Michailas Podoliakas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, lapkričio 14 d. (ELTA). Rusija siūlo Ukrainai ne taikos derybas, o kelia ultimatumus, tikėdamasi operatyvinės pauzės, kuri jai leistų pergrupuoti savo kariuomenę ir įsitvirtinti užgrobtoje teritorijoje.
Tai interviu Austrijos laikraščiui „Der Standard“ pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas.
„Tai, ką siūlo Rusija, yra ultimatumas. Jie nori ugnies nutraukimo, bet patys tuo metu įsitvirtina užgrobtoje teritorijoje. Visi oficialūs Rusijos asmenys, įskaitant užsienio reikalų ministrą, kalba ne apie derybas, o apie operatyvinę pauzę persigrupavimui ir (jėgų) papildymui“, – sakė M. Podoliakas.
Komentuodamas diplomatines priemones, patarėjas teigė, kad iš tikrųjų „nėra jokio konflikto, kurį reikia sureguliuoti, o yra invazija ir teritorijos aneksija, kurios turi būti nutrauktos“.
Anot M. Podoliako, prezidentas Volodymyras Zelenskis aiškiai davė suprasti, ką Ukrainai reiškia taikos derybos: Rusija turi išvesti visą savo kariuomenę iš Ukrainos, taip pat ir iš Krymo. „Tada bus galima pradėti svarstyti, ką mes manome, ką jie mano ir kiek jie turi sumokėti kompensacijos. Tada bus galima kalbėti apie taiką po karo“, – pabrėžė jis.
Anot M. Podoliako, po Chersono išvadavimo Ukraina „neturi jokio pagrindo ir galimybių stabdyti puolimą“.
„Jeigu Ukraina jį sustabdys, tai Rusija išnaudos šį laiką, kad parengtų kariuomenę, nusiųstų ją į Ukrainą ir sustiprintų savo pozicijas. Antra, Ukraina turi žengti į priekį visomis kryptimis. Mes turime tęsti kovą visuose frontuose“, – pareiškė jis. Vladimiras Putinas. Išsigimėlis
Ultimatumas
Interviu M. Podoliakas atskirai pakomentavo Austrijos poziciją ir atsakė į klausimą, ar galima išlikti neutraliems, kai vyksta genocidui prilygstantis Rusijos karas prieš Ukrainą.
„Tai – ne neutralumo klausimas. Tai klausimas, ar tiesiog norisi stovėti nuošalyje, kai viena šalis įsiveržia į kitą, kai žudomi žmonės, kai žmonėms atimama teisė taikiai gyventi savo šalyje. Jeigu kai kas Austrijoje šito nesupranta, tai gal verta jiems tai paaiškinti: Rusija įsiveržė į Ukrainą, Rusija žudo žmones, Rusija siunčia dronus ir raketas. Tai – ne konfliktas. Vėliau niekas nekalbės apie neutralumą, o tik apie tai, kad tuo metu buvo priimtas sprendimas stovėti nuošalyje ir stebėti, kaip viena šalis puola kitą. Austrija priėmė būtent tokį sprendimą“, – konstatavo jis.
Joe Bidenas šluostosi akis nosinaite. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, vasario 22 d. (ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas mano, jog Rusijos sprendimas pripažinti separatistinius regionus Ukrainos rytuose yra jos invazijos į šią šalį pradžia.
„Vakar vakare Putinas davė nurodymą dislokuoti Rusijos pajėgas šiuose regionuose. Šiandien jis teigė, kad šie regionai iš tikrųjų turi kur kas platesnes sienas negu tie, kuriuos jis pripažino“, – pareiškė antradienį Baltuosiuose rūmuose Amerikos lyderis. Jo kalba buvo skirta Ukrainos krizei.
„Mano manymu, jis ieško dingsties jėga užimti dar daugiau teritorijos. Tai Rusijos invazijos į Ukrainą pradžia“, – pabrėžė JAV prezidentas.
A. Blinkenas ir S. Lavrovas. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, vasario 23 d. (AFP-ELTA). JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį pareiškė atšaukęs vėliau šią savaitę planuotą susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą.
„Dabar, kai matome, kad invazija prasideda, o Rusija aiškiai parodė, kad visiškai atmeta diplomatiją, nėra prasmės rengti tokio susitikimo“, – sakė A.Blinkenas.
A. Blinkenas ir S. Lavrovas ketvirtadienį turėjo surengti derybas Ženevoje. Praėjusią savaitę jie buvo susitikę, tikintis užkirsti kelią Rusijos invazijai į Ukrainą.
Tačiau A. Blinkenas sakė, kad invazija jau prasidėjo, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau paskelbė savo tikslą „visiškai pajungti Ukrainą“.
A. Blinkenas per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba Valstybės departamente sakė, kad Vašingtonas „visada sieks“ bet kokios galimybės užkirsti kelią visapusiškam puolimui Ukrainoje.
„(Su sąlyga), jei Maskvos požiūris pasikeis. Mes išliekame, aš išlieku visiškai pasirengę įsitraukti“, – sakė jis.
„Tačiau Maskva turi pademonstruoti, kad tai rimta. Pastarosios 24 valandos parodė priešingai“, – sakė jis, turėdamas omenyje Maskvos pareiškimus, kad ji siųs karius į atplėštus Ukrainos Donecko ir Luhansko regionus.
A. Blinkenas sakė: „Jei Rusija toliau eskaluos, mes irgi tą darysime“, turėdamas omenyje prezidento Joe Bideno paskelbtas sankcijas Rusijos fiziniams asmenims ir finansinėms institucijoms.
D. Kuleba palankiai įvertino sankcijas. „Pasmerkimai yra svarbūs. Tačiau svarbiausia šiuo metu yra veiksmai“, – sakė jis.
JAV strategija įvesti sankcijas bangomis, o ne visas iš karto, „yra tai, kas gali pasiteisinti, jei bus tęsiama labai nuosekliai“, pridūrė jis.
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, vasario 17 d. (AFP-ELTA). JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ketvirtadienį perspėjo, kad Rusija galimai bando sufabrikuoti pretekstą invazijai į Ukrainą.
Jis tai pareiškė po to, kai anksčiau tądien buvo pranešta apie naują susišaudymą pastarosios šalies Luhansko rajone.
„Prieš tai jau kurį laiką kalbėjome, kad rusai gali imtis kažko panašaus, jog galėtų pateisinti karinį konfliktą. Tad visa tai labai atidžiai stebėsime“, – Ll. Austinas sakė žurnalistams po susitikimo su NATO gynybos ministrais.
Pasak JAV gynybos sekretoriaus, Maskva, priešingai nei teigia Kremlius, tęsia dalinių telkimą. „Net ir per pastarąsias porą dienų jie padidino savo pasienyje jau dislokuotų karių, kurių skaičius šiuo metu viršija 150 000, skaičių. Užfiksavome kai kurių dalinių judėjimą arčiau sienos“, – teigė Ll. Austinas. Jo teigimu, dislokuojama ir daugiau orlaivių, taip pat stebimas kovinės parengties didinimas Juodojoje jūroje, didinamos kraujo atsargos.
„To be priežasties niekas nedaro. Juolab jei ruošiasi susikrauti daiktus ir važiuoti namo“, – pridūrė jis.
Kijevas ir Rusijai ištikimi separatistai ketvirtadienį apsikeitė kaltinimais dėl naujos įvykių eskalacijos Luhansko rajone. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naujausią apšaudymą, kurio metu buvo pataikyta į vaikų darželį, pavadino „didele provokacija“.
NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo teigimu, Aljansas yra sunerimęs, kad Maskva galimai siekia sufabrikuoti pretekstą invazijai. „Vis dar nėra aiškumo ar tikrumo dėl Rusijos ketinimų ir nežinome, kas gali vykti toliau“, – teigė jis.
Kur važiuoja šie rusų tankai
Niujorkas, sausio 11 d. (ELTA). Rusija, JAV duomenimis, prie Ukrainos sienos nusiuntė ne tik per 100 000 kareivių, tačiau perkėlė ir kovinių lėktuvų bei transportinių sraigtasparnių. Apie tai rašo „The New York Times“.
Vis dėlto rusų pajėgų perdislokavimas esą sulėtėjo. Buvo manoma, kad gruodį ir sausio pradžioje prie Ukrainos sienos bus sutelkta iki 175 000 kareivių. Šis scenarijus kol kas nepasitvirtino. Pasienyje yra mažiausiai 100 000 rusų karių.
Vakarai sunerimę dėl rusų pajėgų telkimo ir būgštauja, kad Maskva po Krymo aneksijos vėl rengiasi invazijai į kaimyninę šalį. Rusija tai kategoriškai neigia. Kartu Kremlius reikalauja iš JAV ir NATO susitarimų, kuriais būtų sustabdyta NATO plėtra į rytus bei JAV karinių bazių steigimas buvusiose sovietų įtakos sferos valstybėse.
Vis dėlto, JAV žvalgybos duomenimis, laiko tarpas rusų dalinių invazijai į Ukrainą tikriausiai yra ribotas, jei prezidentas Vladimiras Putinas duotų atitinkamą įsakymą. Įšalusi žemė Ukrainoje palengvintų sunkiosios karinės technikos naudojimą. Tačiau atodrėkis pavasarį žemę gali paversti pelke.
Šiuo metu žiema Ukrainoje yra santykinai švelni. Įprasto stipraus šalčio kol kas nebuvo. Todėl sausumos operaciją Rusija esą gali surengti tik vasarį.
Kaip Kremlius, pasitelkdamas į pagalbą Baltijos šalių verslininkus, puoselėja geopolitinę ekspansiją į Lietuvą, Latviją ir Estiją? Ar Baltijos šalių žvalgyba pajėgi išsiaiškinti visus niuansus ir aplinkybes? Ar Baltijos šalių valdžia turi užtektinai politinės valios priešintis tokiai invazijai?
Rusija surengs didžiausio masto karines pratybas nuo Sovietų Sąjungos laikų. Jose dalyvaus ir Kinijos bei Mongolijos pajėgos, pranešė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu.
Rugsėjo 11-15 dienomis rytinėje Rusijos dalyje vyksiančiose pratybose „Vostok“ („Rytai“) dalyvaus sausumos, oro ir jūrų laivyno pajėgos – iš viso daugiau kaip 300 tūkst. kariškių. Tai bus didžiausios šalies pajėgų pratybos nuo 1981 metų, valstybinė šalies žiniasklaida citavo S. Šoigu.
Pernai karinių pratybų seriją Rusija buvo surengusi vakariniuose šalies regionuose. Pratybose „Zapad“ („Vakarai“) dalyvavo bemaž 13 tūkst. karių, tarp jų – ir Baltarusijos kariškiai.
Tuomet šie manevrai vertė NATO nares nerimauti, kad taip Rusija repetuoja galimus invazijos į Baltijos šalis scenarijus.
Šiandien visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt viešnia – rašytoja Daiva TAMOŠAITYTĖ. Su rašytoja Daiva Tamošaityte kalbasi žurnalistas Gintaras Visockas. Pagrindinė pokalbio diena – moralinės, kultūrinės, politinės Lietuvos aktualijos.
Gilų įspūdį paliko Jūsų esė “Vapsvos efektas”, paskelbtas žurnale “Metai”. Tame tekste vaizdžiai pasakojate apie auką, praradusią gebėjimą priešintis agresoriui. Laukinėje gamtoje tokių pavyzdžių – gausu.
Tačiau niekad nemaniau, jog mes, lietuviai, itin gražiai ir beveik be kraujo atgavę nepriklausomybę 1990-aisiais, netrukus tapsime labai panašūs į tuos gyvius, kurie nebepajėgia deramai pasipriešinti svetimoms įtakoms. Nejaugi kritimas žemyn buvo neišvengiamas, nejaugi negalėjome sumažinti šių skaudžių padarinių? Ar tikrai panašių bėdų patiria visos laisvės siekiančios tautos?
