Manheimas, Vokietija, gruodžio 1 d. (dpa-ELTA). Vokietijos vakaruose esančiame Špajerio mieste išmontuota prieštaringai vertinama buvusio Vokietijos kanclerio Helmuto Kohlio kapo stebėjimo kamera.
2017 m. palaidojus H. Kohlį, jo našlės Maike’s Kohl-Richter pageidavimu, kad būtų išvengta galimo vandalizmo, palaidojimo vietoje buvo įrengta tvora ir stebėjimo kamera. Miestas ir vyskupija teigė, kad tokių priemonių poreikis tuo metu buvo suprantamas, bet jos nebereikalingos.
„Įvairios pastangos rasti taikų sprendimą bei konkretus prašymas našlei išmontuoti kamerą, deja, galiausiai liko be atsako, todėl miestas pats ėmėsi veiksmų“, – ketvirtadienį pranešė savivaldybė.
Vasarą miestas paprašė Valstybinės kriminalinės policijos biuro įvertinti pavojų ir sulaukė išvados, kad šiuo metu jo nėra, tad stebėjimo kamera nebereikalinga. Po sutuoktinio mirties M. Kohl-Richter sakė vykdanti paskutinę vyro valią.
H. Kohlis gimė ir mirė netoliese esančiame Liudvigshafene, jis buvo Vokietijos kancleris 1982–1998 m. ir yra laikomas vienu iš šiuolaikinės Europos architektų. Be kita ko, jis skatino Europos integraciją ir vaidino svarbų vaidmenį 1993 m. įkuriant Europos Sąjungą bei tūkstantmečių sandūroje įvedant bendrus Europos pinigus eurus.
Yra absurdas, kuomet kažkoks Prezidentūros klerkas – D. Kuliešius – uzurpuoja valdžios galias ir priiminėja sprendimus, kurie yra ne jo nosiai. Ne patarėjui spręsti, šaukti ar nešaukti Valstybės Gynimo tarybos posėdį. Jo reikalas aplankus su dokumentais nešioti.
Nesu didelis valdančiųjų mylėtojas. Prirašiau aibes labai aštrių pamfletų jų atžvilgiu.
Visos valdžios daro klaidų, kartais, matyt, ir kokį reikaliuką su didele nauda sau prasuka. Ne šventieji puodus lipdo. Kažkada netgi demokratiškos VFR didysis kancleris Helmutas Kohlis dėl aferų gerokai apdegė…
Kažkada JAV parlamente buvo debatai dėl Čilės diktatoriaus A. Pinočeto žvėriškumų. Dalis amerikiečių politikų reikalavo žiaurių sankcijų diktatoriui, beje, visai pelnytų. Kita vertus, Lotynų Amerikoje plito komunizmo bacila. Tada kažkas iš didžiųjų JAV politikų ar įtakingų patarėjų aistras nuramino vieninteliu posakiu, kuris tapo sparnuota fraze, įėjo į istoriją: „Pinočetas, žinoma, kalės vaikas, bet tai Mūsų kalės vaikas…“.
Mes tą patį galėtume pasakyti apie S. Skverelį: „Premjeras… Mūsų … vaikas“.
Mes aršiai kritikuojame Mūsų valdžią, bet tik todėl, kad ji dirbtų kuo efektyviau. Mes nenorime Mūsų Vyriausybei kenkti. Kenkimas Vyriausybei bemaž yra tolygu kenkimui Valstybei. Ir neleisime, kad tai darytų kiti. Kuliešiams taip pat neleisime to daryti.
Raštingas lietuvaitis gali pasiskaityti LR Vyriausybės įstatymą. Ten aišku, kas yra Premjeras, kas yra Vyriausybės narys, kaip jie atsiranda, kokios jų galios, kam ir kaip jie atsiskaito? Ir apie Vyriausybės kanclerį viskas aišku, ir apie ministerijos bei valstybės sekretorius, apie viceministrus VISKAS aišku, skaidru ir teisėta. Visi žino, kad jie tokie, ką gali, ko negali.
Kas yra LR Prezidentas, yra aišku. Ne personą turiu galvoje, bet konkrečias galias ir atsakomybės ribas. Kas yra Prezidento Kanceliarija ir Kancleris yra visiškai aišku. Bent jau raštingiems žmonėms, gebantiems pasiskaityti elektronines teisės aktų versijas. O kas yra LR Prezidento patarėjas? Teisiškai, Seimo įstatymo lygmeniu, šis klausimas „Marijos žemėje“, berods, niekaip iki šiol nesureguliuotas.
Įtempkite vaizduotę. Kokios yra (turėtų būti) Prezidento patarėjo funkcijos, kokios jo galios? Kur jų pradžia ir pabaiga? Ar gali patarėjas pataisyti Prezidentui kaklaraištį ir paduoti Ekscelencijai nuo kabyklos kepurę, nerizikuodamas pakenkti valstybei? Tikrai gali? Ar gali prezidentui atnešti derinti dienotvarkę? Tikrai taip. Ar gali referuoti apie procesus ir medijų pranešimus iš kuruojamo sektoriaus? Tikrai gali. Ar gali Prezidento patarėjas blokuoti Vyriausybės vadovo – Valstybės gynimo tarybos nario – informaciją, siūlymą dėl posėdžio datos ir posėdžio darbotvarkės? Tikrai negali.
Gerbiamas Seime, priimkite pagaliau įstatymą, kuris aiškiai sunormintų Prezidento patarėjų funkcijas, konkrečias galias, atsakomybės ribas ir atskaitomybę. Likviduokite „juodąją skylę“ Lietuvos demokratijoje. Sustabdykite, prašau, visokių kuliešių siautėjimus.
Prezidente, pasirūpinkite savo patarėjų personaliniu korpusu, jų veiklos teisiniu sureguliavimu. Bent jau dalis atsakomybės už chaosą valstybėje tenka ir Jums.
Teksto autorius – prof. habil. dr. Gediminas Merkys
Prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį Europos Parlamente Strasbūre dalyvaus iškilmingoje ceremonijoje, skirtoje buvusiam Vokietijos federaliniam kancleriui ir Europos garbės piliečiui Helmutui Koliui (Helmut Kohl) pagerbti.
Ilgametis Vokietijos vyriausybės vadovas ir vienas įtakingiausių Europos bei pasaulio politikų mirė birželio 16 dieną savo namuose Liudvigshafene. Jam buvo 87-eri. H. Kolis Vokietijos kancleris buvo nuo 1982 iki 1998 metų – ilgiau už bet kurį savo pirmtaką.
Jo atminimui pagerbti rengiama pirmoji valstybinė Europos Sąjungos (ES) ceremonija, į kurią susirinks visų ES valstybių ir vyriausybių vadovai. Po ceremonijos ES sostinėje Strasbūre H. Kolio palaikai tą pačią dieną bus pervežti į Špejerį, vieną seniausių, Romos imperijos laikus menančių Vokietijos miestų, ir ten iškilmingai palaidoti.
H.Kolis į istoriją įėjo kaip Vokietijos suvienijimo architektas, tvirtai rėmęs bei puoselėjęs ir visos Europos vienybės idėją. Kancleris daug prisidėjo prie politinių procesų, lėmusių, kad Lietuva ir kitos, už geležinės uždangos įkalintos valstybės sugrįžo į Europos tautų šeimą ir tapo transatlantinės bendruomenės narėmis.
Ilgametis Vokietijos kancleris buvo stiprios ES šalininkas, daug prisidėjęs prie jos integracijos ir visų Europos žmonių gerovės, saugumo ir taikaus tarpusavio sugyvenimo. H. Kolis aktyviai pasisakė už bendros ES valiutos įvedimą ir buvo stipri euro varomoji jėga.
„Skirtingai nuo daugelio KDS (Krikščionių demokratų sąjunga) karštakošių – šaltojo karo šalininkų, Helmutas Kolis savo politikoje buvo realistas ir 1991 metų pradžioje buvo SSSR kaip nuspėjamos partnerės išsaugojimo šalininkas“.
Taip rašo “Der Spiegel”, remdamasis neseniai išslaptintomis ir paskelbtomis buvusio VFR kanclerio kalbomis, pasakytomis jo partijos – KDS – prezidiume.
Anot Uvės Klusmanno, Droste leidyklos išspausdintas kalbų rinkinys dažnai „toks pat įdomus, kaip JAV Valstybės departamento diplomatinės depešos, paskelbtos 2010 metais WikiLeaks svetainėje“.
Bundesamt für Verlassungsschutz – Konstitucijos apsaugos tarnyba. Tai – kontržvalgybos tarnyba tuometinėje Vakarų Vokietijoje.
Steigiant šią tarnybą – BFV – vokiečiams aktyviai talkino Amerikos ir Didžiosios Britanijos žvalgybų atstovai, naują organizaciją kurdami daug kuo panašią į Didžiosios Britanijos Saugumo tarnybą (MI 5). Kaip ir MI 5, BFV neįpareigota areštuoti ar sulaikyti. Britai ir amerikiečiai pareikalavo tokio punkto, nes labai nenorėjo savo rankomis kurti kažko panašaus į naująjį Gestapo ar SS.
Po Antrojo pasaulinio karo atsirado dvi Vokietijos, taigi ir dvi specialiosios tarnybos: BND ir “Štazi”. Šįkart daugiau apie pirmąją, BND, “Konstitucijos apsaugos tarnybą”, Vakarų Vokietijos kontržvalgybinę žinybą.
Ji buvo kuriama pirmą kartą, daugiausia anglų ir amerikiečių specialiųjų tarnybų pastangomis, labiau orientuojantis į angliškąjį (MI 5) modelį. BND, pavyzdžiui, neturėjo įgaliojimų sulaikyti ir areštuoti. Vokiečių specialiosios tarnybos kūrėjai anglai ir amerikiečiai bijojo savo rankomis sukurti kažką panašaus į Gestapą arba SS. Juk jų kadrai – tai visų pirma buvusieji nacistai. O po to, kai Vakarų ir Rytų Vokietijos susijungė, iškilo “dvigubų agentų”, dirbusių “Štazi”, problema.
Buvusio Vokietijos kanclerio Helmuto Kolio žmona buvo išprievartauta rusų kareivių, kai jai buvo vos 12 metų, atskleidė jos biografiją analizuojantys žinovai. Hanelorę Kol ir jos motiną raudonarmiečiai užpuolė paskutinėmis karo dienomis.
Biografijos autoriui Herbertui Švanui moteris papasakojo, kaip po išniekinimo ji buvo „išsviesta tarsi bulvių maišas pro pirmojo aukšto langą“. Ji niekuomet pilnai neatsigavo nuo nugaros sužalojimo ir visam likusiam gyvenimui buvo traumuota seksualinės prievartos. Ponia Kol visą gyvenimą šiurpo nuo „vyriško prakaito, česnako, alkoholio kvapo ir netgi rusų kalbos.“