Estijos vėliava. Antroji – Europos Sąjungos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Talinas, vasario 16 d. (AFP-ELTA). Estija, kuri pagal savo ekonomikos dydį  prisidėjo daugiausia karine parama Ukrainai, ketvirtadienį paragino sąjungininkus labiau padėti karo draskomai šaliai.
 
Baltijos valstybės gynybos ministras Hanno Pevkuras kreipėsi su tokiu raginimu po Taline vykusių derybų su šalyje viešinčiu JAV kolega Lloydu Austinu.
 
„Nors Jungtinės Amerikos Valstijos  prisideda daugiausia absoliučia išraiška, Estija didžiausią indėlį įneša santykine išraiška, – žurnalistams sakė H. Pevkuras. – Estijos karinė parama Ukrainai neseniai viršijo vieną procentą mūsų bendrojo vidaus produkto (BVP). Vis dėlto galime ir privalome padaryti daugiau.“
 
Tada jis išvardijo tris būdus, kaip pasaulio bendruomenė galėtų toliau padėti Kijevui atremti beveik prieš metus prasidėjusią Rusijos invaziją.
H. Pevkuras paragino Europos ir NATO sąjungininkes padidinti savo išlaidas gynybai iki daugiau nei dviejų procentų BVP, nes „daugiau galima duoti tik tada, kai yra ką duoti“. Pati Estija pareiškė kitais metais planuojanti viršyti trijų procentų BVP ribą.
 
H. Pevkuras taip pat paragino tarptautinę koaliciją iki metų pabaigos padidinti bendrą karinę pagalbą Ukrainai iki bent 100 mlrd. eurų. Iki šiol Jungtinės Valstijos ir kitos valstybės jau skyrė beveik pusę šios sumos kaip paramą Ukrainai saugumo srityje.
 
Pagalba Ukrainai apima beveik visų rūšių karinę įrangą, nuo uniformų, šaulių ginklų ir amunicijos iki artilerijos raketų sistemų, oro gynybos priemonių ir šarvuočių.
 
Galiausiai H. Pevkuras paragino Europos Sąjungą „skubiai“ paremti Ukrainos gynybą milijonu artilerijos sviedinių. Pastarosiomis dienomis buvo susirūpinta, kad Ukrainoje sparčiai senka artilerijos sviedinių atsargos iš JAV ir kitų sąjungininkų.
 
Rita Vidugirienė (ELTA)
 
2023.02.17; 05:00

Izraelio vėliava

Tel Avivas, spalio 19 d. (dpa-ELTA). Nepaisant Rusijos atakų prieš Ukrainą Irano gamybos dronais, Izraelis ir toliau  neketina tiekti ginklų Kyjivui. „Noriu aiškiai pasakyti, kad mes neparduosime Ukrainai ginklų“, – radijo stočiai „Kol Chai“ sakė gynybos ministras Benny‘is Gantzas.
 
Šaliai tiekiama tik medicininė ir humanitarinė pagalba. Taip esą liks ir toliau.
 
B. Gantzas pabrėžė: „Esu gynybos ministras ir esu atsakingas už Izraelio ginklų eksportą“.
 
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba antradienį paskelbė, kad prašys Izraelio oro gynybos sistemų. „Iranas – tai raudonoji linija Izraeliui, ir dabar, kai Iranas iš esmės tiesiogiai tapo nusikalstamos agresijos prieš Ukrainą bendrininku, visos abejonės Izraelyje, padėti Ukrainai ar nepadėti, turėtų išsisklaidyti“, – teigė D. Kuleba.
 
Per dronų ir raketų atakas praėjusiomis dienomis Ukrainoje, Kyjivo duomenimis, žuvo daugiau kaip 70 žmonių.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.10.19; 14:52

HIMARS. Wikipedia.org

Kyjivas, spalio 12 d. (ELTA). Iš JAV į Ukrainą atgabenta nauja raketinės artilerijos sistemų HIMARS siunta. Tai pranešė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
 
„Pristatytos keturios papildomos raketinės artilerijos sistemos HIMARS nuo mūsų partnerių amerikiečių! Dėkoju JAV prezidentui Joe Bidenui, gynybos sekretoriui Lloydui Austinui ir visai amerikiečių tautai. HIMARS metas: geras metas ukrainiečiams ir blogas metas okupantams“, – parašė jis tviteryje.
 
Pasak Ukrainos gynybos ministro, tai puikios naujienos prieš trečiadienį numatytą skubų Ramšteino formato susitikimą dėl paramos Ukrainai. „Ten bus daugiau“, – pridūrė O. Reznikovas.
 
„The New York Times“ duomenimis, šiuo metu Ukraina turi 16 sistemų HIMARS, kurias jai perdavė Jungtinės Valstijos, ir 10 sistemų MLRS, kurias atsiuntė kiti sąjungininkai.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.10.12; 00:30

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešė, kad trečiadienį Kyjive susitiko su Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu ir perdavė atgabentą Lietuvos paramą.
 
„Mes ką tik atgabenome paramą Ukrainai. Perdavėme Kyjive tiesiai Ukrainos gynybos ministrui Oleksijui Reznikovui viską, ko reikia XXI amžiaus lygio karybai“, – savo feisbuko paskyroje rašė ministras.
 
A. Anušausko teigimu, panašu, kad Kyjivas ir toliau ruošiasi gintis. Jau dabar, akcentuoja jis, ukrainiečių dvasia, ryžtas ir drąsa ginti savo valstybę sumaišė visas Putino generolų skaičiuotes.
 
„Galėčiau daug rašyti apie ukrainiečių karių pasiryžimą ginti savo valstybę, savo laisvę ir nepriklausomybę, tačiau šalia gražių žodžių yra kažkas neapčiuopiama. Dvasia. Atrodo lyg miestas pats ruošiasi gintis. Ir ginsis, nepaisydamas ultimatumų ir grasinimų, iskanderų ir bombų. Joks okupantas to nesupras ir neįvertins prieš lįsdamas į mieste parengtus spąstus“, – teigė ministras.
 
„Tai stoviu čia šitame Europos viduryje, žvalgausi, vertinu ir skaičiuoju – kaip kiekvienas europietis. Bet kaip ir prieš karo pradžią besiginčydamas su ekspertais, prognozavusiais Ukrainai 72 valandas atsilaikyti prieš Rusijos galią, sakiau, ko mes nežinome. To X – dvasios, ryžto ir drąsos ginti savo valstybę. Šis nežinomasis gali sumaišyti ir sumaišė visas Putino generolų skaičiuotes“, – pridūrė jis.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.03.24; 08:40

Izraelio – Irano priešprieša

Saulius Kizelavičius

Kiekvienas iš mūsų girdėjome patarimų – į namus neįsileiskite įtartinų žmonių. Ypač būkime budrūs, kai renkamės, kas tvarkys mūsų kambarius. Namų šeimininke privalu pasirinkti sąžiningą, dorą asmenį. Kitaip vieną gražią dieną būsime apvogti.

Šios taisyklės, regis, laikėsi ir Izraelio gynybos ministras Beni Gancas bei už jo saugumą atsakinga Izraelio slaptoji tarnyba „Šabak“. Būtų keista, jei būtų atvirkščiai. „Šabak“ skrupulingai rinko informaciją apie visus, kurie turėjo bent menkiausią galimybę bendrauti su Gynybos ministru. „Šabak“ atidžiai peržiūrėjo ir Gynybos ministro būstą tvarkiusio 37-erių metų Omri Goreno biografiją. Nieko įtartino. Tegul tvarko namus. Bet štai šių metų lapkričio mėnesį O. Gorenas netikėtai sulaikomas ir uždaromas į kalėjimą. Kas atsitiko? Ką iškrėtė dvejis metus Izraelio gynybos ministro namuose dulkes šluostęs vyriškis?

Pasirodo, šis grynakraujis žydas per socialinius tinklus Irano žvalgybai pasiūlė savo paslaugas. Izraelio pilietybę O. Gorenas susisiekė su programišių grupe, kuri neva palaikė ryšius su Irano žvalgybomis (įtariama įsilaužusi į Izraelio kompanijas ir gėjų susipažinimo platformas). Jaunuolis pažadėjo Izraelio gynybos ministro kompiuterį užkrėsti kenkėjiška programa „Trojos arklys“, kuri nuskanuotų visą kietąjame diske esančią informaciją. Toji informacija būtų perduota programišiams. O. Gorenas dar žadėjo nufotografuoti visus Gynybos ministro kambarius ir perduoti nuotraukas, bylojančias, kas, kur ir kaip išdėstyta. Pavyzdžiui, kur stovi seifas, kompiuteris, telefonas, televizoriai. Už šią paslaugą O. Gorenas paprašė pinigų. Daug pinigų.

Izraelio slaptoji tarnyba „Šabak“ džiaugiasi, kad išdavikas nespėjo pridaryti žalos. Izraelį išduoti nutaręs žydas už rankos nutvertas, kol Iranas dar svarstė – priimti ar atmesti pasiūlymą. O Izraelio žvalgybos greičiausiai svarstė, gal O. Goreną vertėtų panaudoti kaip dezinformacijos siuntėją? Būtų gudrus žingsnis, patvirtinantis Izraelio žvalgybas tikrai esant itin gudrias ir klastingas.

Tačiau „Šabak“, užuot džiūgavusi dėl sėkmingos operacijos, anot kai kurių analitikų, priversta atsiprašyti Izraelio gynybos ministro. Atsiprašė dėl neapsižiūrėjimo. Pasirodo, kai „Šabak“ tikrino O. Goreną, ar galima jam leist įžengti į Gynybos ministro namus, kontržvalgybos specialistai nepastebėjo, kad jaunuolis yra teistas – už vagystes ir įsilaužimus. Tad „Šabak“ dabar pirmiausia praverstų išsiaiškinti, kaip teistam asmeniui pavyko prasibrauti pro Izraelio žvalgybų filtrus.

Izraelio žvalgybos intensyviai svarsto ir kitą skaudžią temą: kodėl šalį išduoti linksta vis daugiau grynakraujų žydų?

2021.11.25; 07:00

Kijevas, lapkričio 17 d. (ELTA). Didžioji Britanija, nusiųsdama į Kijevą gynybos ministrą Beną Wallace‘ą ir suteikdama karinę pagalbą, demonstruoja savo paramą Ukrainai konflikte su Rusija, rašo agentūra „Reuters“.
 
Po susitikimo su svečiu antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino pagrindų sutartį, kuria britai skirs lėšų kariniam laivynui apginkluoti. „Jungtinė Karalystė yra pagrindinė mūsų partnerė stiprinant Ukrainos karinį laivyną“, – pareiškė prezidentas.
 
Planuojama įsigyti raketų, statyti raketinius laivus ir karinio laivyno bazę prie Azovo jūros.
 
Ukraina ir NATO yra sunerimusios dėl Rusijos dalinių dislokavimo pasienyje. „Mes matome reikšmingą, didelį dalinių telkimą Rusijos pusėje“, – pirmadienį sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Penktadienį Rusija atmetė būgštavimus, kad gali pulti Ukrainą.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2021.11.17; 12:52

Buvęs Armėnijos gynybos ministras Davidas Tonojanas

Jerevanas, rugsėjo 30 d. (AFP-ELTA). Dėl kaltinimų korupcija Armėnija sulaikė buvusį gynybos ministrą, vadovavusį šalies kariuomenei per praėjusių metų mirtiną karą su Azerbaidžanu, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.
 
Praėjusį rudenį ginkluotas Armėnijos konfliktas su Azerbaidžanu dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono nusinešė daugiau nei 6500 gyvybių, Jerevanas prarado dešimtmečius valdytas teritorijas.
 
Karas sukėlė aršią kritiką ministrui pirmininkui Nikolui Pašinianui, opozicijos partijos apkaltino jį nesugebėjimu parengti kariuomenės galimiems didelio masto karo veiksmams ir išdavus valstybės interesus, kai sutiko su žeminamomis paliaubomis.
 
Ketvirtadienį Armėnijos valstybės saugumo tarnyba paskelbė sulaikiusi buvusį gynybos ministrą Davidą Tonoyaną dėl tariamo „piktnaudžiavimo tarnyba, klastojimo ir lėšų pasisavinimo perkant ginklus šalies ginkluotosioms pajėgoms“.
 
53 metų D. Tonoyanas buvo paskirtas gynybos ministru 2018 metais ir atsistatydino netrukus po šešių savaičių karo. Jis įtariamas pasisavinęs apie 4,7 mln. JAV dolerių, pranešė saugumo tarnyba ir pridūrė, kad dėl panašių nusikaltimų tiriama „dar daug buvusių ir tarnaujančių karininkų“.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2021.10.01; 00:10

Danijos kariai. Slaptai.lt nuotr.

Trečiadienį krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, nuotoliniu būdu susitikęs su Danijos gynybos ministre Trine Bramsen, pasidžiaugė stipriu šalių kariniu bendradarbiavimu.
 
Ministras pabrėžė, kad gynybos stiprinimas, finansavimo ir pajėgumų didinimas yra Lietuvos Vyriausybės prioritetas, ir tai, kad vienareikšmiškai esame už tvirtą transatlantinį ryšį bei NATO pajėgų buvimą Lietuvoje, sakoma pranešime.
 
„Sąjungininkų pajėgų buvimas regione yra ypač svarbus, todėl labai vertiname Danijos indėlį į regioninį saugumą. Didžiuojamės danų lyderyste NATO pajėgų integravimo vienete Vilniuje“, – pažymėjo ministras.
 
Vilniuje įsteigtam NATO pajėgų integravimo vienetui šiuo metu vadovauja būtent Danijos kariuomenės pulkininkas Jacobas Sogardas Larsenas, kurį vasarą pakeis kitas Danijos karininkas plk. Peteris Nielsenas.
 
Danijos Karalystė 2020 metais skyrė apie 200 karių NATO priešakinių pajėgų batalionui Estijoje, o tokia pati kontribucija planuojama ir 2022 metams.
 
Danija aktyviai dalyvauja ir NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse – nauja danų karių rotacija į Šiaulius atvyks rugsėjį.
NATO misijai Irake šiuo metu vadovauja Danija. Lietuva aktyviai rengiasi prisijungti prie danų kontingento Irake 6 mėnesių rotacijai nuo šių metų pabaigos.
 
Nuo pat Lietuvos kariuomenės kūrimosi pradžios Danija Lietuvai skyrė nuoseklią politinę bei praktinę paramą. Karinėje srityje šalių ryšiai yra bene glaudžiausi, mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ ilgus metus itin artimai bendradarbiavo su Danijos divizija.
 
Šiemet minimas Lietuvos ir Danijos diplomatinių santykių 100-metis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.24; 00:30

Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrai Raimundas Karoblis ir Mariuszas Błaszczakas. G.Maksimovicz-Alkema (KAM) nuotr.

Vilniuje susitikę Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrai  Raimundas Karoblis ir Mariuszas Błaszczakas aptarė saugumo situaciją regione, dvišales regioninį saugumą stiprinančias iniciatyvas – karinių pajėgų bendradarbiavimą užtikrinant Suvalkų koridoriaus apginamumą, siekį ir svarbą išlaikyti nepertraukiamą JAV karių buvimą Europoje ir regione, aptarė aktualiausius NATO darbotvarkės klausimus.
 
„Džiaugiamės intensyvėjančiu bendradarbiavimu su Lenkija, kuris per pastaruosius metus įgavo naują pagreitį. Tikimės jį tokį ir išlaikyti. Mus jungia daug bendrų interesų užtikrinant regiono saugumą“, – pabrėžė ministras R. Karoblis.
 
Lenkijos gynybos ministras Lietuvoje lankosi Lenkijos premjero Mateuszo Moravieskio delegacijoje. Abu ministrai ketvirtadienį dalyvauja Valdovų rūmuose vykstančiame Lenkijos ir Lietuvos ministrų, Vyriausybių kanclerių ir ministrų pirmininkų posėdyje.
 
Lietuvos bendradarbiavimas su Lenkija gynybos srityje yra labai svarbus tiek Lietuvos, tiek viso regiono saugumui. Lietuva ir Lenkija bendradarbiaudama gynybos srityje yra pasirašiusi dvišalį susitarimą sukurti saugų ryšį, skirtą keistis radarų duomenimis. Tai padės stiprinti viso regiono gynybą kartu su partneriais, toliau vystant vieningą oro gynybos sistemą. Lietuvos ir Lenkijos brigados yra afilijuotos NATO divizijos štabui ir tai reikšmingai sustiprina abiejų šalių pasirengimą veikti kartu, ginant Suvalkų koridorių krizės ir karo metu bei prisideda prie NATO atgrasymo ir gynybos stiprinimo Aljanso rytiniame sparne.
 
Taip pat Lenkija yra prisijungusi prie Lietuvos inicijuoto Europos Sąjungos kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų kūrimo projekto.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.17; 17:22

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis trečiadienį telefonu su Armėnijos gynybos ministru Davitu Tonojanu aptarė dvišalio bendradarbiavimo klausimus. R. Karoblis pažymėjo, kad bendros iniciatyvos bus tęsiamos, atsižvelgiant į situaciją dėl COVID-19.
 
Savo ruožtu ministras D. Tonojanas padėkojo Lietuvai už pagalbą padedant Armėnijai kovoti su koronaviruso pandemija. Krašto apsaugos ministras R. Karoblis išreiškė viltį, kad Lietuvos suteikta pagalba padės Armėnijai įveikti šį išbandymą.
 
Prasidėjus koronaviruso pandemijai įvyko du Lietuvos humanitarinės paramos Armėnijai skrydžiai, primena Krašto apsaugos ministerija.
 
Gegužės 14 d. Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų lėktuvu „Spartan“ Armėnijai, Sakartvelui ir Moldovai išskraidinta humanitarinė siunta su Lietuvoje pagamintomis medicinos apsaugos priemonėmis. Birželio 19 d. į Armėniją išvyko 11 Lietuvos specialistų medikų komanda, tarp kurių ir du Lietuvos kariuomenės atstovai. Pagalba skirta padėti Armėnijai suvaldyti ekstremalią situaciją bei gydyti ir slaugyti COVID-19 ligonius.
 
Bendradarbiaudama su Armėnija, Lietuva teikia paramą karinio rengimo ir mokymo srityje, supažindina su patirtimi reformuojant karines pajėgas. Kartu su NATO Karinio švietimo tobulinimo programa (DEEP – Defence Education Enhancement Programme) Lietuva padeda Armėnijai reformuoti puskarininkių sistemą. Tuo tikslu 2019 m. vasario mėnesį Lietuvoje lankėsi Armėnijos kariuomenės vado pavaduotojas, organizuoti susitikimai su Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininku ir kitais kariuomenės atstovais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.02; 05:25

Vladimiras Putinas ir Sergejus Šoigu. Reuters nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo artimam bendražygiui, gynybos ministrui Sergejui Šoigu 65-ojo gimtadienio proga skyrė vieną aukščiausių šalies apdovanojimų.
 
Ministrui bus įteiktas 1-ojo laipsnio ordinas „Už nuopelnus Tėvynei“, ketvirtadienį Maskvoje pranešė Kremlius. S. Šoigu nuo 2012 metų eina gynybos ministro pareigas ir yra laikomas vienu artimiausių V. Putino bendražygių.
 
Iš Tuvos autonominės respublikos kilęs S. Šoigu yra vienas populiariausių šalies politikų. Per koronakrizę jis buvo antroje vietoje pagal rusų pasitikėjimą, parodė nepriklausomo Levados instituto gegužės pradžioje atliktas tyrimas.
 
V. Putinas ir S. Šoigu neretai drauge leidžia laisvalaikį. Pavyzdžiui, 2019-aisiais jie kartu vaikščiojo ir rinko grybus Sibiro taigoje. Be to, abu politikai reguliariai toje pat komandoje žaidžia tradicinį ledo ritulio mačą  Raudonojoje aikštėje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.21; 17:04

Vėlyvą ketvirtadienio vakarą, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai sudužo Kroatijos kariuomenės mokomasis lėktuvas ir žuvo du juo skridę pilotai, atsistatydino šalies gynybos ministras Damiras Krstičevičius.
 
„Tai yra didžiulė netektis Kroatijos kariuomenei… Aš atsistatydinu“, – žurnalistams sakė ministras.
 
„Svarbiausia, kad viskas būtų ištirta“, – teigė taip pat ministro pirmininko pavaduotojo pareigas einantis D. Krstičevičius.
 
Ketvirtadienį apie 16 val. vietos laiku (17 val. Lietuvos laiku) sudužo Kroatijos kariuomenės čekiškas „Zlin“ mokomasis lėktuvas ir žuvo du juo skridę pilotai.
 
„Tai buvo įprastas mokomasis skrydis“, – sakoma ankstesniame Gynybos ministerijos pranešime.
 
Kol kas sudužimo priežastys nėra žinomos.
 
D. Krstičevičius apie nelaimę telefonu kalbėjo su Kroatijos premjeru Andrejumi Plenkovičiumi, penktadienį jie ketina susitikti, pranešė Vyriausybė.
 
Šiemet tai buvo jau antra aukų pareikalavusi nelaimė Kroatijos karinėse oro pajėgose.
 
Sausį Adrijos jūroje sudužo karinis sraigtasparnis. JAV pagamintas „Kiowa Warrior OH-58D“ sraigtasparnis taip pat vykdė mokomąjį skrydį. Sudužimo priežastys iki šiol nebuvo paviešintos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.08; 11:30

 

Sausio 13-osios barikadų fragmentas. Slaptai.lt nuotr.
Rusijos tyrimų komitetas gali pradėti bylą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų, nusprendusių nuteisti buvusį SSRS gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą, neva neteisėtų veiksmų.

„Lietuvos teisėjai pažeidė vieną iš visuotinai pripažintų tarptautinės teisės ir baudžiamojo proceso principų, draudžiantį nuteisti atgaline data. Akivaizdu, kad toks sprendimas neturi nieko bendro su teisėsaugos tikslais“, – Rusijos žurnalistams sakė Tyrimų komiteto atstovė Svetlana Petrenko.

„Tyrėjai lietuvių teisėjų veiksmuose įžvelgia nusikaltimo ženklų, pagal Rusijos Federacijos baudžiamąjį kodeksą (BK). Po tyrimo rezultatų bus priimtas procesinis sprendimas“, – teigė S. Petrenko.

Pasak jos, Rusijos baudžiamasis kodeksas numato, kad Rusijoje negyvenantys užsieniečiai, įvykdę nusikaltimus už Rusijos ribų, atsako pagal BK, jei nusikaltimai padaryti prieš Rusijos ar jos piliečio interesus.

Tyrimų komiteto tyrėjai taip pat pradėjo bylą prieš atsakingus Lietuvos generalinės prokuratūros ir teismo asmenis dėl neva neteisėto Rusijos piliečių nuteisimo. Pasak Rusijos tarnybų, nuteistieji tik vykdė savo pareigas, neva palaikydami viešąją tvarką ir užtikrindami saugumą 1991-ųjų sausį Vilniuje.

Trečiadienį Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija skelbia nuosprendį didžiausio šalies istorijoje visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio sulaukusioje baudžiamojoje byloje dėl 1991-ųjų sausio įvykių. 

Baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys yra kaltinami dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais ar jų turto apsaugos pažeidimo, draudžiamos karo atakos, uždraustų karo priemonių naudojimo.

1991 m. sovietų kariniams daliniams mėginant užimti Televizijos bokštą, Spaudos rūmus ir Lietuvos radijo bei televizijos pastatą, iš viso žuvo 14 žmonių.

Darius Mikutavičius (ELTA)
 
2019.03.28; 04:00

Prie Lietuvos inicijuoto Europos Sąjungos kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų kūrimo projekto oficialiai ketina prisijungti Suomija. Ketinimų protokolą pasirašys į Vilnių trečiadienį oficialaus vizito atvykstantis Suomijos gynybos ministras Jussi Niinisto.

Tokį ketinimų protokolą jau yra pasirašiusios septynios ES šalys narės – Lietuva, Estija, Ispanija, Kroatija, Lenkija, Nyderlandai ir Rumunija. Iš viso šiame ES projekte dalyvauja 13 šalių narių: Lietuva, Estija, Ispanija, Kroatija, Lenkija, Nyderlandai, Rumunija ir Suomija yra šio projekto dalyvės, o Belgija, Graikija, Prancūzija, Slovėnija ir Vokietija yra šio projekto stebėtojos. Dar bent kelios šalys narės yra išreiškusios norą jungtis prie tarptautinių kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų kūrimo ateityje.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Suomijos gynybos ministras J. Niinisto trečiadienį dvišalių pokalbių metu aptarė Lietuvos ir Suomijos bei regioninį bendradarbiavimą, artėjantį Suomijos pirmininkavimą ES Tarybai, bendradarbiavimą ES ir NATO formatuose.

Lietuvos ir Suomijos gynybos ministrai taip pat planuoja apsilankyti tarptautinės konferencijos „Baltijos karinė konferencija 2019“ atidarymo renginyje Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centre prie Krašto apsaugos ministerijos.

Jūratė Valančiūtė (ELTA)
 
2019.03.21; 08:25

Didžiosios Britanijos gynybos ministras Maiklas Falonas (Michael Fallon) atsistatydino, pareiškęs, kad praeityje jis „nederamai elgėsi“, praneša BBC.

„Pastarosiomis dienomis pasirodė pranešimų apie parlamento narius, taip pat ir apie mano elgesį praeityje. Daugelis jų melagingi, bet aš pripažįstu, kad praeityje neatitikau aukštų standartų, keliamų ginkluotosioms pajėgoms, kurioms atstovauti turiu garbę“, – sakoma M. Felono atsistatydinimo pareiškime, kurį paskelbė Didžiosios Britanijos premjero kanceliarija.

Anksčiau Didžiosios Britanijos žiniasklaida apkaltino M. Faloną dėl to, kad jis nederamai elgėsi su žurnaliste Džulija Hartli-Brever (Julia Hartley-Brewer) per Konservatorių partijos konferenciją 2002 metais.

Pasak laikraščio „The Guardian“, jis ne kartą palietė žurnalistės kelius per vakarienę konferencijos metu, bet atsiprašė jos dar prieš 15 metų, iškart po incidento.

„Džulija – gera Maiklo bičiulė. Jis peržengė ribą, padėdamas ranką ant jos kelio. Ji jam paaiškino, kad jai tai nemalonu, ir jis jos atsiprašė dar prieš 15 metų“, – cituoja leidinys artimą Jungtinės Karalystės gynybos ministro draugą.

Didžiosios Britanijos premjerė Teresa Mei (Theresa May) padėkojo M. Falonui už uolią tarnybą.

M. Falonas gynybos ministro poste laikėsi griežtos pozicijos Maskvos atžvilgiu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.03; 00:01

Dešinėje – naujasis Didžiosios Britanijos gynybos ministras Gevinas Viljamsonas. EPA – ELTA nuotr.

Didžiosios Britanijos premjerė Teresa Mei (Theresa May) ketvirtadienį naujuoju šalies gynybos ministru paskyrė Geviną Viljamsoną (Gavin Williamson).

Jis į šį postą paskirtas po to, kai šalies parlamentą krečiančio seksualinio priekabiavimo skandalo kontekste iš jo pasitraukė Maiklas Falonas (Michael Fallon).

41-erių metų politikui tai – ženklus paaukštinimas. Prieš pradėdamas eiti šias pareigas jis dirbo Konservatorių frakcijos parlamente koordinatoriumi.

G. Viljamsonas, kuris pirmą kartą į parlamentą buvo išrinktas 2010 metais, labiausiai išgarsėjo terariume ant darbo stalo laikomu voru, vardu Kronas (Cronus).

„Karalienė džiaugiasi galėdama patvirtinti Gevino Viljamsono skyrimą gynybos ministru“, – teigiama T. Mei kanceliarijos išplatintame pranešime.

G. Viljamsono pirmtakas M. Falonas apie savo atsistatydinimą paskelbė trečiadienį, tapdamas pirmąja intensyvėjančio skandalo dėl seksualinio priekabiavimo Vestminsteryje auka.

Kiek anksčiau šią savaitę jis atsiprašė už tai, kad 2002 metais buvo palietęs žurnalistei kelį, tačiau sklinda kalbos, kad jam metama ir daugiau kaltinimų, kurie kol kas nepaviešinti.

„(…) aš pripažįstu, kad praeityje neatitikau aukštų standartų, keliamų ginkluotosioms pajėgoms, kurioms atstovauti turiu garbę“, – teigė M. Felonas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.03; 00:02

Dėl didžiulio slaptos informacijos nutekinimo skandalo pertvarkomas Švedijos ministrų kabinetas, savo postų neteks du ministrai, ketvirtadienį pranešė šalies ministras pirmininkas Stefanas Liofvenas (Stefan Lofven), informuoja naujienų agentūra AFP.

Centro kairiųjų vyriausybėje įtakingas politikas – vidaus reikalų ministras Andersas Igemanas (Anders Ygeman) – postą paliks savo paties prašymu. Remiantis pranešimais, ministras žinojo apie įslaptintos informacijos nutekinimą, tačiau neinformavo apie tai premjero. S. Liofvenas pridūrė, kad iš pareigų taip pat pasitrauks infrastruktūros ministrė Ana Johanson (Anna Johansson).

Skandalas aukščiausią tašką pasiekė pastarosiomis savaitėmis, paaiškėjus, kad Čekijos ir Rumunijos technikos specialistams buvo sudaryta galimybė patekti į duomenų bazę apie Švedijos piliečių vairuotojų pažymėjus. Anot žiniasklaidos, į pavojų buvo pastatytos žvalgybos agentų tapatybės.

Gynybos ministrui Pėteriui Kultkvistui (Peter Hultqvist) pavyko išsaugoti pareigas, nors ir sulaukė opozicijos spaudimo. Švedijos premjeras pareiškė, kad jo mažumos vyriausybė neatsistatydins dėl šio skandalo ir atmetė raginimus sušaukti skubius rinkimus. Politikas užbaigs savo kadenciją. Tokius sprendimus S. Liofvenas paskelbė pagrindiniam opozicijos blokui raginant surengti balsavimą dėl pasitikėjimo. Opozicijos partijos dar turi patvirtinti, ar vyks balsavimas.

Premjero teigimu, toks sprendimas priimtas, norint išvengti Švedijos įstūmimo į krizę. „Neturiu jokio ketinimo įstumti Švedijos į politinę krizę“, – teigė jis ir pabrėžė sudėtingus iššūkius, su kuriais šiuo metu susiduria šalis, t.y., įtampa Baltijos regione, „Brexit“ ir vyriausybės planai dėl socialinių ir ekonominių reformų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.28; 05:19

„NATO turi sustiprinti spaudimą Rusijai, kad ši panaudotų savo įtaką ir pažabotų Sirijos prezidentą Bašarą Asadą, trečiadienį pareiškė interviu Didžiosios Britanijos gynybos ministras Maiklas Felonas“, – rašo The Wall Street Journal.

Dieną prieš NATO šalių gynybos ministrų susitikimą Briuselyje Felonas taip pat pabrėžė, kad NATO turi toliau spausti Rusiją dėl jos karinio kišimosi į Ukrainą. NATO susitikime  gynybos ministras paskelbs, kad Didžioji Britanija dislokuos Pabaltijyje maždaug 100 kariškių padalinį reguliariu pagrindu. Britanija taip pat pasiųs papildomai 25 kariškius į Ukrainą armijos parengčiai sustiprinti.

Continue reading „Didžioji Britanija žada Baltijos valstybėse dislokuoti 100 kariškių padalinį”

Šiandien norėčiau prisiminti Europos informacijos biure neseniai surengtą viešą paskaitą apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų reformą ir jos karinių mokymų ypatumus, įskaitant karines pratybas "Zapad – 1999", "Zapad – 2009" bei "Zapad – 2013".

Diskusiją organizavo Seimo narė Vilija Aleknaitė – Abramikienė. Savo žiniomis apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų stipriąsias ir silpnąsias puses dalinosi Krašto apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių ir operacijos departamento direktoriaus pavaduotojas Daivis Petraitis.

Continue reading „Naujoji Rusijos karinė galia ir lietuviškas lengvabūdiškumas”

serdiukov_jevgenija_vasiljeva

Negalvokite, jog Rusijos gynybos ministro pakeitimas paaiškinamas gynybos sumetimais arba nauju politiniu kursu.

Taip rašo „Foreign Policy” puslapiuose Selesta Vallander, „German Marshall Fund of the United States” mokslinė bendradarbė. Anksčiau ji buvo JAV gynybos ministerijos jaunesniojo sekretoriaus pavaduotoja, kuravusi Rusijos, Ukrainos ir Eurazijos reikalus.

Rotacija daugiausia paaiškinama tuo, kad savų žmonių pozicijos Rusijos vadovybėje netikėtai ėmė klibėti, mano autorė. S.Vallander požiūriu, Anatolijus Serdiukovas buvo sumanus vadybininkas ir ištikimas Vladimiro Putino pagalbininkas. Jis visiškai tiko tam uždaviniui – sugriauti nefunkcionalią „sovietinės gynybos ministerijos“ struktūrą, rašo autorė, paaiškindama, ką vadina „sovietine“ ministerija, nes ilgą laiką permainos jos nepaliesdavo.

Continue reading „Geras, blogas, bjaurus: sovietų kariškių kerštas”