Temidė
Briuselis, rugsėjo 12 d. (dpa-ELTA). Belgijos sostinėje pirmadienio rytą prasidėjo parengiamasis teismo posėdis dėl 2016 metų islamistų teroristinių išpuolių Briuselyje, per kuriuos žuvo 32 žmonės, o šimtai buvo sužeisti.
Šiame įžanginiame posėdyje tikslinami procedūriniai klausimai, pavyzdžiui, liudytojų sąrašas, į kurį įtraukta daug nukentėjusiųjų ir bendrų ieškovų.
2016 metų kovo 22 dieną įvykdyti savižudžių sprogdintojų išpuoliai buvo nukreipti prieš miesto oro uostą ir metro stotį ir įvyko tuo metu, kai Europa jau buvo įsitempusi dėl ankstesnių atakų.
Aštuoni įtariamieji kaltinami teroristine žmogžudyste, pasikėsinimu įvykdyti teroristinę žmogžudystę ir dalyvavimu teroristinės organizacijos veikloje, o devintasis kaltinamas tik pastarąja, pranešė Belgijos naujienų agentūra „Belga“. Vienas asmuo bus teisiamas jam nedalyvaujant, nes spėjama, kad jis žuvo Sirijoje.
Spalio 10 dieną bus paskelbti prisiekusiųjų žiuri nariai, o spalio 13 dieną prasidės teismo posėdžiai.
Talibano atstovai atvyko į derybas Norvegijoje. EPA-ELTA nuotr.
Oslas, sausio 23 d. (dpa-ELTA). Talibano, Afganistano griežtosios linijos islamistų, atstovai atvyko į Norvegijos sostinę Oslą, kur jie derėsis dėl situacijos Afganistane, praneša dpa.
Derybos tęsis iki antradienio, o talibai turėtų susitikti su afganų moterimis, žurnalistais ir žmogaus teisių aktyvistais.
Tai pirmasis kartas kai Talibano delegacija vyksta į Vakarų valstybę po to, kai islamistai užėmė valdžią Afganistane 2021 m.
Norvegijos transliuotojas NRK pranešė, kad pirmojo susitikimo rezultatai lems tai, ar talibai vėliau susitiks su Norvegijos užsienio reikalų ministre Anniken Huitfeldt.
Ministrė anksčiau pasisakė už kvietimą talibams atvykti, aiškindama, kad Talibanas gali būti laikomas atsakingu už savo veiksmus tik dialogo pagalba. Ji tikisi, kad diplomatinės pastangos leis pagerinti moterų situaciją Afganistane.
Užsienio reikalų ministro pareigas einantis talibų atstovas Amiras Khanas Muttaqis prieš išvykdamas į Norvegiją sakė, kad jis buvo pakviestas atvykti su 15 žmonių delegacija, o vizito metu vyks susitikimai su Norvegijos, ES, JAV ir kitų valstybių atstovais bei afganais.
Jis tikisi, kad vizitas padės užmegzti „pozityvius santykius“ tarp Talibano ir Europos.
Prancūzai švenčia nacionalinę šventę. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzijos savaitraštis „Valeurs Actuelles“ sekmadienį paskelbė grupės tikrosios tarnybos kariškių kreipimąsi, kuriame remiamas atviras dimisijos generolų laiškas šalies vyriausybei.
Neįvardijami šio kreipimosi autoriai smerkia Prancūzijos valdžios reakciją į dimisijos generolų laišką, kuriame įspėjama, kad islamistai ir priemiesčių gaujos kelia šalyje pilietinio karo pavojų.
„Į juos buvo pažiūrėta kaip į maištininkus, nors vienintelė jų nuodėmė – meilė savo šaliai“, – pažymima kreipimesi. Taip pat pabrėžiama, kad jo autoriai dar nelabai seniai pasirinko profesionalių kariškių kelią, bet negali tylėti. „Mes matome smurtą mūsų miestuose ir kaimuose. Mes matome, kad neapykanta Prancūzijai ir jos istorijai tampa norma“, – atkreipia dėmesį jie. Pasak jų, Prancūzijoje „jau rusena pilietinis karas“.
„Veikite. Nuo to priklauso mūsų ir jūsų šalies išlikimas“, – ragina jie. Prancūzai švenčia nacionalinę šventę. Karinis paradas. EPA – ELTA nuotr.
Pirmąjį kolektyvinį kreipimąsi, kurį pasirašė 20 dimisijos generolų, balandžio mėnesį taip pat paskelbė žurnalas „Valeurs Actuelles“. Jo autoriai teigė norį „apginti patriotizmą“ vis garsiau skambant „antikolonijinei retorikai“, kuri gali „ištirpdyti Prancūzijos tradicijas, kultūrą ir istoriją“.
Laiške taip pat buvo rašoma apie pilietinio karo grėsmę. Jį gali sukelti įtampos didėjimas ir visuomenės susiskaldymas vis platesnį mastą įgaunat smurtui ir atsirandant teritorijoms, „kur negalioja Respublikos įstatymai“. Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas generolas Francois Lecointre’as interviu laikraščiui „Le Parisien“ pagrasino atviro laiško autoriams sankcijomis.
Pakistane deginamas Prancūzijos prezidento portretas. EPA – ELTA nuotr.
Pakistane šeštadienį vyko dešimttūkstantinis protestas, kuriame musulmonai reiškė nepasitenkinimą Prancūzijos sprendimu ginti teisę publikuoti pranašo Mahometo karikatūras.
Karačio gatvėmis žygiavo miesto gyventojai ir dešiniųjų pažiūrų partijos „Tehreek-e-Labbaik Pakistan“ (TLP) aktyvistai, ragindami Pakistano vyriausybę nutraukti ryšius su Prancūzija ir boikotuoti prancūziškas prekes.
Protestuotojai mindė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono atvaizdus, degino Prancūzijos vėliavas ir šūkavo šūkius, reiškiančius jų ryžtą pasiaukoti ir atkeršyti už šventvagiškais laikomus veiksmus.
„Reikalaujame, kad vyriausybė imtųsi veiksmų boikotuoti Prancūziją ir iš šalies išsiųstų jos ambasadorių“, – naujienų agentūrai dpa sakė TLP atstovas spaudai Zubairas Kasuris.
Šalies premjeras Imranas Khanas taip pat argumentuoja, kad europiečiai nepakankamai supranta faktą, kad musulmonams bet koks jų pranašo vaizdavimas yra nepriimtinas. Pakistane – antiprancūziškas mitingas. EPA – ELTA nuotr.
E. Macronas anksčiau šį mėnesį ėmėsi ginti žodžio laisvę ir pasmerkė islamistų smurtą po to, kai Paryžiuje mokytojui, savo mokiniams parodžiusiam pranašo Mahometo karikatūrų, buvo nukirsta galva.
Daugiausiai musulmonų apgyvendintame Pakistane 2012 metais įsiplieskė mirtini protestai, kai į vaizdo įrašų dalijimosi platformą „YouTube“ buvo įkeltas pranašui įžeidžiu laikomas filmas.
Rusijos spauda, pavyzdžiui, Rosijskaja gazeta, remdamasi tokiomis informacijos agentūromis kaip TASS, rugsėjo 9 – 10 dienomis pranešė apie dar vieną išaiškintą „Islamo valstybės“ agentą.
Šie rusiški leidiniai skelbia, kad šalies specialiosios tarnybos demaskavo asmenį, talkinusį teroristinei organizacijai „Islamo valstybė“. Pasirodo, vyras apkaltintas parama teroristams būtent todėl, kad suviliojo nepilnametį jaunuolį keliauti į Siriją ginti islamistų interesų.
Rusijos teisėsaugai žinoma, kad užverbuotas jaunuolis tikrai išskrido į Siriją, tikrai ten kariavo, tačiau koks jo likimas dabar, – vis dar trūksta tikslesnių žinių.
O štai vyro, kuris, pasinaudodamas savo įtaka, suviliojo paauglį kariauti „Islamo Valstybės“ pusėje, – žinoma. Tai – Armėnijos pilietis Ašotas Grigorianas, jau nuteistas dėl plėšimų bei užpuolimų. Šis Armėnijos pilietis dėl kriminalinės veiklos sulaukė griežtos bausmės – dešimt metų nelaisvės. Kad jis yra slaptas „Islamo valstybės“ agentas, verbuojantis smogikus, išsiaiškinta atsitiktinai, besiruošiant išsiųsti jį į Vladimiro srityje esantį kalėjimą atlikti paskirtos bausmės.
Taigi dabar jam teks kalėti visus keturiolika. Nes ketverius metus pridėjo Maskvos karinis teismas – už bendradarbiavimą su „Islamo valstybe“, kurią teroristine organizacija laiko ne tik Rusija, bet ir JAV, NATO bei Europos Sąjungos valstybės.
Šis atvejis – gana neįprastas. Pirmiausia – sunku patikėti, jog krikščioniškos, su musulmoniškomis valstybėmis konfliktuojančios šalies pilietis galėtų talkinti „Islamo valstybei“.
Tačiau panašių istorijų užfiksuota ir daugiau. Pavyzdžiui, 2016-aisiais metais Uzbekistane už bendradarbiavimą su „Islamo valstybe“ nuteistas Armėnijos pilietis Aramas Avakianas. Viešojoje erdvėje taip pat būta pranešimų, kad Islamo valstybės mieste Raškėje islamistų automobilius ir šarvuotąją techniką remontuoja išeiviai iš Armėnijos.
Taip pat žinomos kelios vadinamosios pasų ir vizų aferos, kai Armėnijos piliečiai gamindavo oficialius dokumentus tiems, kurie trokšdavo nelegaliai palikti Rusijos Federacijos ir Armėnijos teritorijas. Šią schemą Interpolas jau perkando: asmenims, negalintiems iš Rusijos arba Armėnijos išvykti į užsienį, vis tik parūpinami užsienietiški pasai, suklastojus išgalvotus adresus. 2017-aisiais metais demaskuota tokiu „verslu” užsiimant gauja Aštarak mieste ir Biurakan kaime. Būtent šiose vietovėse dirbo nusikaltėliai, klastoję dokumentus naudojant išgalvotus duomenis. Tokiu būdu dokumentų klastotojai neteisėtai užregistravo 55 asmenis, jiems įteikė suklastotus užsienio pasus, o šie be trukdžių išskrido į užsienį.
Panašios machinacijos nustatytos Karačajaus – Čerkesijos mieste Jesentuki. Kelios dešimtys vyrų, neturinčių teisės išvykti į užsienį, vis tik šiame mieste įsigijo suklastotus užsienio pasus. Dauguma iš nelegaliai pasus įgijusiųjų buvo nepavojingi – vadinamieji juodadarbiai, siekę užsienyje užsidirbti pinigų. Bet keletas tokius pasus gavusiųjų paskui tapo įtariamaisiais bei kaltinamaisiais dėl įvykdytų teroro aktų.
Paminklinė lenta prie įėjimo į Baku metropoliteną. Ji primena, kad čia dar ne taip seniai buvo surengtas teroro aktas. Slaptai.lt nuotr.
Žinoma ir tai, kad netrukus po Jesentukuose dokumentus klastojusios gaujos likvidavimo buvo nušautas „įteisintas vagis“, pravarde Alikas Sočinskij, bei vienas armėnų tautybės aukšto rango policijos pareigūnas.
Analizuojant, kodėl teroristams palanku prisidengti armėniškais pasais, verta prisiminti buvusio Armėnijos specialiųjų tarnybų vadovo Davido Šachnazarovo prisipažinimą, ne sykį nuskambėjusį viešojoje erdvėje: būtent Armėnijos pasais prisidengdami po pasaulį keliavo „Al Qajeda“ funkcionieriai ir ryšininkai. Kodėl? Armėniški pasai buvo puiki priedanga – mažai kam į galvą krisdavo įtarimas, jog „Al Qaeda“ smogikai galėtų dangstytis krikščioniškos, su musulmonų pasauliu konfliktuojančios šalies pasais. Juk iš pirmo žvilgsnio: islamistas ir armėniškas pasas – tai du visiškai nesuderinami dalykai.
Taip pat žinoma, kad Armėnijos specialiosios tarnybos noriai talkino Azerbaidžano šiaurėje veikiančiam ginkluotam pogrindžiui – organizacijai „Sadval“. Būtent šios grupuotės smogikai dar ne taip seniai bombas ir sprogstamuosius užtaisus sprogdino metro Baku mieste.
Itin įdomi ir Rusijos piliečio Chatkovskio byla. Žinoma, kad šis Kaliningrado srityje Sovetsko mieste (Tilžė) gyvenęs vyras maždaug prieš kelis dešimtmečius buvo užverbuotas Armėnijos slaptųjų tarnybų. Pagrindinė jo užduotis – Azerbaidžano teritorijoje surengti kuo daugiau teroro aktų. Jam liepta sprogdinti ne tik Azerbaidžano sostinės metro, bet ir azerbaidžanietiškus traukinius, važiuojančius į Baku ir iš Baku. Jį kuravo Armėnijos žvalgybinio – diversinio padalinio papulkininkis Džaanas Oganesianas ir jo pavaduotojas papulkininkis Ašotas Galojanas. Šiai grupei taip pat priklausė ir Rusijos FSB majoras Borisas Simonianas.
Taigi Armėnijos slaptosioms tarnyboms išradingumo slėpti savo nusikaltimus netrūksta.
Alžyro vicepremjeras, užsienio reikalų ministras Ramtane`as Lamamra, šią savaitę lankydamasis Italijoje ir Vokietijoje, įspėjo partnerius, kad šalyje į valdžią gali ateiti islamistai, o blogėjant situacijai Alžyre padidėtų migrantų srautas į Europą, praneša naujienų portalas TSA (Tout sur l’Algerie).
Jo šaltinių žiniomis, R. Lamamra per derybas Romoje ir Berlyne informavo apie du didžiausius pavojus, kuriuos kelia dabartinė krizė Alžyre, kur nuo vasario 22 d. vyksta daugiatūkstantinės protesto manifestacijos. Jų dalyviai reikalauja, kad kuo greičiau atsistatydintų šalies prezidentas Abdelazizas Bouteflika ir jo aplinka.
Pasak TSA, vicepremjeras įspėjo, kad vykstant pereinamajam procesui Alžyre į valdžią gali ateiti islamistai ir kad į Europą gali masiškai plūstelėti migrantai. Todėl R. Lamamra mėgino įtikinti Italijos ir Vokietijos pareigūnus, kad vienintelis būdas išvengti padėties blogėjimo Alžyre – šalies valdžios siūlomo plano realizavimas.
Kovo 11 d. 82 metų amžiaus A. Bouteflika, einantis valstybės vadovo pareigas nuo 1999 metų, kreipimesi į tautą paskelbė atsisakąs balotiruotis penktajai kadencijai, taip pat pranešė, kad balandžio 18 d. turėję įvykti prezidento rinkimai atidedami ir kad pradedamas pasiruošimas nacionalinei konferencijai, kuri turi parengti naujos šalies konstitucijos projektą. Naujo valstybės vadovo rinkimų data, pareiškė jis, bus paskelbta jau įgyvendinus reformas ir per referendumą priėmus naują šalies pagrindinį įstatymą.
Bet opozicija atmetė dialogą su valdžia, taip pat atsisakė dalyvauti nacionalinėje konferencijoje.
Vokietijos teisėsaugos institucijos ketvirtadienį įspėjo visus didelius šalies oro uostus apie galimą grėsmę visuomenės saugumui. Tai pranešė laikraštis „Bild“, remdamasis Federalinės policijos valdyba Potsdame.
„Saugumo pajėgoms visuose oro uostuose paskelbta parengtis“, – sakė leidiniui valdybos atstovai. „Bild“ duomenimis, įspėjimus gavo visi 14 didžiausių Vokietijos oro uostų.
Anksčiau DPA pranešė, kad Štutgarto oro uoste buvo sugriežtintos saugumo priemonės, kai stebėjimo kameros užfiksavo ten įtartinų asmenų. Vienas iš jų yra įtrauktas į islamistų, keliančių potencialų pavojų, sąrašą.
Federalinė policija Vokietijoje yra atsakinga už saugumo užtikrinimą geležinkelio stotyse ir oro uostuose.
Atsakomybę už riaušes griežtojo režimo kalėjime Chudžando mieste Tadžikistano šiaurėje prisiėmė teroristinė „Islamo valstybės“ (IS) organizacija. Tai penktadienį pranešė Laisvės radijo tadžikų biuras, remdamasis smogikams artima naujienų agentūra „Amaq“.
„Maištą sukėlė ten kalinami šios teroristinės organizacijos šalininkai“, – teigė žurnalistams šaltinis.
Maištas griežtojo režimo kalėjime Chudžande, kur laikomi už terorizmą nuteisti asmenys, įsiplieskė naktį į ketvirtadienį. Riaušes sukėlė kaliniai, apsiginklavę šaltaisiais ginklai. Kai kuriais duomenimis, vienam iš jų pavyko nuginkluoti prižiūrėtoją ir paleisti automato ugnį.
Per incidentą žuvo mažiausiai 24 žmonės, dešimtys buvo sužeisti. Šeši prižiūrėtojai paguldyti į ligoninę. Maištą nuslopino specialiojo dalinio kariškiai.
Prancūzijos cemento, betono ir statybų įrangos milžinei „Lafarge“ ketvirtadienį buvo pateikti kaltinimai bendrininkavus vykdant nusikaltimus žmogiškumui bei finansavus teroristines organizacijas. Tokie kaltinimai bendrovei pareikšti dėl to, kad ji, norėdama per karą išlaikyti savo gamyklą Sirijoje, sumokėjo milijonus dolerių džihadistų grupuotėms, tarp jų – ir „Islamo valstybei“ (IS).
Šaltinio teismų sistemoje teigimu, bendrovė taip pat kaltinama stačiusi į pavojų buvusių cemento gamyklos, veikusios Šiaurės Sirijos Džalabijos mieste, darbuotojų gyvybes.
Teigiama, kad tai – pirmas kartas, kai kuriai nors pasaulio bendrovei buvo pareikšti kaltinimai bendrininkavus vykdant nusikaltimus žmogiškumui.
Iki teismo proceso pradžios „Lafarge“ nurodyta sumokėti 30 mln. eurų užstatą.
Aštuoni vadovaujančias pareigas bendrovėje ėję asmenys, tarp jų – buvęs generalinis direktorius Bruno Laffont’as, jau buvo apkaltinti teroristinės grupuotės finansavimu ir (arba) pavojaus kitų asmenų gyvybėms sukėlimu.
Įtariama, kad mainais į leidimą bendrovės gamyklai Džalabijoje veikti ir toliau „Lafarge“ IS ir kitoms kovotojų grupuotėms sumokėjo beveik 13 mln. eurų. Sandorį su kovotojais cemento milžinė sudarė tuo metu, kai kitos Prancūzijos bendrovės jau buvo pasitraukusios iš Sirijos.
„Net specialiai taip nesugalvosi“, – rašo žurnalistė Džozefina Hjutlin laikraštyje „The Daily Beast“. Kas ją nustebino? Ji pateikė pasakojimą, kuris nedaro garbės nei Vokietijos žvalgybai, nei Vokietijos kontržvalgybai.
Kokia tai nesėkmė, kad būtų verta apie ją rašyti straipsnį? Pasirodo, 51-erių metų Rokė M. dirbo Vokietijos slaptojoje tarnyboje, kuri oficialiai vadinama Vokietijos konstitucijos apsaugos biuru (BfV). Rokei M. liepta sekti Vokietijoje gyvenančius pavojingus islamistus. Ar agentas deramai atliko jam pavestą užduotį?
Ne, agentas pavestą užduotį atliko nei šiaip, nei taip. Tiksliau tariant, elgėsi priešingai nei jam derėjo elgtis. Dabar jis uždarytas Vokietijos kalėjime. Rokė M., Vokietijos pilietybę gavęs išeivis iš Ispanijos, lyg ir niekuo neišsiskiriantis vyras: vędęs, auginantis keturis vaikus. Tačiau jam pateikti rimti kaltinimai, neigiantys jo padorumą. Sugalvojęs išgalvotą vardą Rokė M. atsivertė specialųjį islamistų internetinį puslapį ir ne tik jį skaitė, bet jame paliko prisipažinimą, jog tarnauja Vokietijos žvalgybai, bei pasiūlė rengti baudžiamąsias akcijas prieš „netikėlius krikščionis“.
Tačiau likimas išdavikui iškrėtė piktą pokštą. Tas asmuo, kurį Rokė M. ragino imtis represijų prieš krikščionis, pasirodė esąs BfV agentas. Taigi neprabėgo nė 24-ios valandos, kai Rokė M. buvo suimtas.
Suimtasis prisipažino, kad prieš dvejis metus slapta tapo musulmonu, o į Vokietijos slaptąsias tarnybas buvo infiltruotas „Alachui paraginus“. Beje, jis tvirtina manąs, jog tokių patekimų į BfV esama ir daugau.
Leidinys praneša, kad ponas Rokė M. buvo priimtas į BfV šių metų balandžio mėnesį. BfV vadovas Hansas – Georgas Maasenas tvirtina, kad Rokę M. jie tikrino pagal pačius griežčiausius reikalavimus. Bet šis vyras, dabar jau akivaizdu, turėjo du veidus. O gal net tris. Mat atliekant kratą jo namuose aptiktos ir vaizdajuostės pornografinių filmų, kuriuose jis vaidino prisidengęs tuo pačiu pseudonimu, kurį naudojo naršydamas po internetinį islamistų tinklapį.
Duodamas interviu leidiniui žurnalistas Hansas Leindekeris pabrėžė, kad ši nesėkmė BfV vadovybei būtų sukėlusi kur kas daugiau nemalonumų, jei nebūtų paaiškėję, jog išdavikas – ekscentriška asmenybė. „Jis – vedęs, filmuojasi pornografiniuose filmuose ir turi didelį populiarumą, jis ir krikščionis, ir salafitas. Niekas nežino, kas jis iš tiesų. Regis, Rokė M. ir pats nesusigaudo, kam save priskirti“, – tokia H.Leindekerio išvada.
Publikacijos autoriai pastebi, kad Vokietijos slaptosioms tarnyboms nėra lengva pritraukti patikimų ir profesionalių darbuotojų, nes po Antrojo pasaulinio karo Vokietijoje susiklostė prasta nuomonė apie visas slaptąsias tarnybas. Suprask, tapti BfV agentu nėra garbingas užsiėmimas. Tad BfV visąlaik buvo sunku pasikviesti patikimų, profesionalių ir kenksmingų įpročių neturinčių darbuotojų.
Kai BfV prieš dvejis metus viešai paskelbė, jog ieško darbuotojų, į šį kvietimą atiliepė labai mažai žmonių. BfV direktoriui dar teko aiškintis, kodėl sumanė pateikti tokį skelbimą, bei įrodinėti, jog skelbimas neturi nieko bendro su Balandžio 1-ąja – Melagių diena.
Šokiruojanti Rokės M. istorija byloja, kad Vokietijos slaptosioms tarnyboms tikrai trūksta rimtų darbuotojų.
Mūsų Europa suspausta kaip sūris. Lietuvoje jaučiame karštą karo veiksmų Ukrainoje kvėpavimą, bet dar karščiau Viduržemio jūros pakrantėje. Jeigu nebijotume pažiūrėti teisybei į akis, į tai, kas vyksta mūsų pietinėje pakrantėje – taip, turime pietinę pakrantę, ne tik Baltijos jūrą.
Laikas priprasti, bičiuliai, kad visa šiaurinė Viduržemio jūros pakrantė – tai irgi mūsų, Europos Sąjungos, pakrantė. Mes turime teisę ten važiuoti, dirbti – jeigu gausime darbo!, – balsuoti savivaldybių rinkimuose neatsisakydami Lietuvos pilietybės. Jokiu būdu neraginu ten vykti. Tačiau žinoti, kad galima lėktuvu, autobusu, traukiniu, automobiliu, motociklu, dviračiu, pėsčiomis – ir leidimo jokio nereikia prašyti, – tai jau malonus jausmas.
Pasibaisėtinas ir šaltakraujis prancūzų satyrinio tabloido Charlie Hebdo redakcijos darbuotojų išžudymas sukrėtė Europą. Įvairių šalių žmonės reiškia užuojautą Prancūzijai ir žuvusiųjų artimiesiems, plinta spontaniškos solidarumo su laisvą žodį ginančia žiniasklaida demonstracijos. Į gatves ir aikštes išeinantys žmonės sako, kad teroristai jų neįbaugins.
Prancūzijos ir kitų šalių vyriausybės, taip pat Europos Sąjungos Parlamentas rengia skubius pasitarimus, kad būtų nusakytos aiškios kovos su terorizmu, taip pat ir naujos imigracijos politikos gairės.
Gruzijos valdžia stengiasi išsiaiškinti, kas gi iš tikrųjų atsitiko Lopoto slėnyje, visiškai šalia Rusijos Dagestano sienos, rašo Petras Smoliaras laikraštyje "Le Monde".
„Mes esame Lopoto slėnyje, Gruzijos šiaurės rytuose, šalia Dagestano sienos. Čia įsikūrusi Lapankurio gyvenvietė, kurioje tik viena parduotuvė, ir gyventojai stengiasi išsiversti iš savo daržo. Svetimi žmonės čia negali praeiti nepastebėti, ypač ginkluoti, ilgomis barzdomis“, – konstatuoja straipsnio autorius.
Pastaruosius 10 metų FSB ir FTB bendradarbiavimas beveik visada buvo atsargus, geriausiu atveju – pragmatiškas, rašo "The Washington Post". Tiesa, po to, kai dėl sprogdinimų Bostone įtarimai krito etniniams čečėnams, potencialiai susijusiems su Kaukazo islamistais, Baltieji rūmai ir Kremlius pareiškė, esą bendradarbiavimas sutvirtėjo, pažymi žurnalistas Peteris Finnas.
Šią savaitę Maskvoje apsilankė FTB direktorius. FTB glaudžiai bendradarbiauja su FSB, stengdamasis išsiaiškinti, ar Tamerlanas Carnajevas išėjo apmokymą Dagestane.
„Bostono teroristų“ biografija studijuojama kaip įžymybių gyvenimo kelias: ar galėjo Tamerlanas Carnajevas „užsikrėsti džihadizmu“ Kaukaze? O kas tas armėnas musulmonas Miša? Bet svarbiausia – „ką mums byloja brolių Carnajevų istorija apie radikalųjį islamą, imigrantus iš Rusijos, musulmonų bendruomenes ir asimiliacijos JAV mašiną“, rašo žiniasklaida, ypač pabrėždama, kad „Putino antiamerikanizmas“ nepalengvina gyvenimo JAV saugumo tarnyboms.
„Kai praėjusių metų pradžioje Tamerlanas Carnajevas lankėsi Dagestane, jis atsidūrė pavojingame rajone, kur pastaraisiais metais išplito smurtas, o radikaliausia islamo atšaka įsigyja vis naujų šalininkų, ypač jaunimo“, – rašo "The Wall Street Journal".
Pasaulio spauda komentuoja teroro akto Bostone vykdytojų čečėnišką kilmę ir galimus nusikaltimo motyvus. Brolių Carnajevų ekstremizmas, atrodytų, iš dalies pateisina Vladimiro Putino žiaurumą Čečėnijos atžvilgiu, rašo žiniasklaida, bet verčia prisiminti neteisėtus Čečėnijos „sutramdymo“ metodus.
Spauda pataria JAV ir Rusijos specialiosioms tarnyboms pagaliau sukoordinuoti savo karą su terorizmu.
„Du broliai čečėnai taip ir netapo tikrais amerikiečiais“, – rašo "Sole 24 Ore". Kalbėdamas Sočyje ledo ritulio jaunių pasaulio čempionato atidarymo ceremonijoje Vladimiras Putinas sakė: „Teroro aktas Bostone įvyko faktiškai tarptautinių sporto varžybų metu, ir todėl tas nusikaltimas ypač pasibjaurėtinas“. Tuo momentu Rusijos prezidentas negalėjo įsivaizduoti, kad teroristai – išeiviai iš Rusijos, – pastebi komentaro autorė Antonela Skott.
Kabardos Balkarija, plytinti Rusijos ir Gruzijos pasienyje, nuolat susiduria su paslėptu smurtu – tiek iš islamistų, tiek ir iš teisėsaugininkų, rašo Pjeras Avrilis reportaže laikraštyje “Le Figaro”.
„Kompanijos „Šiaurės Kaukazo kurortai“ vadovybė tikisi, kad iki 2020-ųjų metų Elbruso priekalnėse bus pastatyti 28 keltuvai, nutiesta 165 km slidžių trasų, įrengta 15 tūkst. miegamųjų vietų, – pasakoja žurnalistas ir pažymi: – Įmonės vadovas linkęs ignoruoti „Maskvos polemiką“ apie Šiaurės Kaukazą ir nepakankamo saugumo Kabardos Balkarijoje problemas“.
Rusijos specialiosios tarnybos paskelbė neva atskleidusios Šiaurės Kaukazo islamistų vado Doku Umarovo grupuotės, kuri, anot jų, ketino surengti sprogimus Sočyje per Žiemos olimpines žaidynes, planus.
Rusijos nacionalinis antiteroristinis komitetas (NAK) kartu su Abchazijos specialiosiomis tarnybomis paskelbė neva sutrukdęs kovotojams pasirengti sprogimams Sočyje per 2014-aisiais metais Žiemos olimpiadą. Rusija giriasi, esą jos specialiosios tarnybos drauge su abchazų kolegomis gegužės 4–5 dienomis Abchazijos teritorijoje rado dešimt slėptuvių, kuriose laikyti ginklai, sprogmenys, šaudmenys.
