Havajai. Miškų gaisrai. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, rugpjūčio 10 d. (AFP-ELTA), JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį paskelbė miškų gaisrus Havajuose didelio masto nelaime ir atblokavo federalines pagalbos lėšas smarkiai paveiktai Maui salai, liepsnoms pasiglemžus mažiausiai 36 gyvybes ir nuniokojus istorinį miestą.
„Šiandien prezidentas Josephas R. Bidenas jaunesnysis paskelbė, kad Havajų valstijoje įvyko didelio masto nelaimė, ir įsakė skirti federalinę pagalbą, kuri prisidėtų prie valstijos ir vietos atsigavimo iniciatyvų miškų gaisrų paveiktose vietovėse“, – sakoma Baltųjų rūmų pranešime.
Gaisrai vakarinėje Maui pakrantėje kilo antradienį ir sparčiai apėmė pajūryje esantį Lahainos miestą. Kai kurie gyventojai nuo liepsnų gelbėjosi šokdami į jūrą.
J. Bideno biuras nurodė, kad prezidentas ketvirtadienį telefonu kalbėjosi su Havajų gubernatoriumi Joshu Greenu. Valstybės vadovas, anot Baltųjų rūmų, „pareiškė gilią užuojautą dėl prarastų gyvybių ir didžiulių žemės bei turto sunaikinimų“.
Oro balionai. Vilniaus pakraštys. Vytauto Visocko (Slaptai.lt portalas) nuotr.
Niujorkas, gegužės 2 d. (dpa-ELTA). Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos departamentas seka kitą paslaptingą balioną, pirmiausia pastebėtą oro erdvėje virš Havajų, pranešė pareigūnai.
„Nežinoma, kam priklauso balionas, tačiau nėra jokių požymių, kad jis manevravo ar būtų valdomas užsienio ar priešiško veikėjo“, – leidiniui „Honolulu Star Advertiser“ sakė atstovas spaudai. „Balionas neperskrido tiesiai virš ypatingos svarbos gynybos infrastruktūros ar kitų JAV vyriausybės slaptų vietų bei nekėlė karinės ar fizinės grėsmės žemėje esantiems žmonėms“, – sakė jis.
Nepilotuojamą objektą dideliame aukštyje penktadienį aptiko Federalinė aviacijos administracija, jis skriejo palei Havajų pakrantę maždaug 36 tūkst. pėdų aukštyje. Neaišku, ar tai oro stebėjimo ar koks nors kitas balionas, „NBC News“ sakė šaltiniai ir pridūrė, kad JAV vis tiek gali jį numušti, jei jis priartėtų prie sausumos. Šiuo metu objektas artėja prie Meksikos.
Vasario mėnesį JAV oro pajėgos netoli Pietų Karolinos krantų numušė didelį Kinijos oro balioną. Praskridęs virš kelių svarbių karinių bazių, jis buvo numuštas reaktyvinio lėktuvo F-22. Tuo metu JAV sakė, kad žvalgybos pareigūnai patvirtino, jog tai buvo šnipinėjimo balionas, Pekinas tai neigė.
JAV pareigūnai sakė, kad balionas galėjo surinkti žvalgybos informaciją iš kelių slaptų Amerikos karinių objektų, nepaisant prezidento Joe Bideno administracijos pastangų užkirsti tam kelią.
Per ateinančias savaites JAV ir Kanados kariuomenė numušė dar kelis neatpažintus skraidančius objektus virš Aliaskos ir Kanados. Nuo tada Baltieji rūmai pareiškė, kad tai greičiausiai buvo maži oro stebėjimo balionai arba mėgėjų pasiųsti objektai.
JAV valstybės sekretorius Maikas Pompeo. EPA-ELTA nuotr.
JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo Havajuose susitiks su aukšto rango Kinijos diplomatu, Kinijos komunistų partijos politbiuro nariu Yang Jiechi, kur pareigūnai bandys sumažinti įtampą tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų.
„Politico“ šaltinių teigimu, M. Pompeo „tyliai planuoja“ kelionę, kurios darbotvarkė dar nėra galutinai patvirtinta.
M. Pompeo ne kartą kritikavo Kiniją dėl koronaviruso pandemijos, politikos Honkongo atžvilgiu ir elgesio su etninėmis ir religinėmis mažumomis.
Tuo tarpu laikraščio „South China Morning Post“ šaltiniai patvirtino, kad Kinijai atstovaus Yang Jiechi.
Dvišaliai Kinijos ir JAV santykiai pastaraisiais mėnesiais pablogėjo, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas net pareiškė, kad gali nutraukti santykius su Kinija.
Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas atsiprašė tautos už sprendimą išskristi neskelbtų atostogų su šeima į Havajus, kai tuo metu šalyje dėl milžiniškų gaisrų ir rekordinės kaitros paskelbta ekstremalioji padėtis.
Australijos premjeras namo grįžo šeštadienio vakarą. Atostogas nutraukti jam teko dėl didžiulės visuomenės kritikos ir žuvus dviems ugniagesiams, su siaubingais miško gaisrais kovojusiais į pietvakarius nuo Sidnėjaus.
„Sugrįžau po išvykimo ir žinau, kad mano atostogos Australijoje sukėlė daug nerimo“, – S. Morrisonas teigė sekmadienio rytą surengtos spaudos konferencijos metu. Premjeras pridūrė, kad, „jei būtų žinojęs, būtų pasielgęs kitaip“.
Be to, daug kritikos sulaukė ir ministro pirmininko administracija, kuri šalį siaubiant miškų gaisrams atsisakė patvirtinti S. Morrisono buvimo vietą. Tai ketvirtadienį Naujojo Pietų Velso valstijoje sukėlė antrąją ekstremaliąją padėtį.
Iš atostogų Havajuose parskridęs premjeras pareiškė „priimantis kritiką“. „Atsiprašau visų australų, kuriuos aš nuliūdinau“, – teigė S. Morrisonas.
Dorianas nusiaubė Bahamas. EPA-ELTA nuotr.
Galingam uraganui Dorianui nusiaubus Bahamas, dešimtims tūkstančių žmonių reikalinga pagalba maistu, vandeniu ir vaistais, skelbė Jungtinės Tautos (JT), informuoja „Deutsche Welle“.
JT humanitarinių reikalų vadovas Markas Lowcockas apsilankė Bahamų sostinėje Nasau, kur susitiko su premjeru Hubertu Minnisu ir aptarė JT paramą.
Šiuo metu žmonėms labiausiai reikia maisto, saugaus geriamo vandens, vaistų ir pastogės. Kaip skelbiama, JT skyrė 1 mln. dolerių iš savo neatidėliotinos pagalbos fondo, kad nukentėjusiems būtų suteikta pagalba.
Bahamose uragano Doriano aukų skaičius trečiadienį pasiekė 20, kai gelbėtojai pradėjo apieškoti pastatų griuvėsius ir namus, kurie buvo užtvindyti. Tikėtina, kad žuvusiųjų daugės.
„Šiuo metu pradedame susidaryti aiškesnį vaizdą apie žmonių žūtis, bent jau Abako salose, ir nusineštas žmonių gyvybes Didžiojoje Bahamoje. Bet turėkite omenyje, kad tik dabar pradedamos paieškos ir gelbėjimo operacijos, užtvindytų namų apieškojimas“, – sakė Bahamų sveikatos apsaugos ministras Duane’as Sandsas.
Uraganui Dorianui nusiaubus Bahamas, 70 tūkst. žmonių reikalinga skubi pagalba. EPA-ELTA nuotr.
Uraganas Dorianas padarė katastrofiškos žalos Abako ir Didžiosios Bahamos saloms Bahamų šiaurėje. Dorianas smogė Bahamoms kaip penktos kategorijos uraganas, atnešdamas pražūtingus vėjus ir stiprias liūtis, kurie griovė namus ir sukėlė didžiulius potvynius.
Abako salos ir Didžioji Bahama buvo stipriai nuniokotos ir šiuo metu yra pasiekiamos tik sraigtasparniu, nes keliai ir oro uostai buvo suniokoti arba užtvindyti per audrą.
Uraganas vėliau susilpnėjo iki antros kategorijos, bet pamažu vėl stiprėdamas juda pietrytinės JAV pakrantės link. JAV Džordžijos, Pietų ir Šiaurės Karolinų valstijos išlieka budrios.
JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) penktadienį išvyko į beveik dviejų savaičių trukmės kelionę po Aziją. Iš Endriuso karinių oro pajėgų bazės netoli Vašingtono jis išskrido drauge su žmona Melanija (Melania). Pradžioje jų lėktuvas atliks tarpinį nusileidimą Havajuose Ramiajame vandenyne, o tada skris toliau į Japoniją.
Kiti planuojami sustojimai yra Pietų Korėja, Kinija, Vietnamas ir Filipinai. Tik prieš išskrisdamas D. Trampas pareiškė, kad jis kelionėje bus dieną ilgiau nei planuota. Jis nori prailginti savo viešnagę Filipinuose, kad galėtų dalyvauti čia vyksiančiame Rytų Azijos viršūnių susitikime.
Pagrindinė pokalbių kelionėje tema gali būti Šiaurės Korėjos branduolinė programa. Gali būti, kad D. Trampas visų pirma energingiau nei iki šiol spaus Kiniją daryti spaudimą Pchenjanui.
Ypatingo dėmesio turėtų sulaukti ir D. Trampo susitikimas su Filipinų prezidentu Rodriu Duterte (Rodrigo Duterte), kuris užsienio – tačiau ne JAV prezidento – yra aštriai kritikuojamas dėl savo brutalios kovos su nusikalstamumu, susijusiu su narkotikais.
Tai bus ilgiausia JAV prezidento kelionė po Aziją nuo Džordžo Bušo vyresniojo (George Bush senior) kelionės 1991/92 metų sandūroje.
Augant įtampai tarp JAV ir Šiaurės Korėjos, Pchenjanas vengs atakuoti pirmas, tuo labiau, suduoti branduolinį smūgį, kuriam vargu ar jau turi pajėgumų, teigia politologas Konstantinas Andrijauskas.
Vis dėlto totalitarinis režimas, jeigu nestabdomas, toliau plėtos branduolinę programą ir vykdys įvairias provokacijas.
Šiaurės Korėjos vadovas Kim Čen Unas (Kim Jong-un). EPA – ELTA nuotr.
„Su didesniu įsitikinimu galima pasakyti, kad Šiaurės Korėja tikrai nesmogs pirmoji. Kam jai sukelti karą? Jai reikia sukelti įtampą. Jeigu sukels karą, Pchenjanas iš karto duoda „carte blanche“, įjungia žalią šviesą JAV ir jų sąjungininkams, kad šie darytų tai, apie ką jie ilgai svajoja – t.y. apie Šiaurės Korėjos režimo griūtį“, – naujienų agentūrai ELTA sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas K. Andrijauskas.
Eksperto teigimu, Šiaurės Korėjos Kim Čen Uno režimas suinteresuotas savo išlikimu ir karas jam nenaudingas. Šiauriečiai gali toliau provokuoti, apšaudyti Pietų Korėjos pozicijas, vykdyti agresyvius veiksmus abiejų šalių demilitarizuotoje zonoje, bet konvencinės atakos prieš Pietų Korėją ar amerikiečių objektus už Pietų Korėjos arba Japonijos ribų nebus.
Dar viena priežastis, kodėl šiaurės korėjiečių branduolinis smūgis JAV atžvilgiu mažai tikėtinas, yra dabartiniai duomenys apie tos Azijos valstybės masinio naikinimo ginklo kūrimo pažangą. Kita vertus, laikas veikia ne taikos naudai.
„Šiaurės Korėja, jeigu jai nesutrukdysime, per artimiausius keletą metų turės tikrą branduolinę atgrasą, bus visapusiška de facto branduolinio ginklo valstybė. Procesas, atrodytų, jau yra negrįžtamas, jeigu nebus sutrukdyta. Bet ar dabar, šią minutę, Pchenjanas gali smogti branduolinį smūgį, yra daugiau negu abejotina. Juo labiau, ar tas smūgis pavyktų – čia dar kitas klausimas“, – teigia K. Andrijauskas, pridurdamas, kad strategiškai mąstant, prasminga omenyje turėti blogiausią įmanomą, nors iš tikrųjų abejotiną scenarijų, jog Pchenjanas jau užsitikrino jam reikalingus pajėgumus.
Politologo teigimu, dabartinėmis žiniomis, Pchenjanas palyginti sėkmingai plėtoja balistines raketas ir atskirai – branduolinį užtaisą. Pagrindinis klausimas, kada šiuodu „kertinius elementus“ režimui pavyks sujungti ir sukurti tikrą branduolinio atgrasymo priemonę. Beje, kai kurios pastarojo meto analizės nuvertino Pchenjano progresą.
Šiaurės Korėja planuoja paleisti keturias balistines raketas Guamo salos link. EPA-ELTA nuotr.
„Problematikos suaktyvėjimas susijęs būtent su tuo, kad pirmasis raketos nešėjos elementas buvo žymiai greičiau išplėtotas, negu dauguma apžvalgininkų ir užsienio politikos formuotojų Vakarų pasaulyje bei JAV manė. Ir jeigu Šiaurės Korėjos tarpžemyninės balistinės raketos iš tikrųjų galėtų nenukrypti nuo kurso, ką jos vis dar daro, tai tikėtina, kad galėtų pasiekti vakarinę JAV pakrantę, jau nekalbant apie Guamą, Havajus. Taip, pirmą kartą istorijoje Šiaurės Korėja galėtų pasiekti pačią JAV teritoriją ir, aišku, amerikiečių tai jokiu būdu netenkina“, – aiškino TSPMI dėstytojas.
K. Andrijausko teigimu, JAV susirūpinimas yra neabejotinai pagrįstas, bet kyla klausimas, ar teisingas yra prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) sprendimas kalbėtis su Šiaurės Korėja jos pačios retorika.
„Prezidentas D. Trampas nori parodyti, kad jo pirmtako Barako Obamos (Barack Obama) laikysena ir politika Šiaurės Korėjos atžvilgiu neatnešė vaisių, ir čia jis yra teisus. Klausimas, ar tai prasminga daryti pasitelkiant tokią retoriką. Kita vertus, tai galima, matyt, interpretuoti kaip bandymą kalbėti su Kimu jo kalba“, – svarsto K. Andrijauskas, atkreipdamas dėmesį, kad nors žiniasklaidoje akcentuojamas dvišalis konflikto pobūdis, problema yra žymiai sudėtingesnė: Vašingtono ir Pchenjano įtampai pasiekus kritinį tašką pirmiausia nukentės pietų korėjiečiai.
Pasak K. Andrijausko, galima prognozuoti JAV bandymą tiksliniais smūgiais pakirsti Šiaurės Korėjos masinio naikinimo ginklo programą, bent jau prisiminus patirtį valstybių, kurios buvo atsidūrusios panašioje padėtyje, tarkime, Izraelis – Sirijos ir Irano atžvilgiu. Bet tuomet sunku numatyti, ko imtųsi Pchenjanas. Veikiausiai totalitarinis režimas atsakytų atakomis prieš Pietų Korėją. Tai būtų logiškas žingsnis bandant sukiršinti sąjungininkus ir paverčiant Pietų Korėją įkaite. Tik kraštutiniu atveju Pchenjanas imtųsi veiksmų prieš JAV Guamo teritoriją.
Politologas Konstantinas Andrijauskas. ELTA nuotr.
Paklaustas, kaip vertina tarptautinės bendruomenės galimybę paveikti Šiaurės Korėją, politologas pažymėjo, kad sankcijos Pchenjanui galėtų būti prasmingos, bet visuomet reikia turėti omenyje šio režimo specifiką – jam nerūpi šalies gyventojai – ir badas, masinės mirtys Šiaurės Korėjoje, kaip rodo istorija, iš esmės nesukrėstų politinės struktūros.
Be to, sankcijų veiksmingumui reikia užtikrinti bent dvi sąlygas: jos turi būti tikslinės ir orientuotos į pažeidžiamiausius šiauriečių ekonomikos taškus, kartu sankcijos turi būti remiamos be išlygų, o čia ypač svarbus didžiųjų valstybių vaidmuo.
„Reikia, kad visos valstybės, ypač galingosios – Kinija ir Rusija – prisijungtų prie sankcijų režimo ir jis smogtų būtent per Šiaurės Korėjos politinio elito bandymus sąveikauti su tarptautine ekonomika – per finansinius srautus, kurie yra pusiau nelegalūs ir kurie eina per Kiniją. Ir, jeigu svarstytume sankcijas visuotiniu požiūriu, kad kirstų per energetinių išteklių – naftos – tiekimą į Šiaurės Korėją. Šitie dalykai būtų smūgis Kim Čen Uno režimui“, – teigė K. Andrijauskas, vis dėlto atkreipęs dėmesį, kad esama nemažai valstybių, kurios deklaruoja prisijungimą prie sankcijų, bet leidžia veikti savo ekonomikos ir politikos veikėjams „pilkojoje zonoje“, kurios nereglamentuoja jokie sutarti suvaržymai.
Tarp tokių valstybių pirmiausia paminėtina Kinija. Tačiau, eksperto teigimu, ir Pekino netenkina situacija Korėjos pusiasalyje. Kita vertus, Kinijai atrodo, kad blogesnė alternatyva už branduolinį ginklą turintį Kim Čen Uną yra karas pusiasalyje, atitinkamai – neišvengiama Šiaurės Korėjos režimo griūtis ir tolesnis politinis nestabilumas.
Pasak K. Andrijausko, iš esmės jokia iš vadinamųjų branduolinių valstybių nėra suinteresuota, kad jų „klubas“ padidėtų, ypač tokiu dalyviu, koks, atrodytų, yra Šiaurės Korėja. Vis dėlto politologas pastebi, kad valstybių interesai neapsiriboja tik šiuo, todėl sunku tiksliai prognozuoti, kaip toliau bus deeskaluojama situacija.
Paskutinį balistinės raketos bandymą Šiaurės Korėjos režimas atliko liepos 28-osios rytą. Japonijos valdžia dėl šios priežasties skubiai sušaukė Nacionalinio saugumo tarybos posėdį.
Arūnas Spraunius, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Po priešpaskutinio, liepos 27 dieną, Pchenjano atlikto bandymo Amerikos žvalgyba pareiškė turinti informacijos apie tarpkontinentinių raketų paleidimo įrenginio transportavimą į poligoną netoli Kusŏng-si miesto Pchenjan Pukto provincijoje šalies šiaurės vakaruose.
JAV specialiųjų tarnybų vertinimu, šiaurės korėjiečiai gali paleidimo įrenginius sumontuoti ant mobilių platformų, tada juos susekti bus sudėtinga. JAV žvalgyba anksčiau prognozavo, kad Šiaurės Korėja baigs kurti žemyninę Amerikos dalį galinčią pasiekti balistinę raketą ne mažiau kaip po ketverių metų, dabar žvalgybininkai šį terminą sutrumpino iki metų (esama duomenų, jog Aliaska ir Havajai Pchenjano raketoms jau pasiekiami). Primintina, kad pirmą tarpkontinentinę balistinę raketą šiaurės korėjiečiai sėkmingai išbandė liepos 4 dieną.
Liepos 23-ąją saugumo konferencijoje Aspeno mieste Kolorado valstijoje JAV armijos štabų vadų jungtinio komiteto pirmininkas generolas Josephas Dunfordas Šiaurės Korėją įvardijo „karščiausia“ grėsme Amerikai, prieš kurią dera imtis neatidėliotinų veiksmų. Generolas pasakė apie tai informavęs ir sąjungininkus, ir priešininkus. Ir rūškanai pridūrė, jog potencialaus karo Korėjos pusiasalyje atveju aukų gali būti net daugiau, negu Antrajame pasauliniame kare. Prieš tai JAV atstovė Jungtinėse Tautose (JT) Nikki Haley perspėjo, jog Vašingtonas išnaudos visas galimybes, įskaitant karines, kad priverstų pakeisti Šiaurės Korėjos elgesį.
Praėjusių metų rugsėjo 9-ąją Pchenjanas informavo atlikęs penktą sėkmingą branduolinį bandymą, tada sprogimas sukėlė 5 balų pagal Richterio skalę galingumo žemės drebėjimą, o Pietų Korėja nurodė, jog tai galingiausias užtaisas, kokį kada nors susprogdino Pchenjanas, ir kad Seulas yra pasirengęs prasčiausiems santykių su šiaurės kaimyne scenarijams.
Bandymą griežtai pasmerkė JAV bei Japonija, JT generalinis sekretorius priminė, jog branduoliniu bandymu Šiaurės Korėja pažeidė JT Saugumo Tarybos rezoliuciją. Nepritarimą išreiškė ir kone vienintelis Pchenjano užtarėjas bei prekybos partneris Pekinas (Kinijai tenka 90 proc. Šiaurės Korėjos užsienio prekybos), tradiciškai paraginęs visus išlaikyti santūrumą bei ramybę. Viena vertus, Kinija prisibijo dėl išorės spaudimo galinčios kilti sumaišties pietinėje kaimynėje ir pabėgėlių srauto iš jos, kita vertus, laiko Šiaurės Korėją natūralia buferine zona, pridengiančia Kinijos pietryčius. Pekinas nenori Amerikos karių prie savo sienų, kaip kad 1950-aisiais.
Padažnėjusius Pchenjano balistinių raketų ir branduolinius bandymus Stenfordo universiteto profesorius Šiaurės Korėjos ekspertas Danielis Snideris aiškina tuo, kad po paliaubų Korėjos pusiasalyje paskelbimo 1953 metais Šiaurės Korėjos režimo kūrėjo Kim Ir Seno aplinka padarė išvadą, kad karą jie būtų laimėję ir po savo vėliava suvieniję pusiasalį, jei ne JAV karinės aviacijos įsikišimas. Jungtinių Valstijų užnugario bazės, kur dislokuota aviacija, buvo ir yra Japonijoje, taigi, pagal Pchenjano logiką, jei amerikiečiai žinos, kad bazės pasiekiamos raketomis, į kitą karą nesikiš. Tada ir priimtas strateginis sprendimas užsiimti balistinių raketų kūrimu, kurį jau diktatoriaus Kim Ir Seno anūkas KimJong Unas nuosekliai stumia į priekį.
Praėjusio amžiaus priešpaskutinio dešimtmečio viduryje amerikiečių sociologas bei politologas Samuelis P. Huntingtonas padarė išvadą, jog Vakarų varžymosi su likusiu pasauliu balansas kinta likusio pasaulio naudai taip pat masinio ginklo neplatinimo srityje – pirmais dešimtmečiais po Antrojo pasaulinio karo Vakarai galėjo realiai pasipriešinti jo plitimui, iki 20 amžiaus pabaigos tos galimybės traukėsi iki branduolinio ginklo platinimo sulėtinimo geriausiu atveju, bet tikrai nestabdė tendencijos.
Pchenjano laikysena 21 amžiaus pradžioje šią tezę patvirtina, Amerikos demokratijos gynimo fondo analitiko Johno Hannah vertinimu, Šiaurės Korėjos priešininkai neįstengia ne tik atgrasyti Pchenjano nuo branduolinių bei balistinių raketų bandymų, bet ir mažesnių provokacijų, tokių kaip kompiuterinė ataka prieš „Sony“, kai ši nutarė paleisti komediją apie Kim Jong Uną, ar Pietų Korėjos teritorijos artilerinio apšaudymo.
1994-aisiais Vašingtonui ir Pchenjanui pavyko pasirašyti susitarimą dėl Šiaurės Korėjos branduolinių bandymų įšaldymo mainais už diplomatines bei ekonomines nuolaidas, įskaitant dviejų kariniu požiūriu nepavojingų atominių reaktorių bei didelio kiekio mazuto perdavimo jos energetinkos įmonėms. Pasak J.Hannah, prieš tai Vakarai stojo prieš dilemą, kaip reaguoti į Amerikos žvalgybos informaciją, jog Šiaurės Korėjos atomininkai rengiasi sodrinti panaudotą plutonio reaktoriaus kurą iki branduoliniam ginklui reikalingos kondicijos.
Tuometinis JAV gynybos sekretorius Williamas Perry siūlė smogti konvencinį smūgį režimo branduoliniams objektams, kurio labiausiai tikėtina kaina būtų buvęs dar vienas visavertis karas Korėjos pusiasialyje su tūkstančiais aukų iš visų dalyvausiančių pusių, įskaitant Ameriką, kuri Pietų Korėjoje yra dislokavusi 30 tūkstančių karių. Gi Pchenjanas prie sienos su Pietų Korėja laiko milijoninę armiją bei milžinišką kiekį artilerijos, kuri gali lengvai „mušti“ už keliasdešimt kilometrų nuo sienos esančiai Pietų Korėjos sostinei Seului.
Tuometinis JAV prezidentas Billas Clintonas ilgai dvejojo ir buvo linkęs apsistoti ties kariniu variantu, bet tuometinis diktatorius Kim Jong-ilas, dabartinio diktatoriaus tėvas, pats pasiūlė „taikos scenarijų“ ir Amerikos prezidentas jį tikriausiai su palengvėjimu priėmė. Galų gale paaiškėjo, jog tai blefas – dar iki B.Clintonui paliekant Baltuosius Rūmus Pchenjanas vykdė balistinių raketų bandymus, kurie prasmingi tik vienu atveju – jei tuo pat metu atliekami branduoliniai bandymai. Tai pasitvirtino jau prezidentaujant Georgui W.Bushui-jaunesniajam: nors Jonbenio plutonio reaktorius buvo užkonservuotas, JAV žvalgyba išaiškino kitus objektus, kur Pchenjanas „tylomis“ sodrino uraną.
1994-ųjų sutartis buvo palaidota, paminklu ant jos „kapo“ galima laikyti Šiaurės Korėjoje 2006-aisiais atliktą pirmą branduolinį bandymą. 1994 metais Pchenjanas neturėjo nė vieno branduolinio užtaiso, šiandien šis arsenalas vertinamas nuo 10 iki 20, kurį, JAV žvalgybos manymu, Šiaurės Korėja siekia padidinti iki 100 užtaisų.
Jokie ekonominiai palengvinimai kaip ir sankcijos (išskyrus nebent absoliutų produktų bei energijos išteklių tiekimo embargą Šiaurės Korėjai) negali atgrasyti diktatoriško režimo nuo svarbiausio politinio uždavinio – bet kuria kaina įsigyti branduolinį arsenalą su technine galimybe pristatyti jį iki pagrindinės oponentės Amerikos. Toks yra savitas politinis revanšas už nesėkmes praktiškai visose kitose gyvenimo srityse.
Pchenjanas parazituoja Vakarų neryžtingumo akivaizdoje ir tikrina kaimynių psichologinį tvirtumą, neumaldomu įžūlumu siekdamas pasėti abejones dėl Jungtinių Valstijų garantijų. J.Hannah teigimu, branduolinio saugumo garantijas iš JAV gavusios Pietų Korėja ir Japonija nesiėmė kurti nuosavo branduolinio ginklo, nors abiejų ekonominis potencialas šioje srityje leido toli palikti Šiaurės Korėją. Na, ir pagaliau dėl apgailėtino gyvenimo lygio šalies viduje išorės grėsmės eskalavimas yra bene vieintelis būdas režimui išlikti.
Vakarai ir jų sąjungininkai pietryčių Azijoje (pirmiausia Pietų Korėja) atsisakė jėgos scenarijaus, tikėdamiesi laimėti laiko – kad Pchenjano režimas žlugs dėl vidaus problemų arba galų gale taikiai įsilies į pasaulio bendruomenę. Nenutiko nei vieno, nei kito – Šiaurės Korėjos režimas nepaisydamas nieko baigia apsirūpinti branduolinio saugumo „skėčiu“ ir galimybe šantažuoti ką tik nori.
EPA nuotraukoje – Šiaurės Korėjos diktatorius su kariuomenės vadais prie kompiuterio
Artėjant Šiaurės Korėjos režimo įsteigėjo 105-ųjų gimimo metinių minėjimui balandžio 15-ąją, Pchenjanas eilinį kartą pagrasino karu, kuris palies visą pasaulį, ir eilinį kartą buvo galima tikėtis bet ko – šioje šalyje esama tradicijos Kim Ir Seno jubiliejus pažymėti branduolinio ginklo bandymais (būtų buvęs šeštasis).
Pasak Japonijos žiniasklaidos, JAV valstybės departamentas balandžio pradžioje informavo Japonijos vyriausybę apie beveik neišvengiamą preventyvų smūgį Šiaurės Korėjai. Tąkart įtampa (eilinį kartą) atslūgo, JAV prezidentas Donaldas Trumpas apsiribojo tradiciniu įrašu „Twitteryje“: „Šiaurės Korėja ieško problemų. Jei Kinija pasirengusi mums padėti, būtų puiku. Jei ne – išspręsime problemą be jos!“.
Dabar turime porą branduolinį ginklą galinčių nešti tarpkontinentinių raketų bandymų per porą dienų. Ir dilginančiai atvirą JAV armijos štabų vadų jungtinio komiteto pirmininko pasisakymą Šiaurės Korėjos grėsmės Amerikai tema.
Ir šįkart grėsmė visus aplenks? Bet ar taip bus visada? Pasaulyje iš viso berods 15 700 branduolinių galvučių, bet gali užtekti nedidelės dalies šimto šiaurės korėjietiškų, kad planeta išlėktų į orą.
Takeo Josikava (1914 – 1993) – japonų šnipas, veikęs Havajuose prieš Japonijai užpuolant Amerikos karinę jūrų bazę Perl Harbore (Pearl Harbor).
Takeo Josikava, Japonijos Jūrų akademijos Itadzime 1933 metų absolventas, kurį laiką tarnavo jūroje ir užsirašė į jūrų lakūnų kursus, kai 1934 metų pabaigoje sunkiai susirgo. 1936 metais jis iš laivyno buvo komisuotas. Po metų T.Josikava pradėjo tarnybą Jūrų žvalgyboje ir buvo komandiruotas į Japonijos KJP Tokijuje. Kartą jam pavyko trumposiomis bangomis perimti pranešimą, perduotą į eterį atviru tekstu (anglų kalba) iš Australijos.
