Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, liepos 20 d. (AFP-ELTA). Ukrainos pirmoji ponia trečiadienį emocingai kreipėsi į JAV įstatymų leidėjus, prašydama daugiau ginklų kovai su Rusijos okupantais ir sakydama, kad kalba milijonų tėvų, bijančių dėl savo vaikų, vardu.
Imdama pavyzdį iš savo vyro prezidento Volodymyro Zelenskio, kuris virtualiai pasirodęs JAV Kongrese rodė sukrečiančius vaizdus, asmeniškai atvykusi Olena Zelenska rodė besišypsančių vaikų, kuriuos nužudė ar suluošino Rusija, nuotraukas.
Tarp jų buvo Lizos Dmitrijevos, Dauno sindromą turinčios keturmetės mergaitės mamos darytas vaizdo įrašas, kuriame matyti laimingas vaikas vežimėlyje likus valandai iki jos žūties per Rusijos smūgį Vinycioje praėjusią savaitę.
„Norime, kad kiekvienas tėvas ir kiekviena motina galėtų pasakyti savo vaikui: „Eik ramiai miegoti, daugiau nebus jokių oro antskrydžių, jokių raketų smūgių“. Argi tai per daug?“ – klausė O. Zelenska. Ukrainos pirmoji ponia: „Sustabdykime šį terorą“. EPA-ELTA nuotr.
Pradėjusi daugiau rodytis viešai po to, kai nuo karo pradžios vasario 24 dieną ji daugiausia slėpėsi, ji pripažino, kad pirmajai poniai neįprasta prašyti ginklų, bet sakė, kad tai gyvybiškai svarbu.
Ukrainai reikia oro gynybos sistemų, „kad raketos nežudytų vaikų vežimėliuose“, – sakė ji.
„Padėkite mums sustabdyti šį terorą prieš ukrainiečius“, – prašė ji.
Ji priminė Rugsėjo 11-osios teroro aktus ir JAV Nepriklausomybės deklaracijos raginimą visiems žmonėms džiaugtis „gyvenimu, laisve ir laimės siekimu”.
Ukrainos pirmoji ponia kreipėsi į JAV Kongresą: „Sustabdykime šį terorą“. EPA-ELTA nuotr.
Kitą savaitę JAV įstatymų leidėjai išeis atostogų ir „tai yra normalu“, – sakė ji. – Būtent šio normalumo mes dabar netekome. Ar mano sūnus rudenį galės grįžti į mokyklą? Nežinau, kaip ir milijonai motinų Ukrainoje“.
Tiek JAV prezidentas Joe Bidenas, su kuriuo ji susitiko antradienį, tiek JAV Kongresas entuziastingai vertina ginklų tiekimą Ukrainai ir gegužės mėnesį patvirtino 40 mlrd. dolerių paketą.
Tačiau Rusijos pajėgoms žengiant į rytus, Ukraina siekia užsitikrinti pastovesnį ginklų srautą, įskaitant ir ilgesnio nuotolio tiksliųjų raketų.
JAV įstatymų leidėjai plojo O. Zelenskai, kai ji dėkojo už pagalbą ir sakė: „Kol Rusija žudo, Amerika gelbsti“.
V.Zelenskis kreipiasi į JAV Kongresą. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, kovo 16 d. (dpa-ELTA). Trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į JAV Kongresą ir pakartojo savo raginimą virš jo šalies paskelbti neskraidymo zoną.
„Rusija pavertė Ukrainos padanges tūkstančių žmonių mirties šaltiniu“, – kreipimesi iš Kyjivo teigė V. Zelenskis. Pasak jo, Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymu jau beveik tris savaites vykstantys bombardavimai yra „teroras, kurio Europa nebuvo regėjusi 80 metų“.
V. Zelenskis nurodė, kad, jei yra „per daug prašyti“ neskraidymo zonos, tuomet Jungtinės Valstijos turėtų atsiųsti Ukrainai naikintuvų, „kad galėtume apginti savo žmones“.
„Sprendžiama dėl mūsų šalies likimo“, – V. Zelenskis teigė savo kreipimesi, kuriame taip pat paminėjo Japonijos ataką Perl Harbore, rugsėjo 11-osios įvykius ir Martiną Liuterį Kingą jaunesnįjį.
JAV ir NATO jau kelis kartus atmetė galimybę virš Ukrainos paskelbti neskraidymo zoną, teigdamos, kad tai įtrauktų jas į konfliktą.
JAV Kongresas. EPA-ELTA nuotr.
Antradienį parlamente bus svarstomas naujos redakcijos Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo projektas, kuris įtvirtintų galimybę turėti parlamento interesų atstovus ne tik Europos Sąjungoje, tačiau ir konkrečioje valstybėje. Kaip Seimui pateikiant įstatymą sakė siūlomos iniciatyvos autoriai, Seimas, pritarus iniciatyvai, galėtų turėti nuolatinį atstovą JAV Kongrese.
„Yra nacionalinių parlamentų, kurių įtaka, tiesą pasakius, Lietuvos likimui, Lietuvos interesams kartais būna net didesnė negu Europos Parlamento. Šiuo atveju aš kalbu apie JAV Kongresą. (…) Šiuo sprendimu mes turėtume savo atstovą, kuris dirbtų nuolat, kiekvieną dieną, su iš esmės galingiausiu planetoje demokratiniu parlamentu, kuris labai dažnai turi vieną iš lemiamų įtakų mums svarbiausiems sprendimams“, – rugsėjį pristatydamas projektą sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
Pasak komiteto vadovo, taip pat galėtų būti skiriami Seimo atstovai ir kitose šalyse.
„Neapsiribojant Amerika, jeigu Seime atsirastų politinės valios ar noro, ar toks interesas iškiltų, mes pagal šį įstatymą, taip pat galėtume paskirti savo atstovą ir darbui su kitais parlamentais“, – teigė parlamentaras.
Šis teisės aktas parengtas siekiant suteikti galimybę Seimo interesų atstovavimui ir bendradarbiavimo stiprinimui ne tik tokios svarbios tarptautinės organizacijos kaip Europos Sąjunga (ES) lygmeniu, tačiau ir dvišaliu tarpparlamentiniu lygmeniu, turinčiu ypatingos reikšmės Lietuvos užsienio ir gynybos politikos ar kitais esminiais valstybei aspektais.
Projektas įtvirtintų, kad Seimo kanceliarijos nustatyta tvarka atrinktas kandidatas reguliariai informuotų Seimą ir Seimo kanceliariją apie užsienio valstybės parlamento veiklą, iniciatyvas, pozicijas ir aktualius klausimus.
Numatoma, kad valstybės tarnautojas į atstovo pareigas būtų perkeliamas trejiems metams. Esant tarnybinei būtinybei, šis terminas galėtų būti pratęstas vieną kartą iki vienų metų netaikant atrankos procedūros.
Gegužės 12 d., trečiadienį, JAV Kongreso ispanakalbių lyderių institutas surengė nuotolinę 17-ąją iškilmingą lyderių apdovanojimo ceremoniją „Minčių įvairovės puoselėjimas“, kurioje tarptautine lyderystės premija apdovanojo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką Žygimantą Pavilionį.
Kasmet pavasarį organizuojamos JAV Kongreso ispanakalbių lyderių instituto iškilmės suburia įtakingą ir įvairiapusę auditoriją, kurią sudaro renkami ir skiriami pareigūnai, visuomeniniai veikėjai, įmonių vadovai ir diplomatijos lyderiai. Institutui priklauso ir dabartinis JAV Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Robert Menendez. Šioje ceremonijoje apdovanojami asmenys pagerbiami už didelį ir vertingą indėlį į JAV ispanakalbę bendruomenę. Buvusiam ambasadoriui Ž. Pavilioniui skirtas Ileana Ros-Lehtinen, buvusios JAV Atstovų rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininkės, vardo tarptautinės lyderystės apdovanojimas.
„Esu nuoširdžiai dėkingas už šį apdovanojimą. Kongreso ispanakalbių lyderių grupė yra antra pagal neformalią įtaką galingiausiame planetos demokratiniame parlamente. Šis institutas su tuometine Atstovų rūmų URK pirmininke Ileana Ros-Lehtinen, kongresmenais Lincoln ir Mario Diaz-Balart, senatoriumi ir dabartiniu Senato URK pirmininku Bob Menendez mano kadencijos Vašingtone metu parėmė Lietuvą visais esminiais mūsų užsienio ir saugumo, taip pat energetinio saugumo klausimais. Todėl tikiuosi, kad šis apdovanojimas padės mums sukurti dar tvirtesnius ryšius tarp naujos sudėties LR Seimo bei JAV Senato ir Atstovų rūmų, ką įtvirtinsime ir paskirdami pirmąjį LR Seimo atstovą darbui su JAV Kongresu dar šiais metais“, – teigė Ž. Pavilionis.
Šiemet JAV Kongreso ispanakalbių lyderių institutas lyderystės valstybės tarnyboje apdovanojimais pagerbė ir Robą Portmaną ir Adriano Espaillatą. Senatorius Portmanas atstovauja Ohajo valstijai, kur jis darbuojasi nuo 2010 metų. Espaillat atstovauja Niujorko 13-ajai kongresinei apygardai ir yra pirmasis Dominikos Respublikos kilmės amerikietis JAV Atstovų Rūmuose.
„Kongreso ispanakalbių lyderių institutas garbingai pristato savo 17-ąją iškilmingą lyderių apdovanojimo ceremoniją. Esame labai dėkingi mūsų svečiams už dalyvavimą mūsų nuotolinėje ceremonijoje ir pabrėžiame jų indėlio svarbą ir reikšmę puoselėjant minties įvairovę“, – teigia JAV Kongreso ispanakalbių lyderių instituto pirmininkas, buvęs kongresmenas Lincoln Díaz -Balart.
JAV Kongreso ispanakalbių lyderių institutas – tai JAV Kongreso narių ir korporacijų lyderių įsteigta organizacija, siekianti skatinti ispanakalbės bendruomenės ekonominę pažangą, didžiausią dėmesį skiriant socialinei atsakomybei ir konkurencingumui pasaulyje. Šis institutas, įkurtas 2003 m., yra ne pelno siekianti nepartinė organizacija, kurios tikslas – skleisti ispanų ir portugalų kilmės amerikiečių minties, paveldo, interesų ir požiūrių įvairovę.
R. T. Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
Turkija toliau gins savo poziciją vadinamojo armėnų genocido Osmanų imperijoje klausimu. Tai sakoma ketvirtadienį paskelbtame šalies prezidento Recepo Tayyipo Erdogano kanceliarijos pranešime.
„Ponas prezidentas informavo, kad Turkija ir ateityje gins tiesą nuo tų, kurie meluoja apie vadinamąjį armėnų genocidą ir pritaria šiam šmeižtui dėl politinių priežasčių“, – sakoma pranešime.
Anksčiau laikraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais JAV administracijoje, pranešė, kad Amerikos prezidentas Joe Bidenas ketina oficialiai pripažinti armėnų genocidą Osmanų imperijoje XX amžiaus pradžioje.
Leidinio duomenimis, Baltųjų rūmų šeimininkas savo sprendimą oficialiai gali paskelbti šeštadienį, balandžio 24-ąją, kai Armėnijoje bus pažymima Armėnų genocido aukų atminimo diena. Laikraščio šaltiniai pabrėžia, kad galutinis sprendimas kol kas nepriimtas, ir J. Bidenas gali apsiriboti formaliu pareiškimu, kuriame nenuskambės oficialus genocido fakto pripažinimas.
J. Bideno pirmtakas respublikonas Donaldas Trumpas vengė žodžio „genocidas“ savo pareiškimuose apie 1915 metų įvykius. Barackas Obama (2009-2017), kurio administracijoje J. Bidenas ėjo viceprezidento pareigas, taip pat vengė šio apibrėžimo. 2019 metais JAV Kongreso Senatas ir Atstovų Rūmai pirmą kartą priėmė rezoliucijas, kuriose 1915 metų tragedija Osmanų imperijoje buvo apibūdinta kaip armėnų genocidas. Tai sukėlė didelį Ankaros nepasitenkinimą.
Iki Pirmojo pasaulinio karo Osmanų imperijoje gyveno apie 2,5 mln. armėnų. 1915 metais deportacija ir sisteminės žudynės pareikalavo, įvairiais vertinimais, nuo 600 tūkst. iki 1,5 mln. armėnų gyvybių.
Turkijos vyriausybė pripažįsta masinės armėnų žūties faktą, bet stoja prieš termino „genocidas“ vartojimą ir teigia, kad Armėnija skelbia pernelyg didelį aukų skaičių. Anot Ankaros, armėnų žūtis buvo ne kryptingos vyriausybės politikos rezultatas, bet pilietinio karo Osmanų imperijoje, kurio aukomis tapdavo ir turkai, padarinys.
JAV Kongresas. EPA-ELTA nuotr.
Po lapkritį vykusių rinkimų sekmadienį 18.00 val. Vidurio Europos laiku į pirmuosius posėdžius rinksis JAV Senatas ir Atstovų Rūmai.
Paraleliai su naujo prezidento rinkimais lapkričio 3-iąją amerikiečiai rinko ir Atstovų Rūmų narius bei trečdalį Senato. Abeji naujos sudėties Kongreso rūmai rinksis į atskirus posėdžius.
Ligšiolinė Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi sieks perrinkimo į įtakingas pareigas.
Demokratai per rinkimus apgynė savo daugumą Atstovų Rūmuose. Kas turės daugumą Senate, spręsis tik antradienį vyksiančiame antrajame rinkimų rate Džordžijos valstijoje, kur bus balsuojama dėl dviejų senatorių.
Kol kas neaišku, ar daugumą Senate pavyks išlaikyti respublikonams. Sėkmės atveju jie galėtų trukdyti įgyvendinti sumanymus būsimajam JAV prezidentui demokratui Joe Bidenui.
J. BIdenas rinkimuose įveikė respublikoną D. Trumpą ir sausio 20-ąją bus inauguruotas prezidentu.
Rusijos parlamento vyresnieji nariai ketvirtadienį pasiūlė atsakyti tuo pačiu į JAV atsisakymą leisti Rusijos finansuojamai žiniasklaidos priemonei RT patekti į JAV Kongresą.
Rusijos politikas Aleksejus Puškovas pasiūlė, kad JAV žiniasklaidos priemonėms būtų draudžiama patekti į abejus Rusijos parlamento rūmus. Rusijos aukštųjų parlamento rūmų Valstybės suverenumo gynimo komiteto pirmininkas Andrejus Klimovas taip pat reikalavo tokio paties atsako. Tačiau, kaip pranešama, draudimas būtų taikomas ne visiems žurnalistams, o tam tikrai masinės žiniasklaidos žurnalistų kategorijai, susijusiai su JAV vyriausybės propagandos skleidimu.
Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taip pat pasirašė įstatymą, nukreiptą prieš Rusijoje veikiančias, tačiau užsienyje įregistruotas ir finansavimą iš užsienio gaunančias žiniasklaidos priemones. Įstatymas leidžia reikalauti užsienio žiniasklaidos priemonių užsiregistruoti Rusijoje „užsienio agentais“.
Tokio žingsnio Rusija ėmėsi po to, kai RT buvo nurodyta užsiregistruoti JAV „užsienio agentu“.
Birželio 13-ąją kalbėdamas JAV kongreso ginkluotės komitete gynybos ministras Jamesas Mattisas pakartojo, kad didžiausią grėsmę Amerikai ir pasauliui kelia Šiaurės Korėja, nes tik laiko klausimas, kada ji apsirūpins branduolinę galvutę galinčia nešti tarpkontinentine balistine raketa.
Nenori normalizuoti santykių
Pentagono vadovas dar pareiškė, kad jį šokiravo prasta JAV kariuomenės parengtis, taip pat – kad nėra jokių požymių, rodančių Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasirengimą normalizuoti santykius su JAV. Pasak J.Mattiso, šis pasirinko strateginio konkurento vaidmenį.
Gyvename beprecedentės informacijos invazijos sąlygomis, tad daugelis neabejotinai kaip rutininę įvertino kitos dienos žinutę apie tai, kad Vokietija įstatymų lygmenyje nutarė apsisaugoti nuo potencialių Rusijos kibernetinių atakų per rugsėjį vyksiančius rinkimus į Bundestagą. Šalies vidaus žvalgybos vadas Hansas-Georgas Maassas informavo, jog federalinė informacinio saugumo valdyba tam reikalui samdys 180 advokatų bei programuotojų.
Australietiški bumerangai
Taip pat veikiausiai daugelio iškart iš atminties buvo ištrintas birželio 12 dienos pranešimas, kad, pasak kibernetinio saugumo bendrovės „Dragos“ ataskaitos, rusai disponuoja kibernetiniu ginklu, galinčiu nutraukti elektros tiekimą JAV miestams, ir tą ginklą jau išbandė 2015-ųjų gruodį, kuomet dėl programišių atakos be elektros liko virš 200 tūkstančių Ukrainos gyventojų.
Pasak „Dragos“ grėsmių žvalgybos vadovo Sergio Caltagirone, Kremliaus programišiai jau domėjosi Amerikos energetikos ir kitų komunalinių paslaugų sistemomis.
Reikalas tas, kad pono J.Mattiso rūpestis dėl konvencinių karinių pajėgų dabartinėmis aplinkybėmis gali vis labiau prarasti aktualumą. Kaip publikacijoje „Trečias pasaulinis karas prasidėjo: tai karas miglose“ (06 13) leidinyje„Wirtualna Polska“ nurodo publicistas bei rašytojas Jacekas Żakowskis, daugelyje planetos vietų regime įvykius, kurių anksčiau nebuvo arba kuriuos pastebintys prieš keletą metų būtų buvę išvadinti paranojikais bei išjuokti kaip sąmokslo teorijų šalininkai. Jau kaip ir tapo rutininiais informaciniai pranešimai, tarkime, apie su Kremliumi siejamą interneto įsilaužėlių grupuotę „Fancy Bear“ bei jos atakas prieš Prancūzijos televizijos kanalą TV5 ar JAV demokratų partijos nacionalinį komitetą.
Niekas nebesijuokia
Niekas nebesijuokia, regėdamas žurnalo „Gazeta Polska“ (leidinys artimas dabartiniams Lenkijos valdantiesiems) viršelį su degančiu lėktuvu bei antrašte „Naujas liudininkas: „Tupolevas“ skrido ir degė“. Nors valdžios partijai „Teisė ir teisingumas“ nėra reikalo stiprinti savo politinių pozicijų dar viena sąmokslo teorija, jos reitingai ir taip aukšti. Nebesijuokia po to, kai lenkų prokuratūros ekspertai išpakavę iš Rusijos atsiųstus maišus su prie Smolensko žuvusiųjų palaikais atrado juos siaubingai, atsainiai sumaišytus, nors po vyriausybinio lėktuvo katastrofos Maskvoje buvo ir lenkų pareigūnai, ir žuvusiųjų artimieji. O JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) ekspertai Kataro sostinėje Dohoje ką tik atvėrė kompiuterių dokumentus, kurių dėka rusų interneto įsilaužėliai gegužės 24-ąją atakavo naujienų agentūrą „Qatar News Agency“.
Formaliai tarp šių faktų nėra beveik nieko bendro, išskyrus po jų atskleidimo kilusios sumaišties efektą. Taktinėje perspektyvoje viskas be priekaištų: visi planetos televizijos kanalai parodė ištuštėjusias Kataro prekybos centrų lentynas, chaosą Dohos oro uoste, FIFA kurį laiką svarstė, ar neperkelti 2022-ųjų futbolo čempionato iš Kataro į kitą vietą. Ekspertinėje bendruomenėje net buvo pasigirdę svarstymų, kiek tikėtina, jog Saudo Arabija įsiverš į Kataro teritoriją.
Pavojingiausia vieta pasaulyje
Tarsi burtų lazdele mostelėjus viena turtingiausių planetos valstybėlių (200 tūkstančiai gyventojų) virto kone pavojingiausia vieta pasaulyje regione, kuris ypač svarbus Vakarų stabilumui, nes užsiliepsnojus Persijos įlankai į viršų šastels naftos bei gamtinių dujų (Kataras pagal dujų išteklius antras planetoje po Irano) kainos ir susvyruos globali ekonomika, užtat Rusija iš paaugusių energetinių resursų kainų tik išloš.
Košė buvo užvirusi dėl melagingo pranešimo, esą Kataro emyras kritiškai atsiliepė apie JAV prezidentą Donaldų Trumpą ir draugiškai – apie Iraną bei teroristus. Informacinis fragmentas, bematant supriešinęs Kataro emyrą Tamimą bin Hamadą al Tani, kuris remia vienus radikalius islamistus, su Saudo Arabijos karaliumi Salmanu of Saudi Arabia, kuris remia kitus radikalius islamistus.
Žurnalas „Foreign Policy“ (06 07) situaciją net palygino su 1914 metų Sarajevu, kai ten nušautas Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinis sukėlė 1-ąjį pasaulinį karą.
O juk Katare įsikūrusi pagrindinė regioninė Amerikos karinė bazė, kuri yra JAV komandinis centras kovoje su „Islamo valsybe“… Užsitęsęs konfliktas tarp Er-Rijado ir Dohos gali būti naudingas kam nori, bet tik ne Vakarams. Jei FTB ekspertai teisūs dėl „Qatar News Agency“ atakavusių programišių kilmės, štai ir dar vienas įtampos židinys Vakarų saugumui svarbiame planetos taške. Tą kilmę dar reikia įrodyti, kilusioje sumaištyje tą padaryti ypač nelengva, tas pats „Foreign Policy“ svarstė, kad smogti galėjo ir Irano programišiai, mat Teheraną stipriai suerzino gegužės 20-21 Er-Rijade vykusio JAV prezidento ir arabų šalių lyderių susitikimo antiiraniška pozicija.
„Žali žmogeliukai” tapo „virtualiais” žmogeliukas
Amerikoje V.Putino „virtualūs žmogeliukai“ nuveikė daugiau (iš „Reality Leigh Winner“ pranešimo aiškėja, kad rengėsi net klastoti JAV prezidento rinkimų rezultatus, gavę priėjimą prie rinkimų techninį aptarnavimą vykdžiusios kompanijos), kitur, tarkime, Prancūzijoje, buvo ne tokie sėkmingi. Vis daugiau priekaištų sulaukiantis Rusijos prezidentas vangiai atsimuša, esą laužėsi ne rusų specialiosios tarnybos, o galbūt šiaip Rusijos patriotai. Anksčiau patriotai („žali žmogeliukai“) buvo Rusijos aneksuotame Kryme bei rytų Ukrainoje, iš „žaliųjų“ žmogeliukų virto „virtualiais“ žmogeliukais.
Žurnalistas Arūnas Spraunius, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.
Maskva labai kryptingai Estijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, bet kur atakuoja pasisakančius už Europos vienybę bei vertybes kaip ir nuosekliai bendradarbiauja su euroskeptikais visame Senajame Žemyne. Panašu, dabar eilė Vokietijai – Čekijos analitinio centro „Europietiškos vertybės“ direktoriaus pavaduotojas, ekspertas rusiškos propagandos klausimais Jakubas Janda inerviu vokiečių „Bild“ (20161122) būsimą rusų informacinę kampaniją artėjant rinkimams į Bundestagą įvertino kaip beprecedentę.
Tikslas – išbalansuoti Vakarus
Vektorius – be ypatingų materialinių išlaidų bandyti išbalansuot Vakarus, šalį po šalies. Kaip nurodo J.Żakowskis, sunku atsikratyti įspūdžio, jog Rusijos prezidentas ilgai, kantriai rengėsi ir dabar „paleido“ trečią pasaulinį karą, turintį sunaikinti Vakarus iš vidaus. Pastarieji ilgai lošė su Rusija klasikinį lošimą ekonominių potencialų varžymusi, kuriame Maskva neturi jokių šansų, tad buvęs saugumietis V.Putinas nutarė sulošti operatyvinę šnipinėjimo partiją, ir Vakarai pradiniame jos etape buvo užklupti visiškai nepasiruošę.
Tiesa, chaoso sėjimas visur, kur tik leidžia aplinkybės, turi savo neigiamą pusę, kurios puikia taktine intuicija pasižymintis ir pasaulinėje arenoje „improvizuojantis“ prezidentas V.Putinas, panašu, neįvertino. Kaip „Foreign Policy“ (2016.10.27) yra nurodęs tarptautinių santykių ekspertas Markas Galeottis, Krymo aneksija, avantiūra rytų Ukrainoje, įsikišimas Sirijoje, programišių atakos Vakarų valstybėse, mėginimas sėti sumaištį bei provokacijos kaimyninėse valstybėse Rusijai sugrįžo augančiomis sankcijomis, finansiniais praradimais, vis naujais kariniais bei kitokiais konfliktais su labai miglota perspektyva, ir visas šis vis pasipildantis „bukietas“ ima „gyventi savo gyvenimą“. Dėl interneto įsilaužimų JAV demokratija šiandien nukentėjo, bet Maskva sukūrė situaciją, kurioje sulauks atsakymo poryt, kai Jungtinėse Valstijose išsiaiškins, kas ir kaip.
Rusijos prezidento pasėta sumaištis ima veikti „savo ruožtu“ ir grėsti ją paleidusiajam.
Buvęs ambasadorius JAV, o dabar spalio mėnesį išrinkto Lietuvos Respublikos Seimo narys Žygimantas Pavilionis į Washingtoną sugrįžo po rinkimų Amerikoje.
LR Seimo delegacija, vadovaujama Seimo pirmininko pavaduotojo Gedimino Kirkilo, kartu su Estijos ir Latvijos parlamentų delegacijomis susitiko su JAV Senato vadovybe, abiejų Kongreso rūmų, Senato ir Atstovų rūmų, Užsienio reikalų komitetų pirmininkais ir nariais, Senato Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininku ir nariais, Baltijos šalių draugų grupe Atstovų rūmuose. Susitikime su Senato daugumos lyderiu senatoriumi M. McConnell dalyvavo senatoriai D. Durbin, B. Cardin, J. McCain, B. Menendez, J. Ernst, Ch. Coons, Ch. Murphy.
Žygimantas Pavilionis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Žygimantas Pavilionis sakė – net per penkerius jo darbo Lietuvos ambasadoje Vašingtone metus nebuvo tokio plataus masto visų Baltijos šalių atstovų vizito JAV Kongrese. Abiejų JAV partijų atstovai patvirtino, jog Kongresas vykdo nepriklausomą užsienio politiką, jog JAV visada gins Baltijos šalių interesus. Ir Amerikos Kongreso nariai, ir senatoriai sakė gerai suprantantys Baltijos šalių karines ir energetines problemas, matantys agresyvią Rusijos vykdomą propagandos kampaniją.
Baltijos šalių ir JAV parlamentarų susitikimuose buvo kalbėta ir apie Ukrainą. Kongreso nariai tvirtino, jog negali būti net kalbų apie sankcijų Rusijai švelninimą.
Ž. Pavilionis pabrėžė, jog tai buvo susitikimai su tikrais draugais, kurie norėjo patvirtinti anksčiau duotus įsipareigojimus Lietuvai ir jos kaimynėms. Ir, nors nebuvo susitikimų su išrinktojo Prezidento Donald Trump kuriamos administracijos narias, politiniai strateginiai saugikliai patvirtinti.
Aiškėja, kad naujojoje administracijoje jau yra žmonių, kurie artimi Lietuvos idealams. Tai taip vadinamos Lotynų Amerikos grupės atstovai. Ž. Pavilionis minėjo brolius Diaz-Balart, kurie daug padėjo ieškant ryšių JAV valdžioje. Pasak jo, būtent šių žmonių dėka Lietuvos ambasadoriui pavyko prieš kelerius metus susitikti su tuometinio Kongreso lyderiais. Ž. Pavilionis mano, jog Lotynų Amerikos grupė turėtų būti įtakinga D. Trump administracijoje, ir Lietuvai tai būtų labai palanku.
Buvęs ambasadorius pripažino, jog jaučiasi laisvesnis susitikinėdamas su JAV Kongreso nariais, užsienio politikos ekspertais kaip Seimo narys, nes nėra varžomas diplomatijos normų.
Todėl jis nebijojo pripažinti ir to, jog nepaisant apklausų ir kone visuotinio įsitikinimo abipus Atlanto, kad H. Clinton bus išrinkta JAV prezidente, jis visada jautė, jog D. Trump laimės, ir to neslėpė. Netgi priešingai, jis ragino Lietuvos užsienio reikalų ministrą ir kitus pareigūnus užmegzti ir palaikyti ryšius su abiejų kandidatų komandomis.
Ž. Pavilionis sako, kad gyvendamas Amerikoje suvokė, jog D. Trumpo žodžiai, jo politiškai nekorektiški pareiškimai buvo artimi ir suprantami daugeliui amerikiečių, ir ne tik dešiniųjų pažiūrų, nes taikė tiesiai į jų širdis.
Buvęs diplomatas nebuvo nusiteikęs prieš H. Clinton, nes, nepaisant jam nepriimtinų buvusios Valstybės sekretorės pažiūrų ir asmeninių savybių, ji padarė nemažai teisingų ir naudingų Baltijos šalims sprendimų. Jos komandos žmonės skyrė daug dėmesio Baltijos šalių regionui tuo metu, kai prezidento Barack Obama komandai jis nebuvo labai svarbus, ir užtruko ilgai, kol pavyko tuos santykius nors kažkiek sušildyti.
Žinoma, jog Lietuvos ir jos kaimynių santykiai su Respublikonų partijos politikais tradiciškai yra glaudesni. D. Trumpo asmeniškai nepažįstantis Ž. Pavilionis sako, jog šūkis „Make America great again” jam patiko, nes tai rodo norą stiprinti Amerikos gynybinę galią ir lyderystę pasaulyje. Anot jo, „stipri Amerika pasauliui gyvybiškai reikalinga, o B. Obama metais Amerikos lyderystė pasaulyje buvo beveik prarasta, lyderiavimas iš už nugaros nėra efektyvus”.
Paklaustas, ar pagrįsta baimė, jog D. Trump tapęs prezidentu sukirs rankomis su Vladimiru Putinu, Ž. Pavilionis neatmetė tokios galimybės, bet priminė, jog tokias klaidas darė kone visi JAV prezidentai – ir Bush jaunesnysis, ir B. Obama.
Pirmi naujosios Baltųjų rūmų administracijos mėnesiai ir netgi metai paprastai yra įtemptas ir pavojingas laikotarpis. Ir dabar Rusija darys viską, kad JAV nebūtų stipri valstybė, darys viską, kad JAV nebūtų galinga lyderė.
„Šio vizito metu susitikau su daugeliu savo senų bičiulių abiejose partijose, ir visi jie sutartinai sakė, jog V. Putino Rusija yra didžiausia trumpalaikė grėsmė Amerikai ir pasauliui. Yra kitų grėsmių, bet niekas kitas neturi tokio išvystyto aparato, tokios karinės galios, kuri gali sunaikinti ištisus regionus”, – sakė Ž. Pavilionis. Tačiau tai, kad Rusijos grėsmė yra pripažįstama, jau yra gerai.
Seimo narys priminė, kad JAV demokratai apdegė pirštus su „perkrova” (Reset) ir gavo didžiausią smūgį iš Kremliaus. Tai buvo gera pamoka, jog su KGB žaisti nereikia, nes vis tiek praloši. Ir jeigu D. Trump administracija kartos tas pačias klaidas, mėgins dar vieną „perkrovą” su V. Putinu, baigsis taip pat.
„Tik klausimas, kuo tai baigsis mums”, – svarstė Ž. Pavilionis.
Bet, kita vertus, ar nėra V. Putinui palanku, jog visi nuolat šneka apie Rusiją? Ar neatrodo Rusija galingesnė nei yra iš tikrųjų, nes nuolat apie jos grėsmę šnekama?
„Be abejonės, juk Rusijos ekonomika tesudaro vos du procentus pasaulio ekonomikos, jos gynybos biudžetas yra mažas, palyginus su JAV, todėl Kremlius skiria milžiniškas lėšas propagandai, kad palaikytų galingos ir grėsmingos valstybės įvaizdį”, – sutiko Ž. Pavilionis.
Tačiau kai kurie draugai Washingtone patarė Baltijos šalių parlamentarams ruoštis blogiausiam scenarijui, nes šitoje nežinomybėje visko gali būti.
Seimo narys teigė, kad krašto gynyba yra finansuojama prastai, kad du procentus reikėtų skirti jau kitais metais, o ne 2018 m., kaip numatoma dabar. Gerai yra bent tai, kad kitos Baltijos valstybės ir Lenkija jau kitais metais pasieks 2 proc. BVP krašto apsaugai, kaip numato NATO reikalavimai.
Ž. Pavilionis taip pat pabrėžė, jog reikia geriau finansuoti ne tik krašto apsaugą, bet ir diplomatinę tarnybą. Pasak jo, Lietuvos valstybės resursai Vašingtone yra menki, aktyvią veiklą vykdo tik dvi institucijos – Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijos, o kur visos kitos institucijos? Tiek metų kalbama apie būtinybę kone visoms ministerijoms turėti savo atstovus JAV, bet veiksmų nėra, netgi kultūros atašė atšauktas.
„Argi normalu, kad nėra nė vieno žmogaus Seime darbui su JAV Kongresu, o Briuselyje toks pareigūnas yra, nors ES Parlamento galios yra juokingos?” – stebėjosi buvęs Lietuvos ambasados JAV vadovas. Mažai dėmesio tam, kas vyksta Lietuvai bene svarbiausioje valstybėje, rodo ir Lietuvos žiniasklaida. Piktinamasi Rusijos propagandos įtaka, bet nieko nedaroma jai atsverti. Nė vienas Lietuvos laikraštis ar interneto svetainė neturi savo kameros ir žurnalisto Washingtone, kai estai jau prieš penkerius metus atsiuntė žurnalistę, kurios darbas yra nušviesti Washingtono politiką ir kitas JAV aktualijas. Lenkai turi gal ir dešimt tokių žmonių.
Rinkimų rezultatai nustebino ne tik Ameriką, bet ir Lietuvą, kurioje mėnesiu anksčiau vykusių rinkimų baigtis buvo vertinama kaip netikėta. Tačiau su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais rinkimuose dalyvavęs Ž. Pavilionis sakė, jog Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pergalė Lietuvoje yra dabartinės globalios politikos ligos pasekmė, pasaulinis fenomenas, kuris kartojasi skirtingose šalyse.
Susitikimai Washingtone jam padėjo geriau suvokti tos ligos priežastis. Apie tai jis daug kalbėjosi su žinomais ekspertais, kuriuos įvardijo kaip globalios demokratijos prižiūrėtojus. Ir jie mato, jog ketvirtoji naujausių technologijų keliama industrinė revoliucija naikina viduriniąją klasę, kuri buvo demokratijos pagrindas. Ekonominė pasaulio krizė buvo suvaldyta tik finansinėmis priemonėmis, nematant gilesnių jos priežasčių ir neįvertinant žmonių, kurie naujosios revoliucijos buvo nustumti į nuošalę.
Seimo narys įsitikinęs, kad jei neinvestuosime į demokratiją, neugdysime naujų lyderių, ta globalios politikos liga taps neišgydoma. Jis džiaugiasi, kad apsidairęs Seime mato jaunų veidų. Bet kiek gabių būsimų Lietuvos politikų yra užsienyje?! Todėl jis pakartojo, jog vienas pagrindinių jo darbo Seime tikslų – labai rimtai užsiimti lietuvių susigrąžinimu į Lietuvą.
Ž. Pavilionis teigė nesigailįs palikęs diplomatinę tarnybą, kurioje buvo nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, ir tapęs politiku. Jis mano, jog diplomatinėje tarnyboje nieko naujo per artimiausius ketverius metus nebus, o plaukti pasroviui nėra įpratęs.
Panašu, jog Seime Ž. Pavilionis nebus paklusnus, tylus narys.
Spalio 20 d. Lietuvoje viešinti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Kongreso patarėjų delegacija, susitikusi su Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos direktoriumi Vaidotu Urbeliu patikino, kad JAV išlieka tvirtai įsipareigojusi Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsniui ir kolektyvinei gynybai.
Amerikiečių kariai Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„JAV Kongrese praktiškai vieningai sutariama ir dėl Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos reikalingumo“, – teigė delegacijos vadovas, vyriausiasis Kongreso užsienio reikalų komiteto patarėjas Dougas Seayas (Doug Seay).
Susitikimo metu JAV delegacija domėjosi gynybos politikos ir kariuomenės modernizacijos prioritetais, Lietuvos poreikiu toliau stiprinant atgrasymą ir gynybą regione.
Lietuvos krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos direktorius V. Urbelis pabrėžė, kad JAV karinių pajėgumų buvimas yra labai svarbus ir nepamainomas Lietuvai ir visam Baltijos regionui.
V. Urbelis akcentavo, kad Lietuvai savarankiškai stiprinant nacionalinius pajėgumus, JAV visapusė parama labai naudinga stiprinant šias pastangas, kartu tai leidžia vystyti nacionalinius pajėgumus greičiau ir efektyviau, atsižvelgiant į negerėjančią saugumo situaciją regione.
JAV Kongreso patarėjų delegacija taip pat lankėsi Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose ir susipažino su NATO oro policijos vykdymu. Aplankė Rukloje dislokuotus JAV rotacinių pajėgų karius ir susipažino su jų tarnybos ir gyvenimo sąlygomis.
Šiuo metu su mūsų šalies kariais treniruojasi Jungtinių Amerikos Valstijų kariai iš 173-osios oro desanto brigados, kurie dislokuoti Lietuvoje nuo 2016 m. rugsėjo vidurio.
Taip pat delegacija lankėsi Vilniuje veikiančiame NATO pajėgų integravimo vienete (NFIU). Toks vienetas Lietuvoje yra vienas iš šešių štabų, kuriuos Aljansas įsteigė Vidurio ir Rytų šalyse narėse, reaguodamas į kintančią saugumo aplinką.
“Komanda B” – tai nepriklausomų ekspertų grupė, kuri turėjo neribotą priėjimą prie slaptos informacijos ir kuriai buvo iškeltas uždavinys įvertinti CŽV parengtą pranešimą apie Sovietų karinę galią.
Nepriklausomo recenzavimo organizacijos idėja gimė dėl nesutarimų, kilusių žvalgybos bendrijoje po to, kai ten nukeliavo CŽV pranešimas su išklotinėmis apie sovietų 1975 metų strateginę galią. Admirolas Džordžas V. Andersonas – jaunesnysis (George Whelan Anderson), prezidento konsultacinės tarybos išorės žvalgybos klausimais vadovas, pareiškė, kad rusų galia pranešime deramai neįvertinta.
Reaguodamas į tai, prezidentas Fordas nusprendė atlikti nepriklausomą CŽV informacijos recenzavimą, ir tam buvo sudaryta “Komanda B”.
