urbutis_ilgas

Mūsų skaitytojams siūlome antrą ištrauką iš kalbininko Vinco Urbučio knygos “Pavardžių pradžiamokslis”, kurioje jis kalba apie nurašinėtojų sugalvotą nekilnojamąjį turtą, privačią nuosavybę – užsieniečių ir Lietuvos lenkų pavardes, jų nepriklausymą kalbai; apie Konstitucijos neatitinkantį, bet lenkams įtinkantį pavardžių įstatymą, kuris, laimei, Seime pavasarį dar nebuvo priimtas. Mūsų prezidentai, premjerai – buvę ir esami – atsidūrė keblioje padėtyje. Tautos neįgalioti, angliškai ir rusiškai mokėdami geriau negu lietuviškai, Varšuvos lenkams jie prižadėjo neįmanomų dalykų. Dabar juos bando gelbėti Valstybinė lietuvių kalbos komisija, ypač per ilgai užsibuvusi jos pirmininkė I. Smetonienė, taip pat “vienas profanas, valdžiai ypač įtikęs kalbininkų (ir ne tik jų), dar kartais drįstančių viešai ginti pavardžių lietuviškumą”, puldinėtojas. Skaitykite ir stebėkitės pragaištinga pavardžių “rašybos reforma”.

Continue reading „Pavardės – nekilnojamas turtas, privati nuosavybė”

liub

Vasarį sukanka lygiai 10 metų, kai į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją viešu laišku kreipėsi 158 įvairių profesijų asmenys prašydami pataisyti 1997 m. birželio 19 d. šios komisijos nutarimo 5 punktą „Dėl kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartosenos lietuvių kalboje“. Šiuo nutarimu Kalbos komisija smarkiai apribojo lietuvišką tikrinių svetimybių vartoseną, užsimodama ją  pirmiausia išstumti iš mokslinės literatūros, reklaminių ir informacinių leidinių. Buvo įteisintas ir skatinamas vadinamųjų autentiškų svetimvardžių formų brukimas į lietuviškus tekstus. Pasidarė nebeįmanoma taip rašomų svetimvardžių perskaityti. Kartu buvo griaunami lietuviškos rašybos pagrindai. 

Continue reading „Kalbos komisija lieka kurčia visuomenės balsui”