja“, – sakė VU politologas.
Izraelio veiksmai Gazoje leido sustiprėti islamistinei „Hamas“ grupuotei
Ne ką mažiau svarbus veiksnys šiame konflikte yra Gazos Ruožas – nedidelė Palestinos autonomijos teritorija, kurią 1967 metais vykusio Šešių dienų karo metu užėmė trijų arabų valstybių – Egipto, Sirijos, bei Jordanijos užpultas, tačiau karą laimėjęs Izraelis. Šioje teritorijoje po pergalės Izraelis ėmė vykdyti nausėdijų politiką, kuomet į okupuotas teritorijas buvo siunčiami žydų naujakuriai. Galiausiai 2006 metais dėl nuolatinio pavojaus žydai iš šios teritorijos ėmė trauktis, pačią teritoriją tiesiog apstatydami siena, kuria siekta apsisaugoti nuo „gyvųjų bombų“ įsiveržimo.
„Nausėdijų politika buvo vykdyta ir Gazos Ruože, bet vėliau, kilus didžiuliams palestiniečių sukilimams, Izraeliui ten nebeapsimokėjo išlaikyti nausėdijų, žydams buvo per daug pavojinga ten gyventi ir 2006-2007 metais nausėdijos buvo iškraustytos iš Gazos Ruožo. Tuomet ši teritorija buvo aptverta tvora“, – kalbėjo I. Koreivaitė.
K. Girniaus teigimu, toks vietos gyventojų uždarymas į „atviro dangaus kalėjimą“ tiesiog iliustruoja, kad palestiniečiai tapo nevisateisiais piliečiais. Izraelis sugriovė palestiniečių namą Gazos Ruže. EPA – ELTA nuotr.
„Palestiniečių padėtis yra kitokia, jie yra nevisateisiai piliečiai ir net belaisviai savo šalyje. Gazos Ruožas yra didžiausias atviro dangaus kalėjimas. Vaikas, gimęs Gazoje prieš 15 metų, turbūt nėra iš jos išėjęs. Nors jis nieko blogo nepadarė, tik gimė palestiniečiu“, – teigė VU politologas.
Šie Izraelio veiksmai, pasak E. Račiaus, lėmė teroristinės organizacijos „Hamas“ įtakos stiprėjimą tarp palestiniečių, o tai 2006 metais leido jiems laimėti įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimus Palestinoje.
„Visi šie veiksmai prisidėjo prie to, kad „Hamas“ sustiprėjo, jos įtaka ir legitimumas tarp palestiniečių. Jų įtaka niekada nebuvo tokia didelė, kokia tapo po tų Izraelio veiksmų“, – kalbėjo E. Račius, kartu pažymėdamas, kad supranta, jog žydams reikėjo ieškoti kažkokių sprendimų, kurie apsaugotų nuo susisprogdinti siekiančių savižudžių.
„Hamas“ atrado pretekstą šiuo metu vykstančioms atakoms
Tačiau šiomis dienomis vykstančiam konfliktui, pasak I. Koreivaitės, be jau minėtų sisteminių priežasčių, jos nuomone, Izraelio vykdomos sisteminės segregacijos politikos palestiniečių atžvilgiu, papildomu stimulu, paskatinusiu dabartinius karinius veiksmus, tapo musulmonų religinės šventės metu Izraelio pajėgų apribotas maldininkų patekimas į Jeruzalėje esančią mečetę.
„Yra didžioji religinė šventė Id al Fitras, prie Al Aksos mečetės po ramadano mėnesio rinkosi maldininkai ir buvo užfiksuota, kad Izraelio saugumo pajėgos ribojo patekimą į Al Aksą ir į senamiestį. Prasidėjo konfliktas tarp saugumo pajėgų ir maldininkų ir tada Izraelis tris dienas iš eilės siuntė savo karines pajėgas“, – pasakojo VU politologė.
Izraelio smūgių Gazos Ruožui aukomis tapo 31 palestinietis. EPA-ELTA nuotr.
Tuo tarpu K. Girnius priduria, kad palestiniečiai Izraelyje buvo diskriminuojami ir COVID-19 vakcinacijos proceso metu.
„Kai prasidėjo kovidas, Izraelis žydus puikiai vakcinavo, o palestiniečiams skiepų beveik nedavė, sakydami, kad jūs patys turite tuo rūpintis. Nors kaip okupuojanti jėga ji turi atsakomybę už tai, kas vyksta jos teritorijoje“, – sakė jis.
Tačiau „Hamas“ atsakas E. Račiui buvo netikėtas. Jis stebėjosi, kad ši organizacija apskritai turi tokį kiekį raketų, o dabartiniai įvykiai Jeruzalėje, VDU profesoriaus nuomone, tapo puikiu pretekstu pademonstruoti „raumenis“.
„Musulmonų pasaulis buvo šokiruotas, ir „Hamas“ buvo labai gera proga bei pretekstas išbandyti save, parodyti savo galią ir galbūt pamėginti išprovokuoti ne tik Vakarų Kranto palestiniečių sukilimą, bet ir Izraelio arabų. Ir mes matome, kad tai vyksta“, – tvirtino E. Račius.
Visgi E. Motiekai faktas, kad Gazos Ruožą kontroliuojanti teroristinė organizacija turi tokius karinius pajėgumus, nebuvo netikėtas, kadangi, jo nuomone, „Hamas“ tiesiog yra remiamas Irano.
„Tai, kad „Hamas“ atakuoja visą Izraelio infrastruktūrą, reiškia, kad yra galingas pažadas iš Irano juos toliau remti“, – mano MRU profesorius.
Palestinos vidaus problemos taip pat apsunkina konflikto sprendimą
Nepaisant to, kad konfliktas tęsiasi maždaug šimtmetį, tinkamus situacijos sprendimo būdus rasti itin sudėtinga. E. Motiekos nuomone, pagrindinės besitęsiančio konflikto priežastys pirmiausiai yra lemiamos palestiniečių nesugebėjimo suformuoti vieningą valdžią, galinčią pradėti derybas su Izraeliu.
„Šitą Palestinos problemą reikia spręsti, o nesprendžia kas? Nesprendžia patys palestiniečiai, net nesugebėdami sukonstruoti vieningos Vyriausybės“, – tvirtino jis, kartu pažymėdamas, kad dvi atskiros Palestinos teritorijos – Gazos Ruožas ir Vakarų Krantas nesąveikauja tarpusavyje.
„Izraelis yra demokratinė valstybė, organizuota Vakarų pavyzdžiu. O kaip galima susitarti su žmonėmis, kurie yra neorganizuoti“, – kalbėjo MRU profesorius.
Visiškai priešingos nuomonės laikosi I. Koreivaitė, mananti, kad palestiniečių veiksmai Gazos Ruože pirmiausiai yra žydų vykdomos rasinės segregacijos politikos pasekmė, o atsakas šiems veiksmams, politologės nuomone, yra visiškai suprantamas.
Europoje – palestiniečius remiančios demonstracijos. EPA-ELTA nuotr.
„Natūralu, kad tokiomis apartheidinėmis sąlygomis palestiniečiai tiesiog jaučia, kad jeigu jie nesipriešins, tai iš esmės toliau vyks aneksija, arba toliau bus įgyvendinama apartheidinė politika.
Pasipriešinimas tokiame kontekste atrodo visai logiškas ir normalus“, – sakė VU politologė, kartu pažymėdama, kad taikus palestiniečių pasipriešinimas, vykstantis Vakarų Krante, tiesiog leidžia žydams toliau vykdyti diskriminacinę politiką kitų etninių grupių atžvilgiu.
Tačiau Palestinos prezidentas Mahmoudas Abbasas valdžią užėmęs jau 17 metų, o tai, K. Girniaus nuomone, parodo, kad ir šios valstybės viduje yra problemų, kurias reikia spręsti. Maža to, politologas pažymi, kad „Hamas“ skatinama priešprieša žydams pirmiausiai kenkia patiems palestiniečiams. Mahmoudas Abbasas. EPA – ELTA nuotr.
„Hamas“ kovinga retorika kenkia ir patiems palestiniečiams. Jų vadovai nepakankamai rūpinasi eiliniais žmonėmis ir per daug dėmesio skiria priešpriešai Izraeliui“, – kalbėjo K. Girnius, tuo pačiu pridurdamas, kad tol, kol Izraelis neužtikrins lygių visų etninių grupių teisių – konfliktai nesiliaus.
„Svarbu, kad būtų nutraukta ugnis, bet iki kol palestiniečiai yra traktuojami kaip antraeiliai piliečiai, kai jų teisės yra varžomos, ši problema nebus išspręsta“, – mano VU politologas.
Visgi, nepaisant to, kad šiuo metu E. Račius taip pat mano, jog Izraelis vykdo diskriminacinę politiką, jis taip pat pažymi, kad „Hamas“ populiarumas Gazoje po truputį menksta, o tarp jaunosios palestiniečių politikų kartos vis populiarėja idėja tiesiog priimti vykdomą aneksaciją, taip tampant santykinai įtakingesne Izraelio piliečių dalimi, o tai galbūt leistų Izraelį demokratinių rinkimų būdu paversti valstybe, kurioje kartu sugyventų žydai ir palestiniečiai.
„Vietoje to, kad kovotų ginklu, žūtų ir niekada nesukurtų tos Palestinos valstybės, kai kurie palestiniečių politikai sako, kad reikėtų leisti Izraeliui aneksuoti palestiniečių teritorijas, tokiu būdu demografiškai skaičiuojant palestiniečiai sudarytų didesnį skaičių gyventojų nei žydai, ir jeigu išliktų demokratija, partijos galėtų siūlyti savo programas, eiti į rinkimus, laimėti ir iš vidaus pakeisti tos valstybės prigimtį ar net pavadinimą“, – hipotetinį scenarijų svarstė E. Račius, kartu pažymėdamas, kad būtų naivu tikėtis, jog ant tokio „jauko“ užkibtų Izraelio žydai.
Izraelio kariuomenė pranešė pirmadienio paryčiais surengusi didelio masto antskrydžių Gazos ruože, palestiniečiams teritorijoje ir toliau leidžiant raketas į Izraelį.
Nepaisant tarptautinės bendruomenės raginimų nutraukti ugnį, prieš savaitę suintensyvėjęs konfliktas nesiliauja.
Izraelio karinės pajėgos pranešė naktį smogusios devyniems aukšto rango „Hamas“ judėjimo vadų namams. Kai kurie šių namų buvo naudojami ginklams saugoti, pranešė kariuomenė.
Sekmadienį Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu paskelbė, kad Gazos ruože smogta daugiau nei 1 500 taikinių. B. Netanyahu teigė, kad operacija bus tęsiama „visa jėga“.
Palestiniečiai skelbė, kad pastarieji antskrydžiai Gazos ruože buvo intensyviausi.
Remiantis Izraelio kariuomenės duomenimis, nuo praėjusio pirmadienio iš Gazos į Izraelį buvo paleista mažiausiai 3 100 raketų. Gazos ruože žuvo mažiausiai 192 žmonės, skelbia teritorijos Sveikatos ministerija. Vien sekmadienį per Izraelio kariuomenės antskrydžius Gazoje žuvo 42 žmonės.
Izraelyje raketos nuo praėjusio pirmadienio jau pražudė 10 žmonių, skelbia skubios pagalbos tarnybos.
Izraelis dėl bet kokių išpuolių iš Gazos ruožo kaltina teritoriją kontroliuojančią „Hamas“ organizaciją. Grupuotę Izraelis, JAV ir ES laiko teroristine organizacija.
Europoje – palestiniečius remiančios demonstracijos. EPA-ELTA nuotr.
Virtinėje Europos miestų šeštadienį tūkstančiai žmonių, solidarizuodamiesi su palestiniečiais konflikte su Izraeliu, išėjo į gatves. Berlyne kilo riaušės. Londone demonstrantai ragino britų vyriausybę siekti, kad Izraelis nutrauktų oro antskrydžius Gazos Ruože. Madride į protestą, policijos duomenimis, susirinko 2 500 žmonių. Jie ragino europiečius daugiau nebendradarbiauti su Izraeliu.
Paryžiuje propalestinietiškos demonstracijos vyko nepaisant draudimo. Policija ragino verslininkus uždaryti savo parduotuves palei numatytą maršrutą. Teritorijoje, kurioje susirinko jauni žmonės, buvo sutelkta 4 200 policijos pareigūnų. Policija per garsiakalbius ragino žmones skirstytis, buvo panaudota ir vandens patranka bei ašarinės dujos. Demonstracijų Paryžiuje draudimas argumentuotas įvykiais 2014 metais, kai tada per protestus prieš tuometę Izraelio karinę operaciją Gazos Ruože buvo smarkiai trikdoma viešoji tvarka.
Kituose Prancūzijos miestuose, įskaitant Tulūzą ir Monpeljė, leista rengti demonstracijas. Čia šimtai išėjo į gatves. Protestai vyko ir Lione, Bordo, Marselyje, Nante, Strasbūre ir Lilyje. Palestiniečius remiantys mitingai surengti Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje. EPA – ELTA nuotr.
Solidarizuodamiesi su palestiniečiais, žmonės į mitingus rinkosi ir keliuose Vokietijos miestuose. Policija Berlyne išsklaidė demonstraciją, nes čia nebuvo laikomai apsaugos nuo koronaviruso reikalavimų. Be to, čia į pareigūnus buvo svaidomi akmenys ir buteliai. Demonstrantų buvo apie 3 500.
Londone demonstrantai traukė Izraelio ambasados link. Jie mojo palestiniečių vėliavoms ir laikė rankose plakatus, kuriuose buvo reikalaujama „išlaisvinti“ palestiniečių žemes iš Izraelio okupacijos.
Madride, kur susirinko apie 2 500 žmonių, demonstrantai skandavo „Tai ne karas, tai genocidas!“ „Jeruzalė, amžina palestiniečių sostinė“ – skelbė vienas plakatas. Daug jaunų žmonių buvo susisupę į Palestinos vėliavas.
Izraelis: iš Gazos Ruožo paleista raketa sprogo prie Austrijos ambasados. EPA-ELTA nuotr.
Šeštadienį iš Gazos Ruožo paleista raketa sprogo netoli Austrijos ambasados Izraelyje, Ramat Gano mieste. Tai pranešė laikraštis „Times of Israel“, remdamasis Austrijos ambasadore Hannah Liko.
„Ką tik Ramat Gane, netoli ambasados, sprogo raketa. Laimė, mes visi esame saugūs. Tam tučtuojau turi būti padarytas galas!“, – parašė tviteryje diplomatė.
Penktadienį ant Austrijos kanclerio žinybos ir URM pastatų Vienoje buvo iškeltos Izraelio vėliavos reiškiant solidarumą su Tel Avivu dėl įvykių Gazos Ruože.
Nuo gegužės 10 d. Izraelio armija ir palestiniečių grupuotės Gazos Ruože keičiasi raketų smūgiais. Jie prasidėjo po gegužės pradžioje prie Al Aksos mečetės Rytų Jeruzalėje kilusių riaušių, kurias išprovokavo Izraelio teismo sprendimas konfiskuoti Šeich Džaraho kvartale gyvenančių arabų šeimų namus.
Šeštadienį Izraelio žiniasklaida pranešė, kad per apšaudymus jau žuvo 10 izraeliečių, o dar apie 500 nukentėjo.
Gazos Ruože, naujausiais duomenimis, nuo pirmadienio žuvo mažiausiai 139 palestiniečiai, tarp jų – 39 nepilnamečiai, daugiau kaip 1 000 buvo sužeisti.
Izraelis sugriovė palestiniečių namą Gazos Ruže. EPA – ELTA nuotr.
Mažiausiai aštuoni palestiniečiai žuvo naktį į šeštadienį, kai Izraelio armija smogė gyvenamajam namui Gazos Ruože. Tai pranešė palestiniečių naujienų portalas „Amad“.
Jo žiniomis, incidentas įvyko Eš Šati pabėgėlių stovykloje, kuri yra į vakarus nuo Gazos miesto. Pastatas, kuriame gyveno vienos šeimos nariai, per bombardavimą buvo visiškai sugriautas.
Kaip pranešė radijo stotis „Al Aqsa“, tarp žuvusiųjų – šeši vaikai. Apie 20 nukentėjusiųjų nugabenta į Gazos centrinę ligoninę. Gelbėtojai ir dešimtys vietos gyventojų griuvėsiuose ieško išgyvenusių žmonių.
Nuo gegužės 10 d. Izraelio armija ir palestiniečių grupuotės Gazos Ruože keičiasi raketų smūgiais. Jie prasidėjo po gegužės pradžioje prie Al Aksos mečetės Rytų Jeruzalėje kilusių riaušių, kurias išprovokavo Izraelio teismo sprendimas konfiskuoti Šeich Džaraho kvartale gyvenančių arabų šeimų namus. Penktadienį Izraelio žiniasklaida pranešė, kad per apšaudymus žuvo devyni izraeliečiai, o dar apie 500 nukentėjo.
Gazos Ruože, oficialiais duomenimis, nuo pirmadienio žuvo 126 palestiniečiai, 950 buvo sužeisti. Vakarų Kranto miestuose riaušės nesiliovė visą penktadienį ir tęsiasi iki šiol. Ten per įnirtingus susirėmimus su Izraelio pasienio policija žuvo 11 arabų, daugiau kaip 600 nukentėjo.
Karinė operacija Gazos Ruože. EPA-ELTA nuotr.
Izraelio gynybos ministras Benny‘is Gantzas nuteikia šalies piliečius ilgai karinei operacijai Gazos konflikte.
Ginkluotosios pajėgos tęs atakas, kad įsivyrautų visiška ir ilgalaikė ramybė, rašė jis trečiadienį po apsilankymo pastaruoju metu smarkiai raketų iš Gazos Ruožo apšaudomame Aškelono mieste. Galutinės operacijos datos esą nėra.
Radikalūs palestiniečiai Gazos Ruože, Izraelio armijos duomenimis, nuo pirmadienio vakaro į Izraelį paleido daugiau kaip 1 050 raketų. Izraelio aviacija savo ruožtu atakavo taikinius palestiniečių teritorijoje, kur jau žuvo beveik 50 žmonių.
Įtampa tarp Izraelio ir palestiniečių išaugo ramadano pradžioje balandžio viduryje. Nauji apsikeitimai ugnimi yra didžiausi per keletą pastarųjų metų.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu antradienį įspėjo, kad jo šalis intensyvins atakas prieš Gazos Ruožą valdantį palestiniečių islamistų judėjimą „Hamas“ po to, kai iš šio anklavo teritorijos paleistos dvi raketos pražudė dvi izraelietes.
„Nuo vakar kariuomenė surengė šimtus atakų prieš „Hamas“ ir „Islamo džihadą“ Gazos Ruože, ir toliau intensyvinsime savo atakų galią“, – teigė B. Netanyahu ir pridūrė, kad „Hamas“ bus smogta tokiais būdais, kokiais jis nesitiki.
Izraelio premjeras pasisakė po to, kai iš Gazos Ruožo paleistos raketos pareikalavo dviejų moterų gyvybių Aškelono mieste.
„Hamas“ savo ruožtu teigė, kad antradienio popietę per penkias minutes paleido 137 raketas į Aškeloną ir netoliese esantį Ašdodą.
Izraelis ir „Hamas“ atakuoja vienas kitą nuo pirmadienio vakaro.
Tūkstančiai palestiniečių Gazoje protestavo prieš Izraelio aneksijos planus. EPA-ELTA nuotr.
Dešimtys tūkstančių palestiniečių trečiadienį Gazos mieste protestavo prieš Izraelio planus aneksuoti dalį Vakarų Kranto.
Protestuotojai mojavo Palestinos vėliavomis ir skandavo šūkius prieš Izraelį ir JAV prezidento Donaldo Trumpo Artimųjų Rytų taikos planą.
Pagal Izraelio koalicijos susitarimą, liepos 1 dieną buvo numatyta žengti pirmuosius žingsnius aneksijos planų įgyvendinimo link.
Tačiau, regis, konkrečių veiksmų kol kas nebus imamasi. Regiono bendradarbiavimo ministras Ofiras Akunis trečiadienį teigė, kad aneksiją bus pradedama vykdyti vėliau liepą.
Tarp žmonių, prisijungusių prie palestiniečių protesto, buvo Gazos Ruožą valdančio islamistų judėjimo „Hamas“ lyderis Yahiya Sinwaras. Jis pabrėžė, kad palestiniečiai ir jų pasipriešinimas užkirs kelią plano ir D. Trumpo „šimtmečio sandorio“ sėkmei.
Visų proteste dalyvavusių Palestinos frakcijų atstovas Sa’dis A’abedas teigė, kad „okupacija neilgai mėgausis ramybe.“
„Kaip mūsų žmonės su trenksmu surengė revoliuciją ir intifadą 1987 metais, taip jie (ir dabar) nustebins okupantą ir pasaulį tokia kovos banga, kurios niekas nesitikėjo“, – teigė jis.
Pirmoji intifada, ar palestiniečių sukilimas, prasidėjo 1987 metais ir pasibaigė 1993-iaisiais. Antroji intifada vyko 2000-2005 metais.
Praėjusią savaitę „Hamas“ paskelbė, kad Izraelio planuojama dalies okupuoto Vakarų Kranto aneksija prilygtų „karo paskelbimui“.
Izraelis 1967 metais okupavo Vakarų Krantą ir Rytų Jeruzalę. Palestiniečiai šias teritorijas priskiria savo valstybei – Rytų Jeruzalė laikoma jos sostine.
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
Izraelio lėktuvai ankstų šeštadienį sudavė smūgį palestiniečių islamistinio judėjimo „Hamas“ pozicijoms Gazos Ruože, reaguojant į penktadienį iš Gazos Ruožo surengtą raketų ataką.
Izraelio ginkluotųjų pajėgų teigimu, reaguojant į penktadienį Izraelio link paleistas dvi raketas, šalies naikintuvai smogė amunicijos ir raketų „gamykloms“ pietinėje Gazos Ruožo dalyje.
Kaip teigė ginkluotosios pajėgos, penktadienį iš „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo Izraelio teritorijos link buvo paleistos dvi raketos.
Apsikeitimas ugnimi įvyko kelios dienos po to, kai „Hamas“ įspėjo, kad Izraelio planuojama dalies okupuoto Vakarų Kranto aneksija prilygsta „karo prieš palestiniečius paskelbimui“.
Izraelio vyriausybė, remdamasi JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlytu Artimųjų Rytų taikos planu, nori aneksuoti dalį okupuoto Vakarų Kranto ir Jordano slėnį. Izraelio smūgių Gazos Ruožui aukomis tapo 31 palestinietis. EPA-ELTA nuotr.
Tikimasi, kad po kelių dienų Izraelio vyriausybė paskelbs pirmuosius aneksijos žingsnius okupuotame Vakarų Krante.
Tai pirmoji raketų ataka iš Gazos Ruožo nuo gegužės pradžios.
Hamas ir Izraelis pastaraisiais dešimtmečiais triskart kariavo. Paskutinis kartas buvo 2014 metais, žuvo 2 251 palestinietis ir 74 žmonės Izraelio pusėje.
Tūkstančiai palestiniečių surengė demonstracijas prieš D. Trumpo taikos planą
Antradienį tūkstančiai palestiniečių surengė protestą prieš JAV Artimųjų Rytų taikos planą, likus vos kelioms valandoms iki prezidento Mahmudo Abbaso kreipimosi Jungtinėse Tautose (JT).
Apskaičiuota, kad į Ramalos miesto, kuriame įsikūrusi palestiniečių valdžia, centrą susirinko 5–7 tūkst. palestiniečių, demonstracijai vadovavo premjeras Mohammedas Shtayyehas, informavo AFP žurnalistai.
Keli šimtai protestuotojų vėliau surengė dar vieną demonstraciją netoli Izraelio karinio patikros punkto Ramalos priemiestyje. Čia akmenimis svaidęsi jauni žmonės susirėmė su Izraelio kariškiais, kurie paleido ašarines dujas.
Palestinos Raudonojo kryžiaus organizacija informavo, kad susirėmimų metu sužeisti dvylika palestiniečių, du iš jų buvo pašauti guminėmis kulkomis.
Kiek vėliau antradienį M. Abbasas Niujorke kreipsis į JT Saugumo Tarybos nares ir dar kartą pakartos nepritarimą Donaldo Trumpo sausio 28 d. pristatytam Izraelio ir Palestinos taikos planui.
Protestus rengė M. Abbaso partija „Fatah“, tai buvo didžiausia prezidentą remiančių palestiniečių demonstracija per pastaruosius keletą metų.
Protestuotojai pasmerkė JAV taikos planą, skanduodami „Planas nepraeis!“. Iš daugelio miestų atvykę palestiniečiai laikė plakatus, taip pat ir su šūkiu „Palestina neparduodama!“
Pagal D. Trumpo planą Izraeliui suteikiamas suverenitetas ginčytiname Jeruzalės mieste, taip pat valstybei leidžiama prisijungti visas okupuotoje Vakarų kranto teritorijoje įkurtas nausėdijas. Mainais už tai palestiniečiai gautų pripažįstamą demilitarizuotą Palestinos valstybę likusiose Vakarų kranto teritorijose ir Gazos ruože.
Palestiniečiai ši planą iš karto atmetė ir tvirtino, kad susitarimas yra šališkas ir palankesnis Izraelio pusei.
Kitoje palestiniečių teritorijoje Gazos ruože paramą M. Abbasui pareiškė ir protestavo dar 2 000 žmonių.
Izraelio smūgių Gazos Ruožui aukomis tapo 31 palestinietis. EPA-ELTA nuotr.
Palestiniečių vadovybė griežtai atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo Artimųjų Rytų planą. Šis planas „atsidurs istorijos šiukšlyne“, pareiškė palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas.
„Kai išgirdome visą šį šlamštą, dar kartą sakome „ne“ šimtmečio sandoriui“, – pabrėžė jis.
Gazos Ruožą kontroliuojantis islamistų judėjimas „Hamas“ pavadino planą nesąmone.
„Šimtmečio sandoris“ yra nesąmonė, tai priešiškas sandoris“, – kalbėjo aukštas „Hamas“ atstovas Chalikas al Haja. – Palestiniečiai imsis visų įmanomų pastangų ir visų priemonių, kad kovotų su juo, kol jis žlugs“.
D. Trumpas antradienį pristatė planą Baltuosiuose rūmuose, dalyvaujant Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahui. JAV vadovas planą pavadino „realistišku dviejų valstybių principu pagrįstu sprendimu“. Jis pareiškė, kad Jeruzalė, pagal planą, išliks Izraelio „nedaloma sostine“. D. Trumpas taip pat teigė, kad būsimą palestiniečių valstybės sostinę turėtų sudaryti dalis Rytų Jeruzalės pagal savotišką jungtinės teritorijos susitarimą.
Susitarime taip pat raginama mažiausiai ketverius metus įšaldyti Izraelio gyvenviečių statybas, tačiau tai leistų Izraeliui išlaikyti daugumos jau pastatytų neteisėtų gyvenviečių kontrolę. Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
Nors plane numatoma nuolaidų Palestinai, įtraukiant ir jos dabartinės teritorijos padvigubinimą, vis dėlto šis planas reikalauja iš palestiniečių peržengti liniją, kurią jie skelbė esant neperžengtiną, – plane reikalaujama, kad palestiniečiai anksčiau įkurtas nausėdijas Vakarų krante laikytų Izraelio teritorija.
Izraelis 1967 metais per Šešių dienų karą, be kita ko, užkariavo Vakarų Krantą, Rytų Jeruzalę ir Golano aukštumas. Jungtinės Tautos šias teritorijas vadina okupuotomis. Iš tada taip pat užimto Gazos Ruožo Izraelis atsitraukė. Palestiniečiai nori Vakarų Krante ir Gazos Ruože įkurti savo valstybę su sostine Rytų Jeruzale.
Izraelio smūgių Gazos Ruožui aukomis tapo 31 palestinietis. Tokius duomenis pirmadienį pateikė televizijos kanalas „Al Hadath“.
Anksčiau buvo pranešta apie 27 žuvusius palestiniečius. Anklavo medicinos tarnybų duomenimis, tarp aukų – trys moterys ir du keturių ir devynių mėnesių amžiaus kūdikiai, taip pat pusantrų metų vaikas. Apie 160 Gazos Ruožo gyventojų buvo sužeisti. Gautomis žiniomis, gelbėtojai tebetraukia lavonus iš pastatų, sugriautų per antskrydžius, nuolaužų.
Padėtis Gazos Ruože smarkiai susikomplikavo po to, kai pentadienio vakare palestiniečių radikalai apšaudė iš snaiperių šautuvų Izraelio kariškius ir du iš jų sužeidė. Izraelio aviacija likvidavo tris užpuolikus, po to palestiniečių grupuotės ėmė leisti raketas į žydų valstybės teritoriją, izraeliečiai į tai atsakė plataus masto bombardavimais. Kaip pareiškė pirmadienį Izraelio premjeras ir gynybos ministras Benjaminas Netanyahu, per dvi dienas Gazos Ruože buvo atakuota daugiau kaip 350 taikinių.
Izraelio kariškių duomenimis, nuo gegužės 4-osios ryto palestiniečiai paleido 700 raketų, oro gynybos sistema „Geležinis kupolas“ perėmė 240 iš jų. Per apšaudymus žuvo keturi izraeliečiai, dar keli buvo sunkiai sužeisti, nukentėjo dešimtys žmonių.
Egiptui tarpininkaujant naktį į pirmadienį buvo susitarta nutraukti ugnį.
Radikalūs palestiniečiai iš Gazos Ruožo Izraelio kryptimi paleido 90 raketų. Izraelio pajėgos šeštadienį į tai reagavo oro antskrydžiais. Sveikatos ministerijos Gazoje duomenimis, per juos žuvo 22 metų palestinietis. Be to, trys palestiniečių civiliai buvo sužeisti.
Izraelio saugumo ekspertai dėl smurto eskalacijos surengė krizinį posėdį. Izraelio ginkluotosios pajėgos jau šeštadienio rytą paskelbė, kad atitvers teritoriją netoli apsauginės tvoros su Gaza.
Sirenos netoli sienos su Gazos Ruožu perspėjo gyventojus dėl raketų. Izraelio priešraketinė gynyba dešimtis raketų numušė, pranešė kariuomenė. Be to, kariai atakavo virtinę Gazos Ruožą valdančio „Hamas“ judėjimo karinių postų. Įtampa tarp Izraelio ir radikalių palestiniečių organizacijų pastaruoju metu vėl paaštrėjo.
Penktadienį palei Gazos Ruožą vyko smurtingiausi per pastarąsias savaites protestai. Izraelio duomenimis, buvo sužeisti du jo kariai. Izraelis, palestiniečių duomenimis, Gazos Ruože nužudė keturis palestiniečius, tarp jų – du radikalaus islamo judėjimo „Hamas“ narius. Pasak Izraelio kariuomenės, demonstracijoje pasienyje dalyvavo 5 200 palestiniečių.
Demonstracijas jau daugiau nei metus kiekvieną penktadienį vyksta palei sieną. Jos vis perauga į smurtą. Palestiniečiai reikalauja atšaukti Izraelio vykdomą Gazos Ruožo blokadą. Nuo protestų pradžios 2018 metų kovą žuvo 268 palestiniečiai, dauguma jų – pasienyje. Per tą patį laikotarpį čia žuvo du Izraelio kariai.
Likus trims dienoms iki parlamento rinkimų Izraelyje, šalies ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu užsiminė apie dalies Vakarų Kranto aneksiją. „Aš neiškeldinsiu nė vienos gyvenvietės. Ir, žinoma, pasirūpinsiu, kad mes kontroliuotume teritoriją į vakarus nuo Jordano“, – pareiškė B. Netanyahu Izraelio televizijai.
Izraelis 1967-aisiais per Šešių dienų karą, be kita ko, užkariavo Vakarų Krantą ir Rytų Jeruzalę. Šiandien čia daugiau kaip 200 gyvenviečių gyvena per 600 000 žydų naujakurių. Pirmiausiai ugdymo ministras Naftalis Bennettas vis ragina aneksuoti dalį Vakarų Kranto. Palestiniečiai tuo tarpu nori šių teritorijų savo Palestinos valstybei su sostine Rytų Jeruzale.
B. Netanyahu yra dešiniosios konservatyvios partijos „Likud“ lyderis. Jis pabrėžė, kad būsimas rinkimų periodas bus lemiamas. „Ar mes sugebėsime garantuoti savo saugumą ir kontroliuoti gyvybiškai svarbias Judėjos ir Samarijos teritorijas (Vakarų Krante)? Mes matėme, ką gavome pasitraukę iš Gazos Ruožo“, – kalbėjo premjeras.
Tolesnio atsitraukimo atveju, anot jo, reikės baimintis „Gazos Ruožo Judėjoje ir Samarijoje“. Izraelis iš Gazos Ruožo pasitraukė 2005-aisiais. 2007 metais čia kontrolę jėga perėmė radikalus islamo judėjimas „Hamas“.
B. Netanyahu pabrėžė pasiekęs, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pripažintų Golano aukštumas Izraelio teritorija. Dabar norima „pereiti prie kito etapo“ ir taip pat išplėsti Izraelio suverenumą į Vakarų Krantą. Tai ik šiol pirmiausiai buvo B. Netanyahu ultradešiniųjų koalicijos partnerių reikalavimas. Vyriausybės vadovas praeityje yra pasisakęs už demilitarizuotos Palestinos valstybės sukūrimą.
Izraelyje antradienį vyks parlamento rinkimai. Apklausos rodo, kad stipriausia jėga gali tapti buvusio kariuomenės vado Benny’io Gantzo opozicinis aljansas, nežymiai persvara aplenksiantis B. Netanyahu „Likud“ partiją. Vis dėlto abejojama, ar B. Gantzas parlamente surinktų daugumą vyriausybei sudaryti.
Izraelis pradėjo naujos tvoros Gazos Ruožo pasienyje statybą. „Tvora užkirs kelią teroristams iš Gazos Ruožo įsiveržti į Izraelį“, – sekmadienį pareiškė Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, pranešė jo biuras.
Pasak Gynybos ministerijos, tvora iškils ten, kur jau baigta statyti požeminė siena ties Gazos Ruožu. Antžeminė dalis bus šešių metrų aukščio tvora, kuri drieksis 65 km palei sieną su palestiniečių teritorija. Tvora bus pagaminta iš cinkuoto plieno, jos svoris – 20 000 tonų.
B. Netanyahu kassavaitinio posėdžio pradžioje įspėjo dėl naujų neramumų Gazos pasienyje. „Jei Gazos Ruože nebus ramu, mes net rinkimų periodu priiminėsime sprendimus ir nedelsime veikti“, – sakė jis. Izraelyje balandžio 9 dieną vyks naujo parlamento rinkimai.
Nuo praėjusių metų kovo Gazos pasienyje ne kartą kilo smurtiniai protestai, per kuriuos esama tvora ne kartą buvo apgadinta. Per susirėmimus su Izraelio kariais, Sveikatos ministerijos Gazoje duomenimis, žuvo daugiau kaip 250 palestiniečių ir tūkstančiai buvo sužeisti. Demonstrantai, be kita ko, reikalauja nutraukti daugiau kaip dešimtmetį trunkančią palestiniečių teritorijos prie Viduržemio jūros blokadą.
Izraelis ir Egiptas blokadą argumentuoja saugumo interesais. Gazos Ruožą kontroliuojantį judėjimą „Hamas“ tiek ES, tiek Izraelis ir JAV laiko teroristine organizacija. Gazos Ruože 2 mln. žmonių gyvena sudėtingomis sąlygomis. Jiems, be kita ko, trūksta geriamojo vandens ir elektros.
JT žmogaus teisių komisaras: Izraelio atsakas į protestus Gazos Ruože – visiškai neproporcingas. EPA-ELTA nuotr.
Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryba penktadienį vykusiame balsavime pritarė siūlymui į Gazos Ruožą išsiųsti tarptautinę karo nusikaltimų tyrimo komandą, kuri tirs Izraelio pajėgų veiksmus per kelias pastarąsias savaites šiame palestiniečių anklave vykusius protestus.
Taryba patvirtino rezoliuciją, kuria buvo raginama į Gazą „nedelsiant išsiųsti nepriklausomą tarptautinę tyrimo komisiją“ – aukščiausio lygmens JT Žmogaus teisių tarybos tyrimų institutą.
Iš 47-ių tarybos narių vos dvi – JAV ir Australija – balsavo prieš šią rezoliuciją. Už pasisakė 29 šalys, o 14 – susilaikė, tarp jų – Didžioji Britanija, Šveicarija ir Vokietija.
Rezoliucijos tekste nurodoma, kad komanda tirs įtariamus pažeidimus ir piktnaudžiavimą (…) plataus masto civilių protestų, prasidėjusių 2018 m. kovo 30 d., karinio puolimo kontekste, (…) įskaitant tuos, kurie gali būti prilyginami karo nusikaltimams“.
Neeilinė JT sesija buvo surengta po šešias savaites Gazos Ruožo ir Izraelio pasienyje vykusių masinių protestų ir susirėmimų. Šiais protestais raginta leisti palestiniečių pabėgėliams grįžti į savo buvusius namus, kurie yra atsidūrę Izraelio teritorijoje.
Per susirėmimus žuvo iš viso daugiau kaip 100 palestiniečių. Apie 60 iš jų žuvo per pirmadienį vykusius protestus, kurie sutapo su JAV ambasados perkėlimu į Jeruzalę.
