Kibernetinė ataka
Oslas, gruodžio 29 d. (ELTA). Didelė Norvegijos žiniasklaidos grupė „Amedia“ tapo kibernetinės atakos taikiniu ir turėjo laikinai nutraukti savo laikraščių spausdintinių versijų leidimą. Tai trečiadienį pranešė televizijos kanalas NRK.
Grupės duomenimis, ataka buvo surengta naktį į antradienį prieš jos centrines informacijos sistemas. Išpuolis sutrikdė popierinių leidinių spausdinimo ir prenumeratos sistemų darbą.
Kol kas nežinoma, ar į piktadarių rankas pakliuvo vartotojų ir darbuotojų asmeninių duomenų. Prenumeratos sistemoje, be kita ko, saugomi žiniasklaidos grupės klientų vardai, adresai, telefonų numeriai. „Amedia“ atstovai patikino, kad tarp šių duomenų nėra informacijos apie slaptažodžius ar banko korteles.
Kaip informavo NRK, programišiai pareikalavo, kad žiniasklaidos grupė sumokėtų išpirką, bet „Amedia“ teigia neketinanti pradėti dialogo su jais.
„Amedia“ Norvegijoje leidžia daugiau kaip 90 regioninių ir vietinių laikraščių.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigia, kad išpirkos už nutekintus „CityBee“ klientų duomenis kol kas nereikalauta. Jis taip pat praneša, kad planuojama pradėti bendradarbiavimą su Europos policijos biuru (Europolu).
„Tyrimas pradėtas dėl to, kad tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku buvo neteisėtai prisijungta prie UAB „Prime Leasing“, kuri operuoja „CityBee“ informacines sistemas, ir neteisėtai pasisavinti bendrovės klientų registracijos metu pateikti labai konkretūs duomenys“, – žurnalistams sakė R. Požėla.
„Kol kas negalime pasakyti, kokiu būdu buvo prisijungta prie duomenų bazės“, – pridūrė jis.
Anot generalinio komisaro, kol kas išpirkos už nutekintus duomenis prašoma nebuvo.
„Pagal „CityBee“ atstovo pateiktus duomenis, iš „CityBee“ nebuvo reikalaujamas piniginis atlygis už duomenų bazės išpirką ar nepaviešinimą.
Taip pat nėra duomenų, kad reikalauta atlygio iš „CityBee“ klientų“, – kalbėjo jis.
R. Požėlos teigimu, siekiant išsiaiškinti asmens duomenų nutekinimo aplinkybes planuojama į pagalbą pasitelkti Europolą.
„Rytoj planuojame pradėti bendradarbiavimą su Europolo Nusikaltimų elektroninėje erdvėje valdyba, tai tokia pirminė mūsų kryptis. Ir kitas dalykas – savalaikis informacijos teikimas nukentėjusiems asmenims“, – teigė jis.
„Nukentėję asmenys turėtų sekti policijos informaciją, kurios jau dabar tam tikros yra ir kuri bus sistemingai nuolat teikiama mūsų nukentėjusiems klientams“, – pridūrė R. Požėla.
Pirmadienio popietę paaiškėjus, kad kibernetiniai nusikaltėliai forume paskelbė apie 110 tūkst. Lietuvoje registruotų „CityBee“ klientų informaciją, ikiteisminį tyrimą dėl pavogtų duomenų pradėjo Lietuvos kriminalinės policijos biuras, glaudžiai bendradarbiaudamas su pačia įmone. Tyrimą savo iniciatyva skelbia taip pat pradėjusi asmens duomenų apsaugos priežiūros institucija Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI).
Anksčiau išplatintame „CityBee“ pranešime sakoma, kad duomenys, kurie buvo įkelti viename iš kibernetinių įsilaužėlių pamėgtų forumų, yra trejų metų senumo. Naktį iš vasario 15-osios į 16-ąją paaiškėjo naujų faktų, susijusių su duomenų vagyste.
„Walt Disney“ kino studijos filmas, prie kurio programišiai gavo prieigą, yra „Karibų piratų“ tęsinys, pasirodysiantis didžiuosiuose ekranuose gegužės pabaigoje.
Tai pirmadienį pranešė portalas „Deadline“, kurio specializacija – Holivudo naujienos.
Pasak leidinio, programišiai reikalauja iš kompanijos „The Walt Disney Company“ milžiniškos sumos bitkoinais, grasindami, kad paskelbs dar nepradėtą rodyti juostą internete. Reikalaujamos išpirkos dydis nenurodomas. Kompanija neketina mokėti piktadariams ir bendradarbiauja su Federaliniu tyrimų biuru.
Filmas „Karibų piratai. Salazaro kerštas“ (Pirates of the Caribbean: Dead Men Tell No Tales) Jungtinėse Valstijose bus pradėtas rodyti gegužės 26 d.
Nuotraukoje: kadras iš filmo „Karinų jūros piratai”
Rimta istorija, nuo kurios aš noriu pradėti, istorija, kuri atsitiko Rusijos jūrininkams Nigerijoje, ten laukiantiems teismo. Atmenate Adeno įlankos problemą? Ten vienu metu siaubingai siautėjo piratai, JTO jau trynė rankas, nes ruošėsi išnaudoti milijardus kovai su tais nelaimingais piratais, kaip su Palestina, ir staiga viskas išsisklaidė (piratavimo problema).
Išsisklaidė, nes atėjo privačios agentūros, pradėjo saugoti laivus ir stojo tvarka. Bet pasaulyje dar yra daug tokių baisių vietelių, ir baisiausia – Gvinėjos įlanka. Ji ne tokia gyva kaip Adeno, bet ten Nigerija – tai specifinė šals, ten apskritai gali pagrobti į ją nuvykusį baltąjį žmogų.
Einame prie „bendros“ teisinės sferos, t. y. neliečiant to, kas susiję su baudžiamuoju persekiojimu už pačius teroro aktus nacionaliniuose įstatymuose.
Čia svarbu atsekti ir suprasti, koks terorizmo santykis su besiribojančiais pagal kilmę, bet nesutampančiais pagal pobūdį ir padarinius reiškiniais.
O taip pat įvertinti mūsų šalyje priimtas šių visuomenės aktyvumo sferų teisinio reguliavimo normas ir praktiką – įvairias skirtingų asmenų ir organizacijų formas.
ANTROJI TEZĖ
Visų pirma, koks priešinimosi vadinamajam ekstremizmui santykis su žmogaus teisių ribojimu kovos su terorizmu epochoje? Kodėl ir kam šios sąvokos sumaišomos net iki to, kad, pavyzdžiui, Rusijos įstatymuose ir juos taikant apskritai į neteisinį ekstremizmo apibrėžimą įeina „teroristinės veiklos vykdymas“.
2003 metų kovo 3 dieną traukinyje “Roma-Florencija” buvo sulaikyti du žmonės, kurie, pasak Italijos policijos, priklauso “Raudonosioms brigadoms”. Tai Dezdemona Ljočė ir Mario Galezi.
Areštuoti įtariamieji atsitiktinai, tikrinant traukinio keleivių bilietus. Sulaikymo metu M.Galezi priešinosi ir nušovė policininką. Šiuo metu Italijoje ieškoma per 140 žmonių, kurie priklauso “Raudonosioms brigadoms”. Kas tos “Raudonosios brigados”? Kodėl jos atsirado? Ar jų praeityje neglobojo visagalė Sovietų Sąjungos KGB?
