„Wikileaks“ įkūrėjas J. Assange. EPA-ELTA nuotr.
Londonas, sausio 24 d. (AFP-ELTA). „WikiLeaks“ įkūrėjas Džulijanas Asandžas (Julianas Assange) pirmadienį gavo leidimą apskųsti sprendimą išduoti jį JAV.
Vašingtonas nori teisti 50-metį australą dėl to, kad jis „WikiLeaks“ paskelbė 500 tūkst. slaptų karinių dokumentų, susijusių su karais Irake ir Afganistane. Aukštasis teismas Londone gruodį panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą neišsiųsti jo į JAV, nes yra rizika, kad jis gali nusižudyti. J. Assange’o advokatai užginčijo šį sprendimą.
Dabar teisėjai Ianas Burnettas ir Timothy Holroyde’as raštu patenkino atsakovo prašymą. Teisėjai teigė, kad J. Assange’as turi teisę kreiptis į aukščiausiąją instanciją, kuri pati nuspręs, ar imtis bylos.
„Julianas laimėjo, – tviteryje parašė jo sužadėtinė ir dviejų mažamečių vaikų mama Stella Morris. – Dabar Aukščiausiasis Teismas turi nuspręsti, ar nagrinės Juliano apeliaciją“.
Minios susirinko prie Karališkojo teisingumo teismo Londono centre ir sveikino sprendimą. „Man neapsakomas palengvėjimas“, – sakė 61 metų Sue Barnett iš Notingamo, Centrinės Anglijos, laikydama plakatą su užrašu „10 metų pakanka. Dabar išlaisvinkit Assange’ą“.
J. Assange’o advokatai užginčijo JAV patikinimą, kad jis nebus laikomas izoliuotas federaliniame griežčiausio režimo kalėjime ir jam bus suteikta tinkama priežiūra. Jo šalininkai jau seniai tvirtina, kad jo fizinė ir psichinė sveikata yra paveikta dėl kardomojo kalinimo griežto režimo kalėjime Pietryčių Londone. Jis atsidūrė už grotų nusprendus, kad gali pabėgti, nes anksčiau 2012 m. nesilaikė paleidimo už užstatą sąlygų, kai buvo apkaltintas seksualiai prievartavęs dvi moteris Švedijoje. Septynerius metus jis praleido Ekvadoro ambasadoje Londone.
More and more oftenI can sincerely say thatI do not understand the Western civilization anymore.
Why? I will tell a story, which happened when I was in Azerbaijan. Once, I was taking Baku underground metro. The carriage that I took was full. Not a single available seat. Most of the passengers were young and very young. Then happened what I did not expect. The Azeri, who were sitting in front of me, jumped like something bit them. Maybe ten guys and girls. They smiled and started pointing with their fingers: sit where it is comfortable for you. I was pleasantly surprised: am I that old? I was only fifty. They were about twenty-thirty years old.
The same happened when I was returning with the same metro. As soon as I stepped into the carriage, Azeri students stood up insisting that I sit down.
I have not experienced a single such surprise on Lithuanian buses, that I have been using since childhood. More and more often I see horrifying scenes: the bus is full to the brim, there are many seniors with canes and schoolchildren, students, staring at their phones. The difference is as follows: the seniors patiently stand, and schoolchildren comfortably sit and do not even raise their eyes to see what is happening around them. Lithuanian youth sit even on the chairs marked with the special sign for seniors. Once, not being able to stand this injustice, I told some girls to let a senior sit down immediately. They left theirseats but were very unhappy. Andthe pensioner, whom I decided to help, sighed sadly: ‘Be careful, they can sue you for violating children rights’.
Another thing: one Lithuanian university announced that from now on it recommends avoiding use of addressing references which indicate female and male genders. It is better to use gender neutral pronouns. But why? What is so reprehensible if a woman is addressed like a lady and a man – like a gentleman? What is the goal in creating such rules? Will the next phase be recommendation to install common bathrooms in universities? Joking aside, I just want to ask Rector, what should I do if I meet a woman in the doorway of Vilnius University? Let her go first or push myself first? What if the female lecturer, whom I give the right to go first, sues me for insult, saying that my politeness insults her, because she is not the weaker sex?
The third story. A few days ago, a rally was held by the Government Palace in Vilnius, where demonstrators tried to prove that ‘seeking asylum is not a crime’. Several dozens of participants claimed that allegedly ‘Lithuania’s turn back policy is not just’, allegedly ‘all people are equal’ and ‘we will have to walk a long way to change the approach to migrants’.
Who said that seeking asylum is reprehensible? Illegally crossing a state border is a crime. A crime is also committed when one attempts to by force storm into a foreign territory. Another crime is trying to dismantle a barbed wire fence.
Are we incapable of separating what is good and bad, what is nice and what is disgusting? I try to imagine what would those people, who held a rally by Vincas Kudirka monument (important historical figure, his monument is by Government Palace), if, God forbid, their homes were stormed by several dozens of people demanding roof, foodand sympathy. Would homeowners willingly give away their bedrooms and start cooking filling dinner?
Statements like ‘We have to change the approach’ are especially harsh and eye catching. How do they know that their view is the most correct one? What right do they have to lecture ‘those thinking differently’? Do those, who push their values onto us, sincerely believe what they say, or do they have secret goals and plans?
However, wherever you look, you see only strange things. Lesbians and gays are trying to make their marriages equal to the union of man and woman, cannabis fans push their right to enjoy the herb, others demand softer punishment for those carrying small doses of drugs…
Even my beloved and respected America is acting strangely. What do I mean? In spring this year the court of Los Angeles allowed to deport Hamping Sasunian, member of a terrorist organization ASALA, to Armenia. ASALA fighter became infamous in 1982, when on 28 January with an accomplice Krikor Saliba killed Turkey’s Consul General Kemal Arikan, who worked in Los Angeles.
Terrorist Sasunian was sentenced to life imprisonment for this crime (his accomplice escaped but was killed in the same year during military clashes in Lebanon). However, large and influential Armenian diaspora in California started sending requests for pardon to Los Angeles courts. So far Californian governors used to appeal all attempts to free the terrorist who killed a diplomat.
Julianas Assange. EPA – ELTA nuotr.
In 2021 the governor of California unexpectedly stated that he would not appeal the court ruling to provide an opportunity for the terrorist to return to Armenia. Why has US law enforcement and US politicians become graceful to the killer in 2021? It is easy to explain: while relations between Washington and Ankara were friendly, while Turkey and the US agreed, Sasunian was imprisoned in one of the prisons in California. When relations between Turks and Americans worsened, America started a shuffle – subtly took revenge against Turks by releasing a terrorist. This explanation is logical.
However, such double faced policy of the US law enforcement is leading to a dead end. If Americans start applying punishment according to a principle ‘our friend or our enemy’, it means, it is not justice anymore. Then the countries, who are hostile to America, are also allowed to do so. For example, from now on official Ankara can criticize America who allegedly illegally persecute Julian Assange and Edward Snowden, who revealed American secrets. If America allowed ASALA terrorist to return to Armenia and enjoy freedom there, it means that Ankara and Istanbul have at least a moral right to shout ‘Hands off of Snowden and Assange’.
But where will such actions lead us? Are we going towards chaoswhen we will get deadly confused, because we are correcting, improving, expanding ‘human rights’?
Džulijanas Asandžas
Londonas, spalio 26 d. (dpa-ELTA). Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ antradienį paragino JAV valdžios institucijas atšaukti kaltinimus „Wikileaks“ įkūrėjui Julianui Assange’ui (Džulijanas Asandžas), o Jungtinės Karalystės pareigūnus – nedelsiant jį paleisti.
„Amnesty International“ generalinė sekretorė Agnes Callamard pateikė šį raginimą prieš trečiadienį Londone prasidėsiantį apeliacinį procesą dėl britų teismo sprendimo atmesti prašymą išduoti J. Assange’ą Jungtinėms Valstijoms, kur jam gresia kaltinimai, susiję su „Wikileaks“ paviešintais slaptais kariniais dokumentais.
Teisme bus nagrinėjama apeliacija dėl sausį priimto sprendimo neišduoti 50-mečio australo dėl rizikos, kad JAV kalėjime jis gali nusižudyti.
„Amnesty“ atkreipė dėmesį į „Yahoo News“ atliktą tyrimą, kuris atskleidė, kad JAV slaptosios tarnybos svarstė pagrobti ar nužudyti J. Assange’ą, kai šis gyveno Ekvadoro ambasadoje Londone. Šie pranešimai „sukėlė dar daugiau abejonių dėl JAV pažadų patikimumo ir dar labiau atskleidžia politinius motyvus šioje byloje“, teigė A. Callamard.
J. Assange’as kaltinamas pavogęs ir paskelbęs slaptus dokumentus apie JAV karines operacijas Irake ir Afganistane, kuriuos gavo iš buvusios JAV karės Chelsea Manning. Jo rėmėjai laiko jį tiriamuoju žurnalistu, nušvietusiu karo nusikaltimus.
Julianas Assange. EPA – ELTA nuotr.
Teismas atėmė iš „Wikileaks“ įkūrėjo Juliano Assange’o Ekvadoro pilietybę.
2017 m. suteikiant pilietybę Australijoje gimusiam J. Assange’ui buvo padaryta administracinių klaidų, antradienį skelbė laikraštis „El Comercio“, remdamasis Ekvadoro sostinės Kito administraciniu teismu.
J. Assange’as šiuo metu kalinamas Londone esančiame Belmaršo griežtojo režimo kalėjime. Jungtinės Valstijos siekia jo ekstradicijos.
J. Assange’as yra kaltinamas sąmokslu su buvusia JAV karinės žvalgybos analitike Chelsea Manning, kad 2010 m. atskleistų įslaptintą medžiagą. Slaptus dokumentus apie sąjungininkų pajėgas Afganistane vėliau išplatino „Wikileaks“, o J. Assange’as taip pat bendradarbiavo su žurnalistais iš žinomų žiniasklaidos priemonių.
Vėliau Vašingtonas pateikė J. Assange’ui 18 kaltinimų. Jei jis būtų pripažintas kaltu, JAV jam grėstų 175 metų įkalinimo bausmė.
J. Assange’as, siekdamas išvengti ekstradicijos, 2012 m. Londone pabėgo į Ekvadoro ambasadą. Ten jam buvo suteiktas politinis prieglobstis ir vėliau suteikta šalies pilietybė.
Tuo metu Ekvadoro vyriausybė ketino suteikti J. Assange’ui diplomatinį statusą, kuris būtų leidęs jam saugiai palikti ambasadą. Tačiau vėliau tarp Kito ir J. Assange’o įsiplieskė įtampa.
Ekvadoro vyriausybė 2019-aisiais atėmė iš J. Assange’o prieglobsčio statusą ir Didžiosios Britanijos policija sulaikė jį dėl užstato sąlygų pažeidimo.
„Wikileaks“ įkūrėjas J. Assange. EPA-ELTA nuotr.
Medicinos ir psichologijos ekspertai reikalauja nutraukti „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange‘o „psichologinį kankinimą ir medicininę nepriežiūrą“. Jis kenčia nuo savo buvimo Ekvadoro ambasadoje ir Londono Belmaršo griežtojo režimo kalėjime padarinių, rašo 120 specialistų laiške, kuris paskelbtas medicinos žurnale „The Lancet“.
Jei 48-erių J. Assange‘as kameroje mirs, tai jis bus „efektyviai mirtinai nukankintas“, – sakoma toliau laiške. M. Assange‘o kankinimas esą turi liautis, jam taip pats turi būti suteikta „kiek įmanoma gera medicininė priežiūra, kol nėra vėlu“. Jis kalėjime Londono rytuose sėdi nuo 2019 metų balandžio. J. Assange‘o sveikatos būklė, jo advokatų duomenimis, yra bloga.
JAV prašo išduoti J. Assange‘ą. Klausymai dėl to turi prasidėti vasario 24-ąją. Vašingtonas kaltina J. Assange‘ą padėjus amerikiečių informatorei Chelsea‘i Manning, kuri tada dar buvo Bradley‘is Manningas, paskelbti slaptą medžiagą apie JAV karines misijas Irake ir Afganistane. Taip išaiškėjo ir JAV kareivių padaryti karo nusikaltimai.
J. Assange‘as kaltinamas pagal Iš viso 18 kaltinamųjų punktų. Jei būtų pripažintas kaltu pagal visus punktus, jam grėstų 175 metai kalėjimo.
„WikiLeaks“ įkūrėjas, baimindamasis išdavimo JAV, 2012 metais pabėgo į Ekvadoro ambasadą Londone. Tuo metu buvo išduotas jo Europos arešto orderis dėl kaltinimų išprievartavimu Švedijoje.
Dabar šis tyrimas jau nutrauktas. 2019 metų balandį J. Assange‘as buvo suimtas britų policijos, nes pabėgdamas į ambasadą pažeidė paleidimo už užstatą nuostatas. Už tai jis netrukus po to buvo nuteistas beveik metus kalėti.
Londone šeštadienį planuojama demonstracija už J. Assange‘ą, kurioje ketina dalyvauti ir tokie žinomi žmonės, kaip mados dizainerė Vivienne Westwood, vienas „Pink Floyd“ įkūrėjų Rogeris Watersas ir buvęs Graikijos finansų ministras Gianis Varoufakis.
Organizacijos „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange`as galiausiai turės palikti Ekvadoro ambasadą Londone. Tai penktadienį Madride pareiškė Ekvadoro prezidentas Leninas Morenas.
„Taip. Bet tai turi būti pasiekta dialogu, – atsakė valstybės vadovas į atitinkamą žurnalisto klausimą. – Mes tik norime garantijos, kad jo gyvybei neiškils pavojus“.
Anksčiau laikraštis „The Independent“ rašė, jog L. Morenas per savo vizitą į Didžiąją Britaniją vedė derybas su oficialiais Jungtinės Karalystės atstovais dėl J. Assange`o perdavimo britų policijai sąlygų.
2012 metais J. Assange`as paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų ekstradicijos į Švediją, kur buvo išduotas jo arešto orderis dėl kaltinimų prievarta ir išžaginimu. J. Assange`as labiausiai bijojo, kad Švedija deportuos jį į JAV, kur australui gresia iki 35 metų kalėjimo arba mirties bausmė už slaptų Valstybės departamento duomenų publikavimą.
„WikiLeaks“ įkūrėjas kaltinimus atmeta ir vadina juos politiškai motyvuotais.
Globalinio totalinio slapto pasiklausymo eroje siūlau susipažinti su Rusijos internetinio TV „Dožd‘ (Lietus) (www.tvrain.ru) 2013-05-31 laidos vedėjo Michailo Kozyrevo pateiktais jūsų telefono ypatumais, kurie turėtų jus priversti susimąstyti, ar jūsų telefono nėra pasiklausoma.
Jeigu išjungiant telefoną tai padaryti pavyksta ne iš karto, tarkim, dar ilgą laiką šviečia ekranas, ar tiesiog telefonas išsijungia pavėluotai, tai jau turėtų tapti nerimo priežastimi.
Jeigu jūs pastebėjote, kad akumuliatorius, ypač naujas, žymiai greičiau, nei paprastai, išsikrauna, tai taip pat požymis, kad jis gali būti panaudojamas su pasiklausymo programa.
Alekso Gibnio dokumentinio filmo apie WikiLeaks‘ą pasirodymas – puiki proga dar kartą susimąstyti apie tą projektą ir jo prieštaringą įkūrėją Džulianą Assandžą (Julian Assange), sakoma buvusio WikiLeaks‘o bendradarbio Džeimso Bolo (James Ball) straipsnyje laikraštyje "The Daily Beast".
„Nuo 2010 metų vasaros WikiLeaks‘as daugelį mėnesių buvo mano gyvenimas“, – prisimena Džeimsas Bolas. Iš pradžių jis 10-imt savaičių dirbo kartu su komanda, rengusia Dž.Asandžo paskelbtas medžiagas apie karą Irake įvairiems leidiniams. Paskui jis pradėjo dirbti tiesiogiai WikiLeaks‘ui ir rengė publikavimui Amerikos ambasadų telegramas.
„Mes užsiėmėme novatoriška, reikšminga žurnalistika, ir tai darėme organizacijos, laužančios spaudimu, griaunančios etikos normas ir stumiančios žmones į nereikalingą riziką, fone“, – rašo straipsnio autorius.
Barako Obamos administracija kaip ypač „agresyvias“ žaidėjas kibernetinio šnipinėjimo pasaulyje paminėjo Kiniją ir Rusiją. Taip praneša “The Guardian”.
„Kilus audrai po to, kai buvo atskleista Kinijos programišių veikla JAV, Baltieji rūmai paskelbė pranešimą, kuriame numatyti kovos su komercinių paslapčių vagystėmis Amerikoje planai.
Jame perspėjama, kad abi šalys toliau bando nelegaliai prieiti prie slaptos informacijos“, – rašo straipsnio autorius Polas Harrisas.
Ekvadoras paskelbė, kad suteikia WikiLeaks įkūrėjui politinį prieglobstį. Didžioji Britanija nepaprastai nepatenkinta tokiu sprendimu. Didžiosios Britanijos valdžia net pagrasino įsiveržimu į Ekvadoro ambasadą Londone, kur slepiasi Džulijanas Asandžas (Julian Assange). Vakarų spauda aktyviai komentuoja situaciją, pranešdama įdomias įvykių smulkmenas.
„Politinio prieglobsčio uzurpavimas“, – taip apibūdina Ekvadoro veiksmus “The Times” redakcinio straipsnio pavadinimas. Ekvadoro prezidentas Korrea (Correa) – netikėtas draugas kovoje už informacijos laisvę, mano leidinys: „…jam esant valdžioje televizijos kanalai uždarinėjami, žurnalistai ir redaktoriai sodinami į kalėjimus“.
Ar “Wikileaks” įkūrėjas Džulijanas Asandžas (Julian Assange) tikrai atnešė visuomenei tiek daug blogo, kad jį derėtų vertinti kaip ”šunsnukį” (Lietuvos parlamentaro Emanuelio Zingerio terminas)? Ar galima vienareikšmiškai teigti, jog “Wikileaks” veikla naudingesnė Rusijai, o ne Amerikai (krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės pastaba)? Kas iš tiesų slepiasi po “Wikileaks” projektu: žurnalistika, avantiūrizmas, informacinis chuliganizmas ar žvalgybinės intrigos?
Šiandien videostudijos “SLAPTAI” svečias – buvęs slaptųjų tarnybų darbuotojas Danas ARLAUSKAS. Beje, buvęs slaptųjų tarnybų darbuotojas D.Arlauskas įsitikinęs, jog neseniai iš Amerikos išsiųsta Ana Čapman ir dar keliolika jos kolegų negalėjo būti itin vertingais Kremliaus agentais. O štai ginklų prekeivis Viktoras Butas – būtinai susijęs su Rusijos slaptosiomis tarnybomis.
Vieno iš WikiLeaks įkūrėjų ir vyriausiojo redaktoriaus, žurnalisto, programuotojo ir aktyvisto Juliano Assange‘o kalba, pasakyta Oslo Laisvės forume 2010 m. balandį.
WikiLeaks yra 2006 m. veiklą pradėjusi pasaulinė tinklinė organizacija, viešinanti ir analizuojanti informaciją, turinčią politinės ir visuomeninės reikšmės. „Pirmiausiai mus domina despotiški režimai Azijoje, buvusios sovietinės šalys, sub-Sacharos Afrika ir Viduriniai Rytai, tačiau mes taip pat tikimės būti naudingi Vakarų žmonėms, kurie nori atskleisti neetišką savo vyriausybių ir korporacijų elegesį“, rašoma WikiLeaks svetainėje.
Fenomenali WikiLeaks svetainės, nuolat skelbiančios šimtus tūkstančių Amerikos administracijos ir Pentagono slaptų ir pusiau slaptų dokumentų, sėkmė liudija, kad interneto skaitytojams ir vartotojams visame pasaulyje trūksta informacijos. Publikai reikalinga rimta informacija apie rimtus įvykius.
Tuo pačiu neįtikėtina žurnalistų parama Julianui Assange‘ui, nepaisant konkurencinių tarpusavio santykių, rodo, kaip žurnalistams trūksta galimybių skelbti informaciją laisvai ir be apribojimų. Tačiau ir čia esama niuansų.
