Socialinės politinės sąrangos dvilypumas*
Kas į postmodernumą pasukusiai civilizacijai tapo ypač akivaizdu? Tai – jos sociokultūrinis nelygiavertiškumas, gal teisingiau būtų sakyti – dichotomiškumas, priešpriešiškumas.
Vienas iš įžymesniųjų socialinės politinės organizacijos tyrinėtojų Louis Diumont'as pagrindine visų civilizacijų problema laiko holizmo (organiškumo, vientisumo) ir individualizmo santykį.
Kaip ir kas rašo apie senuosius lietuvius ir Lietuvą
Klaidinga ar klaidinanti istorinė atmintis (sąmoningumas) savaime retai gimsta. Istorinė atmintis gali tiesiog išblėsti, užgesti panašiai kaip blėsta žmogaus sveikata ar liepsnojęs laužas…
Bet apie tai būtų jau atskira kalba.
Sovietinio lietuvių kaimo lituanizacijos ženklai
Apie tuos ilgus okupacijos dešimtmečius mūsų jaunimas žino vien iš negatyvių vertinimų pozicijos. Paleistos klišės: kolchozai, kolchozninkai, predsedateliai, priverstinis (baudžiavinis) darbas ir pan. Jos įtakoja ne tik jaunosios kartos mąstymą. Jos sklaidosi po žymiai platesnį pasaulį.
Kitu kampu apie lietuvių bendradarbiavimo su naciais faktą
Pokalbį pradėsime nuo vadinamųjų savisaugos batalionų, kurie egzistavo per visus vokiečių okupacijos metus. Jie arba nutylimi, arba visuomenei pateikiami kaip vienas iš skaudžiausių (gal – gėdingiausių?) vėlyvųjų laikų (XX a. vidurys) Lietuvos istorijos puslapių.
Apie juos jaunoji karta, ko gero, nieko doro nežino. Na, kartais jeigu kas ir užsimenama, tai įvardinama okupanto amoralaus talkininko vardu.
Kitu kampu apie Brunono istoriją
2009-siais metais Lietuva labai iškilmingai (netgi pompastiškai) šventė jos vardo suminėjimo tūkstantmetę sukaktį.
Apie ją nekalbėsime, bet apsistosime prie šios sukakties „kaltininko“ šventojo Brunono (Bonifacijaus).
Šiandieninio „Kito“ pasaulio kontūrų ieškojimas ir ieškotojai
Nuo XVI a. Europoje prasiveržė M. Liuterio ir A. Kalvino religinės minties reformos įsiūbuota revoliucija. Pasaulis ėmė laisvintis nuo dogmatikos, nuo tradicijos, varžiusių ne tik mintį, bet ir veiksmą. Kalbant filosofų kalba, mąstymas metėsi nuo gylio, nuo scholastikos į plotį ir racionalumą.
Mąstymas, sukoncentruotas į veiksmo racionalumą, į pragmatiką, žvelgiant iš prigimtinės lietuvių kultūros pozicijų, triuškinte triuškino senąjį, gal tūkstantmečius atlaikiusį Būties Ratą.
