Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas/Atlanta, rugpjūčio 31 d. (dpa-ELTA). Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas nepripažįsta savo kaltės dėl Džordžijos valstijoje jam pareikštų kaltinimų mėginus daryti įtaką rinkimams. Tai rodo ketvirtadienį paskelbti teismo dokumentai. Remiantis jais, D. Trumpas taip pat nurodo pasinaudosiąs savo teise neatvykti į teismą, kai bus skaitomi kaltinimai. Atitinkamas posėdis numatytas rugsėjo 6 d.
Džordžijoje D. Trumpui ir dar 18 asmenų pateikti kaltinimai dėl mėginimo daryti įtaką 2020 m. prezidento rinkimų baigčiai šioje valstijoje. Praėjusį ketvirtadienį respublikonas jau turėjo pasirodyti Atlantos Fultono apygardos kalėjime, kad dėl kaltinimų formaliai pasiduotų institucijoms ir būtų užfiksuoti jo asmens duomenys. Čia buvo padaryta ir istorine vadinama respublikonų kandidato į JAV prezidentus nuotrauka. 98 puslapių kaltinamajame rašte išvardyti įvairūs kaltinamieji punktai, įskaitant kaltinimus reketu ir sąmokslu.
Tai jau ketvirtoji byla D. Trumpui. JAV istorijoje dar nėra buvę atvejo, kad buvęs prezidentas stotų prieš teismą dėl nusikalstamų veikų. Respublikonas ketina siekti prezidento posto 2024 m. vyksiančiuose rinkimuose. Jis visus kaltinimus atmeta ir baudžiamąjį persekiojimą vadina priešininkų mėginimu užkirsti kelią jam sugrįžti į Baltuosius rūmus.
Joe Bideno kritimai
D. Trumpas 2020 m. pralaimėjo prezidento rinkimus demokratui Joe Bidenui, tačiau iki šiol nesutinka pripažinti pralaimėjimo.
Džordžija buvo viena iš valstijų, vaidinusių labai svarbų vaidmenį rinkimų baigčiai. J. Bidenas čia laimėjo maždaug 12 000 balsų persvara.
Tada D. Trumpas čia, kaip ir kitose valstijose, dar mėgino pakeisti rezultatus. Be kita ko, jis per valandą trukusį pokalbį telefonu ragino Džordžijos vyriausiąjį rinkimų prižiūrėtoją, savo partietį Bradą Raffenspergerį „rasti“ pakankamai balsų už jį, kad būtų galima perskaičiuoti ir pakeisti rezultatus.
Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugpjūčio 28 d. (dpa-ELTA). Procesas prieš buvusį JAV prezidentą Donaldą Trumpą dėl kaltinimų mėginus daryti įtaką rinkimams Vašingtone prasidės 2024 m. kovo 4 d. Šią datą pirmadienį nustatė teisėja, po posėdžio pranešė amerikiečių žiniasklaida.
D. Trumpui yra iškeltos iš viso keturios bylos. Įvairūs kaltinimai jam taip pat pateikti Niujorke, Majamyje ir Atlantoje. Jis yra pirmasis buvęs prezidentas JAV istorijoje, kuriam teks stoti prieš teismą dėl spėjamų nusikalstamų veikų. Vašingtone D. Trumpui buvo pateikti federaliniai kaltinimai dėl mėginimų panaikinti 2020 m. prezidento rinkimų rezultatus.
D. Trumpas tuomet pralaimėjo demokratui Joe Bidenui, tačiau iki šiandien nepripažįsta savo pralaimėjimo. D. Trumpas tada įvairiais būdais mėgino rezultatus pakeisti savo naudai. Jo kampanija prieš rinkimų baigtį peraugo į beprecedentį, smurtinį jo šalininkų surengtą Kapitolijaus šturmą 2021 m. sausio 6 d. Kaltinamajame rašte D. Trumpui oficialiai pateikti keturi kaltinimai, įskaitant sąmokslą prieš JAV. Jei būtų nuteistas, jam gali grėsti ilga kalėjimo bausmė.
Prokuratūra pradžioje kaip proceso pradžios datą siūlė 2024 m. sausį. D. Trumpo advokatai tuo tarpu reikalavo procesą pradėti 2026 m. balandį – praėjus daug laiko po būsimų rinkimų.
JAV 2024 m. lapkričio pradžioje vyks nauji prezidento rinkimai, kuriuose D. Trumpas vėl sieks tapti respublikonų kandidatu. Kad būtų nominuotas kandidatu, jis pirmiausiai turi laimėti vadinamuosiuose pirminiuose rinkimuose, kurie prasidės 2024 m. sausį. 2024 m. kovo 5 d. – praėjus dienai po dabar nustatytos proceso datos – JAV bus vadinamasis „superantradienis“. Tai yra svarbiausia pirminių rinkimų diena įvairiose valstijose. Kol kas D. Trumpas apklausose smarkiai lenkia visus kitus respublikonų kandidatus.
Dėl mėginimo daryti įtaką rinkimams D. Trumpui kaltinimai pateikti ir Džordžijos valstijoje. Byla Niujorke susijusi su pinigų už tylą mokėjimu pornografijos žvaigždei. Majamyje buvusį prezidentą norima teisti už slaptų vyriausybės dokumentų laikymą privačiose patalpose.
Azerbaidžano vėliava
Baku, rugpjūčio 14 d. (AFP-ELTA). Azerbaidžanas pirmadienį apkaltino Armėniją, kad ši prie abiejų šalių sienos telkia karius ir planuoja vykdyti karines provokacijas.
Įtampa tarp Baku ir Jerevano pastarosiomis dienomis paaštrėjo, Armėnijai savo ruožtu apkaltinus Azerbaidžaną blokuojant ginčijamame Karabacho regione gyvenančius armėnus ir paraginus Jungtines Tautas (JT) įsikišti.
„Pastarosiomis dienomis prie valstybės sienos buvo sutelkta daug ginklų, karinės įrangos ir karių, siekiant surengti dar vieną karinę avantiūrą“, – pareiškė Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija.
Ji kartu nurodė, kad Jerevanas Karabache, kur nuo 2020 m. veikia Rusijos taikdariai, taip pat esą įkurdino karinę infrastruktūrą, ir apkaltino Armėniją kenkiant pastangoms užtikrinti taiką.
„Azerbaidžanas pasilieka teisę ginti savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą visomis teisėtomis priemonėmis, numatytomis JT Chartijoje, ir kitais universaliais tarptautinės teisės instrumentais“, – tvirtino ministerija.
Armėnija paneigė naujausius Azerbaidžano teiginius ir pareiškė, kad jie „neatitinka realybės“.
Azerbaidžanas ir Armėnija laikomi aršiais priešininkais. Kaimyninės šalys jau kelis dešimtmečius vaidijasi dėl Karabacho ir dėl regiono kontrolės yra kariavusios du karus. Jerevanas jau kelis mėnesius kaltina Baku, kad šis blokuoja eismą Lačino koridoriumi – vieninteliu sausumos keliu, jungiančiu Armėniją su Karabachu.
Abiem šalims nepavyksta pasiekti ilgalaikio taikos susitarimo, nepaisant Europos Sąjungos (ES), JAV ir Rusijos tarpininkavimo.
Armėnija ir tarptautinės pagalbos organizacijos yra perspėjusios dėl blogėjančios humanitarinės situacijos Karabache, čia stingant maisto, vaistų ir energijos.
Donald Trump
Vašingtonas, rugpjūčio 7 d. (AFP-ELTA). Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas procese dėl kišimosi į rinkimus sieks nušalinti už bylą atsakingą federalinę teisėją. Tanya Chutkan „jokiu būdu negali užtikrinti sąžiningo proceso“, rašė respublikonas savo socialiniame tinkle „Truth Social“. „Mes nedelsdami paprašysime dėl labai svarių priežasčių nušalinti šią teisėją“, – teigė jis.
77-erių D. Trumpui praėjusią savaitę buvo pareikšti kaltinimai. Remiantis kaltinamuoju raštu, jis mėgino neteisėtomis priemonėmis panaikinti 2020 m. prezidento rinkimų rezultatus.
D. Trumpas po pralaimėjimo demokratui Joe Bidenui, be kita ko, melagingai kalbėjo apie suklastotus rinkimus. 2021 m. sausio 6 d. radikalūs jo šalininkai galiausiai šturmavo Kapitolijų Vašingtone, kai čia turėjo būti patvirtinta J. Bideno pergalė.
D. Trumpas praėjusi ketvirtadienį nepripažino savo kaltės nė pagal vieną iš keturių kaltinamųjų punktų. Manoma, kad proceso pradžios data bus paskelbta per posėdį rugpjūčio 28 d.
T. Chutkan 2013 m. į federalinės teisėjos Vašingtone postą nominavo tuometinis prezidentas Barackas Obama. 2014-aisiais jos kandidatūrą vienbalsiai patvirtino Senatas.
61-erių teisėja jau praeityje turėjo reikalų su S. Trumpu. 2021 m. lapkritį ji vienoje byloje prieš dešinįjį populistą pareiškė, kad „prezidentai nėra karaliai“. Teisėja taip pat priėmė griežtus nuosprendžius buvusio prezidento šalininkams, dalyvavusiems Kapitolijaus šturme. Dabartinė byla jai buvo priskirta atsitiktiniu principu.
JAV prezidentas Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugpjūčio 2 d. (AFP-ELTA). Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kaip ir tikėtasi, kovingai reagavo į jam pateiktus naujus kaltinimus. „Dar niekada neturėjau tiek palaikymo“, – pareiškė jis trečiadienį didžiosiomis raudėmis parašytoje žinutėje savo socialiniame tinkle „Truth Social“. Kaltinimai dėl Kapitolijaus šturmo parodo, „kaip smarkiai Jungtinės Valstijos per praėjusius trejus metus buvo paženklintos korupcijos, skandalų ir nesėkmių“, – teigiama toliau įraše.
„Amerika yra nuosmukį išgyvenanti šalis, tačiau mes ją vėl padarysime didžią, labiau didžią nei kada nors anksčiau“, – rašė D. Trumpas, turėdamas omenyje savo ankstesnės rinkimų kampanijos šūkį ir planus dar kartą kandidatuoti rinkimuose. 77-erių D. Trumpas laikomas realiausiu respublikonų kandidatu 2024 m. vyksiančiuose rinkimuose.
D. Trumpui antradienį buvo pareikšti kaltinimai dėl mėginimų „pakeisti 2020 m. prezidento rinkimų rezultatus“. Specialusis tyrėjas Jackas Smithas pateikė kaltinimus buvusiam prezidentui pagal keturis kaltinamuosius punktus, įskaitant sąmokslą apgauti JAV. Už du kaltinamuosius punktus gresia iki 20 metų kalėjimo bausmės.
2021 m. sausio 6 d. radikalūs D. Trumpo šalininkai šturmavo Kapitolijų Vašingtone, kai čia turėjo būti patvirtinta demokrato Joe Bideno pergalė 2020 m. prezidento rinkimuose. D. Trumpas prieš tai paragino savo šalininkus žygiuoti prie Kapitolijaus.
Baltieji rūmai kol kas nereagavo į naujus kaltinimus D. Trumpui. Dar prieš kaltinimų paskelbimą D. Trumpas „Truth Social“ tinkle apkaltino specialųjį tyrėją norint paskelbti „dar vieną suklastotą kaltinamąjį raštą“ ir sąmoningai pasirinkus laiką taip, kad jis sutaptų su jo rinkimų kampanija.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, liepos 28 d. (AFP-ELTA). Buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui ketvirtadienį pateikti nauji kaltinimai, kad jis bandė trukdyti tyrimui dėl netinkamo elgesio su ypač slaptais dokumentais, ketindamas ištrinti stebėjimo kamerų įrašus savo valdose Mar-a-Lage Floridoje.
Federaliniai prokurorai paskelbė naują kaltinamąjį aktą, nukreiptą prieš 2024 metų respublikonų prezidento pirminių rinkimų lyderį, kuris turėtų stoti prieš teismą rinkimams įsibėgėjus kitų metų gegužę.
Nauji kaltinimai buvo pateikti tą pačią dieną, kai D. Trumpas pranešė, kad jo advokatai susitiko su Teisingumo departamento pareigūnais prieš atskirą numatomą kaltinamąjį aktą dėl jo įtariamų pastangų panaikinti 2020 metų rinkimų rezultatus.
Buvusiam prezidentui, kuriam du kartus buvo pradėtas apkaltos procesas, praėjusį mėnesį pirmą kartą buvo pareikšti kaltinimai įslaptintų dokumentų byloje, kurioje jis kaltinamas sukėlęs pavojų nacionaliniam saugumui, nes palikdamas Baltuosius rūmus su savimi pasiėmė itin slaptą branduolinę ir gynybos informaciją.
Pasak kaltinamojo akto, D. Trumpas savo namuose Mar-a-Lage, Floridoje, laikė bylas, tarp kurių buvo Pentagono, CŽA ir Nacionalinio saugumo agentūros dokumentų, nesaugomas ir trukdė pareigūnų pastangoms juos atgauti.
Ketvirtadienį paskelbtame papildomame kaltinamajame akte milijardierius kaltinamas veikęs kartu su kitu kaltinamuoju šioje byloje, asmeniniu padėjėju Waltinu „Waltu“ Nauta, ir nauju kaltinamuoju, nekilnojamojo turto valdytoju Carlosu de Oliveira, siekiant ištrinti Mar-a-Lago“ apsaugos kamerų įrašus.
Nauji kaltinimai pridedami prie jau pateiktų kaltinimų dėl „tyčinio nacionalinės gynybos informacijos slėpimo“ ir dėl ketinimų trukdyti teisingumui, melagingų pareiškimų teikimo ir dėl kitų nusikaltimų, dėl kurių D. Trumpas praėjusį mėnesį nepripažino savo kaltės. Naujajame kaltinamajame akte pasakojama apie C. de Oliveiros ir ketvirto neįvardyto darbuotojo pokalbį, kuriame C. de Oliveira sako, kad „viršininkas“ nori, jog iš serverio viskas būtų ištrinta.
Jame taip pat pridedamas papildomas kaltinimas pagal Šnipinėjimo aktą, susijęs su tuo, kad D. Trumpas įtariamas laikęs įslaptintą dokumentą „apie karinę veiklą užsienio šalyje“.
Kaip teigiama kaltinamajame akte, kuriame cituojamas pokalbio garso įrašas, D. Trumpas 2021 metais savo golfo klubo Naujajame Džersyje lankytojams apie gynybos dokumentą esą kalbėjo: „Būdamas prezidentas galėjau jį išslaptinti“ ir „Dabar negaliu, žinote, bet tai vis tiek yra paslaptis“.
Ketvirtadienio vakarą duodamas interviu „Fox News Digital“ D. Trumpas naujus kaltinimus atmetė pavadindamas juos „juokingais“. „Tai aukščiausio lygio kišimasis į rinkimus“, – sakė jis, kaltindamas savo galimą kampanijos oponentą prezidentą Joe Bideną ir Teisingumo departamentą „netinkamu prokurorų elgesiu“.
Riaušių prie Seimo bylos posėdis. ELTA / Andrius Ufartas
Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį nagrinėjo 2021 m. rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių bylą. Teismo posėdyje valstybinį kaltinimą palaikantys prokurorai perskaitė kaltinamąjį aktą.
Prokuroras Remigijus Matevičius, skaitydamas kaltinamąjį aktą, nurodė, kad dalis kaltinamųjų, teisėsaugos duomenimis, 2021 m. rugpjūtį prie Seimo rūmų išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ar kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, priešinosi policijos, Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnams.
Anot R. Matevičiaus, kaip rodo surinkti duomenys, kaltinamieji riaušių metu į pareigūnus, jų tarnybinius automobilius, parlamento rūmus mėtė akmenis, vandens buteliukus, betono luitus, kiaušinius, pirotechnikos gaminius, smūgiavo pareigūnams, trenkė vėliavos kotu, rodė jiems nepadorius gestus, bandė išlaisvinti sulaikytus asmenis.
Pasak prokuroro, vienas kaltinamųjų Vygantas Petkus, dalyvaudamas riaušėse, su savimi turėjo maišą, o jame buvo šakės be koto, jis, teisėsaugos duomenimis, ragino susirinkusiuosius mesti šakes į parlamentą, policijos, VST pareigūnus.
Kitas kaltinamasis byloje Laurynas Jocys, kaip teigė prokuroras R. Matevičius, kaltinamas ne tik dalyvavimu riaušėse, bet ir neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais.
„L. Jocys (…) namie, Plungės rajone, kambaryje spintelėje neteisėtai laikyti du šaunamuosius ginklus“, – pažymėjo prokuroras.
Kaip dėstė R. Matevičius, kai kurie kaltinamieji riaušių prie Seimo metu bandė neleisti policijos tarnybiniams automobiliams judėti gatve.
„Artūras Rimša (…) neleido pravažiuoti gatve tarnybiniams policijos automobiliams, bandė išlaužti parkavimo stulpelį, mėtė akmenis į pareigūnus, tarnybinius automobilius, Seimo rūmus. (…) Laura Leščinskaitė (…), susikibusi rankomis su kitais asmenimis, atsiklaupusi ant kelio, neleido pravažiuoti pareigūnų tarnybiniams automobiliams, šaukė „pasipriešinkime šitiems idiotams“, – dėstė R. Matevičius.
Pyko dėl temperatūros salėje, prašė patikrinti prokuroro blaivumą
Dalis kaltinamųjų trečiadienį kreipėsi į teisėjus, norėdami atkreipti dėmesį į temperatūrą teismo salėje – termometrai salėje rodė beveik 29 laipsnius šilumos.
Teisėjas Mindaugas Striaukas priminė, kad teismo salėje anksčiau apsilankę Nacionalinės visuomenės sveikatos centro specialistai konstatavo du galimus higienos normų neatitikimus, tačiau dėl jų esą pateiktos rekomendacijos teismui, į kurias buvo atsižvelgta. Anot M. Striauko, teismo salėje pakabinti davikliai, rodantys temperatūrą salėje, anglies dvideginio koncentraciją.
„Davikliai, jei bus viršytos kažkokios normos, viską parodys“, – sakė M. Striaukas.
Riaušių prie Seimo bylos posėdis. ELTA foto / Andrius Ufartas
Po pietų pertraukos teismui pratęsus bylos nagrinėjimą, vienas kaltinamųjų Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, paprašė teismo patikrinti prokuroro R. Matevičiaus blaivumą.
„Prokuroras, skaitydamas kaltinamąjį aktą, kalba neaiškiai, nerišliai. (…) Manau, kad jis gali būti neblaivus“, – sakė A. Kandrotas-Celofanas.
Teismas nesutiko su šiuo prašymu.
A. Kandrotas-Celofanas kaltinamas ne tik dėl dalyvavimo riaušėse
Toliau kaltinamąjį aktą skaitęs kitas prokuroras Romualdas Betingis nurodė, kad kaltinamasis Andrejus Lobovas 2021 m. riaušių prie Seimo metu įvairiomis frazėmis, kaip „kas 10 minučių Lietuvoje nuo skiepų miršta žmonės“, „vakcinos yra didžiulis marmalas”, „turime netikrus vadus, netikrą valdžią, jie iš mūsų tyčiojasi“, „jeigu esi prezidentas, turi ateiti čia, atsiklaupti ant kelių ir atsiprašyti“, provokavo susirinkusiuosius viešai smurtauti, niokoti turtą.
„A. Lobovas (…) provokavo renginio dalyvius pažeisti teisės aktus, (…) vėliau tęsė nusikalstamus veiksmus, panaudodamas garsiakalbį, skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie prezidentą, Seimo narius, ragino susirinkusiuosius vykdyti neteisėtus veiksmus, nepaklusti pareigūnų reikalavimus. (…) A. Lobovas, kurstė susirinkusiųjų asmenų agresyvumą, jis sakė „žmonės, jūs nerealūs“, taip ragino tęsti neteisėtus veiksmus“, – dėstė R. Betingis.
Prokuroras teigė, kad įvairių protesto akcijų nuolatinis dalyvis A. Kandrotas-Celofanas kaltinamas ne tik dalyvavimu riaušėse, pasipriešinimu policijos, VST pareigūnams, bet ir skatinimu kitus priešintis pareigūnams.
„A. Kandrotas (…) ragino nevykdyti valdžios institucijų sprendimų, (…) paragino susirinkusiuosius blokuoti Seimo išėjimus, (…) kvietė protestuojančius asmenis užkirsti kelią iš Seimo kiemo išvažiuojančiam VST automobiliui, dėl ko buvo suniokotas VST automobilį“, – aiškino R. Betingis.
Anot jo, A. Kandrotui-Celofanui pareikšti kaltinimai ir dėl netikrų, galimai padirbtų dokumentų turėjimo su savimi. Anot R. Betingio, teisėsaugos duomenimis, kaltinamasis su savimi turėjo netikrą diplomatinį Maltos pasą.
Prokuroras: A. G. Astrauskaitė leido suprasti, kad galima apsupti Seimą
Kaip teigė prokuroras R. Betingis, vienas iš kaltinamųjų Adelina Sabaliauskaitė, teisėsaugos duomenimis, riaušių prie Seimo metu ragino pažeisti kitus ir pati pažeidė viešąją tvarką, ragino kitus priešintis ir pati priešinosi pareigūnams.
„A. Sabaliauskaitė (…) ragino žmones per garsiakalbį nesitraukti nuo Seimo rūmų, užimti išėjimus iš Seimo rūmų, jei reikia, nakvoti prie Seimo rūmų. (…) Kurstė žmones užpulti žurnalistus“, – dėstė prokuroras.
Pasak R. Betingio, kaip nurodyta kaltinamajame akte, A. G. Astrauskaitė kaltinamas organizavusi ir išprovokavusi žmonių sambūrį pažeisti viešąją tvarką, priešintis pareigūnams. Anot prokuroro, viename iki 2021 m. riaušių prie Seimo renginyje A. G. Astrauskaitė esą yra sakiusi, jog iki 17 val. bus atsakinga už mitingą.
„Ji leido suprasti žmonėms, kad nuo 17 valandos, po mitingo jie galės kitais būdais išreikšti protestą, tai yra supti Seimą“, – dėstė prokuroras.
R. Betingis pažymėjo, kad kaltinamoji A. G. Astrauskaitė mitingo metu svaidėsi frazėmis „kariniai įstatymai bus naudojami prieš Lietuvių tautą“, „mus ketina valdyti karinė chunta“, „privalome sukilti ir priešintis“, tokiu būdu, teisėsaugos duomenimis, žmonės buvo raginami pažeisti viešąją tvarką. Anot prokuroro, kaltinamoji po mitingo jo dalyviams nenurodė, nepaskatino jų skirstytis.
Pasak prokuroro, A. G. Astrauskaitė, viešai kalbėjo apie karinio perversmo galimybes.
„Prašau pulkininko karinio perversmo“, – vieną iš kaltinamosios viešai pasakytų frazių citavo R. Betingis.
Anot jo, teisėsaugos surinkti duomenys rodo, jog A. G. Astrauskaitė, viešai ragindama smurtu nuversti teisėtai Lietuvoje išrinktą valdžią, galimai pažeidė įstatymą, tai yra viešai ragino smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą.
A. Kandrotas-Celofanas: pagal tai, kas parašyta, esu kaltinamas raganavimu
Didžioji dalis trečiadienio posėdyje dalyvavusių kaltinamųjų teigė pripažįstantys savo kaltę iš dalies. Tiesa, kai kurie jų su kaltinimais nesutiko. Vienas tokių buvo A. Lobovas.
„Su niekuo nesutinku. (…) Reikia pakeisti valstybę, teismų, prokuratūros darbą. (…) Kaip gali būti demokratinėje valstybėje baudžiami žmonės dėl to, kaip pasisako?“, – stebėjosi A. Lobovas.
Kaltinamasis piktinosi, kad teisėsauga esą neužfiksavo to, kaip jis riaušių metų neva ragino susirinkusiuosius nemėtyti akmenų į pareigūnus.
A. Kandrotas-Celofanas taip pat nesutiko su kaltinimais. Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Pagal tai, kas ten parašyta, esu kaltinamas raganavimu. Kaip galiu mintimis valdyti tiek daug žmonių?“, – kalbėjo kaltinamasis.
Su kaltinimais teigė negalinti sutikti ir A. G. Astrauskaitė. Ji pažymėjo, kad jokio karinio perversmo prieš valdžią neorganizavo.
„Tai yra fantastinis romanas. Prokuroras iš lubų surašė viską. Aš riaušėse nedalyvavau. Karinio perversmo neorganizavau – per kratą nei tankų, nei pistoletų nerado“, – dėstė kaltinamoji.
Išskirtinė byla
Kaip anksčiau teigė Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Viktorija Šelmienė, riaušių prie Seimo baudžiamoji byla dėl jos apimties, proceso dalyvių skaičiaus pripažinta galinčia užsitęsti. Teismo pirmininkė prognozuoja, kad šiemet ši byla nebus išnagrinėta.
Dėl didelio bylos dalyvių skaičiaus teisme sustiprinta asmenų patikra ir reguliuojami lankytojų srautai, todėl norintys stebėti posėdžius žiūrovai privalės pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, o tokių dokumentų neturintys asmenys į teismą nebus įleidžiami.
Tvarką teisme taip pat padės užtikrinti papildomos policijos ir VST pareigūnų pajėgos.
Mitingas dėl COVID-19 ribojimų išaugo į riaušes
Vilniaus apygardos prokuratūra 2021 m. riaušių prie Seimo bylą teismui perdavė nagrinėti šių metų sausio 9 d. Byloje kaltinimai yra pareikšti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.
Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs A. Kandrotas-Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavę A. Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja A. G. Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas. Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir VST pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.
Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.
ELTA primena, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą
Hunter Biden – viešojoje facebooko erdvėje
Vašingtonas, birželio 20 d. (AFP-ELTA). JAV prezidento Joe Bideno sūnus Hunteris sutiko pripažinti savo kaltę pagal du punktus nesumokėjus federalinio pajamų mokesčio ir prisipažino neteisėtai turėjęs ginklą, antradienį pranešė prokurorai.
H. Bidenas, kurio verslo reikalus jau daug metų puola respublikonų įstatymų leidėjai, prisipažino turėjęs šaunamąjį ginklą, nors vartojo narkotikus. Susitarimą dėl kaltės pripažinimo, sudarytą tarp 53 metų H. Bideno ir JAV prokuratūros jo gimtojoje Delavero valstijoje, dar turės patvirtinti federalinis teisėjas. Tikėtina, kad prezidento sūnui nebus skirta jokia laisvės atėmimo bausmė.
Prezidentas J. Bidenas ir jo žmona Jill paskelbė trumpą pareiškimą. „Prezidentas ir pirmoji ponia myli savo sūnų ir palaiko jo pastangas atkurti savo gyvenimą, – sakė Baltųjų rūmų atstovas spaudai Ianas Samsas. – Daugiau komentarų neturėsime“.
JAV prokuroras Davidas Weissas sakė, kad H. Bidenas sutiko pripažinti savo kaltę dėl „dviejų kaltinimų sąmoningu federalinio pajamų mokesčio nemokėjimu“. Kaip teigiama kaltinimuose, H. Bidenas laiku nepateikė mokesčių deklaracijų apie 2017 ir 2018 metais gautas daugiau kaip 1,5 mln. dolerių pajamas. Tais metais jis turėjo sumokėti po daugiau kaip 100 000 dolerių mokesčių nuo šių pajamų. Už kiekvieną kaltinimą gresia iki 12 mėnesių kalėjimo ir bauda iki 100 000 JAV dolerių, t. y. dvigubai didesnė nei ta, kurią jis galėjo gauti pažeisdamas įstatymą.
D. Weissas sakė, kad H. Bidenui taip pat pateiktas vienas kaltinimas dėl „šaunamojo ginklo laikymo kaip asmeniui, kuris neteisėtai vartoja ar turi priklausomybę nuo kontroliuojamos (narkotinės – red.) medžiagos“. H. Bidenas yra prisipažinęs, kad praeityje kovojo su priklausomybe nuo narkotikų. Jis nebus persekiojamas dėl ginklo laikymo, bet dalyvaus vadinamojoje „ikiteisminio nukreipimo programoje“, kuri dažnai apima konsultavimą arba reabilitaciją.
Buvęs prezidentas respublikonas Donaldas Trumpas, kuriam gresia kaltinimai nusikalstama veika dėl netinkamo valstybės paslapčių tvarkymo, H. Bideno ir prokurorų susitarimą pavadino „paprasčiausia bauda už eismo taisyklių pažeidimą“. „Mūsų sistema yra sugedusi!“ – D. Trumpas teigė įraše savo platformoje „Truth Social“.
Joe Bidenas šluostosi akis nosinaite. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, birželio 20 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį išreiškė paramą savo sūnui Hunteriui, kuris sutiko pripažinti savo kaltę dėl dviejų kaltinimų nesumokėjus federalinio pajamų mokesčio ir prisipažino neteisėtai turėjęs ginklą.
„Prezidentas ir pirmoji ponia myli savo sūnų ir palaiko jį bei jo pastangas atkurti savo gyvenimą. Daugiau komentarų neturėsime“, – sakoma Baltųjų rūmų pareiškime.
H. Bidenas susitarime dėl kaltės pripažinimo su JAV prokuratūra savo gimtojoje Delavero valstijoje pripažino turėjęs šaunamąjį ginklą, nors vartojo narkotikus.
53 metų H. Bideno ir JAV prokurorų susitarimą dar turės patvirtinti federalinis teisėjas.
Jackas Teixeira
Vašingtonas, birželio 16 d. (AFP-ELTA). JAV oro pajėgų kariui Jackui Teixeirai, kaltinamam slaptų Pentagono dokumentų nutekinimu internetiniame pokalbių forume, ketvirtadienį buvo pateikti papildomi federaliniai kaltinimai.
Įtariama, kad 21 metų Oro nacionalinės gvardijos IT specialistas organizavo daugiausiai žalos per dešimtmetį padariusį JAV slaptų dokumentų nutekinimą.
Bostono federalinė didžioji prisiekusiųjų žiuri pateikė jam šešis kaltinimus dėl „tyčinio slaptos informacijos, susijusios su nacionaline gynyba, laikymo ir perdavimo“. Už kiekvieną iš jų gresia iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Šie kaltinimai papildo ankstesnius du, kuriuos prokurorai pateikė J. Teixeirai po jo arešto balandžio mėnesį.
Įtariama, kad J. Teixeira dokumentus (kai kurie iš jų gana nauji, datuoti kovo pradžioje) paskelbė privačioje pokalbių grupėje socialinės žiniasklaidos platformoje „Discord“. Kai kurie failai vėliau pasirodė kitose svetainėse, įskaitant „Twitter“, „4Chan“ ir „Telegram“.
Dokumentuose, kurie netrukus pasklido po internetą, be kitų slaptų detalių, buvo nurodomas JAV susirūpinimas dėl Ukrainos karinio pajėgumo prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas ir atskleidžiama, kad Vašingtonas galimai šnipinėjo sąjungininkus Izraelį ir Pietų Korėją.
Tai buvo didžiausias pažeidimas nuo 2013 metų, kai Edwardas Snowdenas paviešino Nacionalinio saugumo agentūros dokumentus, ir iškėlė rimtų klausimų, kaip žemesnio rango darbuotojas J. Teixeira gavo prieigą prie aukšto lygio paslapčių.
J. Teixeira buvo pirmos klasės oro pajėgų karys, t. y. turėjo trečią nuo apačios JAV oro pajėgų kario laipsnį, ir nuo 2021 metų – leidimą dirbti su aukščiausio slaptumo lygio informacija.
Praėjusį mėnesį teisėjas nurodė, kad J. Teixeira turi likti kalėjime iki teismo, kai prokurorai įrodė, kad jis ir toliau kelia grėsmę Amerikos nacionaliniam saugumui.
Pasak prokurorų, J. Teixeira vis dar gali turėti prieigą prie slaptų dokumentų, o „priešiškos“ valstybės gali padėti jam pasislėpti, jei jis bus paleistas iš kalėjimo. Be to, prokurorai teigė, kad jis anksčiau yra daręs „smurtinius“ pareiškimus. Edvardas Snoudenas
Lapkričio mėnesį socialiniame tinkle J. Teixeira rašė, kad nori „nužudyti toną žmonių“, nes tai būtų „silpnapročių išskerdimas“, sakoma dokumente teismui.
Prokurorai taip pat teigė, kad karys klausė kito vartotojo, kokio tipo šautuvą būtų lengva valdyti iš visureigio galo, ir kad jis internete ieškojo masinių šaudynių.
J. Teixeiros gynėjai teigė, kad jų klientas nebeturi prieigos prie įslaptintos medžiagos, kad vyriausybė perdeda jo keliamą grėsmę, ir tvirtino, kad jis turėtų būti paleistas į tėvo globą iki teismo.
J. Teixeira buvo sulaikytas balandžio 13 dieną. Dramatišką jo areštą tiesiogiai transliavo televizija.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, birželio 11 d. (AFP-ELTA). Federalinių kaltinimų susilaukusio buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo advokatė sekmadienį prakalbo apie galimą savo kliento gynimo strategiją įslaptintų dokumentų byloje, pareikšdama, kad šie dokumentai buvo išslaptinti arba paimti atsiminimui, o eksprezidentui mesti įtarimai yra politiškai motyvuoti.
Viena iš D. Trumpo teisininkių Alina Habba tvirtino, kad jos klientas „nepadarė nieko blogo“ ir nepripažins savo kaltės, jog sušvelnintų bylos padarinius, D. Trumpui siekiant sugrįžti į Baltuosius rūmus. „Jis niekada nepripažins kaltės, nes nebuvo nieko blogo išslaptinti dokumentus, – laidoje „Fox News Sunday“ pareiškė A. Habba. – Tai visiškai politiškai motyvuota. Tai puikus kišimosi į rinkimus pavyzdys.“
A. Habba taip pat siekė vaizduoti D. Trumpo priešinimąsi federalinių agentų pastangoms peržvelgti dėžių, aptiktų per kratą jo rezidencijoje Mar-a-Lago, turinį kaip susierzinimą dėl pareigūnų naršymo po jo asmeninius daiktus. „Jis turi teisę turėti savo paties išslaptintus dokumentus… daiktus atsiminimui, daiktus, kuriuos jis turi teisę pasiimti, – kalbėjo advokatė. – Tad jei aš turiu dokumentų, kuriuos turiu teisę turėti kaip Baltuosius rūmus palikęs prezidentas, ar aš noriu, kad kažkas knaisiotųsi po mano asmeninius daiktus? Ne.“
Tačiau JAV generaliniu prokuroru paskutiniais D. Trumpo prezidentavimo metais dirbęs Billas Barras teigė, kad buvusiam jo bosui gresia „svarūs kaltinimai“. Jis pabrėžė, kad D. Trumpas nėra tapęs „raganų medžioklės“ taikiniu. „Tai, kad prezidentas turi visapusišką teisę pripažinti bet kurį dokumentą asmeniniu… yra absurdiška“, – B. Barras sakė „Fox“.
Pranešama, kad pagal kiekvieną iš kaltinimų, kuriuos pateikė JAV Teisingumo departamento specialusis advokatas Jackas Smithas, gresia iki 20 metų kalėjimo. Kaltinamajame akte departamentas kalbėjo apie įrodymus, tarp kurių – garso įrašas iš 2021 metų liepą vykusio D. Trumpo susitikimo su keliais žmonėmis, neturinčiais teisės susipažinti su įslaptintais dokumentais. Įrašas leidžia manyti, kad D. Trumpas parodė jiems dokumentą, kurį eksprezidentas pavadino „slaptu“ ir „konfidencialiu“.
Donald Trump. Niujorkas. EPA – ELTA foto
Niujorkas, balandžio 13 d. (AFP-ELTA). Donaldas Trumpas ketvirtadienį vėl atvyko į Niujorką, kad atsakytų į klausimus civilinėje byloje, kurioje buvęs prezidentas ir trys jo vaikai įtariami sukčiavimu versle.
Parodymai už uždarų durų suplanuoti praėjus savaitei po istorinio kaltinimų pateikimo D. Trumpui kitoje, baudžiamojoje byloje Manhatano teismo salėje.
76 metų respublikonas bus apklausiamas po priesaika Niujorko valstijos generalinės prokurorės Letitia‘os James iškeltoje byloje.
D. Trumpas iškėlė sugniaužtą kumštį, kai netrukus po 9.30 val. ryto (13.30 val. Grinvičo laiku) išėjo iš „Trump Tower“ dangoraižio Penktojoje aveniu ir apie 10.00 val. atvyko į L. James biurą žemutiniame Manhatane.
„Ši civilinė byla yra absurdiška, kaip ir visos kitos man iškeltos bylos dėl trukdymo rinkimams“, – rašė jis savo socialiniame tinkle „Truth Social“.
L. James praėjusių metų rugsėjį iškėlė bylą D. Trumpui, Donaldui Trumpui jaunesniajam, Ericui Trumpui ir Ivankai Trump, teigdama, kad jie „Trump Organization“ vykdė „neįtikėtiną“ sukčiavimą. Donald Trump. Niujorke. EPA – ELTA foto
Byloje teigiama, kad jie daugelį metų melavo mokesčių rinkėjams, skolintojams ir draudikams, taikydami schemą, pagal kurią nuolat neteisingai nurodydavo organizacijos turimo turto vertę, kad praturtėtų.
Pasak L. James, jie teikė melagingus pranešimus apie D. Trumpo turto vertę ir apgaulingus turto vertinimus, „kad gautų ir padengtų paskolas, gautų draudimo išmokas ir mokėtų mažesnius mokesčius“.
Praėjusį antradienį dramatiškame teismo posėdyje, kuris prikaustė tautos dėmesį, D. Trumpas paneigė 34 kaltinimus dėl nusikalstamos veikos, susijusios su pinigais, sumokėtais už tylą pornografijos žvaigždei Stormy Daniels prieš pat 2016 metų rinkimus, atvedusius jį į valdžią.
Jis tapo pirmuoju buvusiu ar einančiu pareigas prezidentu, kuriam kada nors buvo pateikti kaltinimai padarius nusikaltimą.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Tą bylą beveik vienbalsiai kritikavo respublikonų pareigūnai, įskaitant Kongreso vadovus, kurie paprašė Manhatano apygardos prokuroro demokrato Alvino Braggo duoti parodymus apie tyrimą Kongrese.
L. James, taip pat išrinkta demokratė, pareikalavo, kad D. Trumpas sumokėtų mažiausiai 250 mln. dolerių baudą – sumą, kurią, jos teigimu, jis uždirbo iš įtariamo sukčiavimo, – ir kad jo šeimai būtų uždrausta užsiimti verslu valstijoje.
Iš jos bylos, kuri, kaip tikimasi, vėliau šiais metais bus nagrinėjama teisme, negali būti pareikšti jokie baudžiamieji kaltinimai.
Donald Trump. Niujorke. EPA – ELTA foto
Niujorkas, balandžio 4 d. (AFP-ELTA). Antradienį per istorinį teismo posėdį Niujorke Donaldas Trumpas nepripažino savo kaltės dėl baudžiamųjų kaltinimų, susijusių su sumokėtais pinigais pornografinių filmų žvaigždei už jos tylėjimą prieš 2016 m. rinkimus.
D. Trumpas tapo pirmuoju buvusiu Amerikos prezidentu, suimtu dėl baudžiamųjų kaltinimų. Sausakimšoje Niujorko teismo salėje 76 metų buvusiam JAV prezidentui respublikonui buvo pateikti 34 kaltinimai. Į visus juos D. Trumpas atsakė esąs nekaltas.
Kaip pranešama, kaltinimai apima nusikaltimą sąmokslu ir yra susiję su slapta sumokėtais pinigais buvusiai pornografinių filmų žvaigždei per magnato 2016 m. rinkimų kampaniją siekiant ją nutildyti dėl tariamo jų romano.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, balandžio 1 d. (AFP-ELTA). Donaldo Trumpo advokatas teigia, kad buvęs JAV prezidentas jam pateiktų kaltinimų nepripažįsta ir yra pasirengęs kovai teisme, informuoja AFP.
D. Trumpas kaltinamas 2016 m. sumokėjęs 130 000 JAV dolerių pornografinių filmų aktorei Stormy Daniels, kad nuslėptų sekso skandalą. Anot jo advokato, prokuroras Alvinas Braggas susidurs su „dideliais teisiniais iššūkiais“, o D. Trumpas kaltės nepripažins nes nusikaltimo nebuvo.
„Prezidentui antrankiai nebus uždėti“, – pareiškė Joe Tacopina, vienas iš D. Trumpo advokatų besitikintis, kad „prokurorai nedarys cirko“.
76-erių D. Trumpas, kuris tikisi antrą kartą laimėti JAV prezidento rinkimus 2024 m., užsipuolė jam kaltinimus pareiškusius prokurorus ir teisėją, kuris turėtų svarstyti jo bylą.
„Kišimasis į rinkimus. Parodomasis teismas!“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė D. Trumpas, pridėdamas, kad teisėjas Juanas Manuelis Marchalas jo nekenčia.
Ateinantį antradienį Manheteno teisme turės būti paimti D. Trumpo pirštų atspaudai ir jis bus nufotografuotas, kad teisėsauga turėtų nuotrauką. Tuomet D. Trumpas taps pirmuoju JAV prezidentu istorijoje stosiančiu prieš teismą dėl kriminalinių kaltinimų. Stormy Daniels. EPA – ELTA nuotr.
Jo advokatas sakė, kad apie kaltinimus išgirdęs D. Trumpas iš pradžių buvo šokiruotas, bet dabar jau pasirengęs teisinei kovai.
D. Trumpas taip pat aiškina, kad prokuroras priklauso Demokratų partijai, o byla tėra „politinė raganų medžioklė“ siekiant sužlugdyti jo 2024 m. prezidento rinkimų kampaniją. Jis tikina surinkęs 4 mln. JAV dolerių savo rinkimų kampanijai vien praėjus parai po to, kai buvo paskelbtos naujienos apie jam pateiktus kaltinimus.
Prieš jį taip pat atliekami tyrimai Džordžijoje, dėl 2020 m. rinkimų, ir Vašingtone, dėl įslaptintos informacijos pasisavinimo ir 2021 m. sausio 6 d. jo rėmėjų įsiveržimo į Kapitolijų.
J. Bidenas ir D. Trump. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, kovo 31 d. (AFP-ELTA). Prezidentas Joe Bidenas penktadienį atsisakė komentuoti kaltinimus, diena anksčiau pareikštus savo pirmtakui Donaldui Trumpui – šis tapo pirmuoju buvusiu JAV vadovu, kuriam pateikti kaltinimai baudžiamojoje byloje.
J. Bidenas, kuris tą dieną buvo išvykęs į Misisipę, sąmoningai neatsakė į kelis klausimus, užduotus žurnalistų, susirinkusių stebėti jo išvykimo iš Baltųjų rūmų.
Manhatano apygardos prokuroro demokrato Alvino Braggo biuras patvirtino, kad ketvirtadienį susisiekė su D. Trumpo advokatais, kad „suderintų jo pasidavimą“ – tuo metu bus paviešinti jam pateikti kaltinimai nusikalstama veika.
D. Trumpas, kuris laikomas respublikonų lyderiu 2024 metų rinkimuose, kaltinimus pavadino „politiniu persekiojimu ir kišimusi į rinkimus“, pykdamas ant prokurorų ir savo oponentų demokratų.
Jis taip pat pažadėjo, kad tai atsigręš prieš J. Bideną – kuris ketina antrą kartą kandidatuoti į prezidentus.
Kaltinimų D. Trumpui poveikis jo rinkimų galimybėms nenuspėjamas, nes ir kritikai, ir konkurentai reiškia susirūpinimą dėl teisinio Niujorko slaptų pinigų bylos pagrįstumo.
Kritikai nerimauja, kad, jei D. Trumpas būtų išteisintas, taptų lengviau pavadinti „raganų medžiokle“ ir atmesti bet kokius būsimus kaltinimus neabejotinai rimtesnėse bylose, pavyzdžiui, dėl D. Trumpo pastangų panaikinti 2020 metų rinkimų rezultatus Džordžijoje.
Manhatane pateikti kaltinimai taip pat tikriausiai paskatins D. Trumpo rinkėjų aktyvumą ir padidins jo šansus partijos pirminiuose rinkimuose.
Kristijonas Bartoševičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka
Aiškėja naudos detalės buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus byloje dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius. Portalo lrytas.lt šaltiniai praneša, kad jam pareikšti įtarimai dėl vieno paauglio prievartavimo ir trijų jaunesnių nei 16 metų paauglių tvirkinimo.
K. Bartoševičiui inkriminuojami nusikaltimai dėl prievartavimo yra tęstiniai – pareigūnų duomenimis, tas pats paauglys patyrė prievartą ir būdamas mažametis (nesulaukęs 14 metų), ir vėliau.
K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai pagal abi Baudžiamojo kodekso 150-ojo straipsnio dalis dėl nusikaltimo prieš tą pačią auką. Visi keturi nukentėjusieji – berniukai.
Ikiteisminį tyrimą, lrytas.lt žiniomis, atlieka Panevėžio teisėsauga.
Iš Seimo pasitraukusiam K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Prokuratūros teigimu, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam einant Seimo nario pareigas. Šiuo metu oficialiai nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.
ELTA primena, kad sausio 23 d. generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo. Visgi, keletą dienų iki to, sausio 20 d. vakarą, būdamas komandiruotėje Čilėje pats politikas pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), prašydamas panaikinti jo mandatą. Savo sprendimą jis argumentavo asmeninėmis priežastimis.
Seimo opozicijai ir žiniasklaidai keliant klausimus dėl K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš parlamento aplinkybių, vėliau ėmė aiškėti naujos skandalo detalės. Paaiškėjo, kad tą patį penktadienį, kai politikas atsisakė mandato, V. Čmilytė-Nielsen buvo susitikusi su N. Grunskiene ir aptarė būsimą prokurorės kreipimąsi į Seimą. Tačiau, pasak jų, pokalbio metu nei K. Bartoševičiaus pavardė, nei politiko partinė priklausomybė nebuvo įvardinta.
Po kurio laiko pasirodė ir daugiau informacijos apie tą patį penktadienį vykusius Seimo pirmininkės susitikimus su koalicijos partneriais bei konservatorių seniūnės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės skambutį į Čilę.
Istorijos aplinkybės ėmė kelti klausimus Seimo mažumai, todėl ši nutarė sušaukti neeilinę parlamento sesiją ir inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl galimo informacijos apie ikiteisminį tyrimą nutekinimo K. Bartoševičiui. Visgi, iniciatyvai palaikymo pritrūko ir laikinosios tyrimo komisijos sudaryti nepavyko.
Savo ruožtu socialdemokratų partija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydami išsiaiškinti, kas galimai Seime nutekino slaptą informaciją K. Bartoševičiui, tačiau prokurorai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidentūra pakomentavo kilusį skandalą dėl buvusio Viešojo saugumo tarnybos (VST) vado Ričardo Pociaus išsakytų priekaištų Agnei Bilotaitei ir jos vadovaujamai Vidaus reikalų ministerijai. Kaip teigia prezidento komunikacijos grupė, viešojoje erdvėje kilęs ginčas turėtų būti sprendžiamas teisminiu keliu, o ministrė A. Bilotaitė turėtų kaip galima greičiau argumentuotai atsakyti į jai mestus kaltinimus.
„Prezidentas neturi įgaliojimų vertinti pareigūnų atleidimo teisėtumo ir pagrįstumo, juo labiau remdamasis atskirais interviu ar pasisakymais. Jei pareigūnas mano, jog yra atleistas nepagrįstai ar neteisėtai arba prieš jį buvo imtasi kitų neteisėtų veiksmų, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas teisminiu keliu“, – teigiama prezidento komunikacijos grupės atsiųstame komentare.
Prezidentūros teigimu, vidaus reikalų ministrė turėtų kuo greičiau atsakyti į jai mestus kaltinimus, nes nuo to priklauso pasitikėjimas vidaus reikalų sistemos pareigūnais.
„2022 m. spalio 5 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai priėmė sprendimą baigti ikiteisminį tyrimą riaušių prie Seimo byloje, šiuo metu vyksta susipažinimas su bylos medžiaga. Teisinis riaušių vertinimas, atlikti pareigūnų veiksmai ir pan. irgi galimai bus teisme šios bylos tyrimo objektas ir gali būti reikšmingi vertinant bylos aplinkybes bei atsakomybę. Vidaus reikalų ministerija ir policija turėtų visuomenei pateikti argumentuotus atsakymus į mestus kaltinimus. Prezidento manymu, Vidaus reikalų ministrė turėtų kaip galima greičiau argumentuotai atsakyti į jai mestus kaltinimus, nes nuo to priklauso ir piliečių pasitikėjimas vidaus reikalų sistemos pareigūnais“, – rašoma Eltai atsiųstame komentare.
Pirmadienį buvęs VST vadas portalui delfi.lt teigė, kad po pernai rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių, jis iš ministrės ne kartą sulaukė reikalavimo trauktis iš tarnybos vadovo pareigų. Anot R. Pociaus, siekiant jį patraukti, buvo vykdomi nuolatiniai tikrinimai, ministrė kviesdavosi jį privatiems pokalbiams.
VST vadovas pulkininkas Ričardas Pocius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Interviu metu R. Pocius negailėjo kritikos VRM ir Policijos darbui riaušių metu – anot pareigūno, tarnybos buvo gavę įspėjimus apie riaušių grėsmę gerokai anksčiau, tačiau galimiems neramumams nesiruošė. R. Pocius patikino riaušių vakarą sulaukęs generalinio policijos komisaro Renato Požėlos skambučio su prašymu padėti malšinti neramumus, kilusius prie parlamento rūmų. Tačiau, pasak buvusio VST vado, net ir surinkus pajėgumus, riaušių malšinimui niekas nevadovavo, situacija, anot pareigūno, priminė chaosą.
Vidaus reikalų ministrė atmeta R. Pociaus kaltinimus mobingu ir tariamu jo žeminimu. Pasak politikės, prieš ją ir prieš jos vadovaujamą ministeriją R. Pocius pradėjo šmeižto kampaniją. VRM pareiškė, kad R. Pocius desperatiškai bando pridengti tikrąsias atleidimo priežastis. Iš pradžių, gerbiant pareigūno privatumą, buvo nutarta atsistatydinimo priežasčių neviešinti. Vėliau ministerija pranešė, kad vadas skelbė melagingą informaciją apie savo darbotvarkę, melavo apie susitikimus su diplomatais, ne kartą, be jokios priežasties, nedalyvavo VRM statutinių įstaigų pasitarimuose dėl grėsmių valdymo ir pan.
Kaltinimus dėl netinkamo pasiruošimo riaušėms atmetė ir R. Požėla. Pirmadienį jis tikino, kad institucijos neturėjo informacijos apie tai, kad mitingas, vykęs prie parlamento, galimai baigsis riaušėmis.
Šauktukas
Kyjivas, rugpjūčio 2 d. (dpa-ELTA). Ukraina antradienį apkaltino kai kurias Europos Sąjungos (ES) šalis blokuojant Kyjivui numatytas Bendrijos lėšas.
„Tikimės sulaukti 8 mlrd. eurų, tačiau, deja, tam tikros ES šalys, įskaitant Vokietiją, šias lėšas blokuoja“, – teigė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Ihoris Žovka. Pasak jo, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šiuo metu veda derybas dėl šio klausimo.
I. Žovkos teigimu, iš gegužę ES pažadėto 9 mlrd. eurų dydžio finansinės paramos paketo Ukraina iki šiol gavo 1 mlrd. eurų.
Ukrainai dėl Rusijos sukelto karo gresia didžiulė finansinė krizė. Gegužę Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė skaičiavimus, kad šiemet Ukrainos bendrasis vidaus produktas (BVP) susitrauks 35 proc. Kyjivas yra nurodęs, kad artimiausius kelis mėnesius Ukrainai kas mėnesį reikės po maždaug 5 mlrd. eurų, jog būtų galima užtikrinti vyriausybės ir svarbiausių valstybinių institucijų funkcionavimą.
Julianas Assange. EPA – ELTA nuotr.
Ženeva, birželio 22 d. (AFP-ELTA). Tarptautinė žurnalistų, redaktorių ir leidėjų koalicija trečiadienį pareikalavo, kad „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange’as būtų nedelsiant paleistas iš Jungtinės Karalystės kalėjimo ir kad jam būtų panaikinti visi kaltinimai.
Penkiolika tarptautinių žurnalistų bei leidėjų profsąjungų ir organizacijų atstovų susirinko Ženevoje, kad „vardan spaudos laisvės pareikalautų išlaisvinti Julianą Assange‘ą“.
„Reikalaujame, kad Julianas Assange‘as būtų išlaisvintas, grąžintas šeimai ir pagaliau jam būtų leista gyventi normalų gyvenimą“, – sakė Tarptautinės žurnalistų federacijos (IFJ), vienijančios apie 600 tūkst. narių iš 140 šalių, vadovė Dominique Pradalie.
„Jei Julianas Assange‘as būtų išlaisvintas šiandien, vis tiek iš jo jau būtų pavogta 10 gyvenimo metų“, – sakė ji susitikime.
Šis raginimas nuskambėjo po to, kai praėjusią savaitę JK vyriausybė pritarė J. Assange‘o ekstradicijai į JAV, o tai sukėlė jo šalininkų ir už spaudos laisvę kovojančių aktyvistų nerimą. 50 metų J. Assange’as ketina skųsti šį sprendimą.
Ilgai besitęsianti J. Assange‘o teisinė epopėja prasidėjo 2010 metais, kai jo įkurta pelno nesiekianti organizacija „WikiLeaks“ paskelbė daugiau kaip 500 tūkst. slaptų JAV dokumentų apie karus Irake ir Afganistane.
JAV jį nori teisti dėl Šnipinėjimo akto pažeidimo ir, jei bus pripažintas kaltu, jam gresia iki 175 metų kalėjimo.
J. Assange’o byla sukėlė plačias diskusijas apie žiniasklaidos laisvę, o jo šalininkai kaltina Vašingtoną, kad šis bando užčiaupti pranešimus apie pagrįstas saugumo grėsmes.
Trečiadienį vykusiame renginyje JK sprendimas buvo pasmerktas kaip „šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas ir visiška nepagarba spaudos laisvei“.
Renginį organizavusio Šveicarijos spaudos klubo vadovas Pierre‘as Ruetschi įspėjo, kad „demokratija tampa įkaite“ ir kad „šis bandymas kriminalizuoti žurnalistiką kelia rimtą grėsmę“.
JAV valdžios institucijos abejoja dėl J. Assange‘o, pasiskelbusio žurnalistu, statuso.
Tačiau keli trečiadienio kalbėtojai pabrėžė, kad nepaisant to, ar jis gali būti laikomas tradiciniu žurnalistu, prieš jį imtasi veiksmų dėl tipiškos žurnalistinės veiklos, o tai sukuria „pavojingą precedentą“.
„Asange‘as atskleidė karo nusikaltimus, žmogaus teisių pažeidimus, o visa atskleista informacija, žinoma, yra svarbi visuomenei“, – sakė Šveicarijos žurnalistų asociacijos „Impressum“ vienas iš pirmininkų Edgaras Blockas. – Jei šiandien jis bus išduotas ir nuteistas, bus pasmerkti ir kiti žurnalistai“.
Keletas aktyvistų paragino Šveicarijos valdžios institucijas pasiūlyti jam saugų prieglobstį nuo tolesnio baudžiamojo persekiojimo Šveicarijoje.
J. Assange‘as nuo 2019 metų laikomas sustiprinto saugumo kalėjime pietryčių Londone dėl neatvykimo į teismą ankstesnėje byloje, kurioje jis buvo kaltinamas seksualiniu priekabiavimu Švedijoje.
Prieš tai jis septynerius metus praleido Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų išsiuntimo į Švediją. Australas buvo suimtas, kai Kite pasikeitė vyriausybė ir jo diplomatinė apsauga buvo panaikinta.
Marine Le Pen. EPA – ELTA nuotr.
Strasbūras, balandžio 17 d. (AFP-ELTA). Kraštutinių dešiniųjų nacionalistų kandidatę į Prancūzijos prezidento postą Marine Le Pen prisivijo kaltinimai turto grobstymu.
Balandžio 24 d. antrajame rinkimų ture ji susigrums su dabartiniu prezidentu Emmanueliu Macronu.
Paryžiaus prokuratūra kovo 11 d. gavo Europos Sąjungos (ES) kovos su sukčiavimu tarnybos OLAF pranešimą, kuriame reiškiami įtarimai M. Le Pen. Šie įtarimai šiuo metu yra nagrinėjami.
Dalį dokumentų šeštadienį paskelbė žurnalistinių tyrimų svetainė „Mediapart“. Politikė kaltinama tuo, kad 2004-2017 metais, būdama Europos Parlamento narė, pasisavino beveik 137 tūkst. eurų iš ES lėšų.
M. Le Pen advokatas Rodolphe’as Bosselutas kaltinimus paneigė. Anot jo, politikė svarstys imtis teisinių veiksmų prieš savo buvusius padėjėjus ar paslaugų teikėjus, kurie be jos žinios esą galėjo pasisavinti minėtas lėšas ar padaryti kitus nusižengimus.
OLAF pranešime taip pat minimi trys buvę europarlamentarai, priklausantys M. Le Pen partijai „Rassemblement National“ (buv. „Front National“): jos tėvas Jean-Marie Le Pen, buvęs politikės partneris Louis Aliot ir buvęs partijos vicepirmininkas Bruno Gollnischas. Drauge jie esą pasisavino iš viso 486 tūkst. eurų, pavyzdžiui, remdami partijai artimus paslaugų teikėjus.
