Lietuvių „Ne“ atominės elektrinės statybai – naujas reiškinys Rytų Europoje


Print

Lietuvos piliečiai referendume pasisakė prieš atominės elektrinės statybą, bet dėl to jie dar netampa ekologijos aktyvistais. Ir vis dėlto tai šis tas naujo Rytų Europoje, rašo Vokietijos laikraštis “Frankfurter Allgemeine Zeitung”.

„Ne“ AE statybai Visagine – tai naujas reiškinys Europos rytuose. Iki šiol politiškai reikšmingas judėjimas prieš atominę energetiką egzistavo tiktai „senosios Europos“ šalyse. Dabar, praėjus šiek tiek daugiau nei metams po Fukušimos, matyt, prie jo pirmą kartą prisidėjo valstybė iš buvusios sovietų įtakos sferos.

Epochų kaita Rytuose? Anaiptol. „Visagino“ projekto žlugimas nerodo, kad triumfuodama žengia ta „žaliųjų“ pažiūrų sistema, kuri Vakaruose tapo politinio gyvenimo dalimi su aštuntajame dešimtmetyje atsiradusia pirmąja apsirūpinusioje aplinkoje išaugusia karta.

Mažytė, krizės ir emigracijos iškankinta Lietuva netapo akimirksniu ekologijos priešakine tvirtove. Juk debatai atominės energijos tema sukosi ne apie abstraktų spinduliavimo pavojų, kapus ar „maksimaliai pavojingas įmanomas avarijas“, o apie tokius konkrečius dalykus, kaip išlaidos, efektyvumas ir energetinė nepriklausomybė.

Visagino projektas patyrė pralaimėjimą ne todėl, kad elektrinė turėjo būti atominė, o todėl, kad sumanymas piliečiams pasirodė esąs pernelyg stambus ir per brangus. Opozicinės socialdemokratų partijos, kuri po sekmadienį prasidėjusių parlamento rinkimų turi daug šansų patekti į vyriausybę, lyderis Algirdas Butkevičius padarė tokią išvadą: „Mes ne prieš atominę energiją, – sakė jis. – Mes prieš šį projektą“.

Tokiu būdu, Rytuose nieko naujo – bent jau iš pirmo žvilgsnio. Šalys anoje Oderio pusėje toli nuo tų nuotaikų, dėl kurių Vokietijoje atsisakyta atominės energijos. Nei Černobylis, nei Fukušima neiššaukė čia reikšmingo antibranduolinio judėjimo. Ukrainoje, pačioje didžiausioje šalyje po Vokietijos ir Rusijos, šiuo metu parlamentas visai ramiai ruošia nuostatus dviejų naujų reaktorių statybai Chmelnickio atominėje elektrinėje. 2023 metais planuojama paleisti pirmąją atominę elektrinę Lenkijoje. Net šešėlio pasipriešinimo nepastebima ir čia.

Žaliųjų partijų Rytuose nerasite ir pasišviesdami žvake. Visame nuomonių spektre nėra debatų apie klimatą, ir kai Lenkijos vyriausybė savo vetavimu vėl atmeta europiečių pastangas apriboti angliarūgščių dujų išmetimą, tai garbinama kaip vietinės anglies gelbėjimas. Varšuvos laikraščiai rašo, kad Vokietijos kova už salų, kurias užlieja pakilęs Vato jūros lygis, išgelbėjimą yra tik klastinga kampanija, remianti vokiečių vėjo energijos gamintojus.

Bet Rytuose atsirado kažkas naujo. Lietuviai, išmetę į šiukšlių kibirą vyriausybės atominius planus, dar netapo visi potencialiais Greenpeace aktyvistais. Bet tai rodo, kad aštuntaisiais narystės ES metais jie jau nebeleidžia įtikinti savęs, jog reikalinga kažkokia atominė elektrinė vien todėl, kad ji neva tai išgelbės juos nuo Rusijos. Juk elektrinę turėjo statyti japonai…

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Šaltinis – DW (Deutsche Welle)

2012.10.25


Prisijunkite prie diskusijos