Rimta istorija


Print

Rimta istorija, nuo kurios aš noriu pradėti, istorija, kuri atsitiko Rusijos jūrininkams Nigerijoje, ten laukiantiems teismo. Atmenate Adeno įlankos problemą? Ten vienu metu siaubingai siautėjo piratai, JTO jau trynė rankas, nes ruošėsi išnaudoti milijardus kovai su tais nelaimingais piratais, kaip su Palestina, ir staiga viskas išsisklaidė (piratavimo problema).

Išsisklaidė, nes atėjo privačios agentūros, pradėjo saugoti laivus ir stojo tvarka. Bet pasaulyje dar yra daug tokių baisių vietelių, ir baisiausia – Gvinėjos įlanka. Ji ne tokia gyva kaip Adeno, bet ten Nigerija – tai specifinė šals, ten apskritai gali pagrobti į ją nuvykusį baltąjį žmogų.

Apskritai šalyje yra tokia biznio rūšis: tu įvilioji baltąjį žmogų deryboms (na, va tie garsieji laimės laiškai iš Nigerijos, kad reikalinga pagalba išgryninti dviems milijardams dolerių). Tad atvažiuoja tas žmogus deryboms, jis sutinkamas VIP salėje, brangus svečias nulydimas į viešbutį, paskui į viešbutį sulekia policija ir suima jį už neteisėtą sienos kirtimą, nes VIP‘e neįspaudė atžymos…

Gvinėjos įlankoje knibždėte knibžda piratų, jie vagia visus, kurių tik netingi. Vietinis karinis jūrų laivynas už pinigus gina nuo visų piratų, su kuriais nesieja privati – valstybinė partnerystė.

Ir vėl gi, vienintelė saugaus plaukiojimo garantija – tai apsaugos laivai. Tai tokie laivai, kurie pasitinka globotinį neutraliuose vandenyse, išlaipina į jį 10–15 automatais ginkluotų vyrukų, paskui juos pasiima…

Ir štai vienas toks apsaugos laivas “Mair Sidaiver”, priklausantis ištaigingai, visame pasaulyje pripažintai apsaugos agentūrai “Moran Security Group”, kaip tik saugo laivą Gvinėjos įlankoje. Nepaisant užsienietiško pavadinimo, “Moran Security Group” – tai privati Rusijos apsaugos agentūra, ji saugo, pavyzdžiui, Sovkomflot‘o tanklaivius.

Mair Sidaiver” – tai irgi laivas daugiausia su rusiška įgula. Jame ginklų – 14 kalašnikovų, 20 Benelli MP1 šautuvų ir prie jų apie 9 tūkstančiai partnerių. Kai jis įplaukia į ankstesnį uostą Madagaskare, jokių problemų nebūna, nes jis turi visus dokumentus. Paskui jis įplaukia į Lagosą. Ir čia jokių problemų, nes jis pasiklausia savo nigeriečio agento, kokių reikės dokumentų, ir nigerietis agentas išvardiją visą dokumentų sąrašą, visi dokumentai nusiunčiami. Su muitine ir policija jokių problemų. Bet tuo momentu, kai laivas pradėjo plaukti iš uosto, jį staiga areštuoja karinis jūrų laivynas ir pareiškia, kad „jūsų dokumentai neteisingai apiforminti“.

Toliau jūreiviai pakliūva į kalėjimą, palyginus su kuriuo kolonija Kopeiske atrodo kaip rojus. Paprasčiausiai apsaugos agentūra priversta mokėti kyšius vagims nigeriečiams, kad jūreivių kalėjime nenužudytų. 4 mėnesius jūreiviai sėdėjo tame Nigerijos blakyne. Paleisti kol kas tik už pasižadėjimą iki balandžio 8-osios, kada įvyks jų kabutėse teismas.

Ir štai turiu užknisantį klausimą. Kai amerikiečiai pasodino į kalėjimą mirties pirklį Viktorą Butą, tai mūsų URM‘as spygavo, tarsi pusė Kremliaus – Viktoro Buto bendrininkai. O ką padarė Rusijos URM‘as po to, kai Nigerijos bastrykinai neregėtai įžūliai pagrobė rusų jūreivius? Jūs žinote, pirmoji URM‘o reakcija – jis sumurmėjo, kad dokumentai buvo ne visai tvarkingi.

Kokia Dūmos reakcija? Štai ji atsistojo, svarstė tylos minutę dėl Maksimo Kuzmino. Dūma nusiplovė. Labiausia apstulbinusi, žinoma, mane reakcija – tai vyriausybinės žiniasklaidos, nes jeigu panaršysite Google, tai pamatysite kad 99 procentai provyriausybinės žiniasklaidos mums praneša apie jūrininkus, kuriuos Nigerijos valdžia kaltina ginklų kontrabanda. Na, tai reiškia – gal jie iš tikrųjų ten kažką vežė…

Vienintelis Michailas Voitenka, „Morskoj biuleten“ („Jūrų biuletenis“) kaip visada aiškina, kad kalbama apie apsaugos laivą, dirbusį saugos darbus. Kaltinti apsaugos laivą, turintį rankose visus dokumentus, ginklų kontrabanda – tai maždaug tas pats, kaip jeigu FTB areštuotų už Federacinės saugos tarnybos bendradarbių, saugančių Rusijos prezidentą per oficialų vizitą, ginklų pervežimą.

Tad aš ir noriu dar kartą pabrėžti. Tai neleistina, kai Rusijos žiniasklaida kartoja Nigerijos banditų versiją, nes tai banditai. Nes kalbama apie šalies laivyną, kuris vykdo, švelniai tariant, labai nesuprantamą misiją, kuris trukdo privatiems apsaugininkams ginti žmones nuo piratų. Kyla klausimas: kokie šio laivyno santykiai su pačiais piratais? Ar jie yra paprasčiausi piratų pagalbininkai, ar jie yra reketininkai, kurie nenori konkurencijos apsaugos nuo piratų reikaluose?

Visa tai jau ne pirmą kartą. Priminsiu, 2003 metais buvo tokia istorija. Tada kažkokio Nigerijos viršūnėlės sūnų Rusijoje pasodino už prekybą narkotikais. Nigeriečiai pagrobia įkaitais Rusijos tanklaivio “African pride” ekipažą, laiko įkalintus dvejus metus. Baigėsi tuo, kad atvažiavo žmogus, pasivadinęs geros valios pasiuntiniu, Ara Abramianas, o iš tikrųjų, kaip aš suprantu, paprasčiausiai sumokėjo išpirką.

Ir štai ką aš noriu pasakyti: tai, kas dedasi su “Mair Sidaiver” jūreiviais, tai Vladimiro Putino režimo totalaus nesugebėjimo iš tikrųjų ginti Rusijos piliečių, žinoma, jei jie ne Viktoras Butas ir ne Pietų Osetijos gyventojai, teises užsienyje požymis. Tai ženklas, kad Vladimiro Putino Rusija visiškai neturi tarptautinio prestižo, nes galima kiek tik lenda išpūtus žandus pasakoti, kad dabar mes įsteigsime dujų OPEK‘ą, parodysim Amerikai kur vėžiai žiemoja…

Realybė tokia, kad ant mūsų deda net Nigerija. Ir, beje, galite paieškoti Google, kada paskutinį kartą Nigerija taip elgėsi su Amerikos piliečiais. Atsakymas toks: amerikiečių paprasčiausiai neliečia.

Nuotraukoje: Julija Latynina“Echo Moskvy” apžvalgininkė bei per RTVi televiziją transliuojamos populiarios laidos “Kod dostupa” (lietuviškai – “Priėjimo kodas”) autorė.

Slaptai.lt skelbia ištrauką iš paskutiniosios Julijos Latyninos “Kod dostupa” laidos, transliuotos per RTVi televiziją ir paskelbtos “Echo Moskvy” internetiniame portale.

2013.03.06 


Prisijunkite prie diskusijos