Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenė (JKLB) šiemet švenčiančia savo veiklos 70-metį. Šia proga JKLB Londone penktadienį pasveikino Lietuvos užsienio reikalų viceministras Neris Germanas. Ar tikrai norime išlikt lietuviais? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Jau 70 metų bendrai veiklai sujungiate įvairių pomėgių ir skirtingo amžiaus Jungtinės Karalystės lietuvius, taip prisidėdami prie lietuvybės puoselėjimo. Smagu matyti, kaip aktyviai Jūs dalyvaujate kultūrinėje ir pilietinėje veikloje, mokote vaikus lietuvių kalbos ir tęsiate renginių tradicijas. Tai yra didelė parama ugdant patriotiškumą. Ryšių su Tėvyne išlaikymas, bendrų projektų vykdymas, neatitrūkimas nuo valstybės gyvenimo leidžia vienaip ar kitaip, sugrįžus į Lietuvą ar gyvenant užsienyje, dalyvauti mūsų šalies ateities kūrime“, – sveikindamas kalbėjo viceministras ir linkėjo neblėstančios energijos ir entuziazmo kartu kuriant globaliąją Lietuvą.
Aktyviai bendruomenės veikloje dalyvaujantiems Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės atstovams viceministras N. Germantas įteikė užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus padėkas.
Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenė įkurta 1947 m. Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungos vardu, primenama Užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai. Jos įkūrėjas – lietuvis verslininkas Petras B. Varkala. Visą savo veikos gyvavimo laikotarpį JKLB skatino puoselėti lietuvišką kultūrą ir tapatybę, saugoti lietuvių kalbą. JKLB veikla neapsiribojo tik kultūrine veikla, nors meninės saviveiklos kolektyvai sėkmingai veikė visose lietuvių kolonijose, kur lietuviai būrėsi dainai, šokiui, teatrui.
Per 70 savo gyvavimo metų JKLB kūrė fondus, rėmė Lietuvoje persekiojamus disidentus, žuvusiųjų Sibire ir Sausio 13-osios žudynėse nukentėjusiais šeimas, kovojant už Lietuvos Nepriklausomybę aktyviai dalyvavo Baltų Taryboje, Antibolševikinėje Tautų lygoje, Europiečių ryšių palaikymo grupėje, palaikė ryšius su Britanijos parlamentu ir Lordų rūmais.
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, suaktyvėjusi lietuvių emigracija į Jungtinę Karalystę sąlygojo ir pokyčius lietuvių bendruomenėje. Ji tapo daug gausesnė, jaunesnė amžiumi, ieškanti naujų veiklos formų, siekianti į savo gretas pritraukti kuo daugiau įvairiose Jungtinės Karalystės vietose gyvenančių lietuvių. Šiuo metu bendruomenei vadovauja pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.
Europos Vadovų Taryboje Briuselyje dalyvaujanti Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dvišalio pokalbio susitiko su Jungtinės Karalystės Ministre Pirmininke Theresa May.
Susitikime aptartas pasiruošimas derybų pradžiai dėl JK pasitraukimo iš ES, Lietuvos žmonėms jautriausi klausimai, taip pat tolesnio šalių bendradarbiavimo perspektyvos saugumo ir ekonomikos srityse.
Šalies vadovės teigimu, Lietuva nepaliks savo piliečių likimo valiai ir „Brexit“ derybose aktyviai gins jų interesus. Svarbiausia, kad žmonėms būtų užtikrintos ir išsaugotos pagrindinės laisvės ir garantijos – laisvas asmenų judėjimas, teisė dirbti, sveikatos apsaugos ir socialinės garantijos, galimybė studijuoti ir mokytis JK. Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje gyvena apie 200 tūkstančių Lietuvos piliečių.
Prezidentė taip pat atkreipė Premjerės Theresos May dėmesį į kitataučių, tarp jų ir lietuvių, diskriminaciją ir prieš juos nukreiptus smurto išpuolius Jungtinėje Karalystėje, pabrėždama būtinybę imtis visų reikiamų priemonių žmonių saugumui užtikrinti.
Aptariant pasirengimą „Brexit“ deryboms, šalies vadovė pabrėžė, jog Lietuva palaiko vieningą ES poziciją, kad derybos neturi prasidėti, kol nėra gautas oficialus JK notifikavimas.
Prezidentės teigimu, Jungtinė Karalystė yra svarbi mūsų ekonominė ir saugumo partnerė. Tai 7-ta pagal dydį Lietuvos eksporto rinka. Daugeliu svarbiausių užsienio politikos klausimų mūsų pozicijos sutampa. Todėl Lietuva suinteresuota, jog būtų sukurtas Europos bendradarbiavimo su šia valstybe modelis, kuris tenkintų tiek JK, tiek visų ES piliečių interesus.
Pasak šalies vadovės, Jungtinės Karalystės vaidmuo ir indėlis išliks svarbus ir stiprinant Baltijos valstybių saugumą. JK prisiėmė atsakomybę vadovauti NATO tarptautiniam batalionui Estijoje. Šios šalies kariai ir karinis laivynas ne kartą dalyvavo karinėse pratybose regione.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis tris dienas lankėsi ir rinkimų programą pristatė Airijoje bei Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems lietuviams. G. Landsbergis susitiko ir diskutavo su Dubline, Peterbore (Peterborough) bei Londone gyvenančiais ir dirbančiais lietuviais.
Lietuviškoji emigracija. Slaptai.lt nuotr.
„Emigracija iš Lietuvos ne tik nesiliauja – pastaraisiais metais ji vėl pradėjo augti. Tik jau ne krizė varo žmones iš Lietuvos, bet neaiški ateitis, prastas švietimas, o dažnai ir bendras nusivylimas valstybe. Esu įsitikinęs, kad galime sustabdyti emigraciją bei susigrąžinti jau išvykusius tautiečius. Estija praėjusiais metais sugebėjo pagaliau perlaužti emigracijos krizę – 2015-aisiais į šalį grįžo daugiau žmonių nei išvažiavo. Sugebėsime ir mes, tereikia ta kryptimi nuosekliai dirbti“, – teigė G. Landsbergis.
TS-LKD vadovas Dubline lankėsi vienoje iš didžiausių pasaulinių informacinių technologijų kompanijų „Google“ bei susitiko su joje dirbančiais lietuviais. Politikas taip pat bendravo su parduotuvių tinklo „Lituanica“ atstovais ir darbuotojais, dalyvavo lietuvių bendruomenės organizuojamuose rinkimų debatuose. Planuojami susitikimai ir diskusijos su lietuviais Londone bei Peterbore.
„Didžiąją dalį emigrantų grąžins auganti ekonomika, ateinančios naujos investicijos, besikuriančios darbo vietos. Tačiau reikia ir aktyvių valstybės pastangų: aiškios, vienoje vietoje pateiktos informacijos, susijusios su grįžimu į Tėvynę, visos reikalingos pagalbos vaikams reintegruotis Lietuvos švietimo sistemoje (lietuvių kalba, socialinė, emocinė pagalba). Taip pat ir specialios programos susigrąžinti specialistus, šiandien dirbančius bankuose, didelėse įmonėse, dėstančius universitetuose. Apie tokių programų poreikį, emigravusių lietuvių problemas ir jų paskatas sugrįžti reikia kalbėtis tiesiogiai – būtent todėl ir nutariau vykti į Airiją ir Didžiąją Britaniją“, – pabrėžė G. Landsbergis.
