Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis prašo premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybės suteikti jam oficialius įgaliojimus imtis dialogo su Kinija, siekiant ištaisyti pašlijusius Lietuvos ir Pekino santykius. „Valstiečių“ lyderis teigia, kad vienintelė sąlyga, kurią turėtų įvykdyti valdantieji, – pakeisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą.
„Jei iš Jūsų niekas nesugeba ar nenori, aš prašau suteikti man oficialius įgaliojimus susitarti su Kinija ir ištaisyti Jūsų klaidas. Aš sutinku prisiimti atsakomybę išspręsti konfliktą tarp Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos derybų keliu su vienintele sąlyga, kurią turės įvykdyti Lietuvos valdžia, – pakeisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą“, – savo feisbuko paskyroje rašo R. Karbauskis.
„Jei man, kaip tiesiančiam Jums pagalbos ranką, to padaryti nebus leista, tai bus tik dar vienas įrodymas, kad valdžia toliau meluoja visuomenei ir eskaluoja konfliktą su Kinija, nors galėtų jį lengvai užbaigti“, – pažymi jis.
Politikas Eltai teigė nusprendęs į valdančiuosius kreiptis savo feisbuko paskyroje, nes, pasak jo, valdžia į jo vadovaujamos „valstiečių“ šešėlinės Vyriausybės oficialius laiškus neatrašo.
„Čia realus prašymas. Aš pasirinkau tą formą dėl to, kad ši valdžia į šešėlinės Vyriausybės raštus iš viso nereaguoja, net jų neregistruodavo. Praktiškai kito būdo, be viešinimo per feisbuką, mes nematome“, – Eltai teigė R. Karbauskis.
„Valstiečių“ lyderis pažymi apie šį savo prašymą informavęs ir Prezidentūrą.
„Jeigu man derybos pavyktų, tai tokiu atveju būtų aišku, kad jos tiesiog pavyko, mes išgelbėjome Lietuvos ekonomiką. Jeigu jos nepavyktų, tai visi akmenys papultų ne į dabartinę valdžią, o į mane“, – pažymėjo jis.
Visgi politikas pripažįsta, kad šansų, jog Vyriausybė jam suteiks įgaliojimus derėtis su Kinija, – praktiškai nėra.
„99 proc., kad valdantieji nesutiks su mano siūlymu. Bet aš, tai padaręs, tiesiog paprasčiausiai žinau, kokie bus kiti mano žingsniai. Ir tie žingsniai yra, kad atsiranda mažytis šansas, jog po mano kito žingsnio, tai yra kreipimosi (į Kiniją – ELTA) ir pasakymo, kad mūsų valdžia apsimelavusi, Kinija netaikys maksimalių sankcijų Lietuvai“, – sakė R. Karbauskis.
Šalies vadovo patarėjas Ridas Jasiulionis Eltai patvirtino, kad R. Karbauskis apie Vyriausybei pateiktą prašymą Prezidentūrą informavo.
URK pirmininkė R. Karbauskio siūlymų nesureikšmina
Savo ruožtu Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkė Laima Liucija Andrikienė šių R. Karbauskio pasiūlymų nesureikšmina.
„Tai – vieno piliečio asmeninė iniciatyva, ir tik taip ji gali būti vertinama“, – Eltai teigė L. L. Andrikienė.
Slaptai.lt nuotraukoje – Dr. Laima Andrikienė
ELTA primena, kad pastarąją savaitę R. Karbauskis pranešė, jog jo vadovaujamos „valstiečių“ partijos narys Giedrius Surplys susitiko su Kinijos atstovybės Lietuvoje atstovais. Pasak politiko, G. Surplys gavo patikinimą, kad, Lietuvai pakeistus Taivaniečių atstovybės pavadinimą, Vilniaus ir Pekino santykiai pasitaisytų.
Apie „valstiečių“ užmegztus kontaktus su Kinijos valdžios atstovais patvirtino ir G. Surplys, teigdamas, kad susitikimo metu ne tik sužinojo „tikrąsias“ Pekino ir Vilniaus konflikto priežastis, bet kartu gavo ir „Lietuvos užsienio politikai naudingos informacijos“, kuria yra pasiryžęs pasidalinti, jei to paprašys suinteresuoti kolegos.
Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai. Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones.
Karo policija. KAM nuotr.
Dėl nelegalios migracijos krizės Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen antradienį sušauktoje neeilinėje parlamento sesijoje ypatingos skubos tvarka ketinamos priimti Karinės jėgos naudojimo statuto pataisos, kuriomis kariams ekstremalios situacijos sąlygomis būtų galima suteikti daugiau teisių, įveikė pateikimo stadiją.
Projektą pateikimo stadijoje palaikė 87 parlamentarai, prieš balsavo 5 ir dar 27 susilaikė.
Antradienį projektas iš karto bus svarstomas komitetuose, o dėl jo priėmimo bus balsuojama vakariniame posėdyje.
Siūlo ekstremaliosios situacijos sąlygomis kariams suteikti platesnius įgaliojimus
Siūloma ekstremaliosios situacijos atveju, siekiant sudaryti sąlygas padėti policijai, pasieniečiams ar Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams, kariams suteikti platesnius įgaliojimus.
Siūloma, kad daugiau teisių kariai įgytų esant atitinkamam krašto apsaugos ministro įsakymui, gavus Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininko motyvuotą rašytinį prašymą ir šį siūlymą suderinus su prezidentu.
Platesnius įgaliojimus būtų galima suteikti ne ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui su galimybe juos pratęsti pagal tą pačią procedūrą, ir tik tuo atveju, kai įvykio mastai sparčiai didėja, siekiama išvengti grėsmės visuomenės rimčiai ir yra būtina atkurti institucijų, kurioms padėtų kariuomenė, būtinąsias veiklos sąlygas.
Kariai tokiu atveju galėtų duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams; persekioti ir sulaikyti asmenis, nevykdančius karių privalomų nurodymų arba įtariamus padarius ar darančius nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą; laikinai apriboti galimybę patekti į tam tikrą teritoriją ar patalpą, sustabdyti joje vykdomus darbus, tam tikroje teritorijoje apriboti ar uždrausti transporto priemonių eismą; tikrinti asmenų, transporto priemonių, ginklų ir kitų daiktų dokumentus; atlikti asmens apžiūrą ir jo turimų daiktų patikrinimą; sustabdyti, tikrinti ir apžiūrėti transporto priemones, jose esančius krovinius ir daiktus, taip pat asmenis ir jų bagažą; panaudoti specialiąsias priemones. Antrankiai
A. Anušauskas: tai nėra nepaprastajai padėčiai tapatūs įgaliojimai
Projektą pristatęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžė, kad siūlomi suteikti įgaliojimai nebūtų tapatūs tiems, kuriuos kariai įgytų nepaprastosios padėties atveju.
„Ekstremalių situacijų metu suteikiami įgaliojimai nėra tapatūs karių įgaliojimams nepaprastosios padėties metu. Nepaprastosios padėties metu kariai karinę jėgą galėtų naudoti visa apimtimi. Šiuo atveju išskirtos tik spec. priemonės. Taip pat nėra ribojamos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo A. Anušauskas.
Visgi ministro argumentais neliko įtikintas Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys Julius Sabatauskas, posėdyje teigęs, kad šį projektą vertina kaip „bandymą pro užpakalines duris įeiti nepaprastąją padėtį“. Pasak jo, visi minimi įgaliojimai kariams suteikiami būtent tada, kai yra įvedama nepaprastoji padėtis.
Visgi krašto apsaugos ministras dar kartą pabrėžė, kad nepaprastosios padėties atveju įgaliojimai kariuomenei yra nepalyginami platesni, o šiuo atveju tiesiog siekiama suteikti įgaliojimus, kurie kariams leistų tinkamai vykdyti savo funkcijas, kai jie padėtų Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams.
„Tikslas yra įgaliojimų suteikimas. Vienokią teisinę formą pasirinksime ar kitokią, įtrauktas krašto apsaugos ministras ar neįtrauktas, aš manau, čia tik technikos klausimas. Svarbiausia yra pasiekti tikslą, kad kariai vykdydami tas pareigas, kaip ir pasieniečiai, turėtų galimybes sulaikyti įstatymus pažeidžiantį sieną neleistinoje vietoje pereinantį nelegalą“, – aiškino A. Anušauskas.
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijai priklausantis Tomas Tomilinas pabrėžė demokratinėje sistemoje galiojančios stabdžių ir atsvarų sistemos svarbą.
„Demokratinė sistema yra stabdžių ir atsvarų sistema. Kad ir koks būtų pasitikėjimas Vyriausybe ar visuomenės racionalumu, vis tiek kada nors ateityje krašto apsaugos ministru gali būti ne toks išsilavinęs, ne toks demokratiškas žmogus kaip jūs. Gali būti bet kas, sąlyginis Šustauskas gali būti krašto apsaugos ministru arba premjeru. Kas trukdo tą stabdžių ir atsvarų sistemą naudoti ir čia”, – ministrui klausimą uždavė T. Tomilinas.
Tačiau A. Anušauskas teigė nemanąs, kad ministru galėtų tapti bet kuris asmuo, o šiuos pakeitimus parengti, jo teigimu, buvo apsispręsta tuomet, kai nelegalios migracijos srautai šalyje buvo pasiekę patį piką.
„Nemanau, kad Šustauskas gali būti krašto apsaugos ministru, tam yra jau veikianti atsvarų sistema (…) Kadangi situacija buvo staigiai besikeičianti, mes šį projektą parengėme, kai manėme, kad reikia labai skubaus sprendimo. Tai buvo pats pikas tą savaitgalį, kai nelegalai perėjo per Lietuvos sieną, mes matėme, kad reikia tų papildomų įgaliojimų“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras, kartu pažymėdamas, jog kariams svarbu suteikti aiškumą dėl jų įgaliojimų.
„Svarbu, kad tie žmonės galėtų vykdyti savo pareigas be baimės, kad peržengs savo įgaliojimų ribas“, – teigė jis. Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.
Posėdyje klausimus ministrui kėlė ir LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Sysas. Jis teiravosi, kaip bus užtikrinama, kad įgaliojimais nebūtų piktnaudžiaujama civilių Lietuvos piliečių atžvilgiu. A. Anušauskas, atsakydamas į socialdemokrato klausimą, pažymėjo, kad panašius įgaliojimus jau turi kitos viešosios tvarkos ir saugumo institucijos, o įgaliojimų apimtį kas kartą turėtų patikslinti šalies prezidentas.
„Turiu pasakyti, kad policija, pasieniečiai juk turi įgaliojimus, gali ir civilių Lietuvos piliečių, ne tik nelegalų atžvilgiu pritaikyti. Ar yra piktnaudžiavimo rizikos? Žinoma, kad yra ir mes žinome tokių atvejų, bet mes norime jų išvengti. Dėl to konkretūs įgaliojimai, juos kariai galėtų įgyti, bet kokie jie bus suteikiami, tai čia jau suderinus su prezidentu, jie gali būti gerokai siauresni“, – tikino A. Anušauskas.
Opozicijos lyderis teikia siūlymą, kad platesnius įgaliojimus kariuomenė galėtų įgyti tik su Seimo pritarimu
Teikiamam projektui pasiūlymą turėjo ir opozicijos lyderis Saulius Skvernelis. Jis siūlo, kad tam, jog kariuomenė gautų platesnes teises ekstremalios situacijos sąlygomis, būtų reikalingas ne tik Vyriausybės, bet ir Seimo pritarimas. Tokį pasiūlymą ekspremjeras motyvuoja tuo, kad pagal KAM projektą, kariuomenei būtų galima suteikti praktiškai identiškus, kaip ir nepaprastosios padėties atveju, įgaliojimus, tačiau nepaprastąją padėtį įvesti galima tik esant parlamento pritarimui.
„Remiantis siūlomu reguliavimu, krašto apsaugos ministro įsakymu, gavus Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininko motyvuotą rašytinį prašymą ir suderinus su Respublikos prezidentu, esant tik ekstremaliai situacijai ir labai neapibrėžtoms sąlygoms, Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms galės būti suteikti analogiški įgaliojimai, kurie suteikiami ir nepaprastosios padėties metu. Iš sprendimų priėmimo pašalinamas Seimas, kurio ir yra pareiga įvesti karo ir nepaprastąją padėtį, skelbti mobilizaciją ir priimti sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas“, – pasiūlymo projektui argumentus dėstė S.Skvernelis.
Pastabų KAM projektui turėjo ir Seimo teisininkai
Tuo metu Seimo kanceliarijos Teisės departamento teisininkai išsakė pastabas ir dėl pačios formuluotės, kuria apibrėžiama, kad kariuomenei platesnius įgaliojimus galima suteikti, „kai būtina atkurti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgų būtiniausias veiklos sąlygas“. Pasak teisininkų, būtiniausių veiklos sąlygų atkūrimas reikštų, kad kariuomenė būtų pasitelkiama tik atkuriant reikiamą infrastruktūrą.
„Formuluotė (…) suponuoja, kad kariniai vienetai ar kariai būtų pasitelkiami būtent šių valstybės institucijų veiklos sąlygoms atkurti, t.y. užtikrinti labiau kažkokio infrastruktūrinio (atstatomojo) logistinio ar organizacinio pobūdžio pagalbą, kas sudarytų sąlygas toms valstybės institucijoms vykdyti savo funkcijas“, – rašoma Teisės departamento išvadoje. Lietuvos – Baltarusijos pasienyje budi mūsų kariai. Lietuvos kariuomenės foto
Visgi pažymima, kad kariuomenę siekiama pasitelkti minėtų saugos institucijų atliekamoms viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo funkcijoms įgyvendinti, o ne tik infrastruktūros atkūrimui, todėl teisininkai siūlo šias sąlygas apibrėžti aiškiau.
„Sistemiškai vertinant kitas teikiamo projekto nuostatas bei atsižvelgiant į projekto aiškinamąjį raštą, yra aišku, kad kariai šiuo atveju betarpiškai padėtų minėtoms valstybės institucijoms vykdyti tiesiogines jų funkcijas jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu“, – rašoma dokumente.
Taip pat Seimo teisininkai siūlo, kad daugiau teisių kariams būtų galima suteikti esant gautam Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos, o ne tik jos pirmininko motyvuotam rašytiniam prašymui.
„Komisija priima jos kompetencijai priklausančius sprendimus, o komisijos pirmininkas tik atstovauja komisijai“, – akcentavo Teisės departamentas.
Petro Porošenka. EPA-ELTA nuotr.
Ketvirtadienį Kijevo apygardos teisme pasirodęs buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka teigė, kad jo atžvilgiu iškelta baudžiamąja byla bandomas daryti politinis spaudimas.
Ukrainos institucijos tiria daugiau nei dešimtį baudžiamųjų bylų, kuriose 54-erių buvęs šalies lyderis yra įtariamas galimai padaręs nusikaltimą.
Praeitą savaitę Valstybinis tyrimų biuras paskelbė įtariantis P. Porošenką „išleidus aiškiai nusikalstamą įsaką ir paskatinus pareigūną viršyti savo įgaliojimus“.
Tyrėjai nepateikė daugiau detalių, tačiau P. Porošenka teigė, kad byla yra susijusi su Užsienio žvalgybos tarnybos vadovo pavaduotojo paskyrimu 2018 m.
Ketvirtadienį nagrinėta byla yra pirmoji, kurioje P. Porošenka oficialiai paskelbtas įtariamuoju.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad šiuo metu opozicijos lyderio pareigas einančio konservatorių pirmininko Gabrieliaus Landsbergio užuominos apie galimybę valstybėje įvesti nepaprastąją padėtį neturi pagrindo. Pasak jo, tai tik priemonė, kurios G. Landsbergis griebėsi savo matomumui didinti.
R. Karbauskis savo socialinio tinklo „Facebook“ įraše pateikė aiškinimą, kodėl, jo nuomone, siūlymas įvesti nepaprastąją padėtį yra netinkamas. Jo teigimu, nepaprastoji padėtis gali būti įvedama tik esant tam tikroms sąlygoms. O tokių, akcentuoja R. Karbauskis, šiuo metu nėra.
„Nepaprastoji padėtis pagal įstatymą gali būti įvedama tik tada, kai yra šios sąlygos: dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos ar krizės kyla grėsmė Lietuvos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus kitų, mažiau žmogaus teises ribojančių, priemonių. Būdami dėkingi visuomenei už susiklausymą, rimtį ir rūpinimąsi silpniausiais jos nariais, galime konstatuoti, kad tokių sąlygų paskelbti nepaprastajai padėčiai, kurios ima reikalauti opozicija, nėra“, – feisbuke rašo „valstiečių“ lyderis.
„Antra, nesant nepaprastosios padėties sąlygų, jos įvedimas lemtų, kad žmogaus teisės imamos riboti be jokio pagrindo: nepaprastoji padėtis reikštų, kad laikinai gali būti apribojamos teisės ir laisvės, nurodytos Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35 ir 36 straipsniuose“, – pridūrė R. Karbauskis.
Politiko teigimu, įvedus nepaprastąją padėtį, būtų varžomas žmogaus privatus gyvenimas, leidžiant kontroliuoti asmens susirašinėjimus ir pokalbius telefonu, neužtikrinamas būsto neliečiamumas, ribojama žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus. Galiausiai, pridūrė jis, būtų ribojama piliečių teisė burtis į partijas ir asociacijas, įvedama komendanto valanda. Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Tai milžiniški teisių ir laisvių apribojimai, kurių įvedimas be pagrindo – t. y. be grėsmės konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai – ir net neišnaudojus kitų ekstremalios situacijos suteiktų priemonių, ne tik kad teisiškai neįmanomas, bet demokratinėje visuomenėje – ir nepriimtinas diktatūros pavyzdys. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga tam nepritaria. Nerasdami nei teisinio, nei loginio tokių opozicijos reikalavimų paaiškinimo, kviečiame atsisakyti pigaus politikavimo, politiniu prioritetu padarant konstruktyvų, o ne destruktyvų, elgesį bei bendrą darbą užtikrinant Lietuvos žmonių gerovę ir interesus“, – rašo R. Karbauskis.
Pateikęs argumentus, R. Karbauskis kelia klausimą – kodėl G. Landsbergis užsiminė apie tokią idėją.
Senoviškas pabūklas. Slaptai.lt nuotr.
„Paklauskime savęs, kodėl nepaprastosios padėties įvedimo, nors tam nėra teisinio pagrindo, nori opozicijos lyderis konservatorius G. Landsbergis ir dėl to kreipiasi būtent į Seimo valdybą, kur V. Pranckiečiui „padedant“ opozicija turi daugumą? Ar ne dėl to, kad siekia turėti specialiąją komisiją Seime, kurios galimybę numato nepaprastosios padėties įstatymas ir kurią jis galėtų panaudoti kalboms, politikavimui ir savo asmeniniam matomumui didinti? Visi suprantame, kad Vyriausybės darbas tokiu atveju būtų paralyžiuotas, – užsivėlus diskusijoms Seime, supolitizavus kovą su pandemija, operatyvus sprendimų priėmimas žlugtų, o dėl to nukentėtų žmonės. Tokio scenarijaus Lietuvai tikrai nereikia!“ – rašo politikas.
Antradienį Seimo valdybos posėdyje opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis suabejojo, ar Vyriausybė, paskelbdama karantiną, neviršijo savo įgaliojimų, pavyzdžiui, dėl asmens teisių, verslo suvaržymo. Politikas pasiūlė atsiklausti teisininkų ir padiskutuoti Seimui, ar apskritai nereikėtų skelbti nepaprastosios padėties valstybėje.
Planuojama, kad, gavus teisininkų išvadas, apie tai bus kalbama Seimo valdybos posėdyje, o prireikus, gali būti inicijuojamas ir Seimo plenarinis posėdis.
Karo policijos pareigūnams suteikiami platesni įgaliojimai. Vyr. srž. sp. Ievos Budzeikaitės (KAM) nuotr.
Vyriausybė pritarė įstatymų projektams, pagal kuriuos išplečiami Lietuvos kariuomenės Karo policijos įgaliojimai administracinių nusižengimų tyrimo, paramos saugumui bei mobilumui srityse. Be kita ko, šie pakeitimai leis pereiti ir prie aukštesnių asmens duomenų tvarkymo standartų bei efektyviau užtikrinti priimančiosios šalies paramą atvykstantiems NATO sąjungininkams.
Priėmus įstatymų pakeitimus, Lietuvos kariuomenės Karo policijos pareigūnai turės įgaliojimus atlikti administracinių nusižengimų tyrimus dėl veikų, su kuriomis jie susiduria vykdydami savo funkcijas. Taip pat, kaip pažymima Krašto apsaugos ministerijos pranešime, jie galės užtikrinti oficialių svečių, atvykstančių krašto apsaugos ministro ar kariuomenės vado kvietimu, apsaugą.
„Naujoji tvarka leis sumažinti administracinę naštą karo policijos pareigūnams ir sutrumpinti administracinio tyrimo proceso trukmę, ypač kai į šalį atvyksta vis daugiau sąjungininkų karių“, – sako Lietuvos kariuomenės Karo policijos vadas pulkininkas leitenantas Laimas Baliūnas.
Karo policijai papildomai būtų pavesta atlikti administracinius tyrimus dėl tokių veikų, kaip narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimas, smulkios vagystės, kt. Anksčiau Karo policija, susidūrusi su šiais pažeidimais, surinkusi visą medžiagą, privalėdavo ją perduoti policijai, kuri ir atlikdavo administracinį tyrimą.
Naujaisiais teisės aktais ketinama stiprinti ir vieną pagrindinių Lietuvos kariuomenės Karo policijos funkcijų – paramą mobilumui, t.y. įtvirtinti Karo policijos pareigūnų teisę užtikrinant karinio transporto judėjimą atlikti administracinį tyrimą ne tik karių ar krašto apsaugos sistemos darbuotojų, bet ir civilių atžvilgiu. Įvykus tokiam pažeidimui, kai jį fiksuos Karo policijos pareigūnai, nebereiks bylos medžiagos perduoti policijos pareigūnui, visus veiksmus atliks Karo policija. Taip pat nustatomi asmens duomenų tvarkymo reikalavimai, atitinkantys nustatytuosius Bendrajame asmens duomenų apsaugos reglamente.
Kitas pakeitimas – gerinamas paramos saugumui reglamentavimas – Lietuvos kariuomenės užtikrinama oficialių svečių, atvykstančių krašto apsaugos ministro ar kariuomenės vado oficialiu kvietimu, apsauga tampa savarankiška Karo policijos funkcija. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Karo policija šią funkciją galėdavo vykdyti tik gavusi Vadovybės apsaugos departamento prašymą. Šios užduoties vykdymo metu saugomi asmenys turės tokias pačias teises ir pareigas kaip Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai. Fizinės asmenų apsaugos funkcijos priskyrimas Karo policijos pareigūnams atitinka NATO karo policijai nustatytas veiklos gaires bei kitų NATO valstybių praktiką, sakoma KAM pranešime.
Šie pakeitimai įsigalios po to, kai juos patvirtins Seimas – planuojama nuo 2020 m. lapkričio 1 dienos.
Nancy Pelosi. EPA – ELTA nuotr.
JAV Kongreso Atstovų Rūmai šią savaitę balsuos dėl rezoliucijos, kuria siekiama apriboti šalies prezidento Donaldo Trumpo įgaliojimus karinių veiksmų prieš Iraną klausimu. Tai sakoma sekmadienį paskelbtame Amerikos parlamento žemųjų rūmų pirmininkės Nancy Pelosi laiške įstatymų leidėjams demokratams.
„Šią savaitę Atstovų Rūmai pristatys ir balsuos dėl karinių įgaliojimų rezoliucijos, kad apribotų JAV prezidento karinius veiksmus Irano atžvilgiu. Ši rezoliucija panaši į tą, kurią Senate pateikė senatorius Timas Kaine`as. Ji patvirtina seniai nustatytas Kongreso priežiūros funkcijas ir reikalauja, kad be įstatymų leidėjų pritarimo administracijos inicijuoti kariniai veiksmai Irano atžvilgiu būtų nutraukti per 30 dienų“, – pažymima dokumente.
Kaip pabrėžė savo laiške N. Pelosi, JAV ataka, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vadas generolas Qasemas Soleimanis, buvo „provokacinė ir neproporcinga“. „Šie veiksmai sukėlė grėsmę mūsų kariškiams, diplomatams ir kitiems asmenims, skatindami didelę įtampą santykiuose su Iranu. Mūsų, Kongreso narių, svarbiausia priedermė – užtikrinti amerikiečių tautos saugumą. Todėl mes nerimaujame, kad administracija ėmėsi šių veiksmų, nepasitarusi su Kongresu, neatsižvelgdama į Kongreso karinius įgaliojimus, kuriuos garantuoja Jungtinių Valstijų Konstitucija“, – paaiškino N. Pelosi. D.Trump. EPA – ELTA nuotr.
Apie ataką Pentagonas pranešė sausio 3 d. JAV Kongresas iš anksto nebuvo informuotas apie jos rengimą. Pasak laikraščio „The Washington Post“, oficialiai apie įvykdytą operaciją Baltieji rūmai pranešė įstatymų leidėjams šeštadienį. Leidinio žiniomis, Baltųjų rūmų perduota ataskaita yra įslaptinta, neaišku, ar ji bus paskelbta.
Sekmadienį D. Trumpas tviteryje parašė, kad Jungtinės Valstijos gali smogti Iranui neproporcingai stiprų smūgį, atsakydamos į bet kokius išpuolius prieš Amerikos piliečius ar objektus. Kartu jis pabrėžė nemanąs, kad reikia oficialiai informuoti Kongresą, jei imamasi tokių veiksmų prieš Teheraną.
Ukrainos prezidento rinkimus laimėjęs Volodymyras Zelenskis patarė šalies piliečiams kreiptis į teisėsaugos institucijas, jeigu pas juos apsilankys nežinomi žmonės ir prisistatys esą jo atstovai.
„Aš noriu jums papasakoti apie naują „sektą“, kuri vadinasi „Mes esame V. Zelinskio žmonės, mes atėjome pas jus nuo jo“. Dabar tokie aferistai lankosi sričių tarybose, pas teisėjus, prokurorus, verslininkus, sako, kad „dabar mes čia viską sprendžiame“, – pareiškė jis vaizdo įraše, paskelbtame jo oficialioje „Facebook“ paskyroje.
V. Zelenskis pabrėžė nieko neįgaliojęs taip elgtis ir paragino piliečius būti atsargius. „Jeigu pas jus apsilankys tokie žmonės, parodykite jiems šį įrašą, o geriau – nufilmuokite juos, o dar geriau – kreipkitės į teisėsaugą. Šią bjaurastį mes galime nugalėti tik kartu“, – sakė jis.
Partijos „Liaudies tarnas“ kandidatas V. Zelenskis laimėjo antrąjį Ukrainos prezidento rinkimų ratą, surinkęs 73,33 proc. balsų, už dabartinį valstybės vadovą Petro Porošenką balsavo 24,45 proc. rinkėjų.
