Janukovičius

Atsargiai

Viktoras Janukovyčius (dešinėje) su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu
Kaltu dėl valstybės išdavystės pripažintas buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pasveikino aktorių Volodymyrą Zelenskį su įspūdinga pergale šalies vadovo rinkimuose, paskelbė Rusijos naujienų agentūra TASS. 

Pasak eksprezidento, ukrainiečiai V. Zelenskiui šį postą patikėjo „šaliai artėjant prie sudėtingo momento savo istorijoje“. „Taiki ukrainiečių tauta yra kaip niekad anksčiau susiskaldžiusi ir radikalizuota“, – pareiškė V. Janukovyčius, kuris dėl visų šalies nelaimių kaltina netrukus kadenciją baigsiantį Petro Porošenką. 

Pagal TASS, V. Janukovyčius pagyrė teisingą pasirinkimą padariusius „išmintingus ukrainiečius“, kurių „nepavyko apgauti“, nepaisant esą nuolat kurstomų provokacijų ir melo. „Ukrainiečiai jumis patikėjo ir tikisi, kad mūsų tautai atnešite taiką bei suklestėjimą. Nenuvilkite jų“, – kreipdamasis į V. Zelenskį sakė eksprezidentas. 

Šiuo metu, suskaičiavus kiek daugiau nei 95 proc. visų per antrąjį rinkimų turą atiduotų balsų, su 73,17 proc. (12,8 mln. rinkėjų balsų) pirmauja V. Zelenskis. Dabartinis prezidentas P. Porošenka yra surinkęs 24,50 proc., arba 4,3 mln. gyventojų balsų. 

Ukrainos centrinė rinkimų komisija oficialius rezultatus turi paskelbti per 10 dienų po rinkimų, t. y. iki gegužės 1 d. Naujasis prezidentas bus prisaikdintas iki gegužės 31 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.23; 06:30
Aktualijos

Bendra ES ir Vakarų Balkanų šalių lyderių nuotrauka. EPA-ELTA nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Serbijos bandymas atsistoti tarp dviejų skirtingų vertybinių pasaulių trukdys valstybei judėti pirmyn ir įsilieti į Europos Sąjungą.

Po penktadienį Belgrade įvykusio susitikimo su Serbijos Prezidentu Aleksandaru Vučičiumi D. Grybauskaitė žurnalistams sakė, kad nepaisant to, jog Serbija eina reformų keliu ir siekia tapti vakarietiška valstybe, tarp jos ir ES šalių išlieka nemažai nepaaiškinamų skirtumų.

Prezidentė pabrėžė, kad vertybių ir saugumo suvokimo nesuderinamumas, gali tapti reikšmingu trukdžiu valstybei suartėti su ES. Kaip vieną iš reikšmingiausių skirtumų ir Lietuvai jautriausių klausimų Prezidentė įvardijo tai, kad Serbija kartu su Rusija visai šalia Lietuvos sienų Baltarusijoje vykdė karines pratybas.

Pasak D. Grybauskaitės, Serbija turi pati padaryti sprendimą su kuo ir kur ji norėtų būti.

„Dvejonės arba buvimas tarp dviejų visiškai skirtingų vertybinių pasaulių išties trukdys šiai šaliai judėti pirmyn“, – pabrėžė D. Grybauskaitė.

Prezidentė samprotavo Serbijos politikoje įžvelgianti panašių svyravimų, kokie buvo Viktoro Janukovičiaus valdomoje Ukrainoje ir Armėnijoje, iki jai prisijungiant prie Rusijos dominuojamos Eurazijos ekonominės sąjungos 2015 m.

„Mes matėme tokių pavyzdžių ir Ukrainos Prezidento Janukovičiaus laikotarpiu, mes matėme panašią situaciją Armėnijoje, kai Armėnija praktiškai priartėjusi prie asociacijos sutarties su Europa, staiga pasirašė prekybinius sąjunginius susitarimus su Rusija ir užkirto kelią sau link Europos Sąjungos. Matome kažkokius ženklus ir čia (Serbijoje – ELTA)“, – apibendrino D. Grybauskaitė.

Prezidentūros penktadienį išplatintame pranešime skelbiama, kad D. Grybauskaitės ir A. Vučičiaus susitikime aptartos Serbijos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje, Serbijos ir NATO bendradarbiavimo, dvišaliai verslo santykiai ir Lietuvos investicijų Serbijoje apsauga.

Serbija į ES įstoti tikisi 2025 metais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.19; 06:59

Žvalgyba

Trumpa Rusijos specialiųjų tarnybų veiklos Ukrainoje istorija

1991-aisiais metais Ukraina ir Rusija likvidavo SSSR ir tapo nepriklausomomis valstybėmis. Ukraina patvirtino savo nepriklausomybę referendume 1991 metų gruodžio 1 dieną ir kartu išrinko prezidentu Leonidą Kravčiuką.

Tai buvo pirmieji ir paskutiniai rinkimai Ukrainoje, kuriuose nedalyvavo Rusijos specialiosios tarnybos. Vėliau visus metus Rusijos specialiosios tarnybos nenuilsdamos kaitalios Ukrainos politinį landšaftą.

Continue reading „FSB intrigos Ukrainoje” →

Politinės intrigos

Aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia žymios Rusijos žurnalistės, rašytojos, politikos apžvalgininkės Julijos Latyninos komentarą apie tai, kas dedasi Ukrainoje. Pateikiame per radiją "Echo Moskvy" (laida – "Priėjimo kodas") skelbto komentaro sutrumpintą variantą. J.Latynina ne tik pateikia savają Ukrainos įvykių versiją, bet ir analizuoja, kodėl viskas susiklostė būtent taip.

J.Latyninos palyginimai, argumentai padės giliau suvokti sudėtingą Ukrainos padėtį. Kai kurie jos palyginimai, argumentai verti dėmesio analizuojant ir lietuviškąsias aktualijas. Nejaugi Rusijos slaptosios tarnybos nepajėgtų Lietuvoje sukurti panašaus chaoso?

Continue reading „Julija Latynina: ko reikia, kad įsikištų Rusijos specnazas?” →

Politinės intrigos

Jau kelintas mėnuo keliamės ir gulame su mintimi apie Ukrainą. Kas jai nutiks rytoj, poryt? Aišku viena – artimiausiu metu gerai nebus. Prieštaringos mintys neduoda ramybės. Iš žmonių, ne kartą buvusių Ukrainoje, seniai girdėjau negerų kalbų apie kučmas, juščenkas, julijas, janukovyčius: visi jie vagys, grobuonys, sukčiai.

Be abejo: visi, visur valdžios trokšta, į valdžią veržiasi turtuoliai arba tie, kurie valdžioje tikisi susikrauti turtus. Taisyklė su labai retomis išimtimis. Bet tai, ką pamatėme Ukrainoje po to, kai spruko jos krauju susitepęs duobkasys, kriminalinis nusikaltėlis, išdavikas – kaip sakoma, pranoko bet kokius lūkesčius. Iki šiol maniau, kad tiek turtų gali prisigrobti tik koks Azijos, Afrikos, Lotynų Amerikos karaliukas, tik ne Europos šalies žmonių rinktas prezidentas.

Continue reading „Ar išsipildys Andrejaus Piontkovskio pranašystė?” →

Aktualijos

Kruviną įvykių raidą Kijeve Vakarų stebėtojai sieja su tolesniu Viktoro Janukovičiaus suartėjimu su Kremliumi. „Gal naujas čekis išrašytas už tai, kad Janukovičius pažadėjo Maskvai nedaryti didelių nuolaidų ir rinkti premjerą ne iš opozicininkų“. „Jeigu JAV ir ES nesuteiks didesnės pagalbos Ukrainos, provakarietiški demokratai niekada nepasieks savo tikslų ir, galimas dalykas, žus“, – rašo žiniasklaida.

„Smurtas Ukrainoje rodo, kad būtina padėtį sureguliuoti derybomis“, – pareiškia antraštėje The Washington Post. Neaišku, kuri iš konfliktuojančių šalių pirmoji panaudojo jėgą, bet kaltė už politinį protrūkį tenka Janukovičiui, kuris „žengė žingsnį atgal“ nuo derybų su opozicija, kaip išsireiškia laikraštis. Laikraštis taip pat vadina „kvailu“ valdžios ultimatumus ir sprendimą pasiųsti „Berkut“ šturmuoti Nepriklausomybės Maidaną.

Continue reading „Susirėmimai Ukrainoje: „kas gali atsitikti, kai Vakarai nesikiša“” →

timosenko-jevgenija
Politinės intrigos

Leidinys „Tagesspiegel” spausdina interviu su Julijos Timošenko dukterimi Jevgenija.

Pirmiausias klausimas buvo apie Ukrainos opozicijos lyderės, gruodžio pabaigoje išvežtos etapu į koloniją Charkove, sveikatą.

Jevgenija Timošenko pranešė, kad jai leista lankyti motiną dukart per savaitę. Pasak jos, šiuo momentu Julija Timošenko negali nei sėdėti, nei vaikščioti, nes jai labai skauda nugarą. Pasak Jevgenijos, „sekmadienį mano motina prarado sąmonę, išgėrusi kažkokių vaistų, ir išbuvo be sąmonės porą valandų“. Pasak jos, gydytojas atėjo tik po 20 minučių.

Continue reading „Interviu su Jevgenija Timošenko: “Mano motinos gyvybė pavojuje”” →

senderovicius
Politinės intrigos

Praėjusią savaitę būta daug svarbių tarptautinių įvykių, apie kuriuos originaliai diskutavo RTVi laidos “Osoboje mnenije” svečiai.

Šį sykį pats įdomiausias man pasirodė žymaus Rusijos žurnalisto ir rašytojo Viktoro Šenderovičiaus komentaras. Viktorui Šenderovičiui teko pasakoti, kaip jis vertina paskutinįjį Ukrainos prezidento Viktoro Janukovičiaus kreipimąsi į tautą, ką byloja Libijos diktatoriaus Muamaro Kadafio reikalavimas, jog oficialusis Vašingtonas laikytųsi demokratijos principų, kodėl Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas staiga pareiškė, jog neseniai numiręs Vasilijus Kononovas, kurį latviai teisė kaip karo nusikaltėlį, Antrojo pasaulinio karo metais žudžiusį civilius gyventojus, iš tiesų yra “pasididžiavimo vertas raudonasis partizanas”. RTVi laidos pašnekovas V.Šenderovičius šį sykį buvo priverstas atsakyti net į klausimą, ar galima grupę žmonių negrįžtamai nuskraidinti į Marsą ir ten palikti visiems laikams, mat kelionė atgal į Žemę būtų per daug brangi.

Continue reading „Viktoras Šenderovičius: “Labiausiai bijokime didelius reitingus turinčių prezidentų”” →