Rusijoje bandoma surinkti Arktyje į upę išsiliejusius degalus. EPA-ELTA nuotr.
Rusijoje ketvirtadienį vykdomi dar intensyvesni Ambarnajos upės valymo darbai, kurių metu siekiama susiurbti didžiulį ištekėjusių degalų kiekį. Aplinkosaugininkai skelbia, kad tai didžiausias toks išsiliejimas Arktyje, o tyrėjai suėmė pirmuosius su incidentu susijusius įtariamuosius.
Praėjusią savaitę degalai į upę išsiliejo iš šiluminės jėgainės, esančios už kelių kilometrų nuo Norilsko miesto, dyzelinių degalų cisternos. Į upę pateko 15 tūkst. tonų degalų, o į žemę susigėrė dar 6 tūkst. tonų, skelbia Rusijos valstybinė aplinkosaugos organizacija.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dėl incidento paskelbė nepapratąją padėtį.
Trečiadienį jis sukritikavo esą per vėlai vykdomą valymo operaciją. Tačiau kalnakasybos konglomeratas „Norilsk Nickel“, kuriam priklauso minėtoji šiluminė jėgainė, tvirtino, jog apie nelaimę atitinkamos agentūros buvo informuotos nedelsiant.
„Greenpeace“ padalinio Rusijoje atstovai tvirtino, kad tai „pirmasis tokio masto incidentas Arktyje“, jį esą galima lyginti su 1989 m. prie Aliaskos krantų įvykusiu naftos išsiliejimu iš „Exxon Valdez“ tanklaivio.
Rusijos tyrimų komitetas paskelbė, kad buvo sulaikytas šiluminės jėgainės vadovas, netrukus jam bus pareikšti kaltinimai, komitetui atliekant tris tyrimus dėl aplinkos taršos ir saugos principų pažeidimų.
Graikija: „Greenpeace“ aktyvistai surengė protesto akciją ant naftos rezervuaro. EPA – ELTA nuotr.
Ketvirtadienį „Greenpeace“ aktyvistai įsigavo į Graikijos kompanijos „Hellenic Petroleum“ (HELPE) naftos perdirbimo įmonę, užlipo ant naftos rezervuaro ir surengė ten protesto akciją prieš bendrovės dalyvavimą naftos ir dujų žvalgymo ir gavybos darbuose Graikijoje. Tai pranešė portalas „lifo.gr“.
Leidinio žiniomis, incidentas įvyko Atėnų priemiestyje Aspropirge. Aktyvistai užsiropštė ant naftos rezervuaro ir iškabino plakatą su užbraukto naftos bokšto atvaizdu ir užrašu „Greenpeace“. Po to organizacijos nariai susėdo prie įmonės vartų, neleisdami transporto priemonėms įvažiuoti į jos teritoriją. Apie sulaikymus nepranešama.
Komentuodami akciją, „Greenpeace“ atstovai pareiškė, jog kompanijos HELPE projektai, susiję su naftos ir dujų žvalgymu ir gavyba, prisideda prie klimato krizės, todėl bendrovė turi jų atsisakyti. „Laiko nebeliko, – pabrėžė ekologai. – Mus ištiko klimato krizė, todėl turime veikti nedelsdami“.
Šių metų birželį Graikija su tarptautiniu konsorciumu, kurį sudarė kompanijos „Total“, „ExxonMobil“ ir „Hellenic Petroleum“, pasirašė sutartį dėl angliavandenilių žvalgymo ir gavybos prie Kretos salos Egėjo jūroje.
Po protesto prieš anglimi kūrenamas elektrines Lenkijoje buvo sulaikyta per 40 „Greenpeace“ aktyvistų. Tai pirmadienį Varšuvoje pranešė policija.
Klimato aktyvistai Lenkijos sostinėje dideliais juodais protesto plakatais apkabinėjo valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos (PiS) bei didžiausios opozicinės partijos „Piliečių platforma“ (PO) būstines.
„Lenkija be anglies 2030“, – buvo parašyta ant transparantų, kuriais aktyvistai ragino politikus saugoti klimatą. Nepaisant kenksmingų padarinių aplinkai ir klimatui, valdantieji laikosi anglies, kaip pagrindinio energijos šaltinio. Šiuo metu Lenkijoje iš anglies išgaunama apie 80 proc. elektros energijos.
Policijos duomenimis, klimato aktyvistams, kurie praėjus kelioms valandoms po sulaikymo buvo paleisti, be kita ko, gresia piniginės baudos bei iki vienerių metų laisvės atėmimo bausmės.
Pasak organizacijos „Greenpeace“, taikioje protesto akcijoje dalyvavo aplinkosaugininkai iš 12 šalių.
Pirmadienį grupė tarptautinė aplinkos apsaugos organizacijos „Greenpeace“ aktyvistų išsilaipino Norvegijos energetikos kompanijos „Equinor“ išsinuomotoje naftos gavybos platformoje Arktyje. Tai pranešė Norvegijos naujienų agentūra NTB.
Jos žiniomis, keturi organizacijos nariai užlipo ant gręžimo platformos „West Hercules“ netoli Hamerfesto (Finmarko apygarda) – šiauriausio žemyninės Europos miesto.
Šiuo metu platformoje ruošiamasi naujam darbų sezonui Barenco jūroje, kuris prasidės gegužės mėnesį. „Gręžti gręžinius Arktyje, kai Arktis tirpsta greičiau negu kada nors anksčiau, yra beprotybė. Reikia nutraukti naftos gavybą (regione), todėl mes šiandien surengėme nesmurtinę protesto akciją“, – sakė žurnalistams „Greenpeace“ Norvegijos skyriaus vadovas Frodė Pleymas.
Anksčiau gamtosaugos aktyvistai padavė į teismą Norvegijos valstybę, kaltindami vyriausybę pažeidus karalystės konstitucijos 112-ąjį straipsnį, garantuojantį šalies piliečiams teisę išgauti ir naudoti išteklius laikantis aplinkos išsaugojimo principo. Aktyvistų nuomone, valstybės išduota licencija darbams su platforma „West Hercules“ taip pat prieštarauja konstitucijai. Byla bus pradėta nagrinėti Osle 2019 metų lapkritį.
Šveicarijos gyventojai referendume nepritarė, kad šalies atominės elektrinės būtų išjungtos greičiau, iki 2029 metų.
Taigi dabar jos veiks tol, kol bus saugios. Šis balsavimas tik iliustravo pasaulinį gyventojų nuomonių pokytį. 2011 m. Fukušimos nelaimė jau pamiršta, o branduolinė energetika vėl tapo madinga.
Gytis Janišius, šio komentaro autorius.
Fukušimos avarija jau pamiršta
2011 m. pasaulį sukrėtė avarija Fukušimos atominėje elektrinėje Japonijoje. Po stipraus žemės drebėjimo kilęs cunamis rėžėsi į Japonijos šiaurės rytų pakrantę, kur stovėjo jėgainė. Elektrinėje nutrūko energijos tiekimas, išsijungė trijų branduolinių reaktorių aušinimo sistemos ir perkaitę jų kuro strypai išsilydė paskleisdami radiaciją. Tai sukėlė žmonių tiek Japonijoje, tiek kitose šalyse nepasitenkinimą ir sustiprino neigiamą požiūrį į atominę energetiką.
Visuomeniniai judėjimai ir politikai visame pasaulyje agitavo kuo greičiau uždaryti visas veikiančias branduolines elektrines ir nebestatyti naujų. 2011–2012 m. visame pasaulyje buvo dalinami pažadai apie ketinimus atsisakyti tokios elektros gamybos. Apklausos Japonijoje rodė, kad 80 proc. žmonių nori uždaryti visas branduolines jėgaines, Vokietijos vyriausybė paskelbė, kad branduolinės energetikos bus atsisakyta iki 2022 m., Italijoje net 94,6 proc. dalyvavusių referendume pasisakė „prieš“ atominę energetiką. Jau atrodė, kad šios elektros gamybos rūšies bus atsisakyta kaip kokių viršgarsinių oro lainerių „Concorde“, tačiau praėjo keleri metai, ir senos kalbos pamirštos. Dabar jau viso pasaulio politikai kalba apie naujas elektrines, o ir visuomenės nuomonė pasviro į kitą pusę.
Emocijos nuslūgo, pinigai lemia viską
Iškart po Fukušimos avarijos kairieji ir žalieji aktyvistai platino daug emocinių pareiškimų apie branduolinę energetiką. Jie kaltino, kad atominės elektrinės yra nesaugios, teršia aplinką, kainuoja labai brangiai, ypač jų uždarymas, o radiacija gali užteršti gamtą tūkstančiams ar net milijonams metų. Tai buvo labai paveiku rinkėjams, tačiau politikai, suskubę pažadėti, kad atsisakys branduolinės elektros gamybos, susidūrė su skaudžia realybe.
Elektros poreikis pasaulyje didėja labai sparčiai, taigi jeigu elektra negaminama atominėse jėgainėse, reikia deginti dujas, anglis, šiukšles ar ką nors kita. Tai iškart gyventojams skaudžiai atsiliepia per aukštesnes elektros kainas. Japonijoje 2011 m. uždarius 40 branduolinių reaktorių, elektros kaina gyventojams pakilo 20 proc., o pramonei 30 procentų. Gyventojai galbūt galėtų sutikti mokėti daugiau, bet verslininkai iškelia gamyklas ir verslo centrus į pigesnės elektros šalis. Japonijai netekti aukštųjų technologijų įmonių yra labai skaudu, nes jos kuria didžiausią pridedamąją vertę, bet yra ir imliausios elektros energijai. Viso pasaulio serveriai, kurie aptarnauja el. paslaugas, jau sunaudoja 1,5 proc. visos energijos ir ta dalis tik didėja. Uždarius atomines elektrines kainos kyla ne tik Japonijoje, bet ir kitose šalyse. Prieš tokius argumentus bejėgiai ir žalieji. Nors jie vis dar kalba apie pavojų žmonių sveikatai, pramoninkų lobizmą, bet, kaip pripažįsta Shaunas Burnie`is iš nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos „Greenpeace“, „deja, panašu, kad tokia pozicija nesulaukia platesnio palaikymo“.
Aplinkosaugos aktyvistai, agituodami prieš branduolinę energetiką, kartu pasisakė už šiltnamio efekto mažinimą ir jų argumentai buvo išgirsti. 196 valstybės 2015 m. gruodį Paryžiuje įsipareigojo sumažinti CO2 išmetimą į aplinką. Tai pirmiausia turi paliesti iškastinį kurą deginančias ir labai taršias elektrines. Niujorko valstijos (JAV) pareigūnai apie tokius tikslus pasisakė labai aiškiai ir paprastai: „be branduolinės energetikos klimato kaitos sustabdyti nepavyks“. Branduolinės energetikos naudai kalba faktai: iš vienos tonos urano galima pagaminti tiek elektros, kiek išeitų sudeginus 16 tūkst. tonų anglių arba 80 tūkst. barelių naftos.
Žalieji propaguoja atsinaujinančią energetiką iš vėjo, saulės ir vandens. Šios rūšies elektros pramonė vystosi labai sparčiai, tačiau ji vis dar yra iki 10 kartų brangesnė nei branduolinė. Be to, šios rūšies elektra turi vieną svarbų minusą – ji yra nepastovi. Vėjas tai pučia, tai nepučia, saulė tai šviečia, tai nešviečia, o elektros vartotojams reikia be pertrūkių. Taigi būtinas bazinis gamybos šaltinis, kuris subalansuotų tiekimą, o pats stabiliausias variantas yra atsinaujinantys šaltiniai plius branduolinė energetika. Tokiu deriniu remiasi Švedija, pasigaminanti 95 proc. reikalingos elektros.
Švedijos vyriausybė, sudaryta iš centro kairiųjų partijų, neseniai ne tik atsisakė savo ankstesnių planų kuo greičiau uždaryti atomines elektrines, bet ir sumažino tokiai elektrai buvusius mokesčius. Taigi net kairieji politikai, kurie anksčiau rėmė antibranduolinę politiką, jau nebėra tokie kategoriški.
Branduolinė energetika stiprina pozicijas
Europoje, kur antibranduolinės nuotaikos buvo labiausiai paplitusios, paskutiniu metu vis garsiau kalbama ne apie senų jėgainių uždarymą, o apie naujų atidarymą. Lenkijos energetikos ministerija paskelbė, kad parengs maždaug 1000 MW galios atominės elektrinės statybos programą ir per 10 metų pabaigs statybas. Apie dar vieną naują reaktorių svarsto Suomija, jau įrenginėjanti vieną reaktorių, statyba eina į pabaigą Prancūzijoje, paskelbta apie naujus statybos planus Jungtinėje Karalystėje, planuojamos naujos elektrinės Rumunijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje.
Pasaulinė branduolinės energetikos asociacija (angl. WNA) skelbia apie sparčią šios rūšies elektros gamybos plėtrą. Skaičiuojama, kad iki 2040 m. pajėgumai išaugs 60 proc. ir atominėse jėgainėse pagaminta elektra pasieks rekordą: sudarys 12 proc. visos pasaulio elektros. Daugiausia naujų reaktorių bus instaliuota Azijoje, kur sparčiai daugėja gyventojų, kyla pragyvenimo lygis ir auga elektros poreikis. Net 46 proc. visos branduolinės elektros bus gaminama Kinijoje, dar 30 proc. Indijoje, Korėjoje ir Rusijoje, JAV 16 proc., o Europos Sąjungai teks vos 10 procentų. Taip atsitiks ne tik dėl mažinamos gamybos ES, bet ir dėl apskritai mažėjančios ekonominės Europos svarbos pasaulio reikaluose.
Šiuo metu 15 valstybių kyla 60 naujų atominių elektrinių, per 2017 m. ketinama instaliuoti 18 naujų reaktorių, 2019 m. suplanuoti dar 10, 2020 m. eilėje laukia 7. Atominė energetika atsitraukė vieną žingsnį 2011 m., o dabar plačiu mostu žengia iškart kelis į priekį. Pabaigos branduolinei energetikai nematyti ir ateityje ji vaidins vis didesnį vaidmenį žmonijos istorijoje.
Kai Rusijos ginkluota pakrantės apsauga nusileido iš sraigtasparnių į Arctic Sunrise ir liepė visiems gultis, kapitonas Piteris Vilkoksas tai sutiko kaip įprastinę darbo dieną, rašo The Guardian.
60-metis amerikietis yra pabuvojęs daugelyje grumtynių su teisėsaugos organais visame pasaulyje: buvo suimtas Turkijoje, Filipinuose, Peru ir Danijoje. Jis taip pat buvo Greenpeace laivo Rainbow Warrior, kurį Prancūzijos specialiosios tarnybos susprogdino 1985 metais, kapitonas, pažymi straipsnio autorius Šonas Volkeris.
Greenpeace aktyvistas Frenkas Hiuetsenas (Frank Hewetson) nupiešė savo patirtį Rusijos kalėjime kaip dalinai „komišką“, o dalinai „nejuokingą ir pavojingą“, praneša Independent.
48-rių metu Frenkas Hiuetsenas papasakojo savo patirtį po to, kai jis ir kiti protesto akcijos dalyviai, suimti prieš du mėnesius tarptautiniuose vandenyse į šiaurę nuo Rusijos pakrantės, buvo paleisti už užstatą, paaiškina straipsnio autorius Jenas Džonstonas (Jen Johson).
Aktualijų portalas Slaptai.lt pateikia per RTVi televiziją ir radiją "Echo Moskvy" nuskambėjusį rusų rašytojo Michailo VELERIO interviu, duotą laidos "Osoboje mnenija" žurnalistei Olgai Byčkovai.
Ne visos Rusijos rašytojo Michailo Velerio nuostatos mums priimtinos.
Tačiau mums pasirodė įdomios rašytojo pastabos apie visuomenės dėmesį atitraukiančias triukšmo granatas. Taip pat įsiminė rašytojo pastabos, jog pati skaudžiausia kritika – nutylėjimas, ignoravimas, nepastebėjimas. O aršiai kritikuodami savo oponentą mes jį tuo pačiu ir sureikšminame.
Tad analizuodami rusiškus pavyzdžius mes galime lengviau pastebėti savas, lietuviškas, klaidas.
Lietuvos piliečiai referendume pasisakė prieš atominės elektrinės statybą, bet dėl to jie dar netampa ekologijos aktyvistais. Ir vis dėlto tai šis tas naujo Rytų Europoje, rašo Vokietijos laikraštis “Frankfurter Allgemeine Zeitung”.
„Ne“ AE statybai Visagine – tai naujas reiškinys Europos rytuose. Iki šiol politiškai reikšmingas judėjimas prieš atominę energetiką egzistavo tiktai „senosios Europos“ šalyse. Dabar, praėjus šiek tiek daugiau nei metams po Fukušimos, matyt, prie jo pirmą kartą prisidėjo valstybė iš buvusios sovietų įtakos sferos.
