Šventinis traukinukas – kur jis mus veža? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gitanos Markovičienės (ELTA) nuotr.
Vilnius, gruodžio 24 d. (ELTA). Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sveikina šalies gyventojus gražiausių žiemos švenčių proga.
„Mielieji,
Šį vakarą, kai su savo šeima, artimiausiais draugais sėsime prie Kūčių stalo, noriu visiems palinkėti šviesių ir ramių švenčių.
„Kaip vis dėlto gera turėti namus“, – viename gražiausių savo eilėraščių rašė jautraus lyrinio talento poetas Algimantas Baltakis, deja, palikęs mus šių metų pavasarį.
Mes turime namus, savo šalį, savo valstybę, galime patys tvarkytis pagal savo tradicijas ir supratimą. Karo, visa naikinančios agresijos akivaizdoje supranti, kokia tai yra vertybė, kaip ją reikia saugoti ir puoselėti.
Išeinantys metai nebuvo lengvi, bet mes garbingai išstovėjome. Buvo ir vidaus įtampų, ir iššūkių, atėjusių iš išorės, bet nesutrikome, tapome atsparesni, apdairesni.
Savo namų šiluma noriai dalijomės su tais, kurie jos neteko.
Diskutavome ir kartais karščiavomės, tačiau nesusipriešinome.
Tai leidžia su viltimi žvelgti į ateinančius metus.
Susėdę prie šventinio stalo užžiebkime žvakutę ir prisiminkime tuos, kurie priklauso mūsų namams ir kurių su mumis nebėra. Tuos, kurių dėka esame čia, tarp savo sienų.
Tai atvers mūsų širdis ir sustiprins pasiryžimą.
Kaip sakė poetas, „kol žiburys lange, man tie namai priklauso“.
Tegu tas vilties žiburys taps ateinančių metų ženklu!
Ramių Jums Kalėdų ir šviesių Naujųjų metų!“ – rašoma V. Čmilytės-Nielsen kalėdiniame sveikinime.
Tikėjimo progresu doktrinos paprastai yra linkusios suabsoliutinti savo keliamus tikslus. Pažanga čia ir yra suprantama kaip judėjimas to absoliutinio tikslo linkme, kaip sunkus, bet prasmingas kopimas laimės žiburio pakopomis. Čia tikrai negalioja principas, kad judėjimas yra viskas, o tikslas – niekas.
Savo ruožtu mūsų dienų progresyvistai, kaip atrodo, pažangos viršūne laiko nimbu papuoštos homoseksualų šeimos pavyzdį, ne kitaip. Iš tiesų, homoseksualų šeima čia neretai yra suprantama kaip visos istorijos galutinis tikslas ir aukščiausioji pakopa, kaip absoliutinės idėjos įkūnijimas, nežiūrint to, kad homoseksualų pasijos pašlovinimo retorinės įmantrybės yra perimamos iš labai žilos praeities, atrandamos dar senovės Graikijos sofistikos aruoduose.
Kalbos kalbelės apie kažkokias naujas homoseksualų teises ir gėjų orumą – tai tik foninis triukšmas, kai vedanti idėja yra nusitaikiusi įpiršti tikėjimą apie homoseksualų šeimos atstovavimą aukštesniajam civilizacijos tipui. Toks nusiteikimas kaskart labai aiškiai pasimato mūsų dienų vadinamųjų progresyvistų pasisakymuose, kai po kalbelių apie privalomą žmogiškumą gėjų atžvilgiu neretai labai staigiai, nutraukus sakinį per pusę, pereinama prie įrodinėjimo, kad prigimtinės šeimos vertybes puoselėjantys vyrai yra, mažiausiai, ką galima pasakyti, gašlūnai, savo esme grubūs ir primityvūs padarai, nors suaugusiam žmogui, nežiūrint jo politinių pažiūrų, tarsi savaime turėtų būti aišku, kad tie patys gėjai poruojasi tikrai ne vedami skaistybės idealų ir jokios aukštesniojo subtilumo paslapties čia nėra.
Kiaušinis – taip pat ir vilties simbolis. Slaptai.lt nuotr.
Na, jeigu absoliutumo simboliu neretai yra laikomas kiaušinis, tai gėjų vadinamosios šeimos absoliutinimo simboliu turėtų būti laikomas gegutės kiaušinis, ar ne?
Savo ruožtu didžiausia mūsų dienų mūsų platumose kuriama vadinamųjų progresyvistų paslaptis yra tai, kad prie gėjų tematikos jie paprastai yra linkę vienaip ar kitaip pritemti dar ir žydų tautos tragedijos, jų išskirtinumo, pasaulinė šlovės ir pan. klausimus. Tiesa sakant, tokia mechaninė asimiliacija kelia niekaip neužganėdintiną nuostabą. Tarkime, čia pasimatantis neįtikėtinas sudvigubinimas yra ne tiek idėjos nuodugnaus išplėtojimo, kiek kažkokio ritualo apraiška, kai mūsų dienų progresyvistai bet kokį, net ir nutolusį nuo jų išpažįstamos magistralinės linijos, pokalbį yra linkę rituališkai užbaigti spekuliacijomis vadinamuoju žydu klausimu. Jeigu būčiau žydas, labai sunerimčiau dėl vadinamųjų progresyvistų bandymo įpainioti tautos atminties konceptą į nešvankius kontekstus, juolab kad tokio mūsų dienų progresyvistų užsiangažavimo neįmanoma pridengti net ir pastaruoju metu madinga tapusia antirasistine retorika, nes keliantis riaušes Black Lives Matter judėjimas, be visa ko kito, žydus renkasi vienu iš savo neapykantos taikinių (jeigu savo ruožtu reikėtų rinktis mums, neabejoju, kad dauguma iš mūsų stotų žydų, o ne JAV didybę užsimojusių dekonstruoti maištininkų pusėje).
Kodėl mūsų dienų vadinamieji progresyvistai yra linkę sukergti skirtingus dalykus? Nepretenduodamas pateikti galutinio atsakymo į šį klausimą, drauge pripažįstu, kad toliau pateikiamas dalinis atsakymas yra fantasmagorinio pobūdžio.
Prie keletą dešimtmečių neįtikėtiną šurmulį Lietuvos padangėje sukėlė „Respublikos“ pirmajame puslapyje išspausdinta karikatūra su prierašu, kad pasaulį valdo gėjai ir žydai. Vyresnės kartos žmonės tikriausiai dar prisimena – kaip tuomet ardėsi toks Leonidas Donskis, kviesdamas boikotuoti šį garbingą dienraštį vien dėl vienos, bet labai aiškiai išsakytos nuomonės. Tiesą sakant, šių eilučių autorius jau tuomet rezervuotai žiūrėjo ir šiandien panašiai tebežiūri į tokį galios centrų nusakymą, kažką nutokdamas ir apie tai, kad „Respublikoje“ aprašyta ir nupaišyta idėja buvos skelbiama su didele neslepiamo sarkazmo doze. Kita vertus, kaip atrodo man, lietuviško kirpimo mūsų dienų vadinamieji progresyvistai užgimė iš tų duonos valgytojų, kurie aptartą galio centrų nusakymą priėmė be jokių išlygų už gryną pinigą (tokia yra likimo ironija!), čia radę gyvenimo programos tiesiogines nuorodas – kaip būtų galima paprasčiausiu būdu prisitaikyti šioje ašarų pakalnėje, kam visų pirma derėtų įsiteikti? Lietuvoje dar ir šiandien yra gaji iliuzija, kad nežiūrint to, ką tu veiki ir kalbi, būsi užkeltas į viršūnes automatiniu karjeros liftu, jeigu tiktai nepralesi progos pašlovinti žydus. Kiekvienas gali turėti savo nuomonę, tačiau man pastaruoju metu vis dažniau vaidenasi, kad mūsų dienų vadinamieji progresyvistai yra konjunktūros mašinos.
„Piešinys” požeminėje perėjoje. Slaptai.lt nuotr.
Net tiek išgąsdino, kiek prajuokino, o po to privertė nesmagiai žiaukčioti Europos Komisijoje (EK) užgimusi iniciatyva atsisakyti Kalėdų pavadinimo. Kaip žinome, tokia iniciatyva buvo greitai atšaukta arba atidėta. Tačiau šiame siaurame laiko tarpelyje tarp pranešimo apie minėtos iniciatyvos užgimimą ir jos atšaukimo TV reportaže pakalbinta vieno Lietuvos universiteto profesorė, neseniai nesėkmingai pretendavusi tapti to universiteto rektore (Dievas susimylėjo), sveikino kretiniškos iniciatyvos pasirodymą, užtikrindama, kad EK aparatas (?) žino, ką daro. Esą ji jau seniai sveikimuose draugams ir pažįstamiems Kalėdų pavadinimo nemini, pakeisdama jį Žiemos švenčių pavadinimu, esą Kalėdų pavadinimas gali užgauti kitų konfesijų žmonių jausmus, primindama, kad panašiu laikotarpiu žydai švenčia Chanukos šventę. Kaip nesunku nuspėti net ir nemačiusiems to TV reportažo, buvusi kandidatė į rektorius toli gražu nepasiūlė žydams pakeisti Chanukos pavadinimą į Žiemos šventės pavadinimą.
Kalėdos Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Jeigu neklystu, Chanuka visų pirma yra tautos papročių pašlovinimo šventė, tačiau jau be jokios rizikos suklysti užtikrinu, kad visame pasaulyje nerasite tokio nešvankėlio žydo, kuris tvirtintų, kad Kalėdos, kaip Dievo gimimo pašlovinimo šventė, sutelkiant daugelį tautų, gali užstoti šviesą Chanukos šventei. Kita vertus, Chanuka kaip nacionalistinė arba net ultranacionalistinė šventė neužstoja Kalėdų, nes pati savaime yra šviesų šventė. Drauge puoselėkime viltį, kad artėjančių švenčių džiugesio nesugadins aptemusios sąmonės žmonės, neretai pasivadinantys progresyvistais.
Kalėdinis traukinukas. Prieš aštuonerius metus. Vytauto Visocko nuotr.
Seimo narį Petrą Gražulį papiktino Europos Komisijos (EK) rekomendacijos nevartoti žodžio „Kalėdos“.
„Prisiminiau filmuką apie tai, kaip Grinčas pavogė Kalėdas. Pasirodo, Kalėdas pavogė ne Grinčas, o Europos Komisija. Šiandien tai tik tai rekomendacija, o kitais metais nebus galima puošti eglutės“,- ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime piktinosi P. Gražulis.
Jis priminė, kad atėjus rusų okupantui buvo uždraustas Kalėdų senelis, kuris buvo pervadintas Seneliu šalčiu.
„Nebus galima vartoti žodžių „vyras“ ir „moteris“, „tėvas“ ir „mama“, bus tiktai „ono“. Kur einame?“,- piktinosi emocijų neslėpęs parlamentaras, pridūręs, kad net košmariškame sapne tokių dalykų negalima būtų susapnuoti.
Kadaise buvo tokios Kalėdos. Vytauto Visocko nuotr.
Beje, kalbėdamas spaudos konferencijoje jis pažadėjo nevartoti žodžių „ponai ir ponios“. „Esu labai nuolankus tarnas Europos Komisijos, aš vartosiu „gerbiami draugai“, kaip buvo kreipiamasi sovietiniais laikais“,- ironizavo politikas.
Kaip pranešė žiniasklaida, EK parengė rekomendacijas vidaus naudojimui, kurių tikslas buvo skatinti nediskriminuojamą komunikaciją, riboti tiesioginių nuorodų į lytį, tautinę priklausomybę, rasę ir religiją vartojimą.
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pavyzdžiui, Europos institucijų darbuotojams buvo siūloma vadinti Kalėdų šventes „šventiniu laikotarpiu“, kadangi „žmonių religinės tradicijos ir kalendoriai yra skirtingi“. Be to, dokumente buvo rekomenduojama atsisakyti kreipinio „ponios ir ponai“ ir pakeisti jį kreipiniu „brangūs kolegos“.
Taip pat buvo pranešta, kad tai buvo tik rekomendacija, bet galiausiai dokumentas buvo atšauktas, jis bus tobulinamas.
Spaudos konferencijoje P. Gražulis piktinosi ne tik dėl EK rekomenduoto žodyno, bet ir dėl šiuo metu ypač suaktyvėjusio jo puolimo, kuris, parlamentaro įsitikinimu, susijęs su jo aktyvia politine veikla.
Nepaisant to, kad yra įsuktas į teismų karuselę, į pasiaiškinimus dėl esą greičio viršijimo, dėl galimybių paso, politikas sakė, kad „niekada neišvers kailio“.
Spaudos konferencijoje P. Gražulis kritikavo dabartinę valdžią ir kvietė prisijungti prie jo vadovaujamos Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų-tautininkų). „Kviečiu visus geros valios žmones ateiti ir jungtis prie mūsų partijos, stiprėkime. Pabandykime demokratiniu būdu išvaduoti Lietuvą iš šitos motervyriausybės“, – ragino P. Gražulis.
Vatikano gvardiečiai. EPA – ELTA nuotr.
Roma, lapkričio 30 d. (ELTA). Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietras Parolinas nesutinka su Europos Komisijos (EK) rekomendacijomis atsisakyti lytį apibūdinančių kreipinių ir nevartoti žodžio „Kalėdos“. Jo komentarą antradienį skelbia portalas „Vatican News“.
„Pastangas užkirsti kelią diskriminacijai laikau teisingomis, – pareiškė dvasininkas. – Bet, mano manymu, tai (EK rekomendacijos) tikrai nėra tinkamas būdas šiam tikslui pasiekti. Nes galiausiai šitaip galima sužlugdyti, sunaikinti žmogų“. Anot kardinolo, tie, „kurie neigia tikrovę, kelia sau didelį pavojų“.
Vatikanas. EPA-ELTA nuotr.
Kaip pažymėjo P. Parolinas, „Europa už savo gyvavimą ir savo tapatybę yra dėkinga daugeliui indėlių“. „Mes, žinoma, negalime pamiršti, kad vienas svarbiausių indėlių, jeigu ne pats svarbiausias, buvo pati krikščionybė. Todėl naikinti skirtumus ir naikinti savo šaknis reiškia naikinti asmenybę“, – pabrėžė Šventojo Sosto valstybės sekretorius.
Anksčiau laikraštis „La Repubblica“ pranešė, jog EK parengė rekomendacijas vidaus naudojimui. Pasak leidinio, 32 puslapių dokumento tikslas buvo skatinti nediskriminuojančią komunikaciją, riboti tiesioginių nuorodų į lytį, tautinę priklausomybę, rasę ir religiją vartojimą. Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Pavyzdžiui, Europos institucijų darbuotojams buvo siūloma vadinti Kalėdų šventes „šventiniu laikotarpiu“, kadangi „žmonių religinės tradicijos ir kalendoriai yra skirtingi“. Be to, dokumente buvo rekomenduojama atsisakyti kreipinio „ponios ir ponai“ ir pakeisti jį kreipiniu „brangūs kolegos“.
„Tai buvo rekomendacija, kurios tikslas – atskleisti Europos kultūros įvairovę. Ji nebuvo privaloma. Galiausiai dokumentas buvo atšauktas, jis bus tobulinamas“, – pranešė antradienį oficialus EK komisijos atstovas Ericas Mameris.
Įžiebta pagrindinė sostinės Kalėdų eglė. Sauliaus Žiūros nuotr.
Šešias savaites truksiantis festivalis „Kalėdos sostinėje” prasidėjo ir dovanos vilniečiams ir miesto svečiams daug šviesos ir įspūdžių.
Pasirūpinus saugumu, šiemet sugrįžta Kalėdų miestelis, Kalėdinė 3D pasaka, tarptautinė Kalėdų labdaros mugė, kalėdinis bėgimas, čiuožykla prie Baltojo tilto.
Šeštadienio vakarą įžiebta svarbiausioji šalies Kalėdų eglė. Jos įžiebimą buvo galima stebėti per LRT televiziją. LRT parodė muzikinę Vilniaus Kalėdų eglės įžiebimo istoriją. Kalėdų eglę per nuotolį įžiebė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Šventinę nuotaiką kūrė ir iš įvairių miesto erdvių melodingus linkėjimus žiūrovams į namus siuntė atlikėjai: Jazzu, grupė „The Roop”, Jessica Shy ir Rokas, Donatas Montvydas, Vidas Bareikis, Jeronimas Milius ir Karina Krysko, Jurga ir grupė „Biplan”, Inga Jankauskaitė ir kiti.
2021 metų Vilniaus eglė yra baltos žiemos ir šviesių spindinčių Kalėdų simbolis. Šventinės konstrukcijos akcentu pasirinktos – snaigės – ledo kristalai, pasižymintys unikaliomis geometrinėmis struktūromis. Šios laikinos miniatiūrinės skulptūros, virsdamos šventinės puošybos elementais, buvo išdidintos tūkstantį kartų – tarsi stebėtum tikrą snaigę per optinį prietaisą.
Pagrindinė sostinės eglė dekoruota 96-iomis įvairaus dydžio ir skirtingų raštų šviečiančių snaigių dekoracijomis, Kalėdų eglės viršūnę puošia kalėdinė žvaigždė. Eglutės pagrindą sudaro baltos šakos ir veidrodiniai paviršiai, o sniego žėrėjimo efektą kuria eglę gaubianti girliandų skraistė.
Kalėdų miestelis šiais metais, kitaip nei įprasta, įsikurs ne vienoje vietoje. Pasidairius dovanų ir kalėdinių suvenyrų Katedros aikštėje, Odminių skvere sušildys puodelis karšto vyno ir gurmaniški užkandžiai. Vinco Kudirkos aikštėje lankytojų lauks gardumynų pasiūla, o Lukiškių aikštėje – saldūs kalėdiniai skanėstai ir karšti gėrimai.
Kalėdų miestelis veiks nuo eglės įžiebimo dienos iki 2022 m. sausio 2 dienos.
Pasivaikščioti po sostinę vilios ne tik „Kalėdų miestelis”. Bet ir šventiškai išpuoštos Katedros ir Rotušės aikštės, Odminių, Reformatų, Pilies, S. Moniuškos, S. Gedos skverai, Bernardinų sodas, Lukiškių aikštė, kitos sostinės vietos.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė sveikina Lietuvos žmones Šv. Kalėdų proga Prezidentūros nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė sveikina Lietuvos žmones Šv. Kalėdų proga.
„Šią ypatingą dieną taip norisi pakalbinti kiekvieną – apsuptą artimųjų šilumos šeimos rate ir esantį vienumoje, drąsų ir nusiminusį, o gal ir pavargusį, jauną ir seną, stiprų ir ligų kamuojamą.
Šventų Kalėdų šviesa yra tokia didelė, kad padeda ryškiau pamatyti tuos dalykus, kurių kasdienybėje nepastebime arba neįvertiname. Jos akivaizdoje geriau suvoki, koks nuostabus dalykas yra gyvenimas, kaip lengva nusišypsoti kitam žmogui ir sulaukti jo šypsenos, kaip smagu ištiesti pagalbos ranką nepažįstamajam ir išgirsti iš jo paprastutį žodį: „ačiū”.
Šiandien kaip niekada norisi, kad nebūtų vienišų žmonių. Kreipiuosi į tuos, kurie šį vakarą sėdi prie Kūčių stalo vieni. Jūs tikrai ne vieniši, jei mintimis esate su kitais žmonėmis, o jie galvoja apie Jus”, – sako valstybės vadovas ir linki ramaus Kūčių vakaro ir džiaugsmingo šventų Kalėdų ryto. Tokios Kalėdos buvo prieš penkerius metus. Vytauto Visocko nuotr.
„Tegul tai suteikia mums stiprybės tvirtai atverti vartus į 2021-uosiuos, kuriuose bus daugiau santarvės, meilės, gerų naujienų ir tarpusavio pasitikėjimo”, – sako prezidentas Gitanas Nausėda.
Jaukių ir gražių švenčių, būti sveikiems linki ir ponia D. Nausėdienė.
„Kad ir kuriame pasaulio ar Lietuvos kampelyje pasitinkate gyvenimo iššūkius ir šias šventes, linkime Jums begalinės ištvermės, stiprybės ir jėgų augti kartu su tauta. Auginkime sparnus valstybei, juk kiekvieno iš mūsų valioje rinktis atjautą, šilumą, gėrį, meilę ir šviesą”, – linki D. Nausėdienė.
Popiežius Pranciškus: šiuo metu svarbiausia brolybė. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus pasaulio lyderius ragina užtikrinti, kad vakcina nuo COVID-19 bus prieinama visiems žmonėms, skelbia BBC.
Sakydamas palaiminimą „Urbi et Orbi“ (Romos miestui ir visam pasauliui) popiežius dėl koronaviruso pandemijos per šias Kalėdas negalėjo kreiptis tiesiogiai į tikinčiuosius Vatikane iš Šv. Petro bazilikos balkono. Vietoje to jo žinia buvo transliuota internetu.
Popiežius ragino politikus vadovautis tarptautinio bendradarbiavimo dvasia ir užtikrinti, kad visi žmonės galėtų skiepytis ir gauti gydymą.
„Susidurdami su iššūkiu, kuriam neegzistuoja sienos, mes negalime pradėti statyti sienų. Visi esame toje pačioje valtyje“, – sakė Popiežius Pranciškus.
Anot jo, susidurdamas su sveikatos krizės padariniais, pasaulis privalo būti vieningesnis nei iki šiol.
Pontifikas taip pat ragino parodyti dosnumą padedant pandemijos aukoms, įskaitant ir moteris patyrusias smurtą artimoje aplinkoje karantino metu.
Vilniaus Katedros aikštės Kalėdų eglė keliasi į internetą. Sauliaus Žiūros nuotr.
Kalėdinė Vilniaus eglė solidarizuojasi su vilniečiais – atsitveria saugiu atstumu nuo visų ir šventinį laikotarpį leis griežtame karantine: Vilniaus eglė keliasi į internetą ir bus atitverta nuo lankytojų visą šventinį laikotarpį. Savivaldybė siunčia aiškią žinutę miestiečiams – per Kalėdas ir Naujuosius neplanuokite jokių vykimų į Katedros aikštę.
Atsižvelgus į pandemijos situacijos rimtumą ir griežtus karantino apribojimus, Vilniaus savivaldybė nusprendė riboti judėjimą didesniu perimetru aplinkui Katedros aikštę. Taip pat atsisakyta naujamečių fejerverkų, kurie pritrauktų žmones žiūrėti reginį, todėl sostinė renkasi šventes sutikti saugiai ir atsakingai, skelbiama savivaldybė pranešime.
„Nuspręsta fiziškai atitverti eglę ir atsisakyti naujamečių fejerverkų dėl visų saugumo, tausojant medikus ir rūpinantis išsaugoti kuo daugiau gyvybių. Visi norime, kad griežčiausi ribojimai kiek įmanoma greičiau pasibaigtų, jie niekam nėra malonūs, tačiau būtini. Šį kritinį laikotarpį kviečiame pabūti namuose, stebėti tiesioginę eglės transliaciją internetu ir viltingai sulaukti šviesesnio meto 2021-aisias“, – sako Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė.
Prie eglės nebus galima patekti gruodžio 24-27 dienomis ir gruodžio 31 d. (Naujųjų metų naktį). Naujųjų naktį bus atitvertos abi eglės – ir Rotušės, ir Katedros aikštėse, pažymima savivaldybė pranešime.
Gruodžio 24-27 d. bus draudžiamas eismas Tilto gatve ir automobilių stovėjimas. Gyvenantys šioje miesto dalyje ir turintys leidimus statyti automobilius ir toliau galės tuo naudotis. Tilto, K. Sirvydo, Ž. Liauksmino ir Radvilų gatvių gyventojai galės įvažiuoti į savo gatves tik iš Radvilų gatvės. Tokios Kalėdos buvo prieš penkerius metus. Vytauto Visocko nuotr.
Gruodžio 24-27 d. bus draudžiamas automobilių stovėjimas T. Vrublevskio, Šventaragio, Tilto, Barboros Radvilaitės ir Maironio gatvėse ir draudžiama įvažiuoti į Kalnų parką ir Trispalvės alėją.
Per Naujuosius metus, gruodžio 31 d., nuo 22.30 val. iki 2021 m. sausio 1 d. 01.30 val. bus draudžiamas eismas ir viešojo transporto judėjimas T. Vrublevskio, Šventaragio, Tilto, Barboros Radvilaitės gatvėmis. Be to, gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. bus draudžiama statyti automobilius šalia Katedros aikštės esančiose vietose (T. Vrublevskio, Šventaragio, Tilto, Barboros Radvilaitės ir Maironio gatvėse). Taip pat bus draudžiama įvažiuoti į Kalnų parką ir Trispalvės alėją.
Tiek gruodžio 24-27 d., tiek gruodžio 31 d. nuo 22.30 val. iki 2021 m. sausio 1 d. 01.30 gyventojai, kurių automobilių stovėjimo leidimai galioja 21 teritorijoje, galės įvažiuoti į ją ir statyti automobilius – teritorijos ribos apima Vilniaus g. (nuo Žygimantų g.), Gedimino pr., T. Vrublevskio g., Žygimantų g. (iki Vilniaus g.) Gyventojai, kurių automobilių stovėjimo leidimai galioja 5 teritorijoje, galės statyti automobilius savo teritorijos ribose nedraudžiamose vietose. Šios teritorijos ribos apima Pylimo, Bazilijonų, Aušros Vartų, Subačiaus, Bokšto, Išganytojo, Maironio, Barboros Radvilaitės, Šventaragio gatvėmis, Gedimino pr. (iki Jogailos g.), Jogailos g. (nuo Gedimino pr.)
Viešųjų erdvių kontrolę per šventes užtikrins sustiprintos Policijos pajėgos, savivaldybės Viešosios tvarkos pareigūnai, jiems talkins ir šauliai. Patruliuodami jie primena apie šiuo metu viešose erdvėse galiojančią tvarką ir nustatytas taisykles, kurių privalu laikytis. Nesilaikantiems karantino taisyklių, pareigūnai skiria pinigines baudas, kurios fiziniam asmeniui numatytos nuo 500 iki 1500 eurų, primena savivaldybė.
Viešosios tvarkos pareigūnai stebės, ar nėra susibūrimų, kaip dėvimos kaukės. Erdvių stebėjimui bus pasitelkti ir dronai.
Pasirūpinta tiesioginė transliacija iš Katedros aikštės, kuri vyksta www.karantinas.lt/eglute svetainėje. Eglutę galima saugiai stebėti nejudant iš namų visą šventinį laikotarpį iki sausio 6 d.
Dėl eismo ribojimų nuo gruodžio 31 d. nuo 22.30 val. iki 2021 m. sausio 1 d. 01.30 laikinai keisis ir 10, 11, 33 autobusų maršrutų trasos.
10-ojo maršruto autobusai į Markučius nuo Žaliojo tilto važiuos Vilniaus, Jogailos, Pylimo, Bazilijonų, M. Daukšos, Žiupronių, Subačiaus gatvėmis, toliau – įprasta trasa. Važiuodami pakeista trasa autobusai nestos stotelėse Karaliaus Mindaugo tiltas, Arkikatedra, Bernardinų sodas, Dailės akademijos ir Užupio, tačiau papildomai stos stotelėse Vinco Kudirkos aikštė, Jogailos, Centro poliklinika, Reformatų, MO muziejus, Vingriai, Rūdninkų, Bazilijonų, Aušros vartai ir Misionierių. Kalėdinis traukinukas. Prieš penkerius metus. Vytauto Visocko nuotr.
11-ojo maršruto autobusai iš Žvėryno iki Pamėnkalnio – Pylimo – Jogailos gatvių sankryžos važiuos įprasta trasa, toliau suks į Pylimo gatvę ir važiuos Bazilijonų, M. Daukšos, Žiupronių, Subačiaus, Drujos gatvėmis. Apsisukę Drujos g. esančiame žiede, atgal autobusai važiuos taip pat. Judėdami pakeista trasa autobusai nestos Jogailos, Vinco Kudirkos aikštė, Karaliaus Mindaugo tiltas, Arkikatedra, Bernardinų sodas, Dailės akademijos, Vilnios, Užupis, Bernardinų kapinės ir Bernardinų stotelėse, o papildomai stos stotelėse Centro poliklinika, Reformatų, MO muziejus, Vingriai, Rūdninkų, Bazilijonų, Aušros vartai, Subačiaus, Zarasų (link Drujos g.) ir Misionierių.
33-iojo maršruto autobusai iš Šiaurės miestelio iki Karaliaus Mindaugo tilto kursuos įprasta trasa, toliau suks į T. Kosciuškos gatvę ir važiuos Olandų bei Drujos gatvėmis, o įsukę į Sukilėlių gatvę grįš į įprastą trasą. Tokia pačia trasa autobusai grįš į Šiaurės miestelį. Pakeitus trasą šio maršruto autobusai nestos stotelėse Arkikatedra, Bernardinų sodas, Dailės akademija, Užupio ir Subačiaus, o papildomai stos stotelėse Karaliaus Mindaugo tiltas (link Kalnų parko), Kalnų parkas, Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, Vasaros, Krivių, Filaretų, Polocko ir Drujos.
Londone įsigaliojo griežtas karantinas. EPA-ELTA nuotr.
Londone ir kitose teritorijose Pietryčių Anglijoje naktį į sekmadienį įsigaliojo griežtas karantinas su judėjimo ribojimais. Tokio žingsnio priežastis – sparčiai plintanti nauja koronaviruso atmaina. Sugriežtinti ribojimai taikomi maždaug 16,4 mln. žmonių – beveik trečdaliui Anglijos gyventojų. Jie ir per Kalėdas negalės susitikti su kitų namų ūkių nariais.
„Mano, kaip premjero, pareiga yra priimti sunkius sprendimus ir daryti tai, kas turi būti daroma žmonėms šioje šalyje apsaugoti“, – šeštadienio vakarą tviteryje rašė ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.
Dar neseniai jis atmetė mokslininkų ir opozicijos reikalavimus per šventes taikyti griežtesnes priemones. Tačiau dabar milijonai žmonių vis dėlto bus priversti švęsti vieni. „Mes aukojame galimybę per šias Kalėdas pasimatyti su savo mylimais žmonėmis, kad turėtume geresnį šansą apsaugoti jų gyvybes ir galėtume juos matyti per kitas Kalėdas“, – teigė B. Johnsonas.
Jis įspėjo, kad nauja viruso atmaina VUI2020/12/01 sparčiai plinta. Ši mutacija esą yra iki 70 proc. labiau užkrečiama nei iki šiol žinoma viruso forma. Daugelis klinikų Pietryčių Anglijoje yra praktiškai visiškai perkrautos, daug kur atidėtos nebūtinos operacijos. Kartu premjeras pabrėžė, jog nėra duomenų, kad vakcina prieš naująjį koronaviruso variantą yra mažiau efektyvi ar kad ligos eiga būtų sunkesnė ir būtų daugiau mirčių.
Kad gyventojai būtų apsaugoti, daugelyje šalies dalių stabdomas socialinis gyvenimas. Londone ir kituose regionuose Anglijos pietryčiuose galioja aukščiausias koronaviruso pavojaus laipsnis. Čia žmonės gali palikti namus tik dėl būtinų priežasčių – kad galėtų nuvykti pas gydytoją ar į darbą. Uždarytos visos nebūtinos parduotuvės, sporto klubai, kirpyklos, kino teatrai ir grožio salonai.
Didžioji Britanija yra viena labiausiai pandemijos paveiktų Europos šalių. Čia prieš 10 dienų pradėta vakcinacijos kampanija, iki šiol „Biontech“ ir “Pfizer“ vakcina paskiepyta apie 350 000 žmonių.
Betliejaus prakartėlė Vatikano Šv. Petro aikštėje. EPA-ELTA nuotr.
Tradicinė prakartėlių paroda bus ir šiemet, tačiau dėl pandemijos prakartėlės eksponuojamos po Šv. Petro aikštės kolonada. Lankytojai kviečiami pasidžiaugti Kalėdų dvasia nepaisant pandemijos sunkumų, sakoma Vatikano radijo pranešime.
Šiemet Vatikano prakartėlių parodos atidarymo garbės viešnia – Ukrainos ambasada prie Šventojo Sosto, kurios atstovai, lydimi Romos ukrainiečių bendruomenės narių, dalyvaus parodos atidaryme šį sekmadienį. Trečiąjį advento sekmadienį, kuris yra vadinamais džiaugsminguoju, atidaroma paroda veiks iki sausio 10 d.
„Atėję į parodą pasigrožėti prakartėlėmis ir pamąstyti apie žmonijos atpirkėjo Jėzaus užgimimą žemėje, prisiminkime visus, kurie kenčia dėl pandemijos, ne vien tik artimuosius ir draugus, kartu prisiminkime daugelį gydytojų, seselių ir slaugų, kurie kasdien nuolat budi prie pacientų, juos gydo ir guodžia, prisiminkime taip pat dvasininkus ir sielovadininkus – ligoninėse tarnaujančius kapelionus, kurie segančiuosius guodžia taip liudydami jų aplankyti negalinčių artimųjų artumą, ir su dėkingumu atminkime mokslininkus ir mokslininkes, kurie vykdo tyrimus siekdami rezultatų, kurie leistų nuslopinti susirgimų bangą ir įveikti užkratą“, – sakoma „Šimto prakartėlių Vatikane“ kvietimo laiške, kurį išplatino kalėdinę iniciatyvą surengusi Popiežiškoji naujojo evangelizavimo taryba.
Prakartėlė pasakoja apie visus šiuos gyvenimo pavyzdžius, liudija apie niekuomet nenutrūkstantį solidarumą, kuris tampa dar labiau akivaizdus, kai poreikiai pasidaro didesni, liudija Dievo solidarumą – Dievas norėjo pasidalyti su visa žmonija per Sūnaus įsikūnijimą.
Šventinę nuotaiką Vilniuje ir Kaune kuria menininkės A. Kišonaitės stilizuotos sniegenos. SBA nuotr.
Originaliais meno kūriniais ir instaliacijomis garsėjančios menininkės Agnės Kišonaitės naujausi darbai – 3 sniegenos – šv. Kalėdų laukimo laikotarpiu papuošė šiais metais SBA atnaujintą Vienybės aikštę Kaune. Beveik 3 m. aukščio stilizuoti paukščiai sukurti ryškaus „Memphis“ stiliaus interpretacija. Vienybės aikštei sniegenos daugiau spalvų suteiks ne tik dieną. Jų subtilus apšvietimas šventinę nuotaiką kurs ir sutemus, sakoma pranešime spaudai.
„Kurdama meninius projektus visuomet siekiu netikėtumo efekto. Ieškant kalėdinio, šventinio simbolio nesinorėjo standartinių objektų – eglutės, elnių ar rogių. Viena iš mano kūrybos krypčių yra paukščiai, todėl, akiai užkliuvus už ryškiaspalvės sniegenos, supratau, kad tai puikus naujasis šv. Kalėdų simbolis. Man sniegena simbolizuoja snieguotą žiemą. Ypač pradžiugina jos ryškios spalvos ant sniego. Deja, šiais laikais per Kalėdas sniego būna retai, tačiau intensyvios mano sniegenų spalvos puikiai matysis ir besniegėje aplinkoje,“ – pasakoja menininkė A. Kišonaitė.
Anot jos, sniegenų dizainas netikėtas ir nematytas, jas norisi apžiūrėti iš visų pusių. Paukščiai sukurti interpretuojant vėl į madą grįžtantį 8-ojo dešimtmečio „Memphis“ stilių. Jam būdingos ryškios, kontrastingos spalvos, objekto skaidymas plokštumomis, todėl nenuostabu, kad jis mėgstamas jaunimo.
„Aš manau, kad menas turi džiuginti, sukurti tam tikrą nuotaiką, būti patrauklus. Jis turi skatinti domėtis, prieiti,-nusifotografuoti, suteikti estetinį pasigėrėjimą. O Kalėdos yra tas metas, kai gera nuotaika turi sklandyti visur. Todėl turime puošti ne tik namus, bet ir miesto bendrąsias erdves. Todėl smagu, kad verslas tam skiria dėmesio ir kalėdinę nuotaiką kuria ne banaliais blizgučiais, o stilingais, originaliais menininkų sukurtais darbais,“ – tikina A. Kišonaitė.
Pasak BLC verslo centro vadovės Lonedos Gražulevičienės, „Kaunas yra modernus miestas, kuriame persipina daugybė stilių, tad stilizuotos sniegenos čia organiškai pritampa. Ypač SBA atnaujintoje Vienybės aikštėje prie BLC verslo centro. (…) Tikiuosi, kad Agnės Kišonaitės sukurtos sniegenos trauks kauniečius jas apžiūrėti, pasidaryti asmenukę. Dieną jų ryškus spalvinis derinys pagyvins pilką aplinką, o naktį jas išryškins ir naujų spalvų suteiks skoningas LED apšvietimas.“ Šventinę nuotaiką Vilniuje ir Kaune kuria menininkės A. Kišonaitės stilizuotos sniegenos. SBA nuotr.
A. Kišonaitės sukurtos ryškiaspalvės „Memphis“ stilistikos tūrinės sniegenos kalėdinę nuotaiką kuria ir Vilniuje, išskirtinio dizaino „Green Hall“ verslo slėnyje, taip pat verslo centre „135“ Žalgirio gatvėje. O Kaune verslo centro „Kauno dokas“ apdailos elementai paryškinti dekoracijomis su spalvingomis sniegenomis ir panašios stilistikos ornamentais. Menininkės darbai SBA bendrovių „Urban Inventors“ bei „Capitalica Asset Management“ verslo centrus Vilniuje ir Kaune puoš visą šventinį laikotarpį.
A. Kišonaitės kūryba ryški, visuomet turinti aiškią žinutę. Ji kuria paveikslus, skulptūras, baldus, kilimus, instaliacijas. Per pastaruosius 10 m. ji ištobulino unikalią techniką, kai derinant įprastus paveikslus su trimačiais elementais sukuriamas šiuolaikiškas ir ryškus meno stilius. A. Kišonaitės sukurta kilimų kolekcija paukščių tematika 2015 m. buvo įvertinta Nacionalinio konkurso „Geras dizainas“ prizu. Tais pačiais metais Lietuvoje sukurtas ir Honkonge eksponuotas daugiau nei 3 metrų aukščio „Lūpdažių bokštas“ pateko į Guinness‘o Pasaulio rekordų knygą. Dalį savo kūrybos A. Kišonaitė skiria labdarai.
Arkikatedra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Sekmadienį, lapkričio 29-ąją, Bažnyčia pradeda naujus liturginius metus ir advento metą (lot. „adventus“ reiškia „atėjimas“). Tai keturių savaičių ir keturių sekmadienių laikotarpis, kai laukiame ir rengiamės švęsti Jėzaus Kristaus Gimimą – šventąsias Kalėdas. Šiam laikui savo kvietimą mums skiria ir popiežius Pranciškus, kuris gruodžio mėnesio intencijoje Dievo žodžiu ir malda prašo žmonių, kad jie stiprintų asmeninį ryšį su Jėzumi Kristumi.
Sekmadienį, 12 val., Kauno arkikatedroje bazilikoje į tikinčiuosius, pradedančius tą budėjimo ir dvasinio atsinaujinimo metą, kreipsis arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, vadovausiantis advento pirmojo sekmadienio Eucharistijos liturgijai. Vilniaus šv. Onos bažnyčia. Vytauto Visocko nuotr.
Negalintieji jose dalyvauti dėl grėsmės kitų žmonių ar savo sveikatai Lietuvos vyskupų sprendimu gali rinktis tiesiogines transliacijas. Kauno arkivyskupijoje, atsižvelgiant į karantino metą ir vis dar plintant pavojingai infekcijai, be gyvo dalyvavimo pamaldose, naudojamasi medijų galimybėmis ir kviečiama į tiesiogines šv. Mišių transliacijas arkivyskupijos „YouTube“ kanalu, taip pat arkivyskupijos feisbuko paskyroje. Transliacijos vyks kiekvieną advento sekmadienį.
Į ypatingą maldą – advento rekolekcijas – Kauno arkivyskupas K. Kėvalas kviečia trečiadienio vakarais. Jos taip pat vyks arkikatedroje, kiekvieną savaitę pakviečiant vis kitą žmonių grupę (jaunimą, artimo meilės konkrečias tarnystes atliekančius, taip pat šeimas, mokytojus bei visus jaunimo ugdytojus). Tai ne tik šv. Mišios drauge su ganytoju, jo vilties bei padrąsinimo žinia, bet ir jo adventinė konferencija. Be to, arkikatedroje bus galimybė susitaikyti su Dievu atliekant išpažintį ar tiesiog pasikalbant rūpimais gyvenimo ir tikėjimo klausimais su kunigu. Trečiadienio vakaruose galima dalyvauti ir gyvai, ir per numatomas tiesiogines transliacijas.
Šv. Kazimiero bažnyčioje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dešimčių tūkstančių žmonių susidomėjimo sulaukė pavasarį, siaučiant pirmajai viruso bangai, Kauno arkivyskupijos organizuotos gavėnios rekolekcijos. Per šį adventą gruodžio 17–23 d. vėl numatomos rekolekcijos internetu (užsiregistravusiems) su arkivyskupu emeritu Lionginu Virbalu SJ. Vaizdo ir garso įrašais, dailės kūriniais ir tėvo jėzuito Liongino įžvalgomis praturtintos rekolekcijos lydės Jėzaus Gimimo link. Tai patraukli „internetinė“ galimybė stabtelėti ir atverti save džiaugsmingai Dievo artumai, kurios širdies gilumoje ilgisi žmogus šiame iš visų pusių kartais spaudžiančiame laike.
Šiuolaikišku būdu, per virtualų susitikimų ciklą, atveriant širdis menui ir maldai, karantiną išgyventi kviečia Šiluvos šventovė. Advento šeštadienių vakarais bus galimybė atrasti vis kitą krikščioniškosios dailės kūrinį – Dievo Motinos atvaizdą. Dvasinį dialogą su juo padės užmegzti Popiežiškojo Grigaliaus universiteto Bažnyčios kultūros paveldo doktorantė, muziejininkė Rūta Giniūnaitė Šiluvos šventovės feisbuko paskyroje, šeštadieniais nuo 17.30 val.
Stačiatikių Kalėdos Vilniuje, Katedros aikštėje prie eglės karalienės. Sauliaus Žiūros nuotr.
Penkias savaites trukusį festivalį „Kalėdos sostinėje“ antradienio vakarą užbaigė smagi stačiatikių Kalėdų šventė Katedros aikštėje prie eglės karalienės, praneša sostinės savivaldybė.
Vilniuje daugybę amžių vieni šalia kitų gyveno ir savo tradicijas puoselėjo skirtingų tautybių ir tikėjimų žmonės. Po advento, šv. Kūčių Kalėdas švenčia ir katalikai, ir ortodoksai (stačiatikiai). Į stačiatikių Kalėdas vakare tradiciškai susirinko gausi sostinės stačiatikių bendruomenė. Visus pasveikino Šv. Konstantino ir Michailo cerkvės Tėvas Konstantinas Lazutkinas ir sostinės meras Remigijus Šimašius.
„Vilnius yra tas miestas, kuriame atvirai ir drąsiai švenčiame dvejas Kalėdas. Vilnius visad buvo ir stačiatikių bažnyčios lopšys, toks ir liks. Svarbiausia sostinės Kalėdų eglė tradiciškai džiugina iki pat stačiatikių Kalėdų šventės – tai aiškus miesto ženklas, kad visi mes esam šio nuostabaus miesto šeimininkai. Linkiu visiems taikingų, ramių, bendrystės ir savitarpio supratimo metų, linksmų Kalėdų!” – sveikino susirinkusiuosius miesto meras.
„Sveikinu su šv. Kalėdomis ir Naujaisiais metais! Gimęs kūdikėlis Jėzus mus įkvepia susimąstyti apie tai, kas yra tikrosios vertybės ir tiesa. Nuoširdžiai noriu palinkėti, kad kiekvienas savo gyvenimo kelyje nesuklystume, kad eidami garbingu keliu mes išties paaugtume dvasiškai, o keisdamiesi išsaugotume tikrąsias vertybes. Su šviesia švente Jus visus!” – linkėjo Tėvas Konstantinas Lazutkinas.
Šventę drauge su Vilniaus savivaldybe surengė Slavų gailestingumo fondas, VšĮ „Frontseatsai“, Lietuvos stačiatikių arkivyskupija, Vilniaus miesto rusų bendruomenė.
Festivalis „Kalėdos sostinėje“ jau baigiasi, tačiau „Šventinė čiuožykla“ Lukiškių aikštėje visus norinčius čiuožti džiugins iki pat kovo 8 d., teigiama savivaldybės pranešime. Iki pat Vilniaus gimtadienio, sausio 25 dienos, po miesto seniūnijas vis dar keliauja ir šviesą bendruomenėms atneša švytinti miesto simbolio Šv. Kristoforo instaliacija.
Artėja gražiausia metų šventė, kai Dievas gimsta žmogumi. Ypatingas metas tikėti stebuklais ir lemties ženklais. Tikėjimas gali išsipildyti, nes visiems ezoteriniams mokymams, burtams ir užkalbėjimams būdinga nuostata: energija seka paskui mintį.
Tikintis, kad blogis jam nepavojingas, kad laukimas yra pasirengimo šviesesniam gyvenimui metas veikiausiai, įsivaizdavęs save laimingą ir energingą, žmogus padidina galimybę toks ir būti. Todėl ir tikintiems, ir netikintiems burtais bei magija pravartu susikurti psichologinį sėkmės talismaną.
„Burtininkas“, kuriantis psichologinį sėkmės talismaną, turi pasitikėti savimi. Ką reiškia “pasitikėti”? Nors pasitikėjimą savimi galima apibūdinti labai įvairiai, visgi neišvengsime palankios ateities vaizdinių paminėjimo.
Žmonės, kurie mano arba jaučia esą nelaimingi, nesąmoningai verčia save tokiais jaustis. Jie gana dažnai nenori suvokti akivaizdaus fakto, kad jie gyvena šiandien, ir nuo jų priklauso, ar šiandien jie galvos apie sėkmę, ją įsivaizduos, ar pasirinks kitą minčių ir fantazijų kryptį.
Neretai galvojama, kad pozityviam mąstymui reikia milžiniškų pastangų. Betgi jų reikia tiek pat, kiek žlugdančių vaizdinių kūrimui.
Retas ateina į darbą nesiprausęs ir nesišukavęs. Savo išore pasirūpina visi ir visos, tačiau mąstymo ir jausmų „higienos” daug kas nesilaiko. Ne vienas iš ryto irzlus, ne viena – pikta ir nekalbi. Nors kartais net neturi šiai prastai nuotaikai paaiškinimo. Tiesiog dėl įsišaknijusio blogo įpročio vis kartoja ir atkartoja tuos pat negatyvius jausmus, tuos pačius pateisinančius samprotavimus ir juos sustiprinančius vaizdinius.
Vilniuje – šv. Kalėdų nuotaikos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Suprantama, jog tokiose būsenose nesukurs laimę lemiančių burtų, o tegalės prišaukti nesėkmes. Sprendimas nėra sudėtingas – tereikia vieną vienintelę savaitę kas dieną ryte apsimesti žvaliu, energingu ir patenkintu. Po savaitės apsimesti jau nebereikės. Seną nuotaikų įprotį pakeis naujas, malonesnis.
Surasti savigraužos priežastį ar kaltuosius, kurie supykdė, nėra sunku. Neklusnūs ir blogai besimokantys vaikai, abejinga meilužė, viršininkas, reikalaujantis, jog dirbtume daugiau, nei galime ir norime, ir šimtai kitų, nemažiau svarbių priežasčių stumia link nepasitenkinimo savimi ir pasauliu jausmų.
Traukinukas šv. Kalėdų išvakarėse. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ką daryti su šiomis ir panašiomis mintimis bei jas patvirtinančiais vaizdiniais? Juos reikia paprasčiausiai nupūsti. Nemažiau kaip dvidešimt kartų. Geriausiai atidarius langą, kad giliai įkvėptume gryno oro. Ir tuo pat metu įsivaizduoti, jog tai, kas neramino, nuskrenda tolyn. Spartu, lengva ir veiksminga. Išbandykite.
Pozityviai mąstant, džiugiai jaučiantis, išmetus iš vaizduotės ir minčių nemalonumus galima susikurti psichologinį sėkmės talismaną.
Sėkmės talismanas – tai jausmo, kad jums gera, ramu, kad pasitikite savimi susiejimas su kokiu nors daiktu. Kiekvienas ir kiekviena yra patyrusi sėkmės, lengvumo, laimės pojūtį, kai atrodė, jog viskas klojasi pagal mūsų norus. Šių jausmų ir pojūčių atkūrimas ir būtų sėkmės talismano kūrimo esmė.
Sėkmės talismano kūrimo kelias:
pasirinkite daiktą (žiedą, pakabutį ar pan.), kurį norite paversti savo sėkmės talismanu;
užsimerkite ir prisiminkite kokį nors įvykį, kai jautėtės laimingu, energingu, pasitikinčiu savimi;
kol mintyse atkuriate laimės, sėkmės, džiaugsmo vaizdus ir juos lydėjusius jausmus bei pojūčius, reikia švelniai liesti laimės talismanu virstantį daiktą;
po to sektų kelios minutes ramybės ir atsipalaidavimo;
ir vėl reikėtų pakartoti talismano kūrimą, tik šį kartą dėmesį koncentruoti ne į prisiminimą, o į jo metu patirtus jausmus ir juos atitinkančius pojūčius.
Sėkmės talismanas – tai tarsi inkaras, kuris įtvirtina teigiamus išgyvenimus. Vėl jį palietus, atkuriamas ir sustiprinamas pasitikėjimas savimi ir džiaugsmas. Ar galėtumėte šv. Kalėdų progą įteikti sau didesnę ir geresnę dovaną?
Slaptai.lt nuotraukoje: Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius, dr. Gediminas Navaitis
Vokietijoje 63-ejų vyriškio Kalėdos buvo išties linksmos, kai sąžiningas 51-erių vyras po medžiu grąžino rastą kuprinę, prikimštą dovanų ir 16 tūkst. eurų.
Kuprinę radęs vyras apie radinį informavo policiją. Vokietijos Krefeldo miesto centre kuprinę vyriškis rado vėlų Kūčių vakarą.
Policijos pareigūnams pavyko greitai nustatyti kuprinės savininko tapatybę ir sugrąžinti jam brangiąją kuprinę.
Kuprinę radęs vyras „atsisakė piniginės padėkos, nes dabar Kalėdos“, feisbuke paskelbė Krefeldo policija.
„Tikrai yra žmonių, kurie per Kalėdas daro gerus darbus“, – sakė policija.
Vokietijoje rastus daiktus sugrąžinusiems asmenims yra skiriamos piniginės padėkos, kurių dydis priklauso nuo rastų daiktų vertės. Šiuo atveju vyrui priklausė 490 eurų.
Policijos pranešimas feisbuke surinko daugiau nei 1 000 patiktukų ir 180 komentarų, nors kai kurie interneto vartotojai nustebo, kad žmonės nešiojasi tiek daug pinigų grynais.
Krefeldo policijos atstovas spaudai naujienų agentūrai AFP pabrėžė, kad, nors nešiotis 16 tūkst. eurų kuprinėje – neįprasta, kuprinės savininkas jautėsi saugiai, turėdamas pinigus su savimi.
Trims dešimtims metų praslinkus, daug kas lietuvių papročiuose atsimainė. Ir nebegrįš anie laikai, anie žmonės tikrai lietuviškais, dar nepagadintais savo papročiais ir visais savo prietartais. Šiandien mes iš jų tyčiojamės ir juos „išpagonijame“; bet kitkart tie prietarai darė lietuvių tikėjimą, o tikėjimas darė ypatingą gyvenimo būdą.
Kas tą būdą šiandien panorėtų atspėti, kam prisireiktų senovės lietuvių kultūra ir civilizacija aprašyti, kas galų gale mėgsta grimzti grynon, tikrai vaikiškai nekalton poezijon, – tas turi ieškoti vienatinių tame dalyke istoriškų liekanų – papročiuose ir prietaruose. Aš vos keletą dalykų beatmenu ir juos štai šaltai išskaitau. Tariuos ir tai nebūsiant be naudos.
Vos tik pasibaigs, būdavo, paskutiniai Kalėdų pamaldos žodžiai, kaip galvon mušti, pradėdavo ir bažnyčios virsti, ir galvatrūkčiais namo lėkti. Kaip Velykų rytą, taip ir Kalėdų, kas greičiau namo parlėks, tas vasarą greičiau javus nuo dirvų nuvalys, ir kiti vasaros darbai seksis greičiau padirbti už kitus. Kliūdavo lietuviams už tatai nuo pamokslininkų. Todėl paskui tyčiomis ar iš baimės ėmė grįžti net labiau atsileidę, negu paprastai važiuojama.
Namo sugrįžę, rasdavo, kaip ir Kūčiose, balta staltiese papuoštą stalą ir ąsotį (uzboną) su grietine (smetona) šildyto alaus – „atsigauti“.
Šv. Kalėdos, 2019-ieji metai. Slaptai.lt nuotr.
Nuo to laiko iki pat Trijų Karalių vakarui, t.y. per ištisi dvi savaiti, buvo viena nepertraukiama pusiašventė: samdininkai viešėdavo pas savo tėvus ar globėjus, saviškiai, vieni patys bepasilikę, taip pat negalėjo sunkių darbų dirbti. Per abi savaiti ant stalo švietė balta staltiesė ir stovėjo ąsotis alaus kiekvienam, kurs tuo laiku teikės apsilankyti. Kaimynas, samdininkas, žydas, elgeta ar šiaip jau pakeleivis, – kas tik gryčion įėjo, jokio prašymo nelaukdamas, pylėsi alaus stiklinėn ar puodelin, o ne, tai ir iš paties ąsočio gėrė, kiek tiktai norėjo. Alus tam tyčia buvo daromas. Tiesa, mūsiškiai ir šiaip jau nebuvo tokie šykštūs, kaip dabar: kam nors pasidarius alaus ar giros, ąsotis nėjo nuo stalo, kol tik bačkutės tesėjo. Bet kalėdų laiku alaus galėjai rasti tiesiog kiekvieno ūkininko gryčioje (Tik alus būdavo ne toks kartus ir smagus, kaip daromas Pakuršėje, bet lengvutis, salsterys, rūgšterys).
Kalėdas lietuviai švęsdavo per tris dienas, kaip Bažnyčia reikalavo; Ketvirtą dieną, lygiai kaip Velykų ir Sekminių, patys pridėdavo, nes tai buvo „ledų dienos“: kas ketvirtos dienos nešvęstų, to javus ledai išmuštų.
Žemaičiuose iki šiai dienai užsiliko „kirvelninkų“ turgadieniai, nors jų pradžią ir prasmę retas kas bežino. Seniau darbo metai visuose Žemaičiuose pasibaigdavę ant Kalėdų, ne taip, kaip dabar: kitur „ant šv. Mertino“, kitur „ant šv. Endiejaus“ ir t.t. Vyriškieji samdininkai ateidavę ūkininkams dirbtų savais kirviais. Metams pasibaigus, imdavę savo kirvelius ir iškilmingai įkaldavę trobos virdin vinį, kaipo ženklą užbaigtų pilnų metų. Nuo to kalimo ir šventės Kalėdų vardą gavusios, nors galėjo būti ir priešingai: „Kalėdų“ žodis galėjo įkvėpti kalimo paprotį. Paskui, kirvelius už juostų užsikišę, samdiniai eidavę ant miesto rinkos ir laukdavę samdytojų. Ūkininkai iš tų kirvelių pajuostyje pažindavę darbo ieškančius, drąsiai juos užkalbindavę ir lygdavę. Sulygtasai atiduodavęs savo kirvelį ūkininkui, kaipo uždą, ir jau kitam nebegalėdavęs pasižadėti, nes tada reikdavę kirvelio išsižadėti. Bet niekas jo, nebematydamas kirvelio, ir neberungdavęs.
Dabar jau niekas savomis padargomis nebetarnauja, nei kirvelių nebesinešioja; ūkininkai taip pat darbininkų ant rinkos nebeieško, nes juos ir namie atranda.
Vilniuje – kalėdinės nuotaukos. 2017-ieji metai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tečiaus tarnaujant jaunuomenė abiejų lyčių tebesirenka tuo metu miestelin, ypač Plungėn, gaišina laiką dykiniuodama, vaišinasi gertuvėse ir daug nepadorumo pridaro. Užtai juos ilgainiui ėmė pravardžiuoti truputį perkreiptu vardu…
Aukštaičiuose tokių turgadienių aš neatmenu. Mūsų ūkininkai, jei samdinys tiko, „draudė ant vietos“ toli dar prieš Kalėdas, t.y. šeimininkas nešė degtinės butelį, šeimininkė lėkštę sviesto, antrą „lydytos smetonos“, sūrio, vaišino savo samdinį ir dėjo ant stalo rublį pinigų uždo, „padorko“, kurį paskui priskaitydavo prie algos.
Samdiniui nebeapsiimant būti ant vietos, ūkininkas, antrą ar trečią dieną Kalėdų pasikinkęs gerąjį arklį į gerąsias lugneles (šliedeles), prisirišęs varpelį, veždavo pas gimines, kur jis turi prieglaudą. Ūkininkė išleisdama dėdavo kiekvienam kalėdą, t.y. duonos kepalą, mėsos kumpį, kiek tiek grūdų ar miltų, kad turėtų kuo misti, neapsunkindamas globėjų, kol neapsiims kitur.
Jei samdinys per metus ūkininkui neįtikdavo, šisai „darė jam sarmatą“: vežė prastu arkliu, prastomis rogėmis, be skambalo arba ir visiškai pėsčią išleisdavo, kalėdą paskui veždamas. Tai buvo didelė nešlovė, didelis pabaudimas, nes „pėsčio parėjusio“ nelabai kas benorėjo samdyti. Todėl ir įkyrus samdinys rūpinosi nusižeminti ir atsiprašyti ūkininką už padarytus jam nemalonumus ir nepaklusnumą.
Išvežiojus šeimyną, reikdavo kitą susiieškoti, sulygti, paskui susivežioti. Bernai viešėdavo neilgai, dažniausia iki Trijų Karalių; mergaitės ilgiau, nes tuo laiku verpės ir audės išeigines sau drapanas.
Samdinių nebetekus, vyriškiesiems taip pat retai namie besirodant, ir kitiems saviškiams nebedaug kas beliko dirbti. Kiti ir galėdami, nebesiėmė sunkesnio darbo, nes tai – samdinių pareiga. Betgi ir laikas tai buvo keistas. Ims šeimininkė ką nors lopyti, jėraičiai bus margi ir vilna jų perniek; ims verpti, avys vasarą kaitulio suksis arba nuo ratelio tarškėjimo kosės, – jei bent moterys bažnyčioje, kunigui Evangeliją skaitant, už avis neatkosės. Pamokslininkai nemaža padėjo vargo, kol tų prietarų „neišpagonijo“. Tada atsirado „vakaravimai“, bendras darbas vakarą.
Kaimo keliukas žiemą. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Mergaitės, namų ruošą ir gyvulių liuobą pabaigusios, pirmoje sambrėškoje bėgdavo savo rateliais ir linų kuodeliais nešinos vienon kurion gryčion ir imdavo rungčioties, kuri daugiau špūlių priverps. Laukiamos tai buvo viešnios. Kartu su kamuoliais šalto oro, įsiveržiančio vidun pro varstomas duris, atsirasdavo tiek klegesio, klyksmo ir linksmumo, kad net senieji atjaunėdavo. Terškė keliolika ratelių, terškė keliolika jaunų liežuvių, skambėjo sutartinės, o siūlas nepaliaudamas mašinos greitumu vyniojosi į špūlias.
Kadaise turėjome tokias lietuviškas žiemas. Ar besulauksime jų? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dviem trims valandoms praslinkus, pradėdavo rinkties ir bernaičiai, kas su sukiniu, kas su mezginiu, kiti ir be nieko. Linksmumas pasidarydavo dar didesnis, nes kiekvienas stengėsi kuo geriausias „štukas provyti“. Neapsakomai būdavo branginami amatininkai lojikai, daugiau svieto apėję, daugiau matę ir prityrę. Pasakininkai ar šiaip jau „mandragalviai“ buvo pirmosios eilės svečiai. Dažnai rateliai nutildavo, mergaitės vienu klausymu pavirsdavo. Liejas pasakos vis baisesnės, vis įdomesnės, kol įsibailinus nebebūdavo kaip ir oran beišeiti; prisieidavo kiekviena namo lydėti.
Retai kada apsieidavo ir be kokios muzikos. Vienas ar du muzikantu svajotoju, užlindusiu kur kertelėm, tyliai sau tyriliavo, ne tik nepertraukdami kalbos, dainų ir darbo, bet kaip kad prie viso to triukšmo pridėdami ypatingo saldaus ir raminančio malonumo. Tik prieš išeinant sužviegdavo klarnietas, smuikas balsiau užgaudavo stygas, idant susirinkę galėtų keletą kartų apsisukti, kol išsiskirstys.
Malonūs ir dori buvo tai vakaravimai. Per tokiuos draugavimus aukštaičių sušvelnėjo būdas, jie labiau susibendravo, labiau savo dainas išlavino negu žemaičiai. Sugebąs galėtų nupiešti gražų vakaravimo vaizdelį. (Vaižgantas Raštai, T.1, Pradai, 1994; pirmą kartą publikuota „Viltyje“ 1908)
Jaukaus ir ramaus Šv. Kūčių vakaro, džiaugsmingo, stebuklingo Šv. Kalėdų ryto mūsų mažiesiems, laimingų, džiaugsmingų Šv. Kalėdų kiekvienam Lietuvos žmogui, linki prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė.
„Štai ir sulaukėme to nuostabaus momento, kuomet kaip upeliukai iš įvairių pasaulio ir Lietuvos kampelių susibėgome į tai, ką turime brangiausio, – savo šeimas.
Kūdikėlio Jėzaus gimimo akivaizdoje vienas kitą stipriai apkabinome, priglaudėme prie širdies, paglostėme akimis. Prie bendro stalo dalinomės kalėdaičiais. Ir mažas, ir didelis, ir stiprus, ir pavargęs – sustojome ties tuo, kas yra amžina ir nedaloma.
Pasiimkime šią nuotaiką ir į 2020 metus. Pažvelkime į svetimą žmogų artimojo akimis, nusišypsokime nuliūdusiam, padėkime suklupusiam, suteikime vilties nebetikinčiam”, – sakoma valstybės vadovo sveikinime Šv. Kalėdų proga.
Sulaukus Kūčių vakaro Lietuvos žmones sveikina kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Šilumos ir jaukumo Jūsų namams bei gražiausios dovanos kiekvienam – artimų žmonių bendrumo. Bendrumo su tais, kurie šalia – prie Kūčių stalo, taip pat ir su visais, kuriems jaučiame dėkingumą.
Tai metas, kai priartėja džiaugsmo akimirka, leidžianti vėl pasijausti vaiku, laukiančiu Kalėdų stebuklo.
To stebuklo, kuriame telpa tradicija ir viltingas laukimas”, – linkėdama visiems laimingų šventų Kalėdų, sako dvi kadencijas šaliai vadovavusi D. Grybauskaitė.
Popiežius Pranciškus antradienio vakarą šv. Petro bazilikoje Romoje aukos kasmetines Kalėdų nakties šv. Mišias. Į pamaldas Kūčių vakarą 22.30 val. Lietuvos laiku laukiama susirenkant tūkstančių tikinčiųjų. Tradicinį popiežiaus palaiminimą „Urbi et Orbi“ („Miestui ir pasauliui“) Katalikų bažnyčios vadovas paskelbs pirmąją Kalėdų dieną.
Iškilmių netrūks ir Šventojoje Žemėje. Švęsti Kalėdų Betliejuje tikimasi susirenkant daugybės krikščionių. Tradicinė procesija iš Jeruzalės judės į mažą vietovę Vakarų Krante, kur, anot Biblijos, gimė Jėzus. Mišias aukos apaštališkasis administratorius Šventojoje Žemėje Pierbattista Pizzaballa.
Į vėlesnes vidurnakčio Mišias laukiama atvykstant ir palestiniečių prezidento Mahmoudo Abbaso. Dešimtys palestiniečių krikščionių iš Gazos Ruožo gavo Izraelio leidimus atvykti į Jeruzalę ir Vakarų Krantą švęsti Kalėdų.
Sekmadienį Vilniaus senamiesčio gatves užplūs daugiau kaip 3600 „Eurovaistinės Kalėdinio bėgimo“ dalyvių.
Kalėdinis bėgimas vyks jau 44-us metus iš eilės, anksčiau jis buvo vadinamas Naujametiniu bėgimu. Pamažu bėgikai įvedė tradiciją šventiniame renginyje distancijas įveikti persirengus kalėdiniu kostiumu. Šiandien persirengėliai ypač išradingi: dalyviai renginio metu tampa tradiciniu Kalėdų Seneliu ar Snieguole, elfu, dovana, ar net filmų personažu, tokiu kaip Džokeris ar moteris-katė. Tokia įspūdinga bėgikų kolona kiekvienais metais žavisi Vilniaus miesto praeiviai bei turistai.
„Eurovaistinės Kalėdiniame bėgime“ dalyviai ruošiasi įveikti keturias trasas: 3, 6 ir 12 kilometrų bei 300 metrų vaikų distanciją mažiesiems nykštukams. Visų distancijų dalyviams suruoštos dovanos ir bėgimo numeriai, kuriuos jie skubėjo atsiimti iš organizatorių jau nuo penktadienio. Šventinę nuotaiką bėgikai gabens į centrą – dovanas jie atsiims Konstitucijos prospekte esančiame „Radisson Blu Hotel Lietuva“ viešbutyje.
Šiemet Kalėdiniame bėgime rekordiškai daug užsiregistravusiųjų dalyvių skaičius – daugiau kaip 3600, o sąrašas vis dar ilgėja, teigia organizatoriai. Registracijos į 6 kilometrų bėgimą buvo baigtos dar šios savaitės viduryje – baigėsi vietos.
Į linksmą ir šventinį bėgimą kalėdiškai atrodantis Vilnius pritraukia ir užsieniečių – Vilniaus kalėdinis bėgimas užsienyje sparčiai populiarėja. Pernai Kalėdiniame bėgime dalyvavo 200 užsieniečių, šiais metais jų bėgs net 365, sakoma „Tarptautinio maratono“ pranešime.
