Upuolimo akimirka. Šis vaizdas užfiksuotas filmavimo kameraAzerbaidžano ambasada Teherane
Oficialusis Baku praneša, kad šiandien, sausio 27-ąją dieną, Irano sostinėje Teherane buvo užpulta Azerbaidžano ambasada.
Automatu „kalašnikov“ ginkluotas vyriškis įsiveržė į Azerbaidžano apsaugos postą apie 8.30 valandą pagal Azerbaidžano laiką.
Užpuolikas nušovė diplomatinės atstovybės apsaugos viršininką Orchaną Askerovą, dar du apsaugos darbuotojus – sužeidė.
Kol kas apie šį incidentą nėra jokių žinių. Iranas ir Azerbaidžanas pradėjo savo tyrimus.
Tiesa, kai kuriuose šaltiniuose skelbiama, remiantis nepatvirtintais duomenimis, kad įsiveržėlis buvo atėjęs su dviem mažamečiais vaikais. Užpuolikas neva tvirtino, esą šis jo žingsnis – tik dėl asmeninių bėdų.
Automatai. Slaptai.lt nuotr.
Bulgarijos vidaus reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad du lietuviai ir rusas, visi – didžiausios šalies ginklų ir šaudmenų gamyklos darbuotojai, sulaikyti dėl įtarimų, kad pavogė slaptų duomenų ir produktų.
Šio mėnesio pradžioje policija pradėjo operaciją, kai centriniame Kazanlako mieste esanti „Arsenal“ gamykla pateikė skundą dėl trūkstamų produktų ir dokumentų. Dingusiuose dokumentuose buvo „informacija, itin jautri bendrovei ir dominanti Bulgarijos bei užsienio konkurentus“, nurodė ministerija.
Per tyrimą buvo nustatyta, kad trys užsieniečiai darbuotojai, gamykloje dirbę su inovatyviomis technologijomis, negrįžo į darbą po nemokamų atostogų rugsėjo 17 dieną. Jie buvo išvykę į užsienį, bet paskui grįžo į Bulgariją ir apsilankė Kazanlake spalio 2 d. – viena diena anksčiau nei gamykla pasigedo dingusių duomenų, pranešė ministerija.
Du vyrai – 24 metų lietuvis ir 60 metų rusas – bei 59 metų lietuvė buvo sulaikyti, kai trečiadienį mėgino išvykti iš Bulgarijos per pietvakarinį Kulatos pasienio punktą prie Graikijos sienos. Jų automobiliuose policija rado dokumentus ir daiktus, kurie, jos manymu, gali būti susiję su tyrimu. Visi trys buvo suimti ir ketvirtadienį atvežti apklausai į Kazanlaką.
„Arsenal“ yra seniausia ir didžiausia Bulgarijos ginklų ir šaudmenų gamykla, vienintelė licencijuota Rusijos Kalašnikovo šautuvų gamintoja už Sovietų Sąjungos ribų šaltojo karo laikais. Po komunizmo žlugimo Sofija ir Maskva nuolat ginčijosi dėl licencijos, Maskva ne kartą kaltino Bulgariją garsiojo AK-47 klastojimu.
2011 m. „Arsenal“ gamykla buvo visiškai privatizuota ir vis dar gamina platų šautuvų, sunkiųjų ir lengvųjų kulkosvaidžių bei šaudmenų asortimentą.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis susitiko su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju Stephenu Biegunu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Aliaksandro Lukašenkos režimo kuriama situacija yra neeilinė, tačiau grėsmių Lietuvos suverenitetui kol kas nėra, teigia krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
„Kai eskaluojama tokiu mastu, tai nėra eilinė situacija“, – po susitikimo su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju Stephenu Biegunu žurnalistams kalbėjo R. Karoblis, komentuodamas šalia Lietuvos sienos Baltarusijoje vykstančias karines pratybas bei A. Lukašenkos sprendimą skelbti aukščiausią kovinę parengtį.
„Retorika, kuri ateina iš pono Lukašenkos – galbūt būtų normalu, tačiau yra ir kiti pajėgumai, kurie yra pasitelkti ir yra neįprasti tokioje vietoje. Situacija yra neeilinė. Kita vertus, mūsų vertinimu, rimtų grėsmių Lietuvos suverenitetui ir teritoriniam integralumui nėra“, – akcentavo ministras.
R. Karoblis, vertindamas A. Lukašenkos režimo užimtą laikyseną, teigė, kad šiuo metu tiesiog yra ieškoma kaltų dėl kilusios politinės krizės Baltarusijoje.
„Nedemokratiniams režimams tai, matyt, yra būdinga. Praktiškai tą matome visur (…) Tai yra bandymas nukreipti visuomenės dėmesį nuo tikrųjų valstybės problemų. Tai daroma surandant išorinį priešą. Taigi išorinis priešas tapo Vakarai, kurie, kaip melagingai teigiama, yra pasiruošę atkirsti Gardiną ir jo sritį. Dėl to vyksta ir neplanuotos pratybos su papildomais veiksniais, dėl to yra paskelbta visiška karinė padėtis – o tai yra visiškai neadekvatu“, – pridūrė ministras ir pabrėžė, kad Lietuva turi ir toliau nepasiduoti provokacijoms.
„Turime tokią situaciją, kokia yra. O mūsų pozicija yra vertinti ir analizuoti grėsmes. Tačiau kiek galime, turime išlikti ramūs ir nepasiduoti provokacijoms – nes to yra ir laukiama“, – apibendrino R. Karoblis.
Baltarusijai įteikta nota dėl valstybinės sienos pažeidimo
Pirmadienį į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Valerijus Baranovskis, kuriam įteikta protesto nota dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos pažeidimo.
Baltarusijos sraigtasparnis Mi-24 rugpjūčio 23 dieną, 18.50 val., ties Medininkais kirto Lietuvos valstybės sieną. Tuo metu, kai valstybinę sieną kirto sraigtasparnis, nuo Vilniaus Katedros aikštės iki Baltarusijos pasienyje esančių Medininkų buvo nusidriekusi žmonių grandinė. Į 32 kilometrų „Laisvės kelią“ sustoję žmonės pareiškė solidarumą ir paramą protestuojantiems baltarusiams, kurie po suklastotų prezidento rinkimų susidūrė su A. Lukašenkos režimo agresija ir brutalumu.
A. Lukašenka pasirodė su neužtaisytu automatu rankoje
Sekmadienį Minsko centre susirinko dešimtys tūkstančių prieš A. Lukašenkos režimą protestuojančių baltarusių. Tuo metu virš Minsko, kur vyko didžiulės demonstracijos, pastebėtas sraigtasparnis. Žiniasklaida paskelbė, kad juo skrido prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
Viešojoje erdvėje taip pat paplito įrašas, kuriame matyti, kaip iš jo išlipa ginkluoti vyrai, o vienas jų – A. Lukašenka su automatu „Kalašnikov“ rankose.
A. Lukašenka kaltina Vilnių ir Varšuvą dėl neramumų kurstymo
Lankydamasis Gardine surengtame šalininkų mitinge, Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad „neramumus“ šalyje kursto užsienio valstybės, o kurstytojos neva yra Lietuva ir Lenkija.
A. Lukašenka taip pat perspėjo kaimynines šalis, įskaitant Lietuvą, kad jos gali sulaukti „atitinkamo atsako“ iš Baltarusijos ir Rusijos valstybės. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis susitinka su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju Stephenu Biegunu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Tie, kurie visa tai koordinuoja, sėdi užsienyje, kaimyninėse šalyse. Būtent juos noriu perspėti: tai ne tik mūsų siena. Tai yra Sąjunginės valstybės (Baltarusijos su Rusija) siena ir KSSO (Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos) siena. Ir atsakas bus atitinkamas: Baltarusijos piktnaudžiautojams neatiduos“, – teigė A. Lukašenka.
Paskelbė aukščiausią kovinę parengtį
Tariamas Baltarusijos vadovas savaitgalį taip pat pareiškė, kad prie šalies sienų yra užfiksuotas NATO pajėgų „rimtas judėjimas“, todėl, pasak jo, Baltarusijoje įvedama aukščiausio lygio kovinė parengtis.
Jis nurodė imtis „pačių griežčiausių priemonių“ ir užkirsti kelią bandymams nuversti jo režimą.
„Akivaizdu, kad vidaus politinė situacija mūsų šalyje yra kurstoma planuojant spalvotąją revoliuciją“, – A. Lukašenką cituoja valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.
A. Lukašenkos teigimu, Baltarusijos kariuomenė turi „imtis pačių griežčiausių priemonių, kad apsaugotų mūsų šalies teritorinį vientisumą“.
ELTA primena, kad demonstracijos Baltarusijoje prasidėjo po rugpjūčio 9 d. vykusių prezidento rinkimų, kuriuose neva 80,1 proc. balsų atiteko 26 metus šalį valdančiam A. Lukašenkai. Oficialiais duomenimis, opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja buvo antra su 10,12 proc. balsų, tačiau ji rezultatų nepripažino. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją dėl savo saugumo išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
Suklastoti rinkimai šalyje sukėlė protestų bangą, kuri tęsiasi iki šiol. Kilusius protestus valdžia malšino smurtu, kurių metu keli žmonės žuvo ir buvo sulaikyti tūkstančiai, pranešama apie kankinimus sulaikymo įstaigose.
Jungtinės Valstijos išplatino 39-ių su Rusijos kariuomene ir žvalgybos tarnybomis susijusių įmonių sąrašą, kurių klientams ir partneriams gresia sankcijos pagal naują JAV įstatymą, praneša AFP.
Tarp įvardijamų bendrovių yra Rusijos eksporto pramonės ramsčiai, tokie kaip ginkluotės ir karinių transporto priemonių tiekėja „Rosoboronexport“ ir gerai žinoma šaunamųjų ginklų gamintoja „Kalašnikov“.
Tai, kad įmonės įtrauktos į sąrašą, dar nereiškia, jog joms pačioms gresia sankcijos, bet gali būti imtasi priemonių prieš tas bendroves, kurios su jomis atliks „reikšmingus sandorius“.
JAV Valstybės departamentas sąrašą parengė pagal Amerikos priešų atrėmimo sankcijomis aktą (Countering America’s Adversaries Through Sanctions Act), kurį Kongresas priėmė liepos mėnesį, nepaisant opozicijos iš Baltųjų rūmų.
Aukšto rango JAV Valstybės departamento atstovas žurnalistams sakė, kad Kongreso ir prezidento administracija, remdamasi šio akto 231 straipsniu, sieks atsakyti į Rusijos piktavališką elgesį, susijusį su krize Rytų Ukrainoje, kibernetinį kišimąsi ir atakas bei žmogaus teisių pažeidimus.
Pasak JAV atstovo, šis akto straipsnis nukreiptas prieš reikšmingus sandorius su asmenimis iš Rusijos valdžios gynybos ir žvalgybos sektorių, kuriais gali būti parduodama pažangi rusiška ginkluotė. Draudimas įsigalios sausio pabaigoje.
Maskvoje antradienį atidengtas paminklas Michailui Kalašnikovui – visame pasaulyje žinomo automato kūrėjui. Septynių metrų aukščio paminklas vaizduoja ginklų inžinierių su AK-47 rankoje – automatu, kurį jis sukonstravo 1947-aisiais ir kurio pasaulyje yra daugiau kaip 100 mln. egzempliorių, informuoja agentūra AFP.
M. Kalašnikovas įkūnijo „geriausias rusų charakterio savybes“ – „ypatingą įgimtą talentą, paprastumą ir padorumą“, per ceremoniją, kurioje dalyvavo ir M. Kalašniokovo duktė Jelena, sakė Rusijos kultūros ministras Vladimiras Medinskis. M. Kalašnikovo sukurtas ginklas, anot jo, tapo „tikru kultūriniu Rusijos ženklu“.
94-erių M. Kalašnikovas po ilgos ligos mirė 2013-aisiais. Jo laidotuvėse dalyvavo ir prezidentas Vladimiras Putinas.
M. Kalašnikovas Sovietų Sąjungoje ir Rusijoje turėjo nacionalinio didvyrio statusą. Automatą AK-47 jis sukūrė, kai gydėsi sužalojimus, patirtus per Antrąjį pasaulinį karą.
AK-47 pasižymi dideliu patikimumu net sunkiomis sąlygomis.
Finansinės naudos iš savo išradimo M. Kalašnikovas neturėjo. Jis negavo pinigų už pardavimus ir, nepaisant daugybės apdovanojimų, gyveno kukliai.
Rusijos dienraštis “Nezavisimaja gazeta“ paskelbė, kad šalyje planuojama sukurti Nacionalinę gvardiją, kuri bus tiesiogiai pavaldi RF prezidentui.
Pagrindinės naujos struktūros funkcijos turėtų būti šalies ir konstitucinės santvarkos apsauga. Gvardijai greičiausiai vadovaus Vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės vadas armijos generolas Nikolajus Rogožkinas. Gvardiją greičiausiai sudarys 350–400 tūkst. žmonių. Planuojama, kad į gvardiją įeis dalis Vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės, Karo policijos, Oro desanto kariuomenės bei KOP ir KJP dalinių. “Nezavisimaja gazeta“ duomenimis, sukūrus Nacionalinę gvardiją RF ginkluotųjų pajėgų skaičius sumažės 800 tūkstančių.
Sirija pernai buvo paskutinė šalis, kurioje sužydėjo vadinamasis „Arabų pavasaris“. Respublikoje vos ne prieš metus prasidėjusias demonstracijas vargiai buvo galima vadinti masinėmis.
Tokiomis jos tapo vasarai slenkant į pabaigą. Demonstrantai reikalavo demokratinių reformų ir prezidento Bašaro Asado atsistatydinimo.
Įtampa nuolat didėjo, prasidėjo ginkluoti susirėmimai, teroro aktai, iki šiol žūva žmonės. Sustabdyti kraujo liejimą, palaikydamos opozicijos reikalavimus, ėmė reikalauti didžiosios vakarų Europos, JAV ir kitos valstybės, taip išryškėjo Sirijos Arabų Respublikoje susikertantys pasaulio ir regioninių žaidėjų intersai – JAV (Izraelio), Rusijos, Kinijos, Prancūzijos, Irano, Irako, Kataro, Jordanijos, Saudo Arabijos Karalystės… ir tikriausiai tai dar ne visas sąrašas. Situacija Sirijos respublikoje dažnai piešiama kaip nevaldoma, tačiau į Damaską atvyko ir kurį laiką netrukdomai dirbo Arabų lygos stebėtojų delegacija, nėra požymių, kad centrinė valdžia nekontroliuotų pagrindinių savo institucijų ir regionų.
Gegužės 11-ąją Vilniaus Apygardos teismo kolegija, vadovaujama teisėjos Sigitos Bieliauskienės, skelbs nuosprendį istorinėje Medininkų byloje. Pažįstami kolegos žurnalistai vis dažniau teiraujasi, koks, mano manymu, bus nuosprendis.
Atsakymas toks: vilčių, jog buvusį Rygos OMON milicininką Konstantiną Michailovą – Nikuliną išteisins, beveik nėra. Sprendžiant iš kai kurių vos ne dvejis metus trunkančio teismo proceso ypatumų, nuosprendis buvusiam Rygos omonininkui K.Michailovui – Nikulinui skambės itin nepalankiai. Šios bylos nagrinėjimą atidžiai stebiu pusantrų metų. Todėl turiu rimtų priežasčių manyti: lietuviškosios Temidės verdiktas mažai kuo skirsis nuo prokurorų Rolando Stankevičiaus ir Sauliaus Versecko pareikalautos bausmės – kalėjimo iki gyvos galvos.
