Paskirtasis policijos Generalinis komisaras lapkričio 6 d. teigė, kad tuo metu (susijusiu su įvykiais Garliavoje, – K.S.) teisėsaugai žinomi dalykai neatitiko šiuo metu transliuojamų Neringos Venckienės aplinkos versijų.
„Tuo metu, ką mes matėme, ką mes žinojome, tai tikrai, švelniai tariant, neatitiko dabar transliuojamų N. Venckienės sūnaus ar pačios N. Venckienės versijų. Tai buvo visai kiti dalykai. Ir jeigu tuos kitus dalykus iš esmės patvirtins tyrimas, apkaltinamasis nuosprendis, tai tiesiog visuomenė pamatys visai kitą vaizdą, negu dabar bandoma transliuoti iš vienos pusės“, – mįslingai sakė Renatas Požėla.
Tai, mano nuomone – nedviprasmiškas kalinės N. Venckienės bauginimas panaudojant psichinę prievartą – gal išsigąs ji, ims panikuoti ir pridarys klaidų savo gynyboje. Pagal BK 145 straipsnį taip daryti šiukštu negalima. Panašų pareiškimą gali sau leisti koks nors feisbuko komentatorius, bet ne policijos Generalinis komisaras, mojuodamas būsimais „apkaltinamaisiais nuosprendžiais”, kuriuos ne komisarai, ačiū Dievui, o teisėjai priima arba nepriima.
Gal aš klystu, bet policijos uždavinys baudžiamosiose bylose – neplepant viešai, surinkti jai įmanomus surinkti įkalčius ir pateikti juos prokurorams, kad šie nuspręstų, ar jų pakanka įtarimui kam nors teisme pareikšti, ar dar reikia papildomų tyrimų. Juk policijos, juo labiau jos Generalinio komisaro kalbėjimas viešai apie dar neatskleistus turimus įkalčius, net ir užuominomis, gali pakenkti tyrimui.
Generalinis komisaras, matyt, užmiršo, kad iš sukurtų 13 bylų beliko tik keturios bylos su pareikštais įtarimais, kurias dabar labai įdėmiai stebės mūsų advokatų padedama JAV teisėsauga.
Generalinio komisaro mįslingus žodžius netrukus išplėtojo „Lietuvos ryto“ ekspertė Asta Kuznecovaitė, aiškindama, kodėl, anot jos, N. Venckienė paniškai bijojo sugrįžti į Lietuvą.
„Atrodo, kad N. Venckienė iš tiesų labiausiai bijo klausimų apie Jono Furmanavičiaus, Violetos Naruševičienės, Vaido Milinio nužudymus ir paslaptingą Andriaus Ūso mirtį“, – parašė ji.
Kodėl? Todėl, kad, anot jos, net patys prokurorai neabejoja, kad protu nepasižymėjęs, išgerti mėgęs ir narkotikų nevengęs Drąsius Kedys vienas, be sesers ir kitų artimųjų pagalbos, sugebėjo sukurpti istoriją, kurios aidas netyla jau dešimtmetį, o neatsakytų klausimų vis dar daugiau nei atsakymų.
Po tokios „gražios“ žurnalistinės etikos požiūriu velionio D. Kedžio charakteristikos, pretenduojančios į BK 313 str. 2 d. (atsako tas, kas viešai paskleidė apie mirusįjį melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą jo atminimui), šio straipsnio toliau skaityti buvo neverta, bet perskaičiau, kad žinočiau, ką, galbūt, „žino“ ir policijos Generalinis komisaras. Jei trumpai, tai plėtojama mintis, kad N. Venckienė tiesiogiai susijusi su žmogžudystėmis.
Turiu nuliūdinti „Lietuvos ryto“ ekspertę ir jos Generalinį policijos komisarą.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis lapkričio 7 d. Vyriausybėje žurnalistams patvirtino: „Šiandien turim tai, ką turim – tuos keturis straipsnius. Ir matysim, jeigu faktinės aplinkybės rodys ir situacija, kad reikia praplėsti įtarimų sąrašą, baudžiamosios atsakomybės ribas, tai bus taip ir daroma“, – teigė Generalinis prokuroras. „Yra galimybė, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kreiptis į užsienio valstybę dėl naujų įtarimų.“
Tačiau jau kitą dieną tv3.lt pažymėjo, kad ir advokatai, ir bylą tiriantis prokuroras nemato praktinių galimybių plėsti įtarimų sąrašą, kreipiantis į Jungtines Amerikos Valstijas.
2019.11.11; 05:52
JAV prezidentas Donaldas Trumpas atleido generalinį prokurorą Jeffą Sessionsą, informuoja BBC.
„Dėkojame generaliniam prokurorui J. Sessionsui už jo tarnybą ir linkime jam sėkmės“, – tviteryje rašė D. Trumpas.
„Pone prezidente, jūsų prašymu pateikiu savo atsistatydinimo raštą“, – rašė generalinis prokuroras.
„Svarbiausia, man einant generalinio prokuroro pareigas, atkūrėme ir laikėmės teisinės valstybės principų“, – dėkodamas prezidentui pridūrė J. Sessionsas.
Pasak prezidento, J. Sessionsą laikinai pakeis Matthew Whitakeris.
D. Trumpas ne kartą kritikavo J. Sessionsą po to, kai šis nusprendė nusišalinti nuo tyrimo dėl tariamo Rusijos kišimosi į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus. J. Sessionsas savo noru nusišalino nuo tyrimo po to, kai demokratai apkaltino jį, kad Senato posėdyje, kuriame buvo svarstoma jo kandidatūra, jis neatskleidė apie savo kontaktus su Rusijos ambasadoriumi.
Vėliau J. Sessionsas pareiškė pamiršęs apie tuos susitikimus, vykusius rinkimų kampanijos metu.
JAV prezidentas ne kartą vadino J. Sessionsą „labai silpnu“ ir „negarbingu“.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.11.08; 08:00
Dienraštis „Lietuvos rytas“ ir interneto portalas lrytas.lt išviešino prezidentės Dalios Grybauskaitės privataus susirašinėjimo su buvusiu liberalų lyderiu Eligijumi Masiuliu laiškus. Neatsiliko ir Lietuvos ryto TV, pakalbinusi ta proga E. Masiulį, siekiant, kaip nesunku pastebėti, dar labiau išpūsti šį neva konfidencialios informacijos nutekėjimo į viešumą burbulą. Niekas nekaltina žurnalistų, kurių profesinė pareiga yra išknisti viską, kas tik pasitaiko jų sėkmės kelyje, viešinant užkulisius, o ypač teikiant galimybę plačiajai auditorijai sužinoti kažką daugiau apie nešvarios politinės virtuvės patiekalus.
Tačiau jeigu tokiais viešinimo veiksmais buvo siekiama D.Grybauskaitę pastatyti į labai nepatogią padėtį arba net sukurpti kokią nors kadenciją baigiančios prezidentės politinio persekiojimo istoriją, laikas būtų pastebėti, kad tokie iniciatoriai labai apsiriko: pirmas įspūdis priešiškai iš anksto neužsiangažavusiam tų išviešintų privačių laiškų skaitytojui yra toks, kad net D.Grybauskaitės užkulisiai yra padoriai sutvarkyti, išvalyti, apkuopti apartamentai, o politinės virtuvės indai čia tviska neįtikėtina švara.
Kaip dabar visiems žinoma, prezidentė D.Grybauskaitė privačiame laiške žmogui, kuriuo pasitikėjo asmeniškai, parašė, kad LNK žurnalistas Tomas Dapkus kalba nesąmones apie Seimui siūlomą kandidatą į generalinius prokurorus Evaldą Pašilį ir paprašė „perduoti linkėjimus“ televiziją valdančio „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“. Kitame savo laiške D.Grybauskaitė išsakė savo nuomonę apie tuomet Algirdo Butkevičiaus vyriausybėje Vidaus reikalų ministru dirbusį Saulių Skvernelį, pavadindama jį populistu, drauge perspėdama dėl tų pavojų, kurie gali iškilti S.Skverneliui kopiant į politinį olimpą.
Ar tai ir yra didieji D.Grybauskaitės nusižengimai, turint galvoje tai, kad ir labiausiai vieši asmenys turi teisę į privataus kalbėjimo leksiką tose situacijoje, kai siekiama peržengti formalaus bendravimo ribas ir užsitikrinti didesnį pasitikėjimą, kai oficialaus bendravimo stilistika ir iškrakmolyta mimika tik atstumtų vienas nuo kito bendraujančius asmenis. Tiesą sakant, prezidentė D.Grybauskaitė savo viešuose pasisakymuose ne kartą yra uždrožusi dėl vienų ar kitų priežasčių peikiamiems politikams ir pareigūnams daug šiurkščiau nei dabar išviešintuose laiškuose, išsakydama savo nuomonę apie atskirus asmenis, taigi pasiduotume akių monams, jeigu imtume ir pagalvotume, kad žiniasklaidos dėka dabar netikėtai sužinojome kažką daugiau, buvome supažindinti su ypač slaptomis, pikantiškomis detalėmis, mums buvo atverti kažkokie nematyti pasauliai. Toks išviešinimas, kaip atrodo, yra tik tuščiaviduris žiniasklaidos triukas be realaus turinio, šaudymo į taikinius pakeitimas pakibusių virš galvos fejerverkų žiežirbomis.
Ar galima meluojantį žurnalistą privačiame laiške pavadinti skaliku? Nenoriu dabar kalbėti apie konkretų, taip laiške apšauktą asmenį, nieko čia labai daug nežinau, tačiau gyvenimo patirtis rodo, kad didžiausio teisuolio kaukes dėvintys, kitų nuodėmes išdžiaustantys žmonės ne visados patys yra tokie teisūs, kaip mums norėtųsi tikėtis (o būna net taip, kad labiausiai nuožmūs prievartautojai ir žudikai viešumoje jaučia pašaukimą dėtis švelniaisiais gėlininkais).
D.Grybauskaitė privačiame laiške išties pratrūko ne visai normine leksika, nes, pasakykime tiesiai, buvo įsiutinta užkulisinių intrigų, lėmusių generalinio prokuroro paskyrimo blokavimą, Seime kaskart atmetant prezidentės D. Grybauskaitės siūlomą kandidatą į šį postą. Tačiau, pastebėjote ar nepastebėjote, D.Grybauskaitės laiške išsakytas prašymas „perduoti linkėjimus, kad” yra toks šaltas, padvelkiantis speigu ir drauge žiauriai ironiškas, kad niekam nelieka abejonių, jog vyriausiąją politinės virtuvės virėją ir oligarchines grupuotes skiria neperžengiama praraja. O tai išties labai džiugina ir drauge verčia liūnai prognozuoti, kad naujieji valdytojai toli gražu nebus linkę laikytis tokios principinės linijos.
Žinoma, galima ir toliau ieškoti kvailio, pasakojant istorijas, kad ne E.Masiulis, o kažkas kitas paviešino privataus susirašinėjimo su D.Grybauskaite laiškus, tačiau kažin at tokį Lietuvoje pavyks kada nors kam nors surasti. Dabar tikriausiai yra taip, kad labiausiai apsikvailino pats E.Masiulis tokiu būdu, artėjant teismo posėdžiui, pabandęs pasidalinti savo kalte su niekuo dėtais asmenimis, tarkime, tikėdamasis, kad nauji ir spindulingi, ypatingas mantijas dėvintys personažai, kvailai įpainioti į šią istoriją, nukreips dėmesį į pašalius arba sukurs klaidinančias chaoso perspektyvas.
Tačiau nešvankiausias dalykas šioje istorijoje vis tik yra tai, kad dar neseniai perspektyviu politiku laikytas žmogus išviešino moters žodžius, pasakytus privačiai, tikintis vyriško sugebėjimo saugoti mažas paslaptis. Taigi, galimas daiktas, E. Masiulis dar prieš teismo posėdį yra pasiryžęs atsisakyti ne tik politiko profesijos, bet ir vyro diskrecijos užkraunamos sunkios / lengvos naštos.
2018.04.30; 21:35
XXX
Kelionė oru su prezidente D.Grybauskaite, pasitinkant pavasarį
kelionėj oru mums padės sparnuotos dvasios
iš tolo grįžtantys nematomi dar palydovai
o panašiai kaip pamerkta į išpustytą vazą
akimirkai pradingsta rausvoji kekė nuo alyvos
vis tiek girdėtis šlamesiai nei plyštų šilkas
o kartais šitaip trata išvalytas žvilgantis vėl stiklas
į viršų apačią kilnoja oro masės šiltos
ir dar ilgai keliaujame pavasariui patiklūs
Ketvirtadienį generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į Seimą, prašydamas leisti patraukti Seimo narį Naglį Puteikį baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo byloje.
Šį kreipimąsi generalinis prokuroras pateikė vykdydamas Vilniaus apygardos teismo prašymą.
Išklausęs generalinio prokuroro argumentų Seimas, „už“ balsavus 99, prieš 1, susilaikius 5 Seimo nariams, sudarė laikinąją tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį N. Puteikį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Komisijos pirmininku išrinktas „valstiečiams“ atstovaujantis parlamentaras Audrys Šimas. Ji turės pateikti Seimui išvadas iki rugsėjo 29 d.
Tai jau ne pirmas kartas, kai generalinis prokuroras ateina į Seimą su prašymu panaikinti Seimo nario N. Puteikio teisinę neliečiamybę, tačiau parlamentarai netenkino jo tokio prašymo.
Pernai balandžio 18 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį, kurioje nurodoma, kad privataus kaltinimo tvarka buvo gautas pareiškėjos K. S. skundas, kuriuo prašoma Seimo narį N. Puteikį pripažinti kaltu dėl šmeižimo ir skirti jam įstatyme numatytą bausmę bei priteisti iš jo padarytą neturtinę žalą.
Vilniaus apygardos teisme įvykusio taikinamojo posėdžio metu suinteresuoti asmenys nesusitaikė, todėl teismas nutarė skundą nagrinėti teisiamajame posėdyje.
Informacijos šaltinis – ELTA
2017.09.22; 00:01
Seimas antradienį pritarė siūlymui įteisinti prokuroro, kuriam suteiktas specialus statusas, pareigybę. Tokią Prokuratūros įstatymo pataisą Seimo posėdyje pateikė teisingumo ministrė Milda Vainiutė.
„Įgyvendindami septynioliktosios Vyriausybės programoje numatytą teisinės sistemos pertvarką, siūlome įtvirtinti ypatingojo prokuroro statusą politinėms ir teisėjų korupcijos byloms tirti. Korupcija – labai pavojingas socialinis reiškinys, keliantis nacionalinę grėsmę mūsų valstybės saugumui “, – sako ministrė M. Vainiutė.
Prokurorui, tiriančiam korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kurių padarymu įtariami valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų ar organizacijų vadovai ar asmenys, turintys imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, generalinis prokuroras galėtų suteikti specialų statusą. Pasak Teisingumo ministerijos pranešimo, vykdant proceso įstatymus, jis būtų pavaldus tik generaliniam prokurorui arba jo pavaduotojui.
Specialaus statuso prokurorui būtų taikomos papildomos garantijos. Jam neatliekamas prokuroro tarnybos vertinimas, jo negalima perkelti į kitas pareigas ar prokuratūrą, taip pat negalima patraukti tarnybinėn atsakomybėn, tačiau jam gali būti taikomi ir tam tikri apribojimai.
Siūlomos garantijos nėra absoliučios. Generalinis prokuroras galėtų priimti sprendimą panaikinti prokurorui suteiktą specialų statusą, jeigu paaiškėtų aplinkybių, dėl kurių jis nebegali eiti šių atsakingų pareigų.
Projektui po pateikimo 75 pritarė, prieš balsavo vienas, susilaikė 11 Seimo narių. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, projektą plenariniame posėdyje numatoma svarstyti lapkričio 14 dieną.
Informacijos šaltinis – ELTA
2017.09.20; 00:01
Kovo 6 d. Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) aptartas Lietuvos Respublikos rinkimų, politinių partijų veiklos ir politinių partijų finansavimo korupcijos prevencijos 2016–2017 metų programos įgyvendinimas 2016 m. Susitikime dalyvavo generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius, Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Ekstremaliųjų situacijų ir patrulių skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vaidas Giršvildas ir VRK atstovai.
Šią programą įgyvendinančių institucijų nuomone, labai svarbu ugdyti rinkėjų sąmoningumą ir skatinti jų sąžiningumą, nes stiprėjant pilietiškumui daugėja ir pozityvių permainų politinėje erdvėje.
VRK pirmininko pavaduotojos Elenos Masnevaitės teigimu, šios, prieš politinę korupciją nukreiptos, programos įgyvendinimas yra puikus tarpinstitucinio bendradarbiavimo pavyzdys, kuris padeda užtikrinti didesnį politinių veiklos ir rinkimų procesų skaidrumą, pilietinį sąmoningumą ir politinį sąžiningumą.
Per susitikimą institucijų atstovai kaip itin problemines sritis įvardijo politinių partijų neteisėto finansavimo klausimus, nepažymėtos politinės reklamos sklaidą ir akcentavo, kad labai svarbi programos dalis – teisės aktų pakeitimai, kurie bus inicijuoti šiais metais.
Kalbėdami apie artėjančius rinkimus, institucijų atstovai vienareikšmiškai pritarė, kad būtina įtvirtinti atitinkamas Baudžiamojo kodekso (BK) nuostatas, susijusias su neteisėtu politinių partijų finansavimu (Lietuvoje už politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo, politinės reklamos skleidimo pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė). Taip pat būtinos BK pataisos dėl rinkėjų papirkimo sudėties (172 str.) koregavimo.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.
2017.03.09; 05:55
Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl Seimo valdančiosios daugumos reikalavimo į Seimo posėdžių salę iškviesti Generalinį Prokurorą. Kreipimesi prašoma pripažinti tokį Socialdemokratų frakcijos veiksmą prieštaraujančiu Seimo Statuto 18 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuri nurodo, kad „draudžiama Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirti, t.y. ne Tautos, valstybės ir rinkėjų interesams“.
Taip pat prašoma imtis veiksmų, kad Seimas sustabdytų šį Socialdemokratų neteisėtą spaudimą Generaliniam Prokurorui ir, kad Generalinis Prokuroras nebūtų verčiamas Seime aiškintis dėl atliekamo tyrimo, kuriuo suinteresuota valdančioji Socialdemokratų partija.
„Šiandien, rugsėjo 20 d., Seimo Socialdemokratų frakcijos siūlymu į Seimo Vyriausybės pusvalandį yra iškviestas Generalinis Prokuroras E. Pašilis, reikalaujant, kad jis atsakytų į klausimus dėl vadinamosios „auksinių šakučių“ bylos, su kuria yra susijęs socialdemokratas, Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Esame įsitikinę, kad toks Socialdemokratų frakcijos veiksmas yra šiurkštus politinis spaudimas Generaliniam Prokurorui dėl atliekamo tyrimo konkrečioje byloje, kuria yra suinteresuota pati Socialdemokratų frakcija“, – teigia A. Kubilius.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus Generalinis Prokuroras ir visi prokurorai yra nepriklausomi vykdydami galimų nusikalstamų veikų tyrimus ir yra draudžiama daryti jiems politinį ar bet kokį kitokį spaudimą dėl atliekamų tyrimų.
Informacijos šaltinis – tsajunga.lt.
2016.09.21; 05:37
Rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Ja siekiama skatinti teisės plėtrą, bendradarbiauti mokymo ir kvalifikacijos kėlimo bei keitimosi teisine informacija srityse.
„Džiaugiuosi, kad stiprinamas bendradarbiavimas su teisės mokslo bendruomene. Tikiu, kad šios sutarties pasirašymas sudarys geresnes sąlygas prokurorams remtis mokslininkų pasiekimais, o jaunųjų teisininkų pastebėjimai ir įžvalgos skatins prokurorus laikytis aukščiausių profesinių standartų“, – sako generalinis prokuroras E. Pašilis.
Teisės fakulteto dekano prof. dr. T. Davulio teigimu, galimybė studentams studijų metu susipažinti su prokurorų veikla, naudoti statistinius duomenis rengiant mokslinius darbus, dalyvauti bendruose seminaruose ir diskusijose su savo srities profesionalais yra labai vertinga. Tai suartina teisės mokslą ir praktiką, padeda studentams lengviau apsispręsti dėl tolimesnės profesinės karjeros.
Spausdamas ranką generaliniam prokurorui profesorius T. Davulis taip pat juokaudamas pastebėjo, kad Teisės fakultetas ir prokuratūra, kaip teisės srityje dirbanti institucija, tik po daugelio metų geranoriškai bei intensyviai vykusio bendradarbiavimo pagaliau susiruošė tai įforminti teisiškai – pasirašydami bendradarbiavimo sutartį.
Generalinės prokuratūros ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto sutartyje yra numatyta rengti bendras konferencijas, seminarus, mokymus ir diskusijas teisės klausimais, keistis statistiniais duomenimis, teikti vieni kitiems metodinę pagalbą. Teisės fakulteto studentams bus sudarytos palankesnės sąlygos atlikti praktiką prokuratūroje, o prokurorų bendruomenė galės naudotis fakultete esančia moksline literatūra.
Informacijos šaltinis – www.prokuraturos.lt.
2016.09.15; 04:38
Generalinis prokuroras nedalyvavo Socialdemokratų partijos frakcijos posėdyje, nes šiuo metu išsamūs atsakymai politikams nesuderinami su vykstančių ikiteisminių tyrimų interesais.
Generalinis prokuroras E. Pašilis šiuo metu nemato galimybės dalyvauti Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos posėdyje ir išsamiai atsakyti į jo dalyviams rūpimus klausimus, susijusius su aktualiais ikiteisminiais tyrimais.
„Nors bendravimą su Seimu įvairiais teisėkūros bei prokuratūros veiklos klausimais vertinu kaip labai svarbų ir naudingą, šiuo atveju kvietimo dalyvauti frakcijos narių posėdyje privalau atsisakyti. Viena iš priežasčių – vykstantys ikiteisminiai tyrimai, apie kuriuos atvykęs galėčiau pranešti tik tiek, kiek jau yra paskelbta viešai. Nenorėčiau, kad mano kokie nors atsakymai ir jų interpretacijos pakenktų kolegų darbui ir tikiuosi, kad gerbiami Seimo nariai tai supras. Taip pat manau, kad visuomenė iš prokuratūros pagrįstai tikisi nepolitizuotų, skaidrių tyrimų, prokurorų nepriklausomumo priimant sprendimus, todėl vargu ar būčiau suprastas, jei tyrimų detales pateikčiau vienos politinės partijos atstovams“ – savo sprendimą grindžia generalinis prokuroras E. Pašilis.
Kvietimas atvykti į Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos posėdį ir atsakyti į klausimus generaliniam prokurorui E. Pašiliui buvo pateiktas rugpjūčio 31-osios rytą.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra.
2016.09.01; 05:16
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė vadovaudamasi Konstitucija ir Prokuratūros įstatymu bei pritarus Seimui, pasirašė dekretą, kuriuo paskyrė Evaldą Pašilį generaliniu prokuroru penkeriems metams ir suteikė vyriausiojo valstybinio justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą.
Prezidentė taip pat priėmė naujojo generalinio prokuroro E. Pašilio priesaiką. E. Pašilis prisiekė būti ištikimas Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, garbingai atlikti savo pareigas, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas, sąžiningas bei saugoti gerą prokuroro vardą.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija, pasirašė dekretą, kuriuo į generalinio prokuroro pareigas Seimui teikia teisėjo Evaldo Pašilio kandidatūrą.
Kandidatas yra teisininkas profesionalas, turintis ikiteisminio tyrimo pareigūno, teisėjo darbo ir vadovaujamo darbo patirties.
15 metų teisėjo darbo patirtį turintis kandidatas teisėjo karjerą pradėjo 1999 metais Ukmergėje. Prieš kelias savaites Evaldas Pašilis Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos vienbalsiai pripažintas vienu tinkamiausių Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo pareigoms eiti.
Continue reading „Generaliniu prokuroru siūlomas teisėjas Evaldas Pašilis”
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su teisės profesionalais, aptarė, kokios priemonės padėtų užtikrinti stabilų ir kokybišką prokuratūros darbą bei koks generalinis prokuroras įgyvendintų būtinus pokyčius ir tinkamai gintų teisingumo interesus. Susitikime dalyvavo žinomi konstitucinės teisės profesoriai, baudžiamosios ir kitų teisės sričių žinovai, taip pat žmogaus teisių specialistai.
Pasak Prezidentės, prokuratūra yra labai svarbi teisėsaugos grandis, atsakinga už efektyvų nusikalstamų veikų išaiškinimą ir viešojo intereso gynimą. Nuo prokuratūros darbo kokybės priklauso žmonių pasitikėjimas teisingumu ir valstybe.
Continue reading „Nepriklausoma teisėsauga – teisinės valstybės pamatas”
Seimas atmetė ir antrą prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytą kandidatūrą į Generalinio prokuroro postą.
Labai apgailestauti dėl eilinio Generalinio prokuroro nepaskyrimo neverta. Naujo Generalinio prokuroro paskyrimas ypatingų permainų prokurorų darbe vis viena nežada. Ir tai jau įrodė buvusio generalinio paskyrimas. Kiekvienas prokuroras yra nepriklausomas ir tuo daug kas pasakyta.
Tačiau nors prokuroras yra nepriklausomas, jo darbas – tikrai ne. Jo darbą koreguoja ir vertina teisėjai. Pradedant ikiteisminiu tyrimu ir baigiant galutiniu įvertinimu aukščiausiose apeliacinėse instancijose.
Ar norite sužinoti visiškai slaptą informaciją, kodėl rinkimuose taip sekasi populistams ir kaip runkeliais verčiami patriotiški kaimo žmonės? Jei taip, šis straipsnis skirtas jums.
Nes šios informacijos niekada nesužinosite iš Lietuvos žurnalistų ar politologų – tai tarsi elito paslaptis, kurios negalima išduoti visuomenei. Nes jei išduosi, kaip žiniasklaida visuomenei plauna smegenis, išduosi visą industriją.
