Jungtinė Karalystė

Aktualijos

Lietuvos krašto apsaugos ministerija. Slaptai.lt nuotr.

Jungtinės Karalystės vadovaujamų Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) gynybos ministrai sutarė dėl ateities vizijos, kuri numato bendradarbiavimo stiprinimą, saugumo ir gynybos didinimą, atgrasymą nuo piktavališkos veiklos ir agresijos. Ministrai pakartojo savo nuolatinį įsipareigojimą išsaugoti saugumą ir stabilumą Šiaurės Europoje, bendradarbiauti kovojant su konvencinėmis ir hibridinėmis grėsmėmis, praneša Krašto apsaugos ministerija (KAM).
 
JEF vizijai pritaręs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas akcentavo, kad Lietuva ateityje tikisi ypač aktyvios JEF veiklos Baltijos jūroje.
 
„Visos dešimt JEF šalių panašiai suvokiame grėsmes ir saugumo interesus. Mūsų nuomone, JEF turėtų ir toliau sutelkti dėmesį į atgrasymo ir gynybos veiklą. Norime, kad JEF ypač aktyviai veiktų Baltijos jūros regione. Pavyzdžiui, manome, kad yra reikalingos reguliarios JEF karinio jūrų laivyno pratybos Baltijos jūroje. Karinių jūrų pajėgų intensyvus buvimas regione atgrasytų tiek nuo karinių, tiek nuo nekarinių veiksmų“, – sakė A. Anušauskas.
 
Antradienį Nyderlandų sostinėje Amsterdame susitikę Danijos, Estijos, Suomijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės gynybos vadovai dalyvavo stalo pratybose, aptarė dabartinę Rusijos karo Ukrainoje situaciją ir nagrinėjo, kaip JEF gali reaguoti į šalių saugumui kylančias grėsmes, įskaitant hibridinius iššūkius, ir toliau jas mažinti, nurodoma KAM pranešime žiniasklaidai.
 
JEF gynybos ministrai susitarė sustiprinti bendradarbiavimą siekiant sparčiai aptikti, atgrasyti ir reaguoti į grėsmes, kylančias šalių svarbiausiai povandeninei ir jūrų infrastruktūrai. Siekiant koordinuoti saugumą jūroje ir užtikrinti ypatingos svarbos povandeninės infrastruktūros apsaugą, JEF ir toliau glaudžiai bendradarbiaus su NATO, pažymi ministerija.
 
Pasak KAM, JEF papildo platesnę NATO strateginę laikyseną, kuri atsirado po 2014 m. Velse vykusio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo.
 
Šios pajėgos visų pirma yra skirtos greito reagavimo operacijoms, vykdomoms po Europos Sąjungos, NATO ar Jungtinių Tautų vėliava. Jų padaliniai galėtų būti panaudojami ir NATO 5-ojo straipsnio operacijoms.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.06.14; 06:22
Trumposios naujienos

Dronai kamikadzės. EPA-ELTA nuotr.

Kyjivas, gruodžio 10 d. (ELTA). Naktį iš penktadienio į šeštadienį Rusija vėl atakavo Ukrainą Irano gamybos nepilotuojamais orlaiviais „Shahed-136/131“, informuoja naujienų agentūra „Unian“.
 
Rusijos smūgiai buvo nukreipti į Ukrainos pietus. Ukrainos kariuomenė pranešė numušusi 10 iš 15 dronų kamikadzių Chersono, Mykolajivo ir Odesos srityse.
 
Rusija aktyviai naudoja Irano gamybos dronus „Shahed-136“ nuo rugsėjo mėnesio. Jais atakuojami Ukrainos miestai ir kritinės infrastruktūros objektai. Žiniasklaida taip pat pranešė, kad Rusija ir Iranas susitarė dėl nepilotuojamų orlaivių gamybos Rusijos Federacijoje.
 
Ukrainos oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ignatas paskelbė, kad nuo rugsėjo mėnesio Rusija panaudojo daugiau nei 400 iranietiškų dronų kamikadzių prieš Ukrainą. Daugumą jų ukrainiečiai numušė.
 
Be to, trečiadienį Rusija vėl paleido dronus kamikadzes į Ukrainą po trijų dienų pertraukos, bet visi 14 pastebėtų aparatų buvo numušti.
 
Jungtinės Karalystės žvalgybos duomenimis, Rusija vėl ėmė naudoti Irane pagamintus dronus po kelių savaičių pertraukos nes, tikėtina, buvo atsiųsta nauja šių ginklų siunta.
 
Karolis Broga (ELTA)
 
2022.12.11; 08:00
Gordijo mazgas

Eilė prie karalienės karsto tapo svarbiausiu JK dėmesio objektu. EPA-ELTA nuotr.

Londonas, rugsėjo 15 d. (AFP-ELTA). Tvarkinga ir geranoriška milžiniška eilė prie karalienės Elžbietos II karsto vadinama britiškumo triumfu šalyje, kuri didžiuojasi savo eilių rafinuotumu.
 
„Mes, britai, tą ir darome – stovime eilėje per lietų“, – AFP sakė 29 metų Jacobas Lovewellas, dirbantis rinkodaros srityje, kantriai laukdamas lėtai judančioje eilėje, nusidriekusioje palei Temzės upę.
 
Eilė, kuri pradėjo formuotis likus daugiau nei 48 valandoms iki pirmojo žmonių įleidimo trečiadienio vakarą, jau turi savo „YouTube“ kanalą ir tiesioginę transliaciją.
 
Laikraščių pirmuosiuose puslapiuose ir tiesioginiuose televizijos reportažuose vis dažniau minimas „Eilės“ (angl. The Queue) ilgis ir tempas – tai naujas šalies, kuri išgyvena 10 dienų gedulą, dėmesio objektas.
 
Iki ankstyvos ketvirtadienio popietės eilės ilgis siekė daugiau nei keturias mylias (7 km) ir vis didėjo, o žmonės, norėdami pamatyti karstą, kuris iki pirmadienio bus Vestminsterio salėje, laukė daugiau nei septynias valandas.
 
Griežtos taisyklės draudžia fotografuoti ir vaikštinėti šalia karsto, todėl atėjusiems atsisveikinti žmonėms tenka vos kelios sekundės atiduoti pagarbai po ilgo ir ištvermės reikalaujančio laukimo.
 
Tačiau laukiantieji yra geros nuotaikos, dalijasi užkandžiais ir kalbasi su kaimynais, nes tai pasiaukojimo ir ramaus bendravimo renginys.
„Jei esi britas, tai čia yra eilė, kuriai ruošeisi visą gyvenimą. Tai – eilių eilė“, – rašė vienas „Twitter“ vartotojas.
 
„Man karalienė nelabai rūpi. Bet eilė? Eilė yra britiškumo triumfas“, – rašė kitas.
 
Karo palikimas
 
Eilės ir gebėjimas jose stovėti jau seniai tapo įdomia britų savasties dalimi, kartu su dažnai idealizuojamais įsipareigojimais laikytis „sąžiningo žaidimo“ ir mandagumo sąvokų.
 
Valandų valandas trunkantis laukimas, norint patekti į kasmetinį Vimbldono teniso turnyrą, laikomas ne blogos vadybos požymiu, o patirties dalimi, o eilės į garsųjį Glastonberio muzikos festivalį taip pat yra folkloro dalis.
 
1946 metais išleistoje bestseleriu tapusioje George‘o Mikeso (vengrų kilmės imigranto) knygoje „Kaip būti užsieniečiu“ (How to be an Alien) teigiama, kad laukimas eilėse yra „nacionalinė aistra, būdinga šiaip jau beaistrei tautai“.
 
„Anglas, net jei jis yra vienas, pradeda tvarkingą vieno žmogaus eilę“, – rašė G. Mikesas.
 
Kento universiteto socialinio gyvenimo istorikė Kate Bradley agentūrai AFP sakė, kad stovėjimas eilėse tapo nacionalinės mitologijos dalimi Antrojo pasaulinio karo metais, kai buvo įvestas maisto produktų normavimas ir žmonėms tekdavo ilgai laukti tokių kasdienių produktų kaip duona ir sviestas.
 
„Akivaizdu, kad eilės egzistavo ir prieš Antrąjį pasaulinį karą, tačiau karo metu ištverti sunkumus tapo dorybe“, – sakė ji.
Liverpulio Johno Mooreso universiteto istorikas Joe Moranas AFP sakė, kad eilių garbinimas „sugrąžina savimeilę glostančią idėją, jog anglai yra gerai išauklėti žmonės“.
 
Jis, knygos „Eilių pradžiamokslis: kasdienio gyvenimo istorija nuo pusryčių iki miego“ (Queuing for Beginners: The Story of Daily Life From Breakfast to Bedtime) autorius, taip pat pažymėjo, kad eilės yra „labai teisingas būdas normuoti ribotus išteklius“.
 
Elektroninės apyrankės
 
K. Bradley ir J. Moranas pabrėžė, kad šiuolaikinėje Didžiojoje Britanijoje dauguma kasdienių eilių vargina taip pat, kaip ir bet kur kitur pasaulyje, ir kad klaidinga įsivaizduoti, jog tvarkingos eilės yra išskirtinai britiškas bruožas ar visos šalies realybė.
 
J. Moranas teigė, kad karo metu, kai buvo taikomas normavimas, policijai kartais tekdavo malšinti riaušes, o kylantys ginčai buvo įprastas dalykas.
 
Abu ekspertai pabrėžė, kad karalienės gerbėjams padedančios technologijos taip pat išsprendė vieną iš laukimo eilėse problemų – visuotinai niekinamus mėgėjus lįsti be eilės.
 
Kiekvienam žmogui įteikiama elektroninė apyrankė, nurodanti jo padėtį. Su ja galima išeiti į vieną iš 500 laikinų tualetų arba nusipirkti maisto ir gėrimų, o po to grįžti į savo vietą.
 
„Manau, kad Jungtinės Karalystės gyventojai, taip atsakingai stovėdami eilėje, demonstruoja ne tik savo atsidavimą, pagarbą karalienei, bet ir pagarbą vieni kitiems“, – ketvirtadienį sakė ministrės pirmininkės Liz Truss atstovas spaudai.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.09.16; 06:50
Trumposios naujienos

Londonas, liepos 9 d. (dpa-ELTA). Į Jungtinę Karalystę atvyko Ukrainos kariai, kuriuos moko britų pajėgos, kad padėtų jiems kovoti su Rusija. Pirmoji grupė, atvykusi pagal JK vadovaujamą karinę programą, ketvirtadienį pradėdama kelias savaites truksiančius mokymus susitiko su gynybos sekretoriumi Benu Wallace’u, pranešė Gynybos ministerija (MoD). Pagal programą per ateinančius mėnesius bus apmokyta iki 10 tūkst. ukrainiečių.
 
„Ši ambicinga nauja mokymo programa yra kitas JK paramos su Rusijos agresija kovojančioms Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms etapas, – sakė B. Wallace’as. – Pasitelkę pasaulinio lygio Britanijos armijos patirtį padėsime Ukrainai atkurti savo pajėgas ir sustiprinti jos pasipriešinimą ginant savo šalies suverenitetą bei teisę pasirinkti savo ateitį“.
 
Vykdyti programą dislokuota maždaug 1050 JK aptarnaujančio personalo, mokymai vyksta ministerijos objektuose JK šiaurės vakaruose, pietvakariuose ir pietryčiuose. Per mokymus savanoriai, turintys mažai ar net jokios karinės patirties, įgis įgūdžių, reikalingų veiksmingai kautis fronto linijose. Kursas, sudarytas remiantis pagrindiniu JK kario mokymu, apima ginklų valdymą, pirmąją pagalbą mūšio lauke, karines gudrybes, patruliavimo taktiką ir Ginkluotų konfliktų įstatymą.
 
Mokymų programai vyriausybė taip pat įsigijo AK tipo automatų, o tai reiškia, kad Ukrainos kariai gali treniruotis su ginklais, kuriuos naudos fronto linijoje. Velso gvardija per 17 dienų išbandė daugiau nei 2400 tokių šautuvų, kad įsitikintų, jog jie parengti ukrainiečiams pradėti mokymus. JK taip pat padovanojo drabužių ir įrangos, kad padėtų Ukrainos kariams treniruotis ir dislokuotis atgal į Ukrainą.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2022.07.10; 07:46
Žvalgyba

Britų žvalgyba

Londonas, gegužės 29 d. (dpa-ELTA). Rusija kuria išgalvotus pasakojimus apie karą Ukrainoje, kad sudrumstų protą visuomenei ir neleistų jai teisingai suvokti, kas vyksta, aiškina britų žvalgyba.
 
Maskva „pademonstravo, kad yra pasirengusi pasinaudoti pasauline aprūpinimo maistu problema, kad pasiektų savo politinių tikslų, o tada pateikti save kaip racionalią veikėją ir kaltinti Vakarus dėl bet kokios nesėkmės“, – kasdien atnaujinamoje žvalgybos ataskaitoje apie Ukrainą sekmadienį teigė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
 
Ministerija kaip pavyzdį pateikė incidentą, kai Rusija prieš kelias dienas paragino Ukrainą išminuoti Odesos uostą Juodojoje jūroje, kad galėtų saugiai praplaukti maistą gabenantys laivai. Tačiau grūdų eksportą iš Ukrainos uostų blokuoja pati Rusija.
 
Pasak Londono, šis incidentas vyko pagal „kertinį šiuolaikinės Rusijos informacinės strategijos principą: pateikti alternatyvius pasakojimus, kad ir neįtikinamus, siekiant apsunkinti auditorijos supratimą“.
 
Nuo vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, JK gynybos ministerija reguliariai skelbia naujausią žvalgybos informaciją apie padėtį. Maskva kaltina Londoną vykdant tikslinę dezinformacijos kampaniją.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.05.30; 06:30
Gordijo mazgas

Ukrainos prezidentas priminė Churchillį, sakydamas kalbą Jungtinės Karalystės parlamentarams. EPA-ELTA nuotr.

Londonas, kovo 8 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis priminė Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Winstono Churchillio laikyseną karo metais, kai antradienį sakydamas istorinę virtualią kalbą Jungtinės Karalystė įstatymų leidėjams pažadėjo „kovoti iki galo“.
 
„Mes nepasiduosime ir nepralaimėsime. Kovosime iki galo, jūroje, ore. Ir toliau kovosime už savo žemę, kad ir kokia kaina, miškuose, laukuose, pakrantėse, gatvėse“, – kalbėjo jis sausakimšai salei, pasitikusiai jį gausiomis ovacijomis pradžioje ir vėl pakilusiai plojimams pabaigoje.
 
Ši kalba buvo sąmoningas aidas Churchillio kreipimosi į Bendruomenių rūmus 1940 m. birželio mėnesį, kai britų pajėgos buvo priverstos trauktis iš Prancūzijos, nacistinei Vokietijai puolant. „Kovosime paplūdimiuose, kovosime išsilaipinimo aikštelėse, kovosime laukuose ir gatvėse, kovosime kalvose; mes niekada nepasiduosime“, – sakė Churchillis po atsitraukimo Diunkerke.
 
Vinstonas Čerčilis

V. Zelenskis, vilkėjęs kariškais žaliais marškinėliais ir sėdėdamas šalia mėlynos ir geltonos spalvos Ukrainos vėliavos, pasitelkė ir Williamą Shakespeare’ą, sakydamas pirmąją virtualią užsienio lyderio kalbą Bendruomenių rūmuose. „Klausimas mums dabar yra būti ar nebūti“, – sakė jis. V. Zelenskio kalba truko 10 minučių, anksčiau jis panašiai kreipėsi į JAV Kongreso ir Europos Parlamento narius. „Dabar galiu jums duoti aiškų atsakymą: taip, būti“.
 
Dėkodamas Vakarų šalims už atsaką Rusijai, V. Zelenskis taip pat pažymėjo, kad NATO nesugebėjo patenkinti jo reikalavimų nustatyti virš Ukrainos neskraidymo zoną. Kreipdamasis tiesiai į Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką Borisą Johnsoną, jis pasakė: „Tačiau prašau padidinti sankcijų spaudimą šiai šaliai. Ir prašau pripažinti šią šalį teroristine valstybe. Ir prašau pasirūpinti, kad mūsų dangus būtų saugus. Prašau garantuoti, kad padarysite tai, ką reikia padaryti ir ko reikalauja jūsų šalies didybė.“
 
„Sujaudino mūsų širdis“
 
Atsakydamas B. Johnsonas teigė, kad „niekada anksčiau per visus mūsų parlamentinės demokratijos šimtmečius Bendruomenių rūmai dar nesiklausė tokio kreipimosi“. „Jis sujaudino visų šiuose rūmuose esančių žmonių širdis“, – sakė jis ir pažadėjo, kad Vakarai stiprins ginklų tiekimą Ukrainai ir tolesnes sankcijas, kai JAV ir Jungtinė Karalystė jau paskelbė naftos importo iš Rusijos draudimą.
 
Borisas Džonsonas. JK premjeras. EPA – ELTA foto

Tačiau, kaip ir kiti Vakarų lyderiai, B. Johnsonas perspėjo, kad paskelbusi neskraidymo zoną NATO rizikuotų įsitraukti į tiesioginį karą su branduolinius ginklus turinčia Rusija.
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis
 
Užsienio valstybių vadovų kalbos yra retas reiškinys „visų parlamentų motinoje“, ovacijos – dar retesnės. Pastarąją tokią kalbą 2018 m. spalį pasakė Nyderlandų karalius Willemas Alexanderis, kai asmeniškai kreipėsi bendrame Bendruomenių ir Lordų rūmų posėdyje.
 
V. Zelenskio kreipimasis nuskambėjo po to, kai Ukrainos ambasadorius Londone Vadymas Prystaiko sulaukė minutės trukmės parlamentarų ovacijų, kovo 2 d. apsilankęs parlamento žemuosiuose rūmuose.
 
V. Zelenskis kasdien palaiko ryšius su Vakarų lyderiais nuo tada, kai Rusija vasario 24 d. pradėjo visus šokiravusią invaziją. Jis laimėjo visuomenės simpatijas, jei net gauna ne visą praktinę paramą, kurios prašo. Kovo 5 d. V. Zelenskis per „Zoom“ kreipėsi į beveik 300 JAV Kongreso narių, prašydamas finansinės pagalbos ir sovietinių laikų lėktuvų iš NATO narių Rytų Europoje. Kovo 1 dieną jis kreipėsi į Europos Parlamentą ir emocingai prašė „nedelsiant“ suteikti Ukrainai narystę ES. Tuokart net vertėjas iš anglų kalbos susigraudino, kai V. Zelenskis pasakojo, kaip Rusijai bombarduojant jo miestus žūva civiliai.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.03.09; 07:41
Didžiosios Britanijos kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Trumposios naujienos

Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje. Nuotraukoje – britų kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Londonas, gruodžio 18 d. (AFP-ELTA). „Mažai tikėtina“, kad Jungtinė Karalystė (JK) kartu su sąjungininkais Rusijos puolimo atveju nusiųstų į Ukrainą karių, žurnalui „Spectator“ sakė JK gynybos sekretorius Benas Wallace’as.
 
JK ir kitos Didžiojo septyneto (G7) šalys šią savaitę įspėjo Maskvą apie „sunkias pasekmes“, jei ši įsiverš į Ukrainą. JK premjeras Borisas Johnsonas penktadienį teigė ieškosiąs „diplomatinių ir ekonominių“ pasipriešinimo Rusijos „agresijai“ priemonių.
 
Tačiau B. Wallace’as „Spectator“ sakė, kad „ji (Ukraina) nėra NATO narė, tad mažai tikėtina, kad kas nors į Ukrainą nusiųs karių“. „Neturėtume meluoti žmonėms, kad imsimės tokių veiksmų. Ukrainiečiai tai žino“, – pridūrė jis.
 
Pasak B. Wallace’o, JK galėtų padėti Ukrainai „pajėgumų stiprinimu“, o labiausiai tikėtina atgrasymo priemonė yra „sunkių pasekmių“ grėsmė. Jis užsiminė apie galimybę atkirsti Rusiją nuo tarptautinio mokėjimų tinklo „Swift“.
 
Vakarų teigimu, Rusija prie Ukrainos sienų šiuo metu sutelkusi apie 100 tūkst. karių, tačiau kol kas nežinoma, ar šalies prezidentas Vladimiras Putinas yra priėmęs sprendimą dėl įsiveržimo.
 
„Nesame tikri, ar jis yra priėmęs sprendimą, tačiau jo veiksmai ir kovinė parengtis rodo, kad taip… Manau, kad visi turėtume sunerimti“, – teigė B. Wallace’as.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2021.12.19; 05:50
Trumposios naujienos

JK princesė Beatrice susilaukė pirmojo vaikelio. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinės Karalystės (JK) princesė Beatrice kartu su vyru Edoardo Mapelli Mozzi susilaukė pirmosios atžalos. Porai gimė mergaitė, pirmadienį paskelbė Bakingamo rūmai.
 
Karalienės Elžbietos II vaikaitė pagimdė šeštadienį, Čelsio ir Vestminsterio ligoninėje Londone. 33-ejų Beatrice taip pat yra pamotė E. Mapelli Mozzi sūnui Wolfie iš jo ankstesnių santykių.
 
Bakingemo rūmų pranešime teigiama: „Jos karališkoji didenybė princesė Beatrice ir ponas Edoardo Mapelli Mozzi džiaugiasi galėdami pranešti apie saugų savo dukters gimimą šeštadienį, 2021 m. rugsėjo 18 d., Čelsio ir Vestminsterio ligoninėje Londone. Kūdikis sveria 6 svarus ir 2 uncijas. Kūdikio seneliai ir proseneliai buvo informuoti ir džiaugiasi šiomis žiniomis. Šeima nori padėkoti visam ligoninės personalui už nuostabią priežiūrą. Jos karališkoji didenybė ir jos vaikelis jaučiasi gerai ir pora nekantrauja supažindinti dukrelę su jos vyresniu broliu Cristopheriu Woolfu.“
 
Kūdikis, kuris yra 11-as eilėje į sostą, yra 12-asis karalienės provaikaitis, ir antrasis gimęs po Edinburgo hercogo, princo Philipo mirties. Prieš tai birželį gimė princo Harry’io ir jo žmonos Meghan dukra Lili.
 
Beatrice yra vyriausia Jorko kunigaikščio, princo Andrew ir jo buvusios žmonos Sarah duktė. Šeštadienį gimęs kūdikis yra antrasis jų vaikaitis.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2021.09.21; 06:00
Trumposios naujienos

Didžiosios Britanijos parlamente. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinės Karalystės parlamento vadovai antradienį atšaukė naujojo Kinijos ambasadoriaus apsilankymą po to, kai Pekinas įvedė sankcijas kritiškai nusiteikusiems britų parlamento nariams.
 
Pasiuntinys Zheng Zeguangas šią savaitę turėjo kreiptis į grupę Bendruomenių ir Lordų rūmų narių, kurie dirba skatindami JK ir Kinijos santykius.
 
Tačiau Iainas Duncanas Smithas, vienas iš devynių parlamento narių, kuriems Kinija taiko sankcijas už tai, kad jie garsiai pasisako prieš komunistų partijos politiką, ypač uigūrų atžvilgiu Sindziango regione, sakė, kad šis vizitas būtų „smerktinas“.
 
Kovo mėnesį parlamentarams ir jų šeimų nariams įvestos sankcijos, be kita ko, draudžia atvykti į žemyninę Kiniją ir buvusią JK koloniją Honkongą.
 
Duncanas Smithas ir kiti į sankcijų sąrašą įtraukti asmenys raštu kreipėsi į Bendruomenių rūmų pirmininką Lindsay Hoyle‘ą, reikalaudami uždrausti Zhengui kalbėti parlamento rūmuose.
 
Savo pareiškime L. Hoyle‘as atsakė, kad jis reguliariai susitinka su ambasadoriais iš viso pasaulio, siekdamas stiprinti parlamentarų tarpusavio ryšius.
 
„Tačiau nemanau, kad Kinijos ambasadoriui derėtų susitikti Bendruomenių rūmų valdose ir mūsų darbo vietoje, kai jo šalis įvedė sankcijas kai kuriems mūsų nariams, – sakė jis. – Jei šios sankcijos būtų panaikintos, žinoma, tai nebūtų problema.“
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2021.09.15; 07:08
Trumposios naujienos

Borisas Johnsonas. EPA – ELTA nuotr.

Talibanas privalo „garantuoti“ saugią Afganistaną norinčių palikti žmonių evakuaciją po rugpjūčio 31-osios termino, antradienį, pasak Jungtinės Karalystės premjero Boriso Johnsono, sutarė Didžiojo septyneto (G7) šalys.
 
B. Johnsonas, kuris sušaukė skubų G7 šalių posėdį, teigė, kad kartu su kolegomis susitarė dėl „veiksmų plano, kaip ateityje bendradarbiausime su Talibanu“. Premjeras pridūrė, kad „pirmoji sąlyga“ yra „iki rugpjūčio 31-osios ir vėliau garantuoti saugią išvykti norinčių žmonių evakuaciją“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.05; 00:05
Trumposios naujienos

Škotija. EPA – ELTA nuotr.

Škotų nepriklausomybės siekis gresia žlugti. „YouGov“ apklausa, atlikta laikraščio „The Times“ užsakymu, rodo, kad šiuo metu už nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos pasisako 49 proc. gyventojų, o 51 proc. yra prieš. Lapkritį santykis dar buvo priešingas. Kelis mėnesius dauguma škotų pasisakė už atsiskyrimą nuo Jungtinės Karalystės.
 
Škotijos vyriausybės vadovė Nicola Sturgeon reikalauja antro referendumo dėl nepriklausomybės. 2014 metais dauguma gyventojų nepriklausomybės siekį atmetė. Tačiau tada Didžioji Britanija dar buvo ES narė.
 
N. Sturgeon dabar argumentuoja, kad britų išstojimas iš ES pakeitė sąlygas. „Brexito“ referendume 2016-aisiais Škotija aiškia balsų persvara pasisakė už pasilikimą ES.
 
Londonas atmeta naują referendumą. Škotijos regiono rinkimuose absoliuti dauguma prognozuojama Škotijos nacionalinei partijai (SNP).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.11; 00:30
Trumposios naujienos

Kinijos diplomatinė atstovybė. Slaptai.lt foto

Jungtinė Karalystė, anot žiniasklaidos, išsiuntė iš šalies tris Kinijos šnipus. Žvalgybos darbuotojai dėjosi esą žurnalistai, rašo britų laikraštis „The Daily Telegraph“. Anot aukšto vyriausybės šaltinio, trys šnipai dirbo Kinijos valstybės saugumo ministerijai.
 
Tikrąją šnipų tapatybę atskleidė MI5 žvalgyba. Tada šie buvo išsiųsti. Visi trys tikino, „kad dirba trims skirtingoms žiniasklaidos agentūroms“.
 
JK ir Kinijos santykiai pastebimai pašlijo, kai Londonas griežtai sukritikavo Pekiną dėl ginčytino saugumo įstatymo Honkongui ir elgesio su uigūrais Kinijos Sindziango provincijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.05; 14:00
Aktualijos

Londono Hitrou oro uostas. EPA-ELTA nuotr.

Sekmadienio vakarą nuotoliniame posėdyje Vyriausybė pritarė Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) siūlymui drausti keleivinius skrydžius iš Jungtinės Karalystės (JK).
 
Sprendimas buvo priimtas dėl JK plintančios naujos atmainos koronaviruso. Skrydžiai iš JK bus stabdomi nuo pirmadienio, 4 val. ryto, iki Naujųjų metų.
 
Kaip rašoma nutarimo projekte, skrydžiai keleiviams vežti iš Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės į Lietuvą bus draudžiami nuo 2020 m. gruodžio 21 d., 04.00 val. iki 2020 m. gruodžio 31 d., 24.00 val.
 
Nutarimo projekte taip pat pažymima, kad išimties tvarka skrydžiai gali būti vykdomi tik gavus Lietuvos transporto saugos administracijos išduotą atskirą leidimą, atsižvelgiant į sveikatos apsaugos ministro, užsienio reikalų ministro arba vidaus reikalų ministro teikimą.
 
„Tai sprendimas, kuris yra koordinuojamas su Baltijos šalių kolegomis“, – posėdžio metu teigė premjerė Ingrida Šimonytė.
Jai antrino ir susisiekimo ministras Marius Skuodis.
 
„Tai yra siūlymas atsižvelgiant į tuos sprendimus, kuriuos yra padariusios ar šiuo metu daro mūsų kaimyninės šalys ar tos šalys, iš kurių yra daug keliaujama tranzitu“, – sakė susisiekimo ministras M. Skuodis.
 
Visgi ministras akcentavo, kad skrydžiai į Jungtinę Karalystę draudžiami nebus.
 
ELTA primena, kad sekmadienio vakarą skubiame nuotoliniame posėdyje Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija nusprendė Vyriausybei siūlyti drausti skrydžius iš Didžiosios Britanijos.
 
Nuo gruodžio 14 d. ,13 val. iki gruodžio 20 d., 13 val. iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą atvyko 3485 keleiviai: į Vilniaus oro uostą atvyko – 2139 asmenys, į Kauno oro uostą – 1346.
 
Anglijos vyriausiasis gydytojas Chrisas Whitty‘is šeštadienį pranešė, kad Didžiojoje Britanijoje aptiktas naujos atmainos koronavirusas.
Tyrimai esą parodė, kad šis virusas plinta sparčiau nei ligšiolinis variantas. Tačiau nėra duomenų, kad viruso mutacija lemtų ir didesnį mirštamumą. Atitinkama informacija perduota PSO.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.21; 02:00
Trumposios naujienos

Dominicas Raabas. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinė Karalystė sekmadienį Pekiną apkaltino „daug nerimo keliančiu šiurkščiu ir žiauriu žmogaus teisių pažeidinėjimu“, kurį Kinija vykdo prieš etnines bei religines mažumas šalies vakariniame Sindziango regione.
 
Žmogaus teisių grupės ir ekspertai skaičiuoja, kad daugiau nei milijonas etninių uigūrų ir kitų tiurkių kalbomis kalbančių mažumų buvo suvaryti į daugybę specialių internuotų asmenų stovyklų.
 
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas sako, kad pasaulis privalo atkreipti dėmesį į pranešimus apie priverstinės mažumų sterilizacijos atvejus ir masinius sulaikymus musulmonų dominuojamame Sindziango regione.
 
„Akivaizdu, kad vyksta šiurkštūs ir baisūs žmogaus teisių pažeidinėjimai, o tai kelia labai labai didelį nerimą. Pranešimai apie žmogiškąjį šių veiksmų aspektą primena kai ką, ko neteko matyti jau labai labai seniai. Ir tai vykdo viena iš pagrindinių tarptautinės bendruomenės narių, kuri siekia, kad į ją būtų žiūrima rimtai. Mes norime pozityvių santykių (su Kinija), tačiau negalime stebėti tokį elgesį ir nieko nesakyti“, – šalies užsienio reikalų sekretorius sakė nacionaliniam transliuotojui BBC.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.19; 18:01
Verslas

„Luminor” vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad šį kartą didelio emigracijos srauto į Jungtinę Karalystę (JK) tikėtis neverta.
 
„Vis dažniau pasigirstant kalboms apie galimą dar vieną emigracijos bangą iš Lietuvos, reikia nepamiršti, kad, norint emigruoti, visų pirma reikia turėti kur emigruoti. Apie 50 proc. lietuvių emigruoja būtent į JK, tačiau ar JK šį kartą būtų pasirengusi priimti migrantus iš Lietuvos?
Pirma, bedarbių skaičius JK jau dabar yra gerokai aukštesnis nei buvo 2009-ųjų metų krizės metu. Antra, dar 7,5 milijono darbuotojų dalyvauja prastovų kompensavimo programoje (ji pratęsta iki 2020 m. spalio mėn.), tad pasibaigus krizei, įmonės visų pirma įdarbins iš prastovų grįžtančius, o ne naujai į JK atvykusius darbuotojus. Trečia, Britanija šių metų sausio mėnesį oficialiai išstojo iš ES, tad imigrantai iš ES šalių nebeturi išskirtinių sąlygų, todėl „dėl vietos po saule“ turės kaip lygus su lygiais kovoti su imigrantais iš viso pasaulio“, – feisbuke teigė ekonomistas.
 
Anot Ž. Maurico, bedarbių skaičius Jungtinėje Karalystėje pradėjo augti jau po „Brexito“ referendumo, o faktiškai išstojus iš ES bedarbių skaičiaus augimas tik paspartės.
 
„JK ekonomika yra viena labiausiai nesubalansuotų visoje ES. Pavyzdžiui, einamosios sąskaitos deficitas yra didžiausias visoje ES (prieš 2009 metų krizę didžiausias buvo Graikijoje ir Baltijos šalyse – žinome, kuo visa tai pasibaigė), o NT kainų lygis – taip pat istoriškai aukštas (ypač Londone).
 
Galiausiai, ekonominė recesija JK šį kartą gali būti didesnė nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, Europos Komisija prognozuoja 7,9 proc. Lietuvos ekonomikos nuosmukį 2020 metais, o JK – 8,3 proc. (palyginimui, 2009 metais Lietuvos ekonomika susitraukė 14,8 proc., o JK – vos 4,2 proc.)“, – rašė ekonomistas.
 
„Išvada: tad šį kartą didelio emigracijos iš Lietuvos srauto (bent į JK) tikėtis neverta“, – pridūrė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.20; 07:51
Trumposios naujienos

Šeštadienį 1 val. Lietuvos laiku Jungtinė Karalystė oficialiai tapo pirmąja šalimi, išstojusia iš Europos Sąjungos.
 
Dabar prasideda derybų dėl būsimų santykių etapas. Per 11 mėnesių terminą Briuseliui ir Londonui reikės susitarti, kaip nuo 2021-ųjų klostysis abiejų pusių ryšiai prekybos ir kitose srityse. Kritikai šį laikotarpį laiko pernelyg trumpu ir prognozuoja ginčus.
 
Vasario 3 dieną Europos Komisija pateiks pasiūlymą dėl derybų eigos – dėl jos pradžioje tarsis likusios ES šalys, jai pritarti ketinama vasario 25 dieną. Netrukus po to galės prasidėti derybos.
 
Liepą ES planuoja tarpinį situacijos vertinimą. Iki liepos 1-osios turi būti nuspręsta ir dėl galimo pereinamojo laikotarpio pratęsimo. ES požiūriu, susitarimas turi būti pasiektas vėliausiai iki lapkričio, kad liktų laiko jo ratifikavimui. ES diplomatai jau baiminasi naujos „Brexito“ dramos metų pabaigoje.
 
Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas penktadienio vakarą sakė kalbą, kurioje ragino šalies išstojimą iš ES priimti „ne kaip pabaigą, bet kaip pradžią“.
 
2016 metų birželio 23 dieną vykusiame referendume 51,9 proc. Jungtinės Karalystės rinkėjų pasisakė už išstojimą iš Europos Sąjungos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.01; 06:00
Trumposios naujienos

Didžiosios Britanijos Bendruomenių Rūmai ketvirtadienį aiškia balsų dauguma pritarė įstatymui dėl „Brexito“ sutarties ratifikavimo. Už įstatymą balsavo 330 parlamentarų, 231 buvo prieš.
 
Įstatymui dar turi pritarti Lordų Rūmai, tačiau tai laikoma tik formalumu. Sausio 29 dieną dėl „Brexito“ sutarties balsuos Europos Parlamentas Briuselyje – tada ratifikavimas bus baigtas abiejose pusėse ir Didžioji Britanija sausio 31-ąją galės palikti ES.
 
Išstojimo sutarties ratifikavimas įstatymu yra sąlyga tvarkingam šalies pasitraukimui.
 
Iki metų pabaigos numatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu Jungtinė Karalystė dar liks ES vidaus rinkoje ir Muitų sąjungoje. Iki metų galo turi būti išsiderėta nauja laisvosios prekybos sutartis. Ar tai per tokį trumpą laiką pavyks padaryti, nėra aišku. B. Johnsonas kategoriškai priešinasi pereinamojo laikotarpio pratęsimui.
 
Iki 2020 metų pabaigos ES piliečiai į Didžiąją Britaniją ir toliau galės keliauti be vizų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.10; 00:30
Trumposios naujienos

Buvusi JAV valstybės sekretorė ir kandidatė į prezidentus per 2016 m. rinkimus Hillary Clinton ketvirtadienį tapo naująja Belfasto Karalienės universiteto kanclere.
 
Šiaurės Airijos universitetas paskelbė, kad šias daugiausiai simbolines pareigas H. Clinton eis penkerius metus.
 
„Tai yra didžiulė privilegija – tapti Karalienės universiteto kanclere – vietos, kurią mėgstu ir su kuria per daug metų pavyko sukurti stiprų ryšį, – sakė H. Clinton. – Šis universitetas visame pasaulyje garsėja dėl tyrimų ir įtakos, jaučiu pasididžiavimą galėdama būti jo ambasadorė ir padėti skleisti (informaciją) apie nepriekaištingą (universiteto) reputaciją.“
 
2016 m. demokratų kandidatė JAV prezidento rinkimuose pralaimėjo respublikonų kandidatui Donaldui Trumpui.
 
2018 m. Karalienės universitetas H. Clinton suteikė garbės daktaro laipsnį.
 
„(Valstybės) sekretorė H. Clinton daug prisidėjo prie Šiaurės Airijos (gerovės) ir kaip tarptautinės bendruomenės pripažįstama lyderė ji bus nepriekaištinga Karalienės universiteto ambasadorė bei įkvepiantis pavyzdys Karalienės universiteto bendruomenei“, – sakė universitetą valdančiai institucijai vadovaujantis Stephenas Prenteris.
 
Kanclerio pareigos – vadovauti diplomų teikimo ceremonijoms, būti universiteto ambasadoriumi ir jam atstovauti, taip pat patarti universitetą valdančiam organui.
 
Karalienės universitetas yra vienas seniausių Jungtinės Karalystės universitetų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.03; 03:00
Žvalgyba

Jungtinės Karalystės (JK) atliktas nepriklausomas vertinimas rodo, kad Iranas „beveik neabejotinai“ yra atsakingas už atakas prieš tanklaivius Omano įlankoje, teigia britų užsienio reikalų sekretorius Jeremy’is Huntas.
 
„Mūsų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad atsakomybė už atakas beveik neabejotinai krinta ant Irano pečių. Pastarosios atakos rodo destabilizuojančio Irano elgesio tendenciją ir kelia rimtą pavojų regionui“, – pranešime teigė J. Huntas.
 
JK užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime dėl ketvirtadienį įvykdytų atakų kaltinama Islamo revoliucinė gvardija – didžiulė ir itin pajėgi Irano kariuomenės dalis.
 
„Nė viena kita valstybė ar nevalstybinis veikėjas, tikėtina, negalėjo būti atsakinga“, – teigiama JK užsienio reikalų ministerijos pranešime.
 
J. Huntas taip pat paragino Iraną „nutraukti visų formų destabilizuojančius veiksmus“ ir patikino, kad JK dirba kartu su kitomis šalimis, kad rastų diplomatinį Teherano ir Vašingtono nesutarimų sprendimą.
 
Pats Iranas neigia kaltinimus surengus atakas Omano įlankoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.15
Politinės intrigos

Lietuvoje lankosi Airijos vicepremjeras, užsienio reikalų ir prekybos ministras Simonas Coveney (kairėje). Dešinėje – Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvoje besilankantis Airijos vicepremjeras Saimonas Coveney ES šalyse ieško palaikymo dėl Šiaurės Airijos sienos klausimo – pagrindinio pleišto Jungtinės Karalystės (JK) ir ES derybose dėl išstojimo iš Bendrijos.

Nors oficialiai JK Išstojimo iš ES reikalų ministras Dominikas Raabas tikina esą susitarimas su ES pasiekiamas ranka, JK priklausančios Šiaurės Airijos sienos su Airijos Respublika klausimas nėra išspręstas. Abi pusės siekia išvengti patikros postų arba taip vadinamos „kietosios sienos“, nes tai reikštų 1998 metais pasirašyto „Gerojo penktadienio“ susitarimo, užbaigusio kruviną konfliktą tarp respublikai ištikimų katalikų ir britams ištikimų protestantų, griūtį.

Kol kas nė viena pusė nepateikė aiškaus sprendimo, kaip išvengti muitinės patikrų JK išstojus iš ES ir Muitų sąjungos. Britų pareigūnai kalba apie technologines priemones, kurios leistų patikrinti krovinių ir gyventojų srautą tarp Airijos ir Šiaurės Airijos be patikros postų, tačiau skeptikai abejoja, ar tokias priemones įmanoma įgyvendinti.

Tuo tarpu siūlymai palikti Šiaurės Airiją Muitų sąjungoje yra nepriimtini britams, nes tai reikštų, kad Šiaurės Airija tampa ES teisinės sistemos dalis, taip de facto atsiskirdama nuo JK.

Airijos vicepremjeras Lietuvoje bandys priminti pamatinę ES derybų su JK nuostatą – Bendrijos vieningumą. Londonas Rytų Europos valstybėms gali pasiūlyti palaikymą regione aktualiais saugumo klausimais, tikintis, kad dėl to derybose regiono šalys Bendrijos viduje atstovaus JK artimesnę poziciją. Tuo tarpu Dublinas gali Vilniui priminti, kad nedidelės ES narės turėtų vertinti vieningos ES galią.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.06; 09:00